2fbc95fc-e8ea-4fbb-8adf-015d425a65ff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-585-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00059-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.7.; 30.10.;33.;49.; 121.14.; 121.18.; 121.21.                                       (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G.

R., G. S., K. D., R. M. ir S. M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. R., G. S., K. D., R. M., S. M. ieÅ¡kinį atsakovams D. B., A. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. A., VÄ® Registrų centro Alytaus filialui dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo, nekilnojamojo turto registro duomenų dalyje panaikinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo, trečiasis asmuo – Varėnos rajono 1-asis notarų biuras.                Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovai G. R., G. S., K. D., R. M. ir S. M. 2011 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę prašė: panaikinti iÅ¡ dalies VÄ® Registrų centro 2001-06-29 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto vieÅ¡bučių patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), registro duomenis dalyje dėl S. M., R. M., G. R., G. S., K. D. ir D. B. priklausančios valdomo turto dalies, pripažįstant kad ieÅ¡kovams G.

R. priklauso 36/1000 dalys arba 19,04 kv.m viešbučių patalpų su bendro naudojimosi patalpomis, S. M. - 72/1000 dalys arba 38,09 kv.m, R. M. – 72/1000 dalys arba 38,09 kv.m, G. S. – 5/1000 dalys arba 2,64 kv.m, K. D. – 36/1000 dalys arba 19,04 kv.m ir atsakovui D. B. – 8/1000 dalys arba 4,23 kv.m; panaikinti 2009-01-20 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.RM-253, kuria D. B. padovanojo A. B. 1/6 dalį negyvenamųjų patalpų - viešbučių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 14,13 kv.m patalpų dovanojimo, nustatant, kad 2009-01-20 sutartimi atsakovui A.

B. padovanota 5/100 dalys D. B. priklausančių patalpų, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti G. S., K. D., S. M., G. R. nuosavybėn 14,13 kv.m. arba 14605,89 Lt vertės nepagrįstai perleisto turto, proporcingai pagal jiems priklausančias dalis. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 1993 metais kartu su kitais bendraturčiais ieÅ¡kovė G. R. įsigijo 36/1000 dalis, G. S. - 5/1000 dalis, K. D. - 36/1000 dalis, R. M. – 72/1000 dalis, S. M. – 72/1000 dalis negyvenamųjų patalpų – vieÅ¡bučių patalpų su bendro naudojimosi patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono 1 notarų biure 2001 m. birželio 5 d. pastato bendraturčiai susitarė pasidalinti bendra daline nuosavybe priklausantį turtÄ ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ juo. Pagal sutarties 1 punktÄ ieÅ¡kovams ir atsakovui D. B. bendrÄ ja daline nuosavybe atiteko 15/100 dalys arba 121,13 kv.m vieÅ¡bučio. Sutarties 2 punktas numatė, kad G. R. priklauso 36/1000 dalys arba 19,04 kv.m vieÅ¡bučio, S. M. - 72/1000 dalys arba 38,09 kv.m, R. M. – 72/1000 dalys arba 38,09 kv.m, G. S. – 5/1000 dalys arba 2,64 kv.m, K.

D. – 36/1000 dalys arba 19,04 kv.m ir atsakovui D. B. – 8/1000 dalys arba 4,23 kv.m vieÅ¡bučio privačios nuosavybės teise. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VÄ® Alytaus filialas 2001 m. liepos 23 d. įregistravo ieÅ¡kovams ir atsakovui D. B. priklausiusias patalpas pastate Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius dėl nesuprantamų priežasčių visiems bendraturčiams, neatsižvelgiant į notaro patvirtintÄ sutartį ir namų valdos techninės apskaitos bylÄ , kurioje nustatytos bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios dalys, nuosavybės teisė buvo įregistruota lygiomis dalimis, t.y. po 1/6 dalį patalpų tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovui D.

B.. IeÅ¡kovai 2003 metais pagal nuomos sutartis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias vieÅ¡bučio dalis iÅ¡nuomavo V. M. individualiai įmonei. VieÅ¡bučio dalies bendraturčiai, iÅ¡skyrus D. B., įgaliojo V. M. atstovauti juos VÄ® Registrų centre. Gavęs įgaliojimÄ V. M. kreipėsi dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo į VÄ® Registrų centro Alytaus filialÄ . Filialo direktorius M. B. raÅ¡tu Nr.(2.1.10.-2060/06)G-6314 informavo, kad nuosavybės teisės į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2001-04-04 statybos inspektoriaus pažymos Nr.13 ir 2001-06-05 notaro patvirtintos sutarties Nr. 3395V pagrindu.

Statybos inspektoriaus pažymoje nurodyta, kad viešbučio bendraturčiams priklausančios patalpos atitinka statybinių normų ir taisyklių reikalavimus ir jas galima eksploatuoti, todėl pagrindu registruoti viešbučio patalpas laikytinas sandoris, sudarytas notarų biure. Varėnos rajono 1 notarų biure sudarytoje sutartyje aiškiai ir suprantamai 2 punkte yra nurodytos ieškovų turto dalys. Tačiau M. B. nurodė, kad įregistruojant lygias turto dalis bendraturčiams, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi.

Namų valdos techninės apskaitos byloje, inventorinis Nr.319, 7 lape, grafoje „valdytojo pavadinimas“, 1993-10-01 padarytas įraÅ¡as, kad G. R. valdo 36/1000 dalis, G. S. - 5/1000 dalis, K. D. - 36/1000, R. M. – 72/1000 dalis, S. M. – 72/1000 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). AnalogiÅ¡ki įraÅ¡ai apie pastato valdymÄ 8 lape yra padaryti ir 1994-02-07, 1994-03-14, 1994-04-21 bei 1997-01-29. Notaro patvirtintoje 2001-06-05 sutartyje yra nurodytas kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis.

Pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybes teises į vieÅ¡bučio dalį, priklausančiÄ ieÅ¡kovams ir atsakovui D. B., registro tvarkytojas turėjo registruoti tai, kas yra identifikuota dokumentuose ir kas iÅ¡reiÅ¡kia Å¡alių valiÄ . Registro tvarkytojui nepriklausė nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių dalių skaičiavimas. Todėl Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo 2001-07-23 pažymėjimo duomenys naikintini kaip neatitinkantys įstatymui, neatitinkantys tikrosios Å¡alių valios ir sudarytos sutarties, nenurodantys teisėto pastato įgijimo pagrindo.

Dovanotojas D. B. nebuvo viso dovanojamojo turto savininkas (jam bendrosios dalinės nuosavybės teise dovanojimo sutarties metu priklausė tik 4,23 kv.m patalpų vieÅ¡butyje, o jis padovanojo net 1/6 dalį patalpų). Todėl, panaikinus VÄ® Registrų centro pažymėjimo duomenis, naikintina kaip neatitinkanti įstatymui ir 2009-01-20 dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovas D. B. neatlygintinai perleido A. B. 1/6 dalį ginčo patalpų. Todėl ieÅ¡kovams priklausantis turtas turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intas.             Atsakovai D.

B. ir A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; tuo atveju, jei teismas nuspręstų bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog pagrindinis ieÅ¡kovų reikalavimas – panaikinti VÄ® Registrų centro registro duomenis, motyvuojant tuo, kad VÄ® Registrų centras neteisingai įregistravo ieÅ¡kovams nuosavybės teisės dalis pagal patalpų atsidalijimo sutartį, o kitas reikalavimas - panaikinti dalyje 2009-01-20 dovanojimo sutartį yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo.

Esant iÅ¡skirtinai administracinio pobÅ«džio pagrindiniam reikalavimui, Å¡io reikalavimo nagrinėjimui turi bÅ«ti taikomos ir administracinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nepaisant to, kad byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovai dėl jiems priklausančio pastato teisinės registracijos teisėtumo pirmiausia privalėjo kreiptis į centrinį registratorių ir tik tuomet, jei centrinio registratoriaus sprendimas netenkintų ieÅ¡kovų, jie įgytų teisę kreiptis į administracinį teismÄ .

Iš prie ieškinio pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovai dėl registro įrašų neteisėtumo į centrinį registratorių nesikreipė ir, nesant galimybės jau pasinaudoti išankstine ginčo ne teisme tvarka, šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 2 p.) arba paliktina šioje dalyje nenagrinėta (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Ieškovai yra praleidę visus įstatymo nustatytus terminus tiek skundui centriniam registratoriui, tiek teismui pateikti, nes jiems apie įregistruotas priklausančias turto dalis tapo žinoma dar 2001-07-23, kai buvo išduotas Nekilnojamojo turto pažymėjimas.

Be to faktÄ , kad ieÅ¡kovams apie įregistruotas priklausančias turto dalis buvo žinoma, patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovai dar 2009-11-23 kreipėsi į VÄ® Registrų centro Alytaus filialÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo apie jų įregistruotas nuosavybės dalis, iÅ¡ kur 2009-11-26 gavo atsakymÄ . Aplinkybes, kad ieÅ¡kovams apie įregistruotas jiems priklausančias turto dalis buvo žinoma visÄ laikÄ , patvirtina ir tai, kad dar 2009-01-20 jiems visiems atsakovas D. B. buvo iÅ¡siuntęs pareiÅ¡kimus (kartu su VÄ® Registrų centro iÅ¡duotu Å¡ių patalpų nuosavybės iÅ¡raÅ¡u) dėl iÅ¡laidų už kadastrinės bylos padarymÄ atlyginimo, o jų geranoriÅ¡kai neatlyginus, ginčas buvo sprendžiamas teismine tvarka.

Nesutikdami su dalių įregistravimu ir norėdami jas ginčyti, ieÅ¡kovai privalėjo kreiptis į teritorinį administratorių per 30 dienų. Nepagrįstas ieÅ¡kovų teiginys, kad pagal sudarytÄ 2001-06-05 sutartį Registrų centras jiems neteisingai įregistravo turto dalis visiems po 1/6, kad jiems priklauso kitokios turto dalys. VisÄ laikÄ nuo nuosavybės teisių įregistravimo iki buvo pateiktas ieÅ¡kinys dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, visais savo veiksmais ir elgesiu (de facto) ieÅ¡kovai patys pripažino susitarimÄ pasidalinti bendrÄ ja nuosavybės teises turimÄ turtÄ lygiomis dalimis – kiekvienam po 1/6, nes bÅ«tent Å¡iomis dalimis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ â€“ beveik 10 metų ir valdė.

Civilinėse bylose Nr.L2-856-770/2009, L2-853-445/2009, L2-855-445/2009, L2-854-308/2009 yra pateikti ieÅ¡kovų atsiliepimai, kurie patvirtina, kad, atsakovui D. B. pareikalavus iÅ¡ jų atlyginti kadastro bylos sudarymo iÅ¡laidas proporcingai jų turimai daliai, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 1/6, ieÅ¡kovai Å¡ių dalių neginčijo ir sumokėjo iÅ¡laidas. Sudarant dovanojimo sutartį atsakovas D. B. buvo įregistruotas Å¡ios turto dalies savininku, notaras prieÅ¡ tvirtindamas sutartį tikrino Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä ir neradus prieÅ¡taravimų įstatymams, sutartis buvo patvirtinta.

Pagal Å¡iÄ dovanojimo sutartį atsakovas A. B. buvo ir yra sÄ Å¾iningas asmuo, ko ieÅ¡kovai neįvertina, todėl tokiu atveju jokia restitucija negalima. Restitucija negalima ir dėl to, kad turtas atsakovui A. B. padovanotas kaip iÅ¡laikymas turtu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti žinoma po 2001 m. liepos 23 d. apie jų nuosavybės teisių įregistravimÄ po 1/6 dalį, kadangi ieÅ¡kovai, po praÅ¡ymo įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre pateikimo, turėjo teisę gauti pažymėjimus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, nes normaliai rÅ«pestingas ir atidus turto savininkas, pateikęs praÅ¡ymÄ , turėjo atsiimti dokumentus, kuriais bÅ«tų pagrindžiamos jo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Ieškovai nenurodė jokių svarbių ir įtikinamų priežasčių, kurios objektyviai būtų trukdę jiems nuo 2001 m. liepos 23 d. gauti pažymėjimus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, iš kurių būtų galėję įsitikinti, kad jų turto dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra įregistruotos klaidingai ar netiksliai ir tuo yra pažeistos jų turtinės teisės. Ieškovai turėjo ir privalėjo domėtis savo nuosavybės teisių įregistravimu ir, laikydami savo teises pažeistas, kreiptis teisminės gynybos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas pripažino, jog, ieÅ¡kovams nesikreipiant teisminės gynybos, atsakovas D. B. turėjo pilnÄ teisę laikyti, kad ieÅ¡kovai sutinka su tokiu nuosavybės teisių dalių nustatymu bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei jis įstatymų nebuvo suvaržytas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo. Sudarant 2009 m. sausio 20 d. susitarimÄ , atsakovo nuosavybės teisės į 1/6 dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo nuginčytos bei sandoris buvo patvirtintas remiantis galiojančiu nekilnojamojo turto registro įraÅ¡u.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo, pripažinti atsakovų D. B. ir A. B. susitarimÄ negaliojančiu ir todėl nėra pagrindo panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiek jie buvo pakeisti po 2009 m. sausio 20 d. susitarimo sudarymo tarp atsakovų D. B. ir A. B. ir tuo pačiu nėra pagrindo taikyti restitucijÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, motyvuodamas tuo, jog R. M. nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre nėra panaikintos ir jai priklauso 1/6 dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovai G. R., G. S., K. D., R. M. ir S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovų pateiktų paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų, pažeidė procesines teisės normas, nepaisė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų (CK 1.5 str.).

Priimtu teismo sprendimu nėra atskleista bylos esmė, ieÅ¡kinys atmestas vadovaujantis tik formaliais pagrindais. Pagal pirminius turto įgijimo dokumentus atsakovui D. B. buvo priskirta tik 8/1000, o ne 0,8 procento įgyto objekto vertės, kaip teigiama teismo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ 2011-12-13 VÄ® Registrų centro raÅ¡to Nr.R-11702 paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡vis nepriklauso ginčo vieÅ¡bučio pastatų dalis, kad ji netinkama ieÅ¡kovė. Tuo pagrindu ieÅ¡kovai prašė bylÄ atidėti ir sudaryti sÄ lygas reikalavimus patikslinti, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė, tuo pažeisdamas CPK 45 straipsnio nuostatas.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 4.73 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovas VÄ® Registrų centro Alytaus filialas užsiėmė pastato dalių perskaičiavimu, nesant susitarimo, padidino vienam iÅ¡ bendraturčių jam priklausančiÄ nuosavybės dalį, nors VÄ® Registrų centrui pateikti dokumentai neįrodė ir nepatvirtino, kad nuosavybės teisė atsakovui buvo perėjusi didesne dalimi, nei jis turėjo. Nuosavybės teisės nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui D. B. 2001-06-05 sutartimi neperleido, tačiau teismo sprendime neaptartas nuosavybės perėjimo klausimas, todėl neatskleista bylos esmė.

Atmestini formalÅ«s sprendimo motyvai, kad ieÅ¡kovai privalėjo domėtis savo nuosavybės teisių įregistravimu ir, laikydami savo teises pažeistomis, kreiptis teisminės gynybos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsnių nustatyta tvarka. Byloje pateikta eilė dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, kad ir po sutarties sudarymo ieÅ¡kovai, o ir atsakovas D. B. toliau naudojosi ir valdė vieÅ¡bučio pastato dalis, tokio pat dydžio kaip ir iki 2001-06-05 sutarties sudarymo. Teismui atsisakius atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , buvo pažeistos CPK 45 straipsnio nuostatos, nes, esant ieÅ¡kovo sutikimui, jis kaip netinkamas ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas, jį pakeičiant tinkamu ieÅ¡kovu, bylos nagrinėjimÄ atidedant.

             Atsiliepimu į apeliacinį atsakovai D. B. ir A. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog VÄ® Registrų centras nesprendė ir pats neskaičiavo konkrečių bendraturčiams priklausančių dalių, o tik įgyvendino įstatymo reikalavimus ir vykdė savo funkcijas. Kaip tinkamai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ prijungtų Varėnos rajono apylinkės teismo (gautų 2009 m gegužės 7d.) civilinių bylų Nr.L2-853-445/ 2009, L2-854-308/2009, L2-855-445/2009 ir L2-856-770/2009 matyti, kad atsakovas D.

B. buvo užvedęs Å¡ias bylas, siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ios nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovų iÅ¡laidas, turėtas už atliktus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir inventorizacinių bylų sudarymÄ , kur prie pareiÅ¡kimų buvo pridėti 2006-06-30 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose yra nurodyta, jog nuosavybės teisės yra nustatyta po 1/6 dalį kiekvienam bendraturčiui. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma apie tokių dalių įregistravimÄ , tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovai nepasinaudojo Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyta tvarka, kad ginti savo teises, kas savaime nesuteikia ieÅ¡kovams teisės bandyti pakeisti nustatytas dalis kitais bÅ«dais.

Atmetus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl nuosavybės dalių netinkamo nustatymo, nebelieka pagrindo spręsti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų G. R., G. S., K. D., R. M. ir S. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.Esminiu apeliacinio skundo argumentu ieÅ¡kovai nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovų pateiktų paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų, pažeidė procesines teisės normas, nepaisė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, todėl priimtu teismo sprendimu nėra atskleista bylos esmė, o ieÅ¡kinys atmestas vadovaujantis tik formaliais pagrindais.

Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pagal pirminius turto įgijimo dokumentus atsakovui D. B. buvo priskirta tik 8/1000, o ne 0,8 procento įgyto objekto vertės, kaip teigiama teismo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ 2011-12-13 VÄ® Registrų centro raÅ¡to Nr.R-11702 taip pat paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡vis nepriklauso ginčo vieÅ¡bučio pastatų dalis, kad ji netinkama ieÅ¡kovė, bet teismas nesudarė sÄ lygų pakeisti netinkamÄ ieÅ¡kovę tinkama.

Be to byloje buvo įrodyta, kad nuosavybės teisės nei vienas iš ieškovų atsakovui D. B. 2001-06-05 sutartimi neperleido, tačiau teismo sprendime neaptartas nuosavybės perėjimo klausimas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantams. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime daug dėmesio skyrė ir ieškinį atmetė iš esmės dėl ieškinio senaties, vadovaudamasis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, konstatavęs, jog ieškovai privalėjo domėtis savo nuosavybės teisių įregistravimu ir, laikydami savo teises pažeistomis, kreiptis teisminės gynybos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsnių nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovams to nepadarius, teismas pripažino, kad atsakovas D. B. turėjo pilnÄ teisę laikyti, jog ieÅ¡kovai sutinka su tokiu (visiems lygiomis dalimis) nuosavybės teisių dalių nustatymu bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir jis įstatymų nebuvo suvaržytas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nors sprendime ir paminėjo byloje esančius 1992 m. balandžio 16 d. nuosavybės teisės liudijimus, kitus pirminius nuosavybės dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kokias dalis valdė ieÅ¡kovai ir atsakovas D.

B., nepagrįstai nurodė, kad atsakovui D. B. buvo priskirta 0,8 proc. įgyto objekto vertės, o ne 8/1000, kaip tvirtina nuosavybės įsigijimo dokumentai. Apeliantų teigimu, byloje pateikta eilė dokumentų, iš kurių matyti, kad ir po sutarties sudarymo ieškovai, o ir atsakovas D. B. toliau naudojosi ir valdė viešbučio pastato dalis, tokio pat dydžio kaip ir iki 2001-06-05 sutarties sudarymo. Todėl nėra paneigta ieškovų versija, kad jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas tapo aiškus tik po to, kai atsakovas kreipėsi dėl nuosavybės atidalijimo.

Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 str. 2 d.), ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-317/2008; 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodytomis nuostatomis nesivadovavo, konstatavęs, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovai privalėjo per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos, kreiptis dėl jų nuosavybės teisės pažeidimo, nesiaiÅ¡kino ir netyrė nurodyto termino praleidimo priežasčių, apsiribodamas iÅ¡ esmės niekuo nepagrįstu konstatavimu, kad ieÅ¡kovai turėjo ir privalėjo domėtis savo nuosavybės teisių įregistravimu.

Pagal pirminį nuosavybės teisės liudijimÄ nuosavybės teises į dalį ginčo vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) buvo įgijęs ir V. M., kuris Å¡iÄ nuosavybę 1994 m. balandžio 21 d. sandoriu buvo perleidęs R. M., tačiau pastarasis sandoris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu. IeÅ¡kovai tvirtina, kad po Å¡io teismo sprendimo nuosavybė perėjo S. M.. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir VÄ® Registrų centro 2011 m. gruodžio 13 d. raÅ¡to duomenis, laikė, jog R.

M. priklauso nuosavybės teisė 1/6 dalį ginčo statinio, todėl atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir ieÅ¡kovo tinkamumo nustatymo, tuo, kaip teisingai nurodo apeliantai, buvo pažeistas CPK 45 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovai visÄ laikÄ tvirtino, kad be teisėto pagrindo, nesant jokio tarpusavio susitarimo ar sandorio, iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo atimta dalis nuosavybės teisės ir perduota atsakovui D. B., o po to dovanojimo sutartimi ir atsakovui A.

B.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino ir byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu atsakovas D. B. įgijo didesnę nuosavybės dalį, negu tvirtina pirminiai nuosavybės įgijimo dokumentai. Vien tai, kad ieškovai nesikreipė teisminės gynybos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsnių nustatyta tvarka, negali būti pakankamu pagrindu sumažinti jų nuosavybės teisės dalis ir atitinkamai padidinti atsakovo nuosavybės teisės dalį, nes nuosavybės teisė gali būti perleista tik teisėtu būdu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003) pripažįstama, kad bendrosios nuosavybės dalyvio teisės į kito nuosavybės dalyvio valdomas, naudojamas patalpas tame pačiame name gali būti ginamos, jeigu įrodyta, kad šio kito bendraturčio nuosavybės dalys nustatytos neteisėtai, o nuosavybės teisė įgyta pažeidžiant įstatyme nustatytus jos įgijimo būdus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2001 m. birželio 5 d. sutartimi nuosavybės teises į dalį ginčo viešbučio (duomenys neskelbtini) jau anksčiau įgiję asmenys (ieškovai, atsakovas D.

B., kiti bendraturčiai) nustatė tik naudojimosi tvarkÄ privatizuoto vieÅ¡bučio patalpomis, sutarties 5 punkte nurodydami, kad pasidalintas turtas bÅ«tų įregistruotas atskirais turto vienetais, suteikiant atskirus unikalius numerius, tačiau Å¡ia sutartimi nebuvo pakeistos nuosavybės teisės dalys, priklausančios atskiriems turto savininkams – pagal sutarties 2 punktÄ jos liko tokios, kaip ir pagal pirminius nuosavybės įsigijimo dokumentus. Todėl iÅ¡vada, jog 2001 m. birželio 5 d. sutartimi turto dalys nebuvo nustatytos yra absoliučiai neteisinga.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes apeliantų nurodyti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Dėl to, kad apskųstasis teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo, tampa neaktualÅ«s kiti apeliantų skundo argumentai, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimÄ Â panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.                Teisėjos                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                             Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė               Â