2fbc335c-e140-4d19-8dce-64686d330ff9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2A-537/2012 Procesinio sprendimo kategorijos 60., 61. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tranzitas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Antila“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-565/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos metalo technologijų centras“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos tranzitas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Antila“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A.

T..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 166 607,20 Lt žalÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. sausio 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas” (ankstesnis pavadinimas UAB „Aleroma”) buvo sudaryta sutartis pervežti krovinį, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rangÄ (dvejas stakles) iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ .

Å iai prievolei įvykdyti atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas” pasitelkė atsakovÄ UAB „Antila”. Staklės buvo pakrautos į atsakovo UAB „Antila” automobilį. 2010 m. sausio 19 d. automobiliui važiuojant Minsko žiediniu automobilių keliu, įvyko eismo įvykis, kurio metu Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės CNC AP 3100*120, SN20080263 iÅ¡krito iÅ¡ puspriekabės ant kelio ir patyrė mechaninius pažeidimus. Staklių gamintojas patvirtino, kad dėl pažeidimų staklės daugiau negali bÅ«ti naudojamos.

UAB „Impeksservis“ atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad dėl staklių pažeidimo patirta žala yra 166 607,20 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad abu atsakovai laikytini vežėjais CMR konvencijos prasme, todėl abu atsakovai atsako už visÄ vežimÄ .Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad jie turi bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 d. b ir c punktų pagrindu, nes krovinys buvo sugadintas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys buvo vežamas netinkamai įpakavus ir tuo, kad krovinį pakrovė ieÅ¡kovas.

Atsakovai rėmėsi tikrinimo – apžiÅ«ros akto Nr.10005 iÅ¡vadomis, kad krovinio ženklinimas buvo nepakankamas jo saugiam transportavimui, o vežėjas, remdamasis jam pateiktomis žiniomis, pritvirtino krovinį pakankamai jo saugiam transportavimui. Atsakovai nurodė, kad staklės buvo apvyniotos tik polietileno plėvele, ant staklių nebuvo ženklinimo apie staklių tvirtinimÄ transportuojant, taip pat ant staklių nebuvo tvirtinimui skirtų detalių. Tretysis asmuo pritvirtino stakles automobilyje buvusiais tvirtinimo diržais savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovas nenurodė jokių reikalavimų staklių tvirtinimui. IeÅ¡kovo darbuotojai matė, kaip staklės yra pritvirtintos automobilyje, tačiau pastabų dėl staklių tvirtinimo nepareiÅ¡kė.Tretysis asmuo ginÄÄ prašė spręsti savo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 83 303,60 Lt žalai atlyginti, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisė 680,50 Lt, o iÅ¡ atsakovų valstybės naudai priteisė 2 180,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 12 d. krovinio pervežimo užsakymo – sutartimi ieÅ¡kovas užsakė atsakovui UAB „Lietuvos tranzitas“ pervežti krovinį (dvejas stakles) iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ . Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ krovinį vežti perdavė atsakovui UAB „Antila“. 2010 m. sausio 19 d. atsakovo UAB „Antila” automobiliui su staklėmis važiuojant Minsko žiediniu automobilių keliu, įvyko eismo įvykis, kurio metu Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės CNC AP 3100*120, SN20080263 iÅ¡krito iÅ¡ puspriekabės ant kelio ir patyrė mechaninius pažeidimus.

Teismas nurodė, kad staklių gamintojas patvirtino, kad dėl pažeidimų staklės daugiau negali bÅ«ti naudojamos. Taip pat nurodė, kad UAB „Impeksservis“ atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad dėl staklių pažeidimo patirta žala yra 166 607,20 Lt. Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nurodytÄ Å¾alos dydį (CPK 178 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo, trečiojo asmens A. T. paaiÅ¡kinimų, kitų byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės į atsakovo UAB „Antila” automobilį buvo įkeltos UAB „Unigela” sandėliuose specialios Å¡ios įmonės technikos pagalba, nes staklės svėrė 8 000 kg.

IeÅ¡kovo darbuotojai atvyko į pakrovimo vietÄ tuo metu, kai staklės jau buvo įkeltos į automobilį, liepė trečiajam asmeniui iÅ¡važiuoti iÅ¡ sandėlio ir tada tvirtinti stakles. Jokių nurodymų dėl staklių tvirtinimo ieÅ¡kovo darbuotojai trečiajam asmeniui nedavė, o Å¡is tokių nurodymų neprašė. Ant staklių nebuvo ženklinimo, nurodančio, kaip staklės turi bÅ«ti pritvirtintos jas transportuojant, taip pat ant staklių nebuvo tvirtinimui skirtų vietų. Staklės buvo apvyniotos polietileno plėvele.

Tretysis asmuo stakles pritvirtino savo nuožiūra automobilyje buvusiais tvirtinimo diržais keturiuose taškuose staklių apačioje. Ieškovo darbuotojai buvo įlipę į automobilį po to, kai staklės buvo pritvirtintos, tačiau jokių pastabų dėl tvirtinimo nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiūros akte Nr.10005 nurodyta, kad Ermaksan hidraulinių lenkimo staklių svorio centras yra persislinkęs link priekinės plokštės, todėl staklės yra nestabilios skresine kryptimi ir turėjo būti tvirtinamos atsižvelgiant į apvirtimo pavojų, t.y. viršutinėje staklių dalyje.

Kadangi ant staklių nebuvo atitinkamo ženklinimo, vairuotojas neturėjo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad staklių svorio centras yra persislinkęs. Vairuotojas pritvirtino stakles pakankamai jų saugiam transportavimui, jei staklių svorio centras bÅ«tų geomentriniame staklių centre. Pažymėjo, kad tikrinimo – apžiÅ«ros akte Nr.10005 nurodyta, kad Ermaksan hidraulinės lenkimo staklės iÅ¡ atsakovo UAB „Antila” automobilio iÅ¡krito dėl netinkamo staklių tvirtinimo. Dinaminę įraÅ¾Ä , kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas, lėmė iÅ¡centrinė posÅ«kio jėga ir kelio bÅ«klė (iÅ¡muÅ¡os, įdaužos, kelio aukščio nelygumai).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad staklių iÅ¡kritimo iÅ¡ automobilio priežastimi buvo staigus automobilio manevras į deÅ¡inę, kaip yra nurodyta UAB “Impeksservis” ekspertizės akte Nr.25.

Atkreipė dėmesį, kad ekspertai netyrė staklių iÅ¡kritimo iÅ¡ automobilio priežasties, o tyrė dėl staklių pažeidimo atsiradusiÄ Å¾alÄ .Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktyje numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

IÅ¡aiÅ¡kino, kad sÄ voka “sudėjimas” reiÅ¡kia prekių sutvirtinimÄ ar jų saugų sudėjimÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Ermaksan hidraulines lenkimo stakles automobilyje pritvirtino atsakovo UAB „Antila” vairuotojas tretysis asmuo A. T.. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.3-56 yra patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklėse nurodyta, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinį siuntėjas privalo pritvirtinti taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jo vežimas (Taisyklių II skyriaus 5, 7, 8 p.). Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ , kad bÅ«tų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus.

Apie pastebėtÄ neatitiktį vairuotojas privalo praneÅ¡ti krovinio siuntėjui, kuris privalo jÄ paÅ¡alinti. Neįvykdžius Å¡io reikalavimo, važiuoti draudžiama (Taisyklių 9, 10 p.). Sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, kurie keliami specialiais mechanizmais, krovinių skyriuje iÅ¡dėstomi atsižvelgiant į transporto priemonės leidžiamÄ aÅ¡ies apkrovÄ . Krovinys atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortÄ arba kabinos apsauginę konstrukcijÄ , o jei tai neįmanoma, naudojamas specialus atraminis įtaisas arba įstrižai dedamas tvirtinimo diržas.

Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda iÅ¡vengti tvirtinimas tvirtinimo diržais (Taisyklių 50, 51 p., 1 priedo 27, 28 pav.). Taip pat nurodė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 210.4 p., 211 p. krovinys automobilyje turi bÅ«ti pritvirtintas taip, kad nekristų, jei krovinio padėtis neatitinka Å¡io reikalavimo, vairuotojas nedelsdamas privalo paÅ¡alinti trÅ«kumus, o jei to padaryti negalima, toliau nebevažiuoti.Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatavo, kad nors Ermaksan hidraulines lenkimo stakles automobilyje pritvirtino tretysis asmuo A.

T., tačiau pritvirtinti stakles taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jų vežimas, buvo ieÅ¡kovo pareiga. Pažymėjo, kad atsakovai kaip vežėjai neįsipareigoja pakrauti krovinio. Nustatė, kad bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiÅ«ros akte Nr.10005 nurodyta, kad staklių stabilumÄ skersine kryptimi bÅ«tų užtikrinęs staklių tvirtinimas virÅ¡utinėje staklių dalyje. Taisyklių 51 p. ir 1 priedo 28 pav. taip pat nurodyta, kad sunkiasvorių ir daugiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda iÅ¡vengti tvirtinimas tvirtinimo diržais per krovinio viršų.

Bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd. tikrinimo – apžiÅ«ros akte nurodyta, kad staklių svoris yra 8 000 kg, matmenys – 3 100 mm x 2 000 mm x 2 800 mm, kas, teismo nuomone, lemia, kad staklės laikytinos sunkiasvoriu ir didžiagabaričiu kroviniu. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad staklės turėjo bÅ«ti pritvirtintos taip, kad tvirtinimo diržai eitų per visÄ krovinį, apjuosiant jį iÅ¡ virÅ¡aus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad saugiai staklės automobilyje turėjo bÅ«ti pritvirtintos taip, kad tvirtinimo diržai apjuostų stakles iÅ¡ virÅ¡aus, neatsižvelgiant į tai, kur yra staklių svorio centras.

Pripažino, kad toks staklių tvirtinimo reikalavimas buvo žinomas ir ieškovui, tačiau ieškovas, matydamas, kad staklės yra pritvirtintos netinkamai, jokių priemonių ištaisyti padėčiai nesiėmė. Nurodė, kad krovinio pervežimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lietuvos tranzitas”, ir krovinio vežimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų, yra nurodytas ne tik krovinio svoris, bet ir matmenys, todėl, teismo nuomone, nurodytas staklių tvirtinimo reikalavimas turėjo būti žinomas ir atsakovams bei trečiajam asmeniui.

Teismas vertino, kad atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atsakomybę dėl staklių sugadinimo paskirstyti po lygiai krovinio siuntėjui ir krovinio vežėjui (CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktis, 17 str. 5 p.). Nustatė, kad atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas” yra susitariantis vežėjas, nes, nors jis krovinio faktiÅ¡kai nevežė, tačiau 2010 m. sausio 12 d. krovinio pervežimo – užsakymo sutartimi įsipareigojo ieÅ¡kovui pervežti krovinį (stakles) iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ .

Atsakovas UAB „Antila ” yra faktinis vežėjas. Nurodė, kad CMR konvencijos 34 str. numatyta, kad jeigu vežimÄ , kurio sÄ lygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iÅ¡ jų atsako už visÄ vežimÄ . Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teismas iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai priteisė 83 303,60 Lt žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo.

Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteista 83 303,60 Lt suma, ir atitinkamai Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti visus ieÅ¡kinio reikalavimus bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime niekaip dėl Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo nepasisakė, nors tai buvo privaloma pagal CPK 265 str. 2 d.

Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė CPK numatytus reikalavimus.2. Lars Kriogius Baltic Ltd. atliktoje ekspertizėje, kurios neginčijo ieÅ¡kovas, nurodyta, kad žalos kilimo priežastis yra netinkamas krovinio tvirtinimas. Teismas teisingai konstatavo, kad krovinio tvirtinimas buvo ieÅ¡kovo pareiga. Be to, ieÅ¡kovas jokių specialių nurodymų dėl krovinio tvirtinimo nepateikė, tretysis asmuo maksimaliai apdairiai ir rÅ«pestingai kontroliavo krovinio iÅ¡dėstymÄ bei pritvirtinimÄ , ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl krovinio pritvirtinimo, t. y. prisiėmė rizikÄ dėl krovinio pritvirtinimo.

Visos Å¡ios aplinkybės lemia, kad krovinys buvo sugadintas dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atitinkamai nagrinėjamu atveju remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 p. b ir c papunkčiais, 18 str. 1, 2 p. vežėjas (atsakovai) turėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ .3. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovų žalÄ solidariai, visiÅ¡kai nesivadovavo pagrindiniais privatinės teisės principais bei neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ jokių veiksmų pakraunant/pervežant krovinį neatliko, kas lemia, jog UAB „Lietuvos tranzitas“ neturėtų bÅ«ti laikytinas atsakingu už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ .Atsakovas UAB „Antila“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo.

Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kinys ir buvo priteista 83 303,60 Lt ieÅ¡kovo patirta žala, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas yra atsakingas už krovinio sugadinimÄ , nes žalos atsiradimÄ lėmė Å¡ios aplinkybės:a. krovinio paruoÅ¡imo, pakavimo, sudėjimo prievolė pagal CMR konvencijÄ , nacionalinį teisinį reglamentavimÄ ir tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytas sutartis tenka siuntėjui, t. y. ieÅ¡kovui;b. krovinio tvirtinimÄ atliko tretysis asmuo ieÅ¡kovo atstovų pavedimu ir ieÅ¡kovui nepateikus reikalingos dokumentacijos ir instrukcijų krovinio tvirtinimui, nors apeliantas minėtų dokumentų reikalavo;c. ant staklių nebuvo atitinkamo ženklinimo, kuris nurodytų krovinio tvirtinimo taÅ¡kus;d. dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. faktiÅ¡kai nebuvo įmanoma pritvirtinti krovinio virÅ¡utinėje dalyje, nes jis (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau) yra tvirtinamas tik apačioje specialiomis grandinėmis, ir dėl informacijos stokos, t. y. apeliantas nebuvo ieÅ¡kovo informuotas, kad staklių svorio centras yra pasislinkęs link priekinės plokÅ¡tės, tvirtinimo taÅ¡kai virÅ¡utinėje krovinio dalyje negalėjo bÅ«ti aptikti ir/ar panaudoti;e. krovinys buvo gabenamas jo tinkamai neįpakavus, kÄ patvirtina ekspertų iÅ¡vados.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl trečiojo asmens veiksmai sukelia tokiÄ didelę atsakomybės naÅ¡tÄ atsakovams. Svarbu tai, kad žala kilo dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, o apeliantas galėtų bÅ«ti atsakingas tik už tai, kad pastabos dėl krovinio bÅ«klės nebuvo įraÅ¡ytos į važtaraÅ¡tį, tačiau tas ir negalėjo bÅ«ti padaryta, nes trečiasis asmuo važtaraÅ¡tį atgavo jau po to, kai krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, pritvirtintas ir ieÅ¡kovo atstovų apžiÅ«rėtas.3.

Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto argumentų ir nurodytų aplinkybių dėl patirtos žalos įvertinimo. Visų pirma, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2010 m. sausio 22 d. krovinio gamintojo raÅ¡tÄ , kuriame pateikta iÅ¡vada dėl įrangos sugadinimo lygio ir tolesnio jos eksploatavimo. Pateikta iÅ¡vada negali bÅ«ti pagrįsta, nes gamintojo atstovas neatliko iÅ¡samaus tyrimo dėl įrangos sugadinimo. Apelianto įsitikinimu, neįmanoma nustatyti staklių tinkamumo tolimesniam naudojimui vien iÅ¡ nuotraukų ir įvykio apraÅ¡ymo nuodugniai fiziÅ¡kai nepatikrinus pačių staklių ir neatlikus techninių patikrinimų.

Tik iÅ¡samus įrangos patikrinimas ir analizė gali bÅ«ti laikomas objektyviu krovinio sugadinimo įvertinimu. Antra, ieÅ¡kovas sugadinto krovinio vertę grindžia savo paties iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra. Tokiomis aplinkybėmis teismas turėjo iÅ¡sireikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo prekės įsigijimo dokumentus, kurie patvirtintų, kokiÄ realiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl krovinio sugadinimo. Be to, teismas turėjo įvertinti, ar nurodyta staklių vertė atitiko rinkos kainÄ , tačiau to nepadarė.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta staklių pardavimo kaina atitinka realiai patirtų nuostolių dydį. Taip pat svarbu tai, kad ieÅ¡kovui, o ne atsakovams tenka pareiga pagrįsti nuotolių dydį, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovams. Visos Å¡ios aplinkybės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl teismas netinkamai nustatė atlygintinų nuostolių dydį bei priėmė nepagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ .Atsakovas UAB „Antila“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Lietuvos tranzitas“ apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimu praÅ¡o neatsižvelgti į UAB „Lietuvos tranzitas“ motyvus dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo, tenkinti UAB „Antila“ apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas iÅ¡ esmės pakartoja argumentus, nurodytus jo apeliaciniame skunde, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tuo atveju, jei bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, ji turėtų bÅ«ti taikoma abiems atsakovams, o ne tik UAB „Antila“, mano, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti apelianto argumentų dėl 5 proc. palÅ«kanų priteisimo, nes jie blogina Å¡alies, skundusios pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , padėtį.Atsakovas UAB „Lietuvos tranzitas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Antila“ apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimu praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteista 83 303,60 Lt suma, ir atitinkamai Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti visus ieÅ¡kinio reikalavimus bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sutinka su apelianto UAB „Antila“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei praÅ¡ymais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 19 d. UAB ,,Antila“ gabeno dvejas firmos Ermakson hidraulines lenkimo stakles. Pažymėtina, kad krovinys sėkmingai pasiekė pirmÄ jį paskirties punktÄ Baltarusijoje Minske, kas rodo, kad krovinys vežėjo buvo pritvirtintas patenkinamai, Baltarusijoje muitinėje vienos staklės buvo iÅ¡krautos, o likęs krovinys turėjo bÅ«ti vežamas į MogiliovÄ .

Vykdant kelių eismo taisyklių reikalavimus vairuotojas, atsižvelgdamas į vežamo krovinio ypatumus, turėjo užtikrinti, kad staklės bÅ«tų atitinkamai pritvirtintos, galimai likusį krovinį reikėjo tvirtinti iÅ¡ naujo, koreguojant jo buvimo vietÄ transporto priemonėje, kad staklės neiÅ¡kristų. Jeigu krovinio padėtis ir bÅ«klė transporto priemonėje neatitiko kelių eismo taisyklių 210 p. reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo paÅ¡alinti trÅ«kumus, o jeigu to padaryti negalima – toliau nevažiuoti (Kelių eismo taisyklių 210.4, 211 punktai).

PanaÅ¡ius reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintos krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklės, konkrečiai taisyklių 9 ir 10 p. numato, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ . Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti ar krovinys iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus.Kartu taisyklės numato, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinį siuntėjas privalo pritvirtinti taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jo vežimas (taisyklių 5, 7, 8 p.).

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės sutinka, kad krovinys buvo pritvirtintas netinkamai, saugus hidraulinių lenkimo staklių gabenimas turėjo bÅ«ti užtikrintas tvirtinimo diržais apjuosiant stakles iÅ¡ virÅ¡aus.Nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovai turėjo bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės. Akivaizdu, kad transporto priemonės, kuria buvo vežamos staklės, vairuotojas A. T. reikalavimus dėl vežamo krovinio vykdė nevisiÅ¡kai, nes nuvažiavus santykinai trumpÄ kelio atkarpÄ , iÅ¡važiuojant iÅ¡ žiedinio automobilių kelio, posÅ«kyje staklės iÅ¡krito ant asfaltuotos kelio dangos.

ApžiÅ«rint papildomai įvykio vietÄ , įvažiavimo į trasÄ juostoje esama iÅ¡muÅ¡imų, įdaužų ir kelio aukščio nelygumų. Manoma, kad bÅ«tent Å¡is faktorius, kartu su iÅ¡centrine posÅ«kio jėga sÄ lygojo dinaminę įraÅ¾Ä , kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas (b. l. 170, T. 1).CMR konvencijos 17 str. 4 p. e papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ermakson hidraulines lenkimo stakles automobilyje tvirtino atsakovo UAB ,,Antila“ vairuotojas A.

T.. Kaip minėta, pagal tikrinimo duomenis Ermakson hidraulinės lenkimo staklės iÅ¡ atsakovo UAB ,,Antila“ sunkvežimio iÅ¡krito dėl netinkamo staklių tvirtinimo. Dinaminę įraÅ¾Ä , kurios neatlaikė krovinio tvirtinimas lėmė posÅ«kio jėga ir bloga kelio bÅ«klė. Å ios aplinkybės yra susietos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su įvykiu ir jo pasekmėmis.Atsakovai savo nesutikimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia Lars Kriogius Baltic Ltd ekspertizės iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, kad krovinio pritvirtinimas transporto priemonėje įvykio metu buvo nepakankamas saugiam krovinio transportavimui.

Remiantis krovinio charakteristikomis bei iÅ¡dėstymu iki įvykio – jo padėtis transporto priemonėje yra apibÅ«dinama kaip nestabili (b. l. 163-175, T. 1), tačiau akivaizdu, kad krovinį priėmė ir tvirtino krovinio vežėjas atsakovas UAB ,,Antila“.Apeliantai nurodė, kad panaÅ¡ių gabaritų Ermakson staklės yra gabenamos jas tvirtinant prie automaÅ¡inos pagrindo specialiomis grandinėmis, krovinio siuntėjas tokiu tvirtinimu nepasirÅ«pino, tačiau tokiu atveju, žinodamas, kad krovinio tvirtinimas yra nepakankamas, atsakovas turėjo arba reikalauti, kad krovinio siuntėjas imtųsi priemonių, užtikrinančių saugų krovinio gabenimÄ , arba atsisakyti krovinį vežti, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės (210, 211 str.).UAB ,,Antila“ nurodė, kad priimtas krovinys buvo pritvirtintas keturiais diržais, kurių kiekvienas gali iÅ¡laikyti iki 2,5 tonų svorio krovinį, iÅ¡ viso toks tvirtinimas užtikrino iki 10 tonų krovinio stabilumÄ (iÅ¡laikymÄ ) (b. l. 44-46, T. 1).

Pažymėtina, kad ir atsakovo atstovai, iÅ¡skyrus vairuotojÄ , faktiÅ¡kai nedalyvavo priimant ir pakraunant krovinį į transporto priemonę ir nepareikalavo, kad ieÅ¡kovas tinkamai pritvirtintų krovinį, o esant abejonėms turėjo įraÅ¡yti pastabas dėl krovinio bÅ«klės į krovinio važtaraÅ¡tį. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo požiÅ«riu pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 ,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija CMR“, kuriame išaiškinta, kad jei nustatyta, kad vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu – 166 607,20 Lt. Staklių gamintojas Ermakson Machirery nurodė, kad hidraulinis lenktuvas CMC 3100X120, SN20080263 yra visiškai sugadintas, nes sugadintas korpusas, galinė atspara, elektros skydas, valymo skydas ir reguliatorius, variklio ir elektros sistemos, tepalų aušinimo radiatorius ir siurblio variklio komplektas, liniuotės ir tiesinio kodavimo įrenginys, hidraulinė sistema, staklės ir mechaninio apdirbimo sistema, priekinės atramos (b. l. 46-47, T. 1).

Tokius pat krovinio pažeidimus nustatė ir krovinio gavėjas bendrovė ,,BMTC konsalting“ (b. l. 37-38, T. 1), bei ekspertizės aktas (b. l. 48-73 T1). Nesutikdami su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl žalos dydžio ir ieÅ¡kovo nurodytų įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimu, atsakovai vadovavosi vertintojų bendrovės Lars Kriogius Baltic Ltd tikrinimo ir apžiÅ«ros aktu Nr. 10005, kurio duomenys buvo iÅ¡siųsti gamintojui iÅ¡vadai apie įrenginio remonto galimybes (b. l. 163-175, T. 1), todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad staklių gamintojas tyrimÄ ir iÅ¡vadas pateikė neobjektyviu duomenų pagrindu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakomybė dėl krovinio praradimo tenka ir krovinio siuntėjui, ir krovinio vežėjui, nes ieÅ¡kovas žinojo, kad Ermakson staklės pritvirtintos nepatikimai.

Krovinio vežimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų, yra nurodyti krovinio duomenys dėl svorio ir matmenų, todėl akivaizdu, kad bÅ«dami patyrę verslininkai žinojo Å¡iuos krovinių pervežimo reikalavimus, tačiau elgėsi aplaidžiai, nes iÅ¡leido transporto priemonę suvokdami, kad krovinys pritvirtintas nepakankamai.CMR konvencijos 34 str. nustato, kad jeigu vežimÄ , kurio sÄ lygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iÅ¡ jų atsako už visÄ vežimÄ .

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietÄ , bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ , tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimÄ už visÄ konkretų pervežimÄ , yra vežėjas pagal CMR konvencijÄ , nebent sutartyje su siuntėju bÅ«tų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-437/2012).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas prašė apeliantai, tačiau netenkinus jų apeliacinių skundų atitinkamai jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Vigintas ViÅ¡inskis