2fbbfa56-9de1-4c4c-84e5-7a76fee666c1 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Šibkovas                                       Baudžiamosios bylos Nr. 1A-113-498-2014Teisėjas Laimondas Noreika                                       Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00012-2013-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajam L.

D., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 155 str. 1 d. – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 145,00 Lt. nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ;už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d - laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu uždraudžiant bendrauti su V.

M.. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės iÅ¡ bausmių iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę ir subendrinta bausmė skirta laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 145,00 Lt. nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ir bausmės vykdymo metu uždrausta bendrauti su V. M..Priteista iÅ¡ kaltinamojo L. D. nukentėjusiajam V. M. 145,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2600,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. M. pagal LR BK 140 str. 1d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. D. nuteistas už tai, kad įžeidė V. M. bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ : 2013-03-02 apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, esančioje aikÅ¡telėje, girdint paÅ¡aliniams asmenims įžeidė V. M. vartodamas žodžius „gaidys, asilas, kvailys“, o po to aikÅ¡telėje esančiame vagonėlyje stÅ«mė ir vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ bei suplėšė palto rankovę, Å¡iais veiksmais padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje ir gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Apeliaciniame skunde nuteistasis L.

D. praÅ¡o panaikinti 2013 m. spalio 17 d.  Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, jame padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltumo nepagrįstos iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tina įvertinti ne tik atskirų žodžių, paimtų iÅ¡ viso konteksto reikÅ¡mę, bet ir visÄ konfliktÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, dėl ko kilo konfliktas, kad jis buvo abipusis, be to neįvertino, jog V. M. iš jo reikalavo neteisėto elgesio. Nuteistojo teigimu, įvertinus tai, kad galbūt kažkokius žodžius jis pasakė konflikto metu, iš pykčio, išreikšdamas savo neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos, jis neturėjo tyčios įžeisti nukentėjusįjį, be to ištyrus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad be paties nukentėjusiojo parodymų, įrodymų, kad V.

M. atžvilgiu būtų vartojami žodžiai „gaidys, asilas, kvailys", byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad žodžiai „gaidys" ir „asilas" savaime nėra įžeidžiantys. Skunde pažymima, kad LR BPK 255 str. 1 d. numato nagrinėjimo teisme ribas. Teismas priėmęs nuosprendį nustatė, kad 2013-03-02 apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje esančioje aikštelėje, L. D., būdamas neblaivus, girdint pašaliniams asmenims, įžeidė vartodamas žodžius „gaidys, asilas, kvailys".

Nukentėjusiojo skunde ir civiliniame ieškinyje nurodyti skirtingi žodžiai, kurios jis tariamai pasakė, t.y. „kvailys" ir „durnius". Esant tokiai situacijai nėra aišku, kaip jis pavadino V. M. - „kvailiu" ar „durnium", todėl neaiškios kaltinimo ribos.Teigiama, kad teismo išvados, kad V. M. buvo įžeidinėjamas akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir liudytojų J. M. ir V. V. parodymams. Abu liudytojai apklausiami teisme nurodė negirdėję kas konkrečiai buvo kalbama lauke, nes buvo ne lauke, o vagonėlyje ant ratų.

Liudytojas V. V. parodė, kad L. D. įėjus į vagonėlį ant ratų šis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jų neprisimena. Tuo metu V. M. vagonėlyje nebuvo, todėl akivaizdu, kad jis jo įžeisti negalėjo. Nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kokie nors įžeidžiami žodžiai būtų buvę pasakyti viešai, t.y. girdint pašaliniams asmenims. Tokių asmenų, kurie būtų buvę lauke ir girdėję įžeidžiančius žodžius V. M. atžvilgiu ir patvirtintų V.

M. parodymus, nėra. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. l d., neįvertino aplinkybių dėl konflikto priežasčių ir iniciatoriaus. Jis nuosekliai aiÅ¡kino, kad nenorėdamas konfliktuoti su V. M. nuėjo į vagonėlį ant ratų, o Å¡is po kurio laiko įsiveržė ir pradėjo stumdytis, ko pasėkoje jam galėjo bÅ«ti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neįvertino byloje apklausto specialisto parodymų, kad V.

M. nustatytas sužalojimas galėjo gautis jam pačiam atsitrenkus į kokį nors daiktÄ . Neatsižvelgta, kad ne jis vagonėlyje puolė stumdyti V. M., o atvirkščiai. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad be liudytojos J. M., kuri yra V. M. sutuoktinė ir yra suinteresuota duoti sutuoktiniui palankius parodymus, niekas daugiau nepatvirtino matęs, kad jis sudavė V. M.. IÅ¡ bylos matyti, kad vagonėlyje ant ratų, jam su V. M. susikibus, buvo liudytojas V. V., kuris nenurodė matęs jo suduotÄ smÅ«gį.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra priteistas pripažinus jį kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d., kas yra sunkiai suvokiama.

Akivaizdu, kad jeigu žmogus įžeidžiamas jam gali bÅ«ti padaroma tik neturtinė žala. Byloje nėra jokių įrodymų dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos buvimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. bÅ«tų kreipęsis į medikus pagalbos, patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Nuteistojo manymu, civilinis ieÅ¡kinys neįrodytas, todėl negalėjo bÅ«ti patenkintas.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo L.

D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl LR BK 155 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl L. D. pripažinimo kaltu padarius LR BK 155 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ naikintinas, nes apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje daro iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (LR baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir kuriuos galima patikrinti Å¡iame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinami nuteistojo naudai.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės. Tai esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ , jog L.

D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 155 str. 1 d. LR BK 155 str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡Ä asmens įžeidimÄ . Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti Å¡ie žmogaus užgaulaus pažeminimo bÅ«dai: veiksmu, žodžiu ir raÅ¡tu. Įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008).

Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bÅ«dÄ . Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra vieÅ¡as, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiÅ¡kia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. D. automobilių pardavimo aikštelėje, girdint pašalinimas asmenims, įžeidė V. M. vartodamas žodžius „gaidys, asilas, kvailys“. Iš nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo V. M. parodymų matyti, kad automobilių pardavimo aikštelėje tarp jų įvyko konfliktas dėl L. D. netvarkingai pastatytų automobilių. Aplinkybę, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo aikštelėje įvyko konfliktas patvirtino ir liudytojas V. V.. Nukentėjusysis V.

M. nurodė, kad būnant aikštelėje ir paprašius L. D. tvarkingai sustatyti automobilius, šis jį išvadino „gaidžiu, asilu, durniumi“ bei kitais necenzūriniais žodžiais. Visa tai girdėjo aikštelėje buvę pašaliniai asmenys. Nors liudytoja J. M. nurodė, kad nematė ir negirdėjo automobilių aikštelėje tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto, tačiau ji patvirtino, kad į vagonėlį atėjus V. M. ir paklausus L. D., kodėl pastarasis jį įžeidinėja ir žemina kitų akivaizdoje, L.

D. atsakė, kad yra aikÅ¡telės savininkas ir elgiasi bei kalba taip kaip nori. Å ie liudytojos parodymai patvirtina, kad L. D. pripažino automobilių aikÅ¡telėje girdint paÅ¡aliniams asmenims įžeidinėjęs V. M., iÅ¡vadinęs jį įvairiais užgauliais žodžiais, patvirtino nukentėjusiojo teiginius apie aikÅ¡telėje patirtÄ Ä¯Å¾eidinėjimÄ . Pats nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat neneigia, kad konflikto metu, iÅ¡ pykčio galėjo pavartoti nukentėjusįjį įžeidžiančius žodžius.

Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis L. D. vartojo nukentėjusįjį V. M. įžeidžiančius žodžius bei paneigia nuteistojo teiginius, kad jis nukentėjusįjį įžeidžiančių žodžių nevartojo, Å¡ių žodžių vartojimÄ patvirtina tik paties nukentėjusiojo parodymai.Tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad L. D. užgaulius, įžeidžiančius žodžius V. M. atžvilgiu iÅ¡sakė įvykusio tarpusavio konflikto metu, turi bÅ«ti vertinama ar L.

D. padaryti veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, tam, kad nustatyti ar yra padaryta nusikalstama veika, teismas turi ne tik įvertinti ar yra nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir įvertinti tai ar veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo, atitinka LR BK 11 ir 12 straipsniuose nurodytus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo apibūdinimus. L. D. buvo pateiktas kaltinimas ir jis pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., t.y. nusikaltimo padarymu.

LR BK 11 str. nusikaltimÄ apibÅ«dina kaip pavojingÄ ir Å¡iame kodekse uždraustÄ veikÄ , už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iÅ¡ pateikto nusikaltimo apibÅ«dinimo, kiekviena veika tam, kad bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, turi bÅ«ti pripažinta pavojinga.Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamÄ sias teisines normas, valios.

Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais - pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises, siekiant apsaugoti teisinius gėrius, vertybes.

Vertinant L. D. privataus kaltinimo tvarka pateiktÄ kaltinimÄ dėl įžeidimo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos bÅ«tų galima pripažinti nusikaltimu. Nors L. D. nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu pavartojo užgaulius, nepadorius žodžius, buvo neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Å¡ie žodžiai buvo iÅ¡sakyti tarpusavio konflikto metu, įvykus nesutarimui dėl automobilių pardavimo aikÅ¡telėje netvarkingai pastatytų automobilių perstatymo.

L. D. iÅ¡sakyti žodžiai „gaidys, asilas, kvailys“, įvertinus Å¡ių žodžių pavartojimo aplinkybes, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinami kaip nepadoria, ciniÅ¡ka forma, Å¡iurkščiai pažeidžiančia visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiojo paniekinimas ir pažeminimas. Atsižvelgus į LR BK 155 str. 1 d. pateiktÄ Ä¯Å¾eidimo sÄ vokÄ , Å¡io nusikaltimo esmę ir Å¡io LR BK straipsnio ginamo objekto reikÅ¡mę, darytina iÅ¡vada, kad L.

D. veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu.Apeliantas teigia, kad nėra aiškios kaltinimo ribos, nes teismo nustatyti žodžiai, kuriais jis įžeidė V. M. ir V. M. privataus kaltinimo skunde ir civiliniame ieškinyje nurodyti žodžiai, kuriais jis buvo įžeistas, skiriasi. Apylinkės teismas nustatė, kad L. D. įžeidė V. M. jį pavadindamas „gaidžiu, asilu, kvailiu“. Tie patys žodžiai nurodyti V. M. skunde privataus kaltinimo tvarka civiliniame ieškinyje, nurodant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Dėl šių aplinkybių, negalima teigti, kad nėra aiškios pateikto kaltinimo ribos, ar kad teismas išėjo už pateikto kaltinimo ribų. Nors skunde privataus kaltinimo tvarka ir civiliniame ieškinyje V. M. taip pat nurodė, kad buvo įžeidinėjamas žodžiais „gaidys, asilas, durnius“, žodžiai „kvailys“ ir „durnius“ yra sinonimai, jų reikšmė nesiskiria. Lietuvių kalbos žodyne žodis „kvailys“ apibūdinamas kaip kvailas žmogus, žodis „durnius“ apibūdinamas kaip kvailys.

Dėl LR BK 140 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK140 str. l d., neigia sudavęs nukentėjusiajam į veidÄ . Pagal LR BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai L. D. pripažino kaltu padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , vadovaudamasis teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. D. vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ nukentėjusiajam V. M., Å¡iais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusysis V. M., nurodęs, kad įėjus į automobilių pardavimo aikÅ¡telėje esantį vagonėlį, L. D. jį apÅ¡aukė visokiais žodžiais, stÅ«mė rankomis ir rankos kumÅ¡timi smogė į veidÄ , prakirsdamas lÅ«pÄ . Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirto smurto patvirtino liudytoja J.

M., nurodydama, kad bÅ«nant automobilių aikÅ¡telėje esančiame vagonėlyje, į jį atėjo supykęs L. D., pasakė, kad V. M. jį labai sunervino ir jei jis prisiartins, tai jam kirs. Ä® vagonėlį atėjus V. M., Å¡is paklausė L. D., kodėl pastarasis jį įžeidinėja ir žemina kitų akivaizdoje. Ä® tai L. D. pasakė, kad yra aikÅ¡telės savininkas ir elgiasi bei kalba kaip nori. Tai sakydamas L. D. stÅ«mė, o paskui ranka smogė V. M. į veidÄ . Nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojos J.

M. parodymai patvirtina, kad nuteistasis L. D. nesutarimus su nukentėjusiuoju sprendė ne dialogo forma, o pasirinkdamas smurtinius veiksmus. Nukentėjusiojo ir liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat paneigia nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, kad ne jis vagonėlyje puolė stumdyti V. M., o atvirkščiai. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad V. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinėje lÅ«poje. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos J.

M. parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, atitinkantys raÅ¡ytinius byloje surinktus įrodymus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad liudytoja J. M. bÅ«tų konfliktavusi su nuteistuoju L. D. ar siektų jį apkalbėti. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad V. M. patirtas sužalojimas galėjo įvykti Å¡iam atsitrenkus į kokį nors daiktÄ ir tai patvirtino teisme apklaustas specialistas. Tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad specialistas tik patvirtino specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ V.

M. sužalojimo mechanizmÄ , t.y. kad sužalojimas buvo padarytas kietu buku bukabriauniu daiktu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, specialistas nenurodė, kad V. M. pats atsitrenkė į bukabriaunį daiktÄ ir dėl to patyrė sužalojimus, tokios nuteistojo nurodytos versijos taip pat nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Aukščiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos J. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai atsirado bÅ«tent nuo L. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo L. D. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas, todėl negalėjo bÅ«ti patenkintas. LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Nukentėjusiojo patirtas turtinės žalos dydis vertinamas atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis L. D. vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ nukentėjusiajam V. M., padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje ir gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat nustatyta, kad L. D. suplėšė V. M. striukę, patirtÄ Å¾alÄ dėl striukės suplėšimo nukentėjusysis įvertino 100 litų sumÄ . Dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis turėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertÄ , kad bÅ«tų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, už tai turėjo sumokėti 44 litus bei 1 lito komisinį mokestį pervedant pinigus, kÄ patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (b.l. 8).

Nukentėjusiojo nurodyta 100 litų žala dėl suplėšytos striukės nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus. ŽalÄ dėl suplėšytos striukės taip pat patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 10-12). Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pilnai įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais. Tačiau apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas neteisingai civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo siejo su nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. padarymu.

Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 145,00 Lt. nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ L. D. paskirtas jį pripažinus kaltu padarius LR BK 155 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, kad 145,00 Lt. turtinė žala atsirado L. D. padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. ranka sudavus V. M. į veidÄ ir suplėšius jo striukę.

Taip pat pažymėtina, kad apeliacijos instancijos teismas nagrinėjant bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , neturi galimybės skirti nuteistajam bausmės, kuri savo pobÅ«džiu bÅ«tų sunkesnė, nei buvo paskirta pirmos instancijos teismo, t.y. neturi galimybės įpareigojimo atlyginti turtinę žalÄ paskirti kaip bausmės už nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d. padarymÄ , sudėtinę dalį. Tokiu bÅ«du, nustačius, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintas pagrįstai, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos padarymo paliktina nepakeista, tačiau pripažinus, kad L.

D. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, įpareigojimas atlyginti turtinę žalÄ , kaip bausmės dalis, naikintinas. Vertinant apelianto argumentus dėl neturtinės žalos pažymėtina, kad LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. D. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl Å¡ių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinius nepatogumus, teko kreiptis į gydytojus medicininės pagalbos (b.l. 13). Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. NuteistÄ jį iÅ¡teisinus dėl LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Atsižvelgus į aukščiau aptarÄ nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, į tai, kad apylinkės teismui pripažinus L. D. dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu iÅ¡ jo buvo priteista 2600 litų neturtinės žalos atlyginimo, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos suma mažintina iki 1200 litų. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. n u s p r e d ž i a : nuteistojo L.

D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies:panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria L. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams;panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės iÅ¡ bausmių iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę ir subendrinta bausmė skirta laisvės apribojimas 9 (devyniems)mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 145,00 Lt. nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ir bausmės vykdymo metu uždrausti bendrauti su V.

M.;panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ L. D. nukentėjusiajam 2600.00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti;             priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje ir L. D. dėl kaltinimo pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.)             priteisti iÅ¡ L.

D. nukentėjusiajam V. M. 1200 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                        Olegas Å ibkovas Teisėjai:                                                                                                        RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                                                                                                                 Algerdas UrbÅ¡ys