Legislator Case Law & Legislation
2fbb52d4-01ae-41e5-9c60-168a6df7db14 AI generated

2fbb52d4-01ae-41e5-9c60-168a6df7db14 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2fbb52d4-01ae-41e5-9c60-168a6df7db14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

             IeÅ¡kovas J. J. 2013 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis tarp jo ir atsakovo AB banko SNORAS sudarytas 2011-04-20 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110420K990001 ir 2011-09-20 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110920K990001 dėl 15 333,74 Lt vertės obligacijų įsigijimo, taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti, kad taikant restitucijÄ ieÅ¡kovo už obligacijas sumokėtas lėšas 15 333,74 Lt grÄ Å¾inti į AB banke SNORAS esančiÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), atidarytÄ terminuoto indėlio sutarties pagrindu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2fbb52d4-01ae-41e5-9c60-168a6df7db14 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovo susipažinimÄ su rizikomis, kylančiomis investuojant taip pat patvirtina jo paraÅ¡ai Aptarnavimo sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalyje, kurioje (ketvirtas papunktis) ieÅ¡kovas patvirtina gavęs apibendrintÄ finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , kuris skirtas supažindinti klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis ir pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos Nr. e2-3413-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02798-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.2.6.; 3.2.6.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, sekretoriaujant Andželai ViÅ¡umirskajai, dalyvaujant atsakovo atstovui A. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, n u s t a t ė :

             IeÅ¡kovas J. J. 2013 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis tarp jo ir atsakovo AB banko SNORAS sudarytas 2011-04-20 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110420K990001 ir 2011-09-20 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110920K990001 dėl 15 333,74 Lt vertės obligacijų įsigijimo, taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti, kad taikant restitucijÄ ieÅ¡kovo už obligacijas sumokėtas lėšas 15 333,74 Lt grÄ Å¾inti į AB banke SNORAS esančiÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), atidarytÄ terminuoto indėlio sutarties pagrindu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011 04 20 atvyko į AB bankas SNORAS, norėdamas pratęsti savo terminuotÄ indėlio sutartį, tačiau banko vadybininkė, iÅ¡klausiusi ieÅ¡kovo pageidavimÄ , paaiÅ¡kino, kad jam labiau apsimoka sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, nurodydama, kad obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdraustos ir mokamos didesnės palÅ«kanos. Banko vadybininkė ieÅ¡kovui pateikė jau paruoÅ¡tas pasiraÅ¡yti sutartis, tačiau jam suabejojus dėl tokio sandorio, vadybininkė paaiÅ¡kino, kad ir jų dirbančiųjų giminės tuo metu geriau pirko obligacijas, nes esant draudimui, pirkti obligacijas buvo visiÅ¡kai saugu.

Ji dar ieÅ¡kovui pateikė „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dokumentÄ , kuriame buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® “Indėlių ir investicijų draudimas“. Tuomet ieÅ¡kovas patikėjo vadybininke ir pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FG20110420K990001. Taip pat 2011 09 20 d. jam baigėsi kita terminuoto indelio sutartis ir ieÅ¡kovui, atvykus jos pratęsti, vėl buvo pasiÅ«lyta sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, aiÅ¡kinant, jog jos yra apdraustos, ir ieÅ¡kovas 2011 09 20 pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. F020110920K990001.

PrieÅ¡inga sutarties pusė ne tik kad neatskleidė ir neiÅ¡aiÅ¡kino esminių sutarties sÄ lygų, bet pateikė aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl obligacijų draudimo, lėmusiÄ ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti ginčo sutartis, dėl ko jis iÅ¡ esmės suklydo (CK 1.90 str.). Akivaizdu, kad sudarant ginčo sutartis atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Ginčo sutartis buvo sudaryta Aptarnavimo sutarties pagrindu, kuri pagal savo pobÅ«dį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl Atsakovui taikytina ir CK 6.719 str. 1 d., nustatanti pareigÄ , prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turėjusiÄ Ä¯takos jo apsisprendimui.

Aptarnavimo sutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, juolab kad Aptarnavimo sutarties nuostatuose yra nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® “Indėlių ir investicijų draudimas“. Ä®vertinęs banko vadybininkės pateiktÄ informacijÄ , jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuoti indėliai, bei susipažinęs su jam pateiktu dokumentu, kuriame nurodyta, jog obligacijos apdraustos, ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas sutartis, pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuoti indėliai.

Be to, ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas nei su Prospektu, nei su Galutinėmis sÄ lygomis, Å¡ie dokumentai jam nebuvo įteikti nei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ginčo sutartis, nei vėliau, nepaisant to, kad jo pasiraÅ¡ytoje ginčo sutartyje nurodyta, kad jis yra su Å¡iais dokumentais susipažinęs. IeÅ¡kovo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ ginčo sutartys pripažinti negaliojančiais dėl esminio ieÅ¡kovo suklydimo (CK 1.90 str. 1 d., 4 d.).             Atsakovas BAB bankas SNORAS su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoriai galėtų pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti dėl suklydimo, ieÅ¡kinys nėra įrodytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , jis suprato kad rizikuoja, nes į obligacijas investavo mažesnę dalį savo turimų lėšų, nei įdėjo į indėlį pagal 2008-12-06 terminuotojo indėlio sutartį.

Sudarydamas 2011-04-20 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieÅ¡kovas užpildė Å¡ios sutarties PriedÄ Nr. 1-F, kuriame aiÅ¡kiai nurodė planuojamÄ trumpalaikį investavimo laikotarpį. IeÅ¡kovas taip pat aiÅ¡kiai nurodė, kad investavimas yra jo nuolatiniu pajamų Å¡altinis, bei nurodė, kad turi pradines žinias apie investicines paslaugas. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad turi investavimo į akcijas patirties, investuoja kas pusmetį ir rečiau, vidutiniÅ¡kai sudaro iki 10 sandorių per metus, o vidutinė investavimo sandorių vertė yra iki 10000 Lt.

Faktas, kad po penkių mėnesių po pirmos Obligacijų sutarties sudarymo, t. y. 2011- 04-20 ieÅ¡kovas sudarė antrÄ Obligacijų sutartį (2011-09-20) rodo kryptingÄ jo siekį investuoti į banko leidžiamus vertybinius popierius. IeÅ¡kovo pozicija, kad jis suklydo neva dėl to, kad banko darbuotoja jo neįspėjo apie investavimo į obligacijas rizikas ir netgi teigė, kad obligacijos, kaip ir indėliai, yra apdrausti indėlių draudimu, yra visiÅ¡kai nepagrįsta vien dėl to, kad Obligacijų sutartyse apskritai nėra jokių sÄ lygų, reglamentuojančių obligacijų (ne)draudimÄ , todėl ieÅ¡kovas, kuriam investuojamų lėšų draudiminė apsauga neva buvo ypatingai svarbi, bÅ«damas apdairiu ir rÅ«pestingu, galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sÄ lygų.

Klaidingas ieÅ¡kovo įsivaizdavimas dėl įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo neatsargaus, neapdairaus ir nerÅ«pestingo elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad aplinkybė dėl ieÅ¡kovo įsigytų obligacijų, draudimo iÅ¡kilo ne ginčijamų sutarčių sudarymo metu, bet žymiai vėliau - iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus šį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas suprato, kad suklydo tik sustabdžius banko veiklÄ (2011-11-16). IeÅ¡kovo reikalavimų dirbtinumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012-01-10 teikdamas kreditoriaus reikalavimÄ ieÅ¡kovas jį apibÅ«dina kaip kylantį bÅ«tent iÅ¡ obligacijų, bei nė žodžiu neužsimindamas, kad jis suklydo.

IeÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad jam nebuvo paaiÅ¡kinta apie investavimo į obligacijas rizikas, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams - ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su Prospektais - tai patvirtina jo paraÅ¡ai Obligacijų sutartyse. IeÅ¡kovas neginčija Prospektuose pateiktos informacijos aiÅ¡kumo ir suprantamumo. 2003-11-04 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB direktyvos nuostatos kartu su Vertybinių popierių įstatymo normomis (8, 9 str.) leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad tinkamu investuotojo informavimu apie obligacijas ir galimas rizikas iÅ¡ esmės laikytinas pats iÅ¡leidžiamų vertybinių popierių prospekto paskelbimo faktas, kas nagrinėjamu atveju (prieÅ¡ iÅ¡leidžiant paminėtas obligacijų, kurių įsigijimo sandoriai yra ginčijami, emisijas) ir buvo banko tinkamai atlikta.

IeÅ¡kovo susipažinimÄ su rizikomis, kylančiomis investuojant taip pat patvirtina jo paraÅ¡ai Aptarnavimo sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalyje, kurioje (ketvirtas papunktis) ieÅ¡kovas patvirtina gavęs apibendrintÄ finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , kuris skirtas supažindinti klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis ir pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios.

Be to, sudarydamas su banku Aptarnavimo sutartį, ieÅ¡kovas taip pat pasiraÅ¡ytinai patvirtino (sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalies 2 p. penktas papunktis), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ , įskaitant santraukos formÄ pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, apraÅ¡ymÄ .

Santrauka yra skirta įgyvendinti IÄ®IDÄ® 13 str. nustatytÄ banko pareigÄ dėl investuotojų informavimo apie įsipareigojimų jiems draudimÄ . Su ieÅ¡kovu sudaryta Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi bÅ«ti suprantamos ir aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio paslaugas bankas teikė ieÅ¡kovui kaip savo klientui. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų sutartyse nėra nurodoma, kad AB banko SNORAS (draudėjo pagal IÄ®IDÄ®) obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad bankas nepateikė ieÅ¡kovui klaidinančios informacijos ir ieÅ¡kovas nesuklydo.

Obligacijų, kaip paties banko iÅ¡leistų vertybinių popierių, nedraudžiamumo pagal IÄ®IDÄ® faktas negali bÅ«ti laikomas investavimo rizika. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimas nustatytas IÄ®IDÄ®. Finansinių priemonių rinkų įstatymas leidžia investuotojui reikalingÄ informacijÄ atskleisti standartizuota forma (22 str. 3 d.), kas ir buvo tinkamai banko atlikta. IeÅ¡kovas teigia, kad banko darbuotoja neva jam paaiÅ¡kino, kad obligacijos „kaip ir indėliai yra apdraustos", tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Sudarydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, banko darbuotojai vadovaudavosi 2008-02-08 obligacijų platinimo banke instrukcija, pagal kurios 43 p., prieÅ¡ sudarant sutartį, pasidomėdavo, ar klientas yra susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos banko obligacijų emisijos sÄ lygomis, kurios iÅ¡dėstytos prospekte ir emisijos galutinėse sÄ lygose. Jei klientas nebÅ«davo susipažinęs su emisijos sÄ lygomis, kliento praÅ¡ymu vadybininkas iÅ¡spausdindavo Å¡iuos dokumentus iÅ¡ banko interneto puslapio ir pateikdavo klientui.

IeÅ¡kovÄ aptarnavusi banko darbuotoja dėl banke vestų mokymų bei turimos kvalifikacijos negalėjo netinkamai aptarnauti ieÅ¡kovo Obligacijų sutarčių sudarymo metu ir neatskleisti jam su investavimu į obligacijas susijusios rizikos arba klaidinamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie obligacijoms taikomÄ indėlių draudimÄ . Vertinant tai, kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs ne vienÄ terminuotojo indėlio sutartį, įskaitant jų pratęsimus, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas mažiau nei vidutinių sugebėjimų banko klientu, kuriam bÅ«tų sunku suprasti ir įvertinti trumpo ir nesudėtingo dokumento, kuriuo laikytina kiekviena iÅ¡ ginčijamų sutarčių, turinį.

Tam nėra bÅ«tina turėti iÅ¡silavinimÄ ir patirtį finansų ar investavimo į finansines priemones srityje. Taigi nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas galėjo klaidingai suvokti jam pateiktų susipažinti ir pasiraÅ¡yti Obligacijų sutarčių sÄ lygas. Å iuo aspektu ypač akcentuotinas ginčijamose sutartyse esantys ieÅ¡kovo patvirtinimai apie jo susipažinimÄ su Prospektais ir investavimo rizikomis bei sutikimai su Prospektų ir ginčo sutarčių sÄ lygomis. Obligacijų sutartys nėra sudėtingos nei pagal savo apimtį, nei pagal jas sudarančių nuostatų struktÅ«rÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ tikrųjų jis siekė sudaryti ne Obligacijų sutartis, o kitas (pvz., terminuotojo indėlio) sandorius. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, nors ieÅ¡kinys jam įteiktas tinkamai (b. l. 32).              Vilniaus apygardos teismas 2014-02-18 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.

Å i byla buvo iÅ¡nagrinėta ( pasikeitė bylos numeris į 3K-7-602/2015), todėl 2016-05-23 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.              2016-06-17 byloje gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, prašė tenkinti jo patikslinto 2013-12-23 ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kinys atmestinas.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IÄ®IDÄ®) nuostatas, konstatavo: banko iÅ¡leistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.

Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad bÅ«tų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi bÅ«ti tenkinamos visos Å¡ios direktyvos taikymo sÄ lygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema; turi bÅ«ti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

           Nustatyta, kad Aptarnavimo sutarties „ Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, sudarytos su ieÅ¡kovu, 3 punkto VI-oje pastraipoje buvo nurodyta, jog, siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , Banko įsipareigojimai Klientui apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. IeÅ¡kovui reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad banko darbuotoja pateikė ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl obligacijų draudimo, lėmusiÄ ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti ginčo sutartį, dėl ko jis iÅ¡ esmės suklydo, byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, ar raÅ¡ytinėje Kliento aptarnavimo sutartyje aiÅ¡kiai nenurodžius, kad obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o Kliento aptarnavimo sutartyje nurodžius, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, teismas turi padaryti iÅ¡vadÄ , ar tai nebuvo kliento suklaidinimu, kuris turėjo esminės reikÅ¡mės jo apsisprendimui sudaryti ginčijamÄ sandorį.

        CPK 4 straipsnis numato, jog vienodos teismų praktikos formavimÄ Â Â Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas.  Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje - VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei pagal ieÅ¡kovo V.

V. N. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų, trečiasis asmuo byloje VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“   padarytos iÅ¡vados dėl reikalavimų, pareikÅ¡tų analogiÅ¡ku pagrindu, kokie yra Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo J. J., tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra suformuota CK 1.90 straipsnio 1 ir 2 dalių, taikytinų ir Å¡ioje byloje, taikymo praktika, sprendžiant, ar BAB banko Snoras klientai sudarė sandorius kaip neprofesionalÅ«s investuotojai suklydę iÅ¡ esmės ir dėl to sandoriai pripažintini negaliojančiais, ar tokio suklydimo nebuvo.

        Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas taip pat teigė, kad atsakovo darbuotojos jį suklaidino aktyviais veiksmais, teikdamos klaidingÄ informacijÄ , kad obligacijos yra draudimo objektas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jei atsakovas nebÅ«tų garantavęs, jog investuotos lėšos bus saugios, jis niekada nebÅ«tų sudaręs ginčijamų sandorių. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Nutartyje nurodyta, kad kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v.

BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).Kasacinis teismas konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau Å¡iuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.

Dėl Å¡ios priežasties teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodytos Kliento aptarnavimo sutarties nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų. Teisėjų kolegija sutiko, kad draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovui nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovo apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ir ieÅ¡kovo J.

J.  apsisprendimo sudaryti dvi 31 vnt. ir 100 vnt. obligacijų įsigijimo sutartis ar jo nesudaryti, nenulėmė tai, kad jam nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas draudžiamumo aspektas, todėl nėra pagrindo naikinti sandorio, kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog jam banko darbuotoja suteikė neteisingÄ informacijÄ dėl obligacijų draudimo,  neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡i aplinkybė buvo įrodyta, nes atsakovui neigiant, jog klientams buvo aiÅ¡kinama apie obligacijų draudimÄ , nėra pagrindo priimti ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ , atmetant atsakovo aiÅ¡kinimÄ dėl to, kas ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta žodžiu, sudarant sutartį. Daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atsakovo darbuotojos suklaidintas dėl obligacijų saugumo, nėra pagrindo, ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis buvo suklaidintas žodžiu aiÅ¡kinant apie draudimÄ , atsakovo.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nebuvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, jam įsigyjant banko fiksuotų palÅ«kanų obligacijas neatliko, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, daroma iÅ¡vada, kad atsakovo pareigų nevykdymas ieÅ¡kovo atžvilgiu yra nepakankamas pripažinti jo sudarytus obligacijų įsigijimo sandorius negaliojančiais dėl suklydimo.

Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 5,30 Eur išlaidų, atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovo valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo bankroto byloje, o atskiroje byloje, priimamas teismo sprendimas, o ne nutartis.               Teismas, vadovaudamasis CPK 268 str.,                                       n u s p r e n d ė :              Ieškinį atmesti.

              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 5,30 Eur iÅ¡laidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.            Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .                      Teisėja                                                                                                     Danutė Kutrienė