2fb9c257-1b9b-4d4d-a080-4bf08d7a7d2c · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-370-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00940-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.9.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1. nustatyti, kad 1/2 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių ir šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini);

2. nustatyti, kad E. B. tuoj po tėvo J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimÄ pradėdamas jį valdyti;

3. priteisti iš atsakovės R. B. ieškovo E. B. naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jo tėvas buvo J. B.. Iki mirties tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). Jis po tėvo mirties priėmėme tėvo palikimÄ pradėdamas jį valdyti. Jis nuo pat gimimo gyveno tėvų namuose ir po tėvo mirties liko ten gyventi, rÅ«pinosi pastatais, remontavo kiemo rÅ«sį, kurių dalis priklausė tėvui, tokiu bÅ«du jis priėmė palikimÄ . Pastatuose liko gyventi ir motina I. B.. Kai mirė tėvas, jis buvo nepilnametis. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo minėtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ pasistatė 1969 metais, viralinę - 1975 metais, Å«kinį pastatÄ - 1969 metais, kiemo rÅ«sį -1971 metais, Å¡ulinį ir kiemo įrenginius - 1969 m.

Tai buvo J. B. ir I. B. jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pastatų teisinė registracija tėvo mirties dienÄ nebuvo atlikta. Pastatų ir statinių teisinė registracija buvo atlikta 2005 metais jau po tėvo J. B. mirties, tai atliko jų motina I. B.. Žemės sklypo, kuriame yra pastatai ir statiniai, teisinė registracija buvo atlikta 2006 m., I. B. nupirkus 0,1700 ha žemės sklypÄ . Žemės sklypas taip pat buvo įregistruotas tik I. B. vardu, kaip ir pastatai. Atlikus teisinę žemės sklypo ir pastatų registracijÄ Å¾emės sklypas ir pastatai bei statiniai buvo įregistruoti I.

B. vardu. Aplinkybę, kad žemės sklypas ir pastatai yra įregistruoti tik motinos I. B. vardu, jis sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį advokatei gavus registrų centro pažymėjimÄ . Jis po tėvo mirties niekur nedirbo, jį iÅ¡laikė mama, praėjus pusei metų jis pradėjo dirbti kolÅ«kyje. Jis ten pradirbo neilgai, paskui nedirbo niekur. Mokesčių, susijusių su namo iÅ¡laikymu jis nemokėjo. Mokesčius mokėjo mama, medžiagas pastatų remontui pirko mama. Sulaukęs pilnametystės, jis į notarų biurÄ dėl palikimo nesikreipė.

Jis, prieš maždaug 10 metų, taip pat remontavo pastatus savo medžiagomis. Žinojo, kad visas turtas registruotas mamos vardu.

3. Atsakovė R. B. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad J. B. ir I. B. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tėvai pastatus pasistatė gyvendami santuokoje 1969-1975 m. laikotarpiu. Tėvo mirties dienÄ , tėvai nebuvo nutraukę santuokos, todėl jokių abejonių, kad ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), J. B. ir I. B. priklausė po ½ dalį, todėl mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl ½ pastatų pripažinimo J.

B. nuosavybe yra perteklinis. Ginčo žemės sklypÄ mama I. B. įsigijo 2006-01-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-01-12 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama naÅ¡le. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m., t. y. praėjus 15 metų po J. B. mirties, nustatymas J. B. 1/2 dalį į 0,17 ha žemės sklypÄ visiÅ¡kai prieÅ¡tarautų įstatymams. Pažymėjo, kad ji nuo 1985 m. taip pat gyvena tėvų namuose.

Nors tvarkė ir namus, ir žemės sklypÄ , tačiau viso turto savininke visada ir visi laikė motinÄ I. B.. Ji buvo Å¡io turto savininkė ir iki Å¡iol jokių ginčų, ar pretenzijų mamai iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės dėl tėvo turto dalies nebuvo. Neneigia, kad ieÅ¡kovas kartais atvažiuodavo pas mamÄ , bet jai, kaip nuolat gyvenusiai kartu su mama ir iki tėvo mirties, ir po jo mirties, tekdavo didesnė namų priežiÅ«ros, turto tvarkymo naÅ¡ta. Labai daug jai padėdavo ir iki Å¡iol padeda brolis G.

B.. To jie nelaikė turto perėmimu ar paveldėjimu, nes vienintele turto savininke laikė motinÄ I. B.. I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), dar 2017 m. sausio 5 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ , kurį turės mirties dienÄ ir į kurį turės teisę, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko jai.

4. Trečiasis asmuo G. B. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tėvai gyveno registruotoje santuokoje ir tėvo J. B. mirties dienÄ jie nebuvo nutraukę santuokos, todėl akivaizdu, kad santuokos metu įgyti pastatai priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Reikalavimas pripažinti 1/2 dalį J. B. 0,17 ha žemės sklypo, negali bÅ«ti tenkinamas, nes žemės sklypÄ I. B. įsigijo praėjus net 15 metų po tėvo mirties. Reikalavimo pripažinti, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai pradėdami valdyti po J.

B. mirties likusi turtÄ , palikimÄ priėmė, yra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovo nepasitenkinimas, kad mama I. B. testamentu paliko visÄ turtÄ dukrai R. B.. Po J. B. mirties faktine viso turto valdytoja buvo I. B.. Ji iki pat mirties priimdavo sprendimus visais turto valdymo klausimais. Tai, kad jie, bÅ«dami vaikai, padėdavo kažkuriuose darbuose, negalima įvardinti kaip turto valdymo. Jis taip pat po tėvo mirties, net ir negyvendamas kaime, važiuodavo padėti mamai. Jis atliko daug darbų ten. Jis yra pakeitęs ir namo langus, pastatęs ir Å«kinį pastatÄ ir tvarto lubas keitęs. Visi darbai buvo atlikti kaip pagalba mamai.

Ginčo, kad turtas priklausė abiem tėvams, nėra. Mama po tėvo mirties iÅ¡laikė E. B., nes jis nedirbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį, dalyje dėl nuosavybės teisių į ½ dalį turto J. B. nustatymo, atmetė, civilinę bylÄ , dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – J. B. palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, nutraukė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. atsakovės R.

B. naudai 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovo E. B. valstybei 14,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad ginčo pastatus (gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, Å«kinį pastatÄ , kiemo rÅ«sį, kitus inžinerinius statinius ir Å¡ulinį) J. B. ir I. B. įgijo gyvendami santuokoje, tai yra laikotarpiu nuo 1969 iki 1975 metų. Atsakovė R. B. ir trečiasis asmuo G. B. patvirtino, kad minėtas turtas tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje, ginčo dėl to, kad minėti pastatai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra, tačiau minėtas turtas Registrų centre buvo įregistruotas tik I.

B. vardu, kadangi jis buvo registruotas tik 2005 m., tai yra jau po J. B. mirties. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatams taikoma prezumpcija, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti, kad 1/2 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausė J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, todėl atmestas. Atkreipė dėmesį, kad priešininga situacija yra su ginčo žemės sklypu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o ginčo žemės sklypÄ I. B. įsigijo 2006 m. sausio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, tai yra praėjus 15 metų po J. B. mirties. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypas negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtinė J. B. ir I. B. nuosavybe, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo J. B. į 1/2 dalį žemės sklypo atmetė kaip nepagrįstÄ .

7. Pažymėjo, kad palikimo atsiradimo, t. y. J. B. mirties (duomenys neskelbtini) metu, palikėjo pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sutuoktinė I. B. bei vaikai V. B., E. B., G. B. ir R. B.. Po J. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ kreipėsi I. B., jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (b. l. 55). Kiti pirmos eilės įpėdiniai: V. B., G. B. ir R. B. atsisakė palikimo motinos I. B. naudai. J. B. mirties momentu ieÅ¡kovas E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo 17 metų amžiaus, t. y. nepilnametis, todėl jis negalėjo žinoti palikimo, atsiradusio po tėvo J.

B. mirties, priėmimo aplinkybių, kadangi palikimo atsiradimo dienÄ jis neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omo juridinio fakto teismas nustatyti negali, nes jis tiesiogiai susijęs paveldėjimo liudijimo nuginčijimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m vasario 5 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ atsakovės R.

B. apelianto naudai 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Registrų centro pažymoje apie žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ pastatÄ , UN (duomenys neskelbtini), viralinę, UN (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , UN (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, UN (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-Å¡ulinį, UN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nurodyta I. B.. Ä®raÅ¡as dėl žemės sklypo galioja nuo 2006-01-25, įraÅ¡ai dėl pastatų galioja nuo 2005-11-09.

Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tokiu atveju notaras neturi pagrindo šį turtÄ laikyti bendrÄ ja nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik į I. B. priimant turtÄ . Mano, jog reikalavimas 1/2 dalį minėto turto pripažinti J. B. nuosavybe nėra perteklinis. 8.2. IÅ¡ paveldėjimo bylos matosi, kad 1992-06-19 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į piniginį indėlį, į pastatus ir žemę paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas.

Jis negalėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, kuris nėra iÅ¡duotas. Piniginis indėlis yra tiek nuvertėjęs, jog Å¡uo metu yra bevertis, apeliantas į jį nepretenduoja, todėl ir neprašė pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo į piniginį indėlį. Teismas padarė nepagristÄ iÅ¡vadÄ , jog jis privalėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes į pastatus ir žemę paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas. 8.3. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omas nustatyti juridinę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, nes apeliantas įgys teisę paveldėti tėvui priklausiusius pastatus ir žemę.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. B. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas detalizavo, kad tėvų Jono ir I. B. turtas įsigytas 1969-1975 m. laikotarpiu, todėl taikė prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas, nežiÅ«rint kad jis registruotas I. B. vardu po J. B. mirties, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O I. B. 2006 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytÄ Å¾emės sklypÄ teismas pagrįstai laikė asmenine jos nuosavybe, nes turtas įsigytas praėjus 15 metų po J.

B. mirties. 9.2. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mano, kad E. B., daugiau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt penkerius metus sulaukęs pilnametystės, galėjo įgyvendinti savo teises į palikimÄ , reikÅ¡ti pretenzijas I. B., ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ ar pan., tačiau iki motinos mirties jis visiÅ¡kai nesidomėjo nei po tėvo mirties likusiu turtu, nei atliko kokius nors veiksmus, kurie leistų vertinti jo elgesį kaip turto savininko. E. B. tik sužinojęs apie I. B. testamentÄ ir suprasdamas, kad testamento, kurio turinys jo galimai netenkino, nuginčyti nepavyks, kadangi mama iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto, pradėjo teismo procesÄ . 9.3.

Paveldėjimo byla po J. B. mirties buvo užvesta, todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pasekmių nesukels. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, apeliaciniame skunde E. B. pabrėžia, kad į piniginį indėlį jis dėl indėlio nuvertėjimo nepretenduoja ir neprašė jo pripažinti negaliojančiu.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo G. B. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad pirmos instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , tinkamai motyvavo sprendimÄ , todėl nėra tikslinga grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo reikalavimų nustatyti, kad 1/2 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių ir šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso J.

B., mirusiam (duomenys neskelbtini), bei kad E. B. tuoj po tėvo J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimÄ pradėdamas jį valdyti pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). E. B. ir V. B. tėvai yra I. B. ir J. B. (b. l. 8, 8). J. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

I. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).

J. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 17). 2017 m. sausio 5 d. sudarytu testamentu I. B. visÄ turtÄ , kurį turės mirties dienÄ ir į kurį turės teisę, paliko R. B. (b. l. 17). IÅ¡ Raseinių rajono 2 – ojo notarų biuro 2019 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imo matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. paveldėjimo į notarų biurÄ kreipėsi I. B.. Mirusiojo vaikai G. B., R. B. ir V. B. atsisakė palikimo motinos I. B. naudai (b. l. 41). (duomenys neskelbtini) I.

B. pareiÅ¡kimu kreipėsi į notarų biurÄ dėl vyro J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo pagal įstatymÄ (b. l. 47). IÅ¡ 1992 m. birželio 15 d. iÅ¡duotos pažymos matyti, kad po J. B. mirties likusį turtÄ valdo ir tvarko, tuose pastatuose gyvena mirusiojo žmona I. B. (b. l. 48). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimais G. B., R. B. ir V. B. atsisakė po tėvo mirties likusio palikimo mamos I. B. naudai (b. l. 51, 52, 53). IÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po J. B. mirties I.

B. paveldėjo likusį turtÄ . PaveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas liudijimas sudaro: (duomenys neskelbtini) investicinė sÄ skaita, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Dėl nuosavybės teisių į ½ turto dalį J. B. nustatymo 15. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad 1/2 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių ir Å¡ulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso J.

B., mirusiam (duomenys neskelbtini).

16. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių (nutarties 14 punktas) matyti, kad byloje nurodytas turtas įgytas iki naujo CK įsigaliojimo, t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (aktuali 2015-12-03 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) (toliau – ir Įstatymo) 2 straipsnis numato, kad civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedÅ«roms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas (Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalis).

17. Įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (1 d.); esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta, jog CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Esant aptartam įstatyminiam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla dėl turto ir jo teisinio režimo sprendžiama pagal galiojančio CK normas.

18. Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutuoktinių turtÄ reglamentuojančias teisės normas:

1) tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis); esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas); tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

19. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo pastatus (gyvenamÄ jį namÄ , viralinę, Å«kinį pastatÄ , kiemo rÅ«sį, kitus inžinerinius statinius ir Å¡ulinį) J. B. ir I. B. įgijo gyvendami santuokoje, tai yra laikotarpiu nuo 1969 iki 1975 metų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė R. B. ir trečiasis asmuo G. B. patvirtino, kad minėtas turtas tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtas turtas Registrų centre buvo įregistruotas tik I.

B. vardu, kadangi jis buvo registruotas tik 2005 m., tai yra jau po J. B. mirties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ginčo pastatams taikoma prezumpcija, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti, kad 1/2 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausė J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, nes turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

20. Aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, atsižvelgiant į anksčiau aptartÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , esmės nekeičia, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog notaras neturi pagrindo šį turtÄ laikyti bendrÄ ja nuosavybe, t. y., kad paveldėjimo teisės liudijimas, pasak apelianto, gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik į I. B. priimtÄ valdyti turtÄ .

21. Ä®vertinus bylos duomenis pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o ginčo žemės sklypÄ I. B. įsigijo 2006 m. sausio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, tai yra praėjus 15 metai po J. B. mirties, todėl ginčo žemės sklypas negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtinė J. B. ir I. B. nuosavybe, tam nėra teisinio pagrindo. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – J. B. palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo 22. IeÅ¡kovas E. B. praÅ¡o nustatyti, kad po tėvo J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimÄ pradėdami jį valdyti. ValdymÄ grindžia tuo, kad po tėvo mirties jis ir toliau liko gyventi tėvų namuose, kur prižiÅ«rėjo ir valdė po tėvo mirties likusį turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė jo palikimÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 1991 metais mirus J. B. paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 metų Civilinis kodeksas. Paveldėjimo teisinius santykius taip pat reglamentuoja ir 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame įtvirtintas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, bÅ«das įtvirtintas abiejų Civilinių kodeksų teisės normose: 1964 m. CK 587 straipsnyje; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ , nesuprieÅ¡ina ir (ar) neprieÅ¡pastato Å¡io palikimo priėmimo bÅ«do aiÅ¡kinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

24. Pagal 1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo 1994 m. birželio 10 d. galiojanti CK 573 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1 punktas ). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo, t. y. J. B. mirties (duomenys neskelbtini) metu, palikėjo pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sutuoktinė I.

B. bei vaikai V. B., E. B., G. B. ir R. B.. Po J. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ kreipėsi I. B., jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (b. l. 55). Kiti pirmos eilės įpėdiniai: V. B., G. B. ir R. B. atsisakė palikimo motinos I. B. naudai. J. B. mirties momentu ieÅ¡kovas E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo 17 metų amžiaus, t. y. nepilnametis, palikimo atsiradimo dienÄ jis neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo.

25. Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.

Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiÅ¡kinimai ar veiksmai, atlikti ir po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

26. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį ir 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , nes palikimo priėmimas iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis įstatymo nuostatų yra draudžiamas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Spręsdamas klausimÄ , ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ palikėjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, teismas turi vertinti konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesį po Å¡io daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, nepaÅ¡alina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu bÅ«du priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-241/2007).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, todėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sandorių sudarymÄ , o Å¡iuo konkrečiu atveju – sandorių sudarymÄ nepilnamečių vardu. Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. IÅ¡ esmės tokia pat nuostata įtvirtinta ir 2000 m.

CK 2.7 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Pagal 1964 m. CK 14 straipsnį nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rÅ«pintojų sutikimÄ ; jie turi teisę savarankiÅ¡kai disponuoti, savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kÅ«rinius, atradimus, iÅ¡radimus, racionalizacinius pasiÅ«lymus ir pramoninius pavyzdžius, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

CK 2.8 straipsnio 1 dalis numato, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rÅ«pintojų sutikimÄ . Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formÄ . Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymÄ sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimÄ atstovas pagal įstatymÄ duoda po sandorio sudarymo. CK 2.8 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų, be Å¡io kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiÅ¡kai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už Å¡ias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kÅ«rinius, iÅ¡radimus, pramoninį dizainÄ , taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. B. mirties momentu buvo 17 metų amžiaus. Nors ieÅ¡kovas dar nebuvo pilnametis, tačiau jis galėjo sudaryti sandorius turint motinos sutikimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas atsisakė palikimo motinos naudai. Suėjus pilnametystei jis taip pat nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl palikimo, nebandė įgyvendinti savo teisių į palikimÄ . Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustačius, kad J. B. palikimÄ po jo mirties priėmė sutuoktinė I. B. ir jai (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , o 2017 m. sausio 5 d. sudarytu testamentu I. B. visÄ turtÄ , kurį turės mirties dienÄ ir į kurį turės teisę, paliko R. B., ieÅ¡kovo praÅ¡omo juridinio fakto teismas nustatyti negali, nes jis tiesiogiai susijęs paveldėjimo liudijimo nuginčijimu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, neginčijant paveldėjimo teisės liudijo bei teisinės registracijos į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , nesukels E. B. jokių teisinių pasekmių, nes palikėjo J. B. palikimas, kurio atžvilgiu praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, yra paveldėtas, o teismai nenustato faktų, kurie neturi juridinės reikÅ¡mės, t. y. faktų, kurie nesukelia tam tikrų teisinių pasekmių.

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iÅ¡ esmės pritariant teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl procesinės bylos baigties.

31. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė įstatymo normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

32. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet nepateikė jas pagrindžiančių duomenų (pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, bet vien iÅ¡ Å¡io sprendimo neaiÅ¡ku, kokio konkretaus dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos), todėl jos iÅ¡ apelianto nėra priteisiamos.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė