2023-03-29 Nr. AB-7036-3-61-3-00930-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-228-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00930-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendimo byloje Nr. 2-268-97 kalbos turinio išaiškinimo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę (toliau – ir Generalinė prokurorė) pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde, 2022 m. spalio 4 d., 2022 m. gruodžio 2 d., 2022 m. gruodžio 27 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 22 d. skunduose-pranešimuose nurodytus pareiškėjo teisių pažeidimus pradėti ikiteisminius tyrimus, ginti pažeistas teises, taikant viešojo intereso gynimo priemones; 3) apie teisėjų N. L., R. L., J. Š. įvykdytus pareiškėjo teisių pažeidimus informuoti Teisėjų tarybą; 4) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) priteisti 39 900 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Generalinė prokurorė vilkina ir negina pareiškėjo pažeistų teisių, netiria kitų prokurorų veiksmų, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nepradeda ikiteisminių tyrimų dėl teisėjų padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjas negali atkurti nuosavybės teisių į nusavintas jo šeimos narių žemes dėl prokurorų ir teisėjų netinkamai, pažeidžiant įstatymus vykdytų pareigų.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis patyrė materialinę ir moralinę žalą dėl to, kad prokurorai atsisakė ginti akivaizdžiai pažeistas pareiškėjo teises, pareiškėjas priverstas dirbti advokato darbą, pablogėjo jo sveikata, dėl nesibaigiančio bylinėjimosi su valstybe jam trūksta laiko įvairiems asmeniniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, pareiškėjas jaučiasi žeminamas ir diskriminuojamas. Dėl turtinės žalos pareiškėjas nurodė, kad rašydamas skundus jis sugaišo 266 darbo valandų, valandinis darbo užmokestis – 150 Eur, todėl patirtą turinę žalą vertina 39 900 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją. Vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, teismas pabrėžė, jog administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, jog reikalavimas įpareigoti Generalinę prokurorę atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešuoju administravimu, o su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu), t. y. grindžiami iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis. Buvo konstatuota, kad administracinio teismo kompetencijai nepriskirtina ir nepriklausomų ekspertų komisijos dėl apylinkių teismų sprendimų kalbos turinio išaiškinimo sudarymas bei valstybės apmokamo advokato paskyrimas. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis dėl teisinės pagalbos suteikimo turėtų pats kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimo dėl skunde nurodytų teisėjų priimtų procesinių sprendimų teismas negali nagrinėti, nes tokie sprendimai gali būti skundžiami juose nurodyta tvarka. Atsisakęs priimti skundą šioje dalyje, teismas nurodė, kad nepriimtinas ir išvestinis reikalavimas apie teisėjų N. L., R. L., J. Š. neva įvykdytus pareiškėjo teisių pažeidimus informuoti Teisėjų tarybą.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsisakęs nagrinėti pareiškėjo skundą, teismas pažeidė jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis pažeidžia ABTĮ 22 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsniu, 83 ir 84 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnį.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagrindinis skundo reikalavimas buvo įpareigoti Generalinę prokurorę pagal konkrečius pareiškėjos skundus ir pranešimus pradėti ikiteisminius tyrimus ir ginti pareiškėjo pažeistas teises, taikant viešojo intereso gynimo priemones. Tai reiškia, kad ginčas kyla ne dėl Generalinės prokurorės procesinių veiksmų, o dėl jos nerašytų sprendimų vilkinti procesinius veiksmus. Generalinė prokurorė persiuntė pareiškėjo skundus prokurorams, neturintiems teisinių įgaliojimų atlikti procesinius veiksmus prieš skunduose nurodytus asmenis, taigi, pareiškėjui buvo atsakyta melagingais teiginiais ir klaidingais teisiniais argumentais.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal ABTĮ 22 straipsnį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Taigi, teisėja atsisakė priimti skundą dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau skundo bendrosios šiam teismui neperdavė.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad teismas jokių skundo trūkumų nenustatė ir nenurodė institucijos, į kurią pareiškėjas turėtų kreiptis. Pareiškėjo vertinimu, bendrosios kompetencijos teismui nepriskirta nagrinėti bylas, susijusias su pareigūnų vilkinimu atlikti teisės aktais deleguotas pareigas, todėl skundas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas ABTĮ 111 straipsnyje nustatyta tvarka nepranešė prokurorui apie pareiškėjo skunde ir jo prieduose nurodytų asmenų veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius, kadangi jų be pagrindo nenustatė, nors akivaizdu, kad jie buvo. Atsisakydamas priimti skundą teismas pažeidė pareiškėjo konstitucines teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 29 str., 30 str. ir 118 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, konstatavo, kad jo keliamas ginčas nepriskirtinas viešojo administravimo sričiai, o susijęs su baudžiamąja procesine veikla, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad Generalinė prokurorė, nepradėdama ikiteisminių tyrimų dėl pareiškėjo skunduose-pranešimuose nurodytų asmenų padarytų nusikalstamų veikų, neatlieka jai priskirtų funkcijų, o tai yra vilkinimas atlikti veiksmus ir šie ginčai nagrinėtini administraciniame teisme. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo skundą persiųsti bendrosios kompetencijos teismui, taip pat pranešti prokurorui apie teisėjų, prokurorų daromas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skunde buvo suformulavęs šiuos reikalavimus: įpareigoti Generalinę prokurorę pradėti ikiteisminius tyrimus pagal pareiškėjo skundus-pranešimus; priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, sudaryti ekspertų komisiją dėl konkretaus teismo sprendimo turinio (kalbos) išaiškinimo ir pranešti Teisėjų tarybai apie pareiškėjo nurodytų teisėjų padarytus nusikaltimus.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, prie skundo pridėtus dokumentus (bendrosios kompetencijos teismų priimtus procesinius sprendimus, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; kt.), teisėjų kolegijai akivaizdu, kad veiksmai (neveikimas) nepradedant ikiteisminių tyrimų pagal pareiškėjo skunduose-pranešimuose nurodytas aplinkybes yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o baudžiamojo proceso srityje, t. y. atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde formulavo reikalavimą ir dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš pareiškėjo teises pažeidusių prokurorų ir teisėjų veiksmų.

Dėl šio skundo reikalavimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė savarankiškų motyvų dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau iš esmės darė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) bylą perduoti atitinkamam teismui pagal rūšinį teismingumą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-575/2022; kt.).

Dėl pareiškėjo kritikos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pranešti prokurorui apie akivaizdžias teisėjų padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (ABTĮ 111 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pareiškėjo prašymas yra ne materialusis teisinis reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris byloje negali būti savarankišku skundo reikalavimu. Pastebėtina ir tai, kad teisėjų drausminės atsakomybės, specialių komisijų sudarymo klausimų nagrinėjimas taip pat nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 str., 17 str.). Pareiškėjas, manydamas, kad teisėjai nesilaikė profesinės etikos reikalavimų, pats turi teisę kreiptis į Teisėjų tarybą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis