2fb7bd5e-645e-47d4-9f94-db33a29cb7b9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

b                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-45-834/2017                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31858-2016-7    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;1.2.25.4.2.2.;2.1.15.3.3.2.;                            2.3.4.3.;2.3.6.4.2.        VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2017 m. balandžio 13 d.    Vilnius                 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Vaivai Liaubienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamojo V.

Z. gynėjui Eugenijui Markevičiui,nukentėjusiajam J. B., jo atstovui advokatui Justui Sankaičiui,civilinių atsakovų UAB „ Polywood “ ir UAB „Praslas“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,laiduotojai S. Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, neteistas, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), Trakai, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė :

        V. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2016 m. liepos 07 d., apie 17.09 val., Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai (Nr. 106) vienintele savo važiavimo krypties eismo juosta nuo Rudaminos kaimo pusės link Vilniaus miesto Panerių seniÅ«nijos pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip pat jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, nesiimdamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių vairuodamas transporto priemonę ties kelio 17,3 kilometru esančiame kelio vingyje į kairę dėl teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų priežasčių trumpam laiko tarpui praradęs vairuojamo automobilio valdymo kontrolę, jis grėsmę eismo saugumui keliančioje situacijoje prarado galimybę savalaikiais veiksmais sustabdyti vairuojamÄ automobilį, kuris nevaldomas judėdamas pirmine kryptimi kirto kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inįjį kraÅ¡tÄ ir dalinai iÅ¡važiavęs į kelkraÅ¡tį partrenkė kelkraščiu prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį pėsčiÄ jį J.

B., dėl ko J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas UAB „Praslas“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).         K. V. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino, jog su pateiktais kaltinimais sutinka, jaučiasi kaltas. Nori susitaikyti ir kažkiek atlyginti žalÄ apie 2000 eurų. Å iuo metu yra nedirbantis. Yra sutrikęs psichologiÅ¡kai, negali dirbti. Mintys vis sukasi apie šį įvykį.

VisiÅ¡kai supranta kas nutiko. Vairavo po darbo Naujoje Vilnioje, Rudaminoje. Tuo metu prarado sÄ monę ir kažkoks smÅ«gis įvyko. SÄ monę atgavo ir nesuprato kas įvyko. PasižiÅ«rėjo pro veidrodėlius, apsižiÅ«rėjo aplinkui, pagalvojo gal stulpelį nutrenkė. PažiÅ«rėjo, kad salone nėra Å¡ukių, aplinkui ramu ir pradėjo toliau važiuoti. Buvo sutrikęs po sÄ monės praradimo, pradėjo važiuoti ir pavažiavus pro veidrodėlį pamatė, kad jam Å¡viesomis mirksi kita maÅ¡ina.

Sustojo ir iÅ¡lipo ir paklausė kas nutiko. Jam pasakė, kad partrenkė žmogų. Grįžo į įvykio vietÄ , daugmaž kur buvo pajutęs smÅ«gį, tuo metu jį nuvedė iki nukentėjusiojo J. B., pamatė, kad jis guli griovyje. Atvažiavo policija, greitoji, medicininė pagalba ir jį nuvežė į komisariatÄ . Buvo pailsėjęs, nežino, kodėl prarado sÄ monę. Ä® medikus po įvykio nesikreipė. Kai važiavo, įvyko smÅ«gis kelyje ir pajuto, kad kažkÄ nutrenkė. Žmogaus nematė tuo metu.

Buvo praradęs sÄ monę. Jeigu bÅ«tų buvę bloga, bÅ«tų sustojęs ir nevažiavęs. Duomenų, kad patvirtintų, jog buvo praradęs sÄ monę neturi, bet žmogaus jam be reikalo nutrenkti nereikia. ApsižiÅ«rėjo aplinkui maÅ¡inoje, kad nėra Å¡ukių. Kai važiavo įvyko smÅ«gis kelyje ir pajuto, kad kažkÄ nutrenkė. Žmogaus nematė tuo metu. Nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos. Su nukentėjusiuoju nori susitaikyti. Po įvykio kitÄ Â dienÄ vyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, bet jo neįleido.

Bandė atsipraÅ¡yti per artimuosius, bet jam nukentėjusiojo sÅ«nus pasakė, kad kai tėvas atsigaus, tada ir bendraus. Nurodo, jog visiÅ¡kai atgailauja, atsipraÅ¡o už savo veiksmus ir žmogaus sutrikdytÄ sveikatÄ , nori susitaikyti. Nori atlyginti 2000 eurų, tokia suma vertina padarytÄ Å¾alÄ , kadangi civilinis draudimas yra padengęs 5000 eurų, o kadangi jis nėra dirbantis, tai mano, jog 2000-3000 eurų yra normali suma atlyginti žalÄ . TÄ dienÄ vairavo automobilį, kuris priklauso UAB“Praslas“.

Savo automobilio tuo metu neturėjo, važinėjo su kitu darbuotoju, bet jis po to negalėjo vežioti, tada jam automobilį iÅ¡nuomojo. Čia buvo jo darbinė maÅ¡ina. TÄ dienÄ Ä¯vykį padarė važiuodamas iÅ¡ darbo, važiavo namo, automobilis buvo skirtas jam, tol kol įsigis savo nuosavÄ . PraÅ¡o skirti jo močiutę, jo laiduotoja, nes ji jį auklėjo nuo vaikystės, prižiÅ«rėjo, mažas bÅ«damas, visÄ laikÄ leisdavo pas jÄ vasaras, visÄ laikÄ bendraudavo ir dabar bendrauja. Nežino, koks močiutės iÅ¡slavinimas.

Močiutė daugiau jo klausinėdavo, bet ir jam bÅ«davo įdomu koks ji žmogus. Jis matydavo, kad močiutė yra verslus, stiprus, aktyvus žmogus, jį patį vesdavo į priekį.     Nukentėjusysis J. B. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog gyvena KalviÅ¡kėse, kiekvienÄ savaitę eidavo pasivaikščioti po tas apylinkes. Ir tÄ kartÄ Ä—jo pasivaikščioti, nuėjo iki JuodÅ¡ilių. Pasivaikščiojo, išėjo iÅ¡ miÅ¡ko, ėjo kaire kelio puse, žiÅ«ri atvažiuoja maÅ¡ina.

Kai maÅ¡ina ėmė važiuoti arčiau linijos, tolygiai ėmė artėti, dar spėjo pagalvoti “Gal užmuÅ¡ti nori“. Bandė perÅ¡okti per apsauginį atitvarÄ . Nespėjo, buvo nublokÅ¡tas. PirmÄ savaitę padarė 3 sunkias operacijas, trukusias po 4 valandas. Nuo narkozės kiekio prasidėjo haliucinacijos. Jam kažkas skambino iÅ¡ kaltinamojo pusės, siÅ«lė susitikti, pasikalbėti, bet jis neturėjo tam sveikatos. Kai žmogus nori taikytis ir nemato savo kaltės, siekia iÅ¡vengti bausmės, nemato prasmės taikytis.

Šlapimo pūslė trūko, nebėra jos. Dubens kaulai sulaužyti, iki dabar sunkiai vaikšto. Beveik keturis mėnesius gulėjo tik ant nugaros, kitokios pozos negalėjo pasirinkti. Buvo įdėtas lankas, sugręžti kaulai. Dabar laukia konsultacijos dėl šlapimo. Visam laikui gydytojai palieka maišelį, kuris ir dabar kabo, per kateterį viskas eina. Lazdynų ligoninėje traumatologinio skyriaus vedėjas įvertino ir pasakė, kad labai sunki trauma, tokių traumų išgyvenamumo procentas labai nedidelis.

Per tÄ laikotarpį, kol gulėjo ant nugaros, negalėjo savęs apsitarnauti, apsirengti, negalėdavo į tualetÄ pats nueiti. Tik su vaikÅ¡tyne vaikščiodavo. Jam padėdavo sanitarės. Kai grįžo namo, reikėjo kviesti seseles, kad jam žaizdas perriÅ¡tų. Dabar gali vaikščioti trumpus atstumus. Iki įvykio vaikščiodavo be lazdos, per dienÄ nueidavo po 10 kilometrų. Sportuodavo, eidavo į baseinÄ . Iki eismo įvykio jo fizinis aktyvumas buvo pakankamai didelis, atsižvelgiant į jo amžių.  Civilinių atsakovų UAB“Polywood“ ir UAB“Praslas“ atstovas advokatas V.

P. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nesutinka atsakyti pagal ieÅ¡kinį, nes už padarytÄ Å¾alÄ turėtų atsakyti pats kaltinamasis V. Z.. Kadangi didžioji dalis žalos jau atlyginta, tai spręstinas tik tos nedidelės neturtinės žalos klausimas, maždaug tokios sumos, kokiÄ kaltinamasis ir sutinka padengti. Neturtinės žalos apskaičiuoti turbÅ«t neįmanoma, to laikosi ir teismų praktika, labai sudėtingai apskaičiuojama, bet panaÅ¡iose situacijose teismai nustatę precedentus, kur panaÅ¡iai tokiose bylose ir atlyginama žala.

Įprastai žala atlyginama apie 20 000 litų, o eurais apie 5800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala 5000 eurų jau atlyginta draudimo bendrovės ir kaltinamasis V. Z. nori dar atlyginti 2000 eurų, tai mano, kad tokia suma turėtų būti pakankama. UAB „Polywood“ ir UAB „Praslas“ neturi atsakyti pagal ieškinį. UAB „Praslas“ nebuvo įdarbinęs eismo įvykio metu kaltinamojo V. Z., kaltinamasis ten nevykdė jokių darbinių funkcijų. Nėra duomenų, kad įmonėje UAB „Praslas“ būtų dirbęs V.

Z.. Kalbant apie UAB „Polywood“, jog pagal įstatymus minėta įmonė iÅ¡laidas atlyginti turėtų tik tada, jei asmuo padaro žalÄ , vykdydamas darbines funkcijas. Ä®vykis atsitiko jau po darbo, V. Z. nebevykdant darbinių pareigų. Vykimas į darbÄ ir iÅ¡ darbo pagal įstatymus neįeina į darbo laiko struktÅ«rÄ , todėl laikoma, kad vykimas namo nėra darbinių funkcijų vykdymas ir akivaizdu, kad neatsako nei viena, nei kita įmonė. Svarbu atriboti, kas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas.

Ieškinyje išreiškiama abejonė dėl to, jog pats nukentėjusysis nežino, kas turėtų tiksliai atsakyti – ar įmonės, ar tik kaltinamasis V. Z.. Dėl UAB „Praslas“ nebuvimo valdytoju, tai matosi iš nuomos sutarties, kad valdymo teisė laikinai būdavo perduota UAB „Polywood“, ir visa kilusi atsakomybė nuomos laikotarpiu pereina UAB „Polywood“. Šiuo atveju UAB „Praslas“ negali būti laikomas transporto priemonės valdytoju. Nurodo, jog sudėtinga atriboti, kas eismo įvykio metu buvo tikrasis valdytojas – ar UAB „Polywood“, ar V.

Z.. Mano, kad reikia vertinti transporto priemonės patikėjimo turinį ir paskirtį. Automobilis darbuotojams skiriamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi jie gali naudoti transporto priemonę ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Mano, kad reikia atriboti, kokiu tikslu naudojama transporto priemonė ir kas buvo tikrasis transporto priemonės valdytojas. Valdytojas siejamas su tuo asmeniu, kuriam paskiriamas turtas. Jei funkcijos atliekamos ne darbo metu, automobilis perduodamas ne darbo funkcijoms ir tampa akivaizdu, kad darbdavys neatsako.

Eismo įvykis buvo ne darbo metu. Kaltinamasis V. Z. dirbo iki 16:30 val., kai eismo įvykis įvyko 17:09 val., todėl atsakomybė turi atitekti pačiam V. Z..       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.        Iš byloje esančio liudytojo R. V. ( R. V. ) liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2016-07-07, apie 17.00 val., vairuojamu automobiliu „T.

A.“ važiavo keliu Naujoji Vilnia – Rudamina - Paneriai nuo JuodÅ¡ilių pusės link Rudaminos. Kartu važiavo žmona, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo Å¡viesus paros metas, saulėta, be kritulių. Asfaltuota kelio danga buvo sausa. Matomumas buvo geras. Maždaug kelio 17-ame kilometre pamatė kairiuoju kelio kelkraščiu, žiÅ«rint jo važiavimo kryptimi, einantį pėsčiÄ jį. Pėsčiasis pagal taisykles ėjo kairiuoju kelkraščiu prieÅ¡ automobilių eismÄ .

Pravažinėjant pro šį kelkraščiu einantį pėsčiÄ jį, jis pamatė prieÅ¡inga kryptimi nuo Rudaminos link JuodÅ¡ilių pusės važiuojantį automobilį „VW Passat“. Toje vietoje buvo nedidelis kelio vingis į kairę, žiÅ«rint prieÅ¡inga kryptimi važiavusio automobilio "VW Passat" kryptimi. Pamatė, kad automobilis „VW Passat“ pradėjo važiuoti į deÅ¡inę pusę, link kelkraščio, kuriuo ėjo pėsčiasis. Tai pamatęs dar pagalvojo, kad Å¡io automobilio vairuotojas girtas.

Kas vyko po to nematė, nes netrukus pravažiavo pro kelkraščiu ėjusį pėsčiÄ jį ir prie jo artėjusį automobilį „VW Passat“. Dėl minėtos priežasties nematė kaip buvo partrenktas pėsčiasis. Jis tik iÅ¡girdo trenksmo garsÄ . PasižiÅ«rėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kelkraščiu ėjusio pėsčiojo nėra. Jo nebuvo ir ant važiuojamos dalies. Suprato, kad automobilis „VW Passat“ partrenkė minėtÄ pėsčiÄ jį. Tuo pačiu metu matė, kad į kelkraÅ¡tį iÅ¡važiavęs automobilis „VW Passat“ buvo trumpam pristabdytas, tačiau pilnai nesustojo.

Netrukus po to Å¡is automobilis vėl užvažiavo ant kelio važiuojamos dalies ir pradėjo toliau važiuoti JuodÅ¡ilių link. Pamatęs, kad pėsčiÄ jį partrenkęs automobilis „VW Passat“ iÅ¡važiuoja iÅ¡ įvykio vietos, jis apsuko savo vairuojamÄ automobilį ir pradėjo važiuoti iÅ¡ paskos. Nuvažiavęs apie 2 kilometrų atstumÄ pasivijo automobilį „VW Passat“ ir „mirksėdamas“ žibintų Å¡viesomis parodė Å¡io automobilio vairuotojui, kad Å¡is sustotų.

Automobilio „VW Pasat“ vairuotojas sustabdė automobilį. IÅ¡ automobilio „VW Passat“ vairuotojo vietos iÅ¡lipusiam jaunam vaikinui pasakė, kad jis partrenkė pėsčiÄ jį. Ä® tai vairuotojas atsakė, kad to negali bÅ«ti, nes jis užkabino tik pakelės stulpelį. Tuomet jis jam parodė, kad apgadinta automobilio „VW Passat“ priekinė dalis, o tiksliau – jo priekinis deÅ¡inės pusės kampas, kuriuo buvo kliudytas pėsčiasis. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis jautė tik smÅ«gį ir manė, kad atsitrenkė į pakelės stulpelį, dėl ko nesustojęs ir nuvažiavo.

Vairuotojas neaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių nuo važiuojamosios dalies ribų nuvažiavo į kelkraÅ¡tį. Po to jie vairuojamais automobiliais apsisuko ir grįžo atgal į eismo įvykio vietÄ . Važiuojant atgal į eismo įvykio vietÄ jis telefonu apie įvykį pranešė policijai ir iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Sustojęs įvykio vietoje nubėgo ieÅ¡koti pėsčiojo. PastarÄ jį rado gulintį apie 5 metrų atstumu nuo važiuojamos dalies kraÅ¡to esančiame žolėmis apaugusiame griovyje.

Dėl Å¡ios priežasties nuo važiuojamos dalies pėsčiasis nesimatė. VyriÅ¡kis buvo sÄ moningas ir skundėsi stuburo skausmais. Pėsčiasis sakė, kad jau paskambino žmonai ir pranešė, kad jį partrenkė automobilis. Po kiek laiko į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir medikai. Pastarieji sužalotÄ pėsčiÄ jį iÅ¡gabeno į ligoninę (b.l. 34,35).     IÅ¡ byloje esančio liudytojo D. V. liudytojo apklausos protokolo matyti,jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D.

V., kuri 2016-07-07 eismo įvykio metu važiavo liudytojo R. V. vairuojamu automobiliu, nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojo R. V.. (b.l. 37)      Iš byloje, esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2016-07-07 eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, kelyje Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai (Nr. 106), ties 17,3 kilometru esančiame kelio vingyje į kairę, žiūrint nuo Rudaminos pusės, t.y.

žiÅ«rint nustatyta V. Z. važiavimo kryptimi prieÅ¡ įvykį. Å ioje kelio atkarpoje važiuojamÄ jÄ dalį sudaro dvi apie 3,6 m pločio eismo juostos, t.y. po vienÄ eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti kiekviena iÅ¡ krypčių. Abejose kelio pusėse yra horizontalia iÅ¡tisine linija nuo važiuojamosios dalies atskirti kelkraščiai. Apie 8 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi minėtas vingis (už ties važiuojamosios dalies kraÅ¡tu pastatyto kelio atitvaro pabaigos), deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje (žiÅ«rint nuo Rudaminos pusės) buvo rasta apie 3,7 m ilgio nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to įstrižai į deÅ¡inę besitęsianti automobilio rato palikta žymė.

Žymės pabaiga nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to buvo nutolusi apie 0,3 m atstumÄ . Dar toliau, žiÅ«rint minėta eismo kryptimi nuo Rudaminos pusės, apie 18 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi vingis (tuo pačiu kelio atitvaras), už važiuojamosios dalies ribų, apie 4,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, buvo partrenkto pėsčiojo gulėjimo vieta po įvykio („iÅ¡gulėtos“ žolės ir kitos augmenijos plotas). Dar toliau, žiÅ«rint minėta eismo kryptimi nuo Rudaminos pusės, apie 23 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi vingis (tuo pačiu kelio atitvaras), taip pat už važiuojamosios dalies ribų, apie 5,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to buvo rastos tikėtina (kaip nustatyta tuo pačiu metu apžiÅ«rint ir automobilį) įvykio metu apgadinto automobilio „VW Passat CC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dalys ar jų nuolaužos, t.y. priekinio dešinės pusės rūko žibinto plastmasinė apdailos detalė ir priekinio dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštuko dangtelis ( b.l. 8-13).       Iš byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė ir apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio V. Z. vairuotas automobilis „VW Passat CC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis UAB „Praslas“; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas UADB „C. V. I. G.“), buvo apgadintas, t.y. apgadintos priekinio bamperio tvirtinimo detalės (bamperio dešinė pusė „atšokusi“), nukritęs žibinto apiplovimo purkštuko dangtelis, nukritusios priekinio dešinės pusės rūko žibinto apdailos grotelės, nukritęs priekinio dešinės pusės posūkio žibinto, tvirtinamo bamperyje, stikliukas, įlenktas priekinis dešinės pusės statramstis (b.l. 14-19).     Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas liudytojo R.

V. policijos pareigÅ«nams pateiktas jo vairuotoje transporto priemonėje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių vaizdo įraÅ¡as. ApžiÅ«ros protokole užfiksuotas, jog tyrimui reikÅ¡mingo vaizdo įraÅ¡as susideda iÅ¡ trijų atskirų dalių (įrašų). Pirmajame įraÅ¡e (įvardintame „(duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobiliui, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, priartėjus prie kelio vingio į deÅ¡inę, matomas kairiuoju kelkraščiu (žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi) prieÅ¡ transporto priemonių eismÄ einantis pėsčiasis.

Tuo metu kelio prieÅ¡ingos krypties eismo juosta link pėsčiojo artėjo Å¡viesios spalvos lengvasis automobilis. Po to, Å¡is Å¡viesios spalvos automobilis pradėjo judėti į deÅ¡inę pusę, kirto iÅ¡tisinę važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ Å¾yminčiÄ linijÄ ir deÅ¡inės pusės ratais įvažiavo į kelkraÅ¡tį prieÅ¡ pat juo einantį pėsčiÄ jį. Tuo metu pėsčiasis, tikėtina vengdamas partrenkimo, žengė žingsnį į kairę pusę, toliau nuo kelio važiuojamosios dalies.

Automobiliui, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, pravažiavus pėsčiojo buvimo vietÄ , tuo pačiu prasilenkus su Å¡viesios spalvos automobiliu, tolimesnė įvykių eiga vaizdo registratoriumi neužfiksuota, t.y. pėsčiojo ir Å¡viesios spalvos automobilio kontaktas neužfiksuotas. Po to, automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, buvo apsuktas ir juo važiuojama prieÅ¡inga kryptimi, t.y. kryptimi, kuria prieÅ¡ tai važiavo Å¡viesios spalvos automobilis. Pravažiuojant eismo įvykio vietÄ Å¡viesios spalvos automobilio jau nebuvo.

Taip pat ties įvykio vieta nesimatė ir pėsčiojo. Ä®raÅ¡o pabaigoje ir kituose dviejuose įraÅ¡uose (įvardintuose „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, pasivijo minėtÄ Å¡viesios spalvos automobilį (matyti, kad tai automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sustojusių automobilių vairuotojai kurį laikÄ bendravo ir apžiÅ«rinėjo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį.

Po to, abu automobiliai grįžo į eismo įvykio vietÄ (b.l. 38; 32).      IÅ¡ byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2016-07-07, 17.51 val. (po eismo įvykio), su alkotesteriu patikrinus alkoholio koncentracijÄ V. Z. biologinėje organizmo terpėje – iÅ¡kvėptame ore, buvo nustatyta, kad V. Z. blaivus (0,00 promilių) (b.l. 49)      IÅ¡ byloje, esančios Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 4988/2016(01), matyti, kad J. B. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 22 )    IÅ¡ byloje, esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (specialistė J.

M.-Čobot), nustatyta, kad J. B. eismo įvykio metu patyrė: odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inės pusės kryžkaulio - klubakaulio sÄ nario plyÅ¡imÄ , deÅ¡inio klubakaulio sparno iÅ¡nirimÄ , gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimÄ , Å¡lapimo pÅ«slės priekinės sienos plyÅ¡imÄ (ekstraperitoninį) ir pilnÄ Å¡laplės plyÅ¡imÄ . Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktÄ (b.l. 29).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų       Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamÄ jį padarius šį nusikaltimÄ ir, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo V. Z. kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to kirtimas ir iÅ¡važiavimas į kelkraÅ¡tį ir partrenkė kelkraščiu prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį pėsčiÄ jį J.

B., buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.      Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai.

Kaltinamasis nurodo, jog važiuojant staiga prarado sÄ monę, kuriÄ atgavo tik po smÅ«gio. Å ioje byloje kaltinamasis, kirto deÅ¡inį kraÅ¡tÄ ir iÅ¡važiavęs į kelkraÅ¡tį patrenkė kelkraščiu prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį nukentėjusįjį. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad į kelkraÅ¡tį, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieÅ¡tarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerÅ«pestingai ir patrenkė pėščiÄ jį,- todėl pripažintina, kad bÅ«tent Å¡i kaltės rÅ«Å¡is yra jo veikoje.

    Įvertinęs įrodymų visumÄ teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent kaltinamojo veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimui, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir 127 punkto reikalavimui, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip pat jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Å ie KET pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Z. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Jo veika tinkamai kvalifikuota. Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kontrolę prarado užmigęs, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog V. Z. prie vairo buvo užmigęs. Pats V. Z. teigė, jog buvo trumpam praradęs sÄ monę, kuriÄ atgavo po smÅ«gio.

Medicinoje laikoma, jog sÄ monė prarandama dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo. Tačiau medicininių duomenų pagrindžiančių, jog V. Z. galėjo prarasti sÄ monę, teisminio nagrinėjimo metu taip pat nebuvo surinkta. Taip pat Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo aplinkybė, jog vairavo pavargę, kadangi teisminio nagrinėjimo metu pats V. Z. teigė, jog buvo pailsėjęs. Todėl kaltinime tikslinama aplinkybė, nurodant, jog dėl nenustatytų priežasčių trumpam laiko tarpui praradus vairuojamo automobilio valdymo kontrolę.        Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimui, kad draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustačius, jog V. Z. dėl sveikatos sutrikimų buvo praradęs sÄ monę ar buvo pavargęs, iÅ¡ kaltinamojo akto Å¡alintinos nuorodos į KET 14 punkto reikalavimų pažeidimÄ Â Â Â Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir `nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.        Dėl bausmės skyrimo     K. V. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kurios subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibÅ«dinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).  Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę anksčiau neteistas ( b.l.57), tačiau iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registrų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas prie Å¡iurkščių pažeidimų ( b.l. 59). Taip atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena lengvinanti, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.     Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamÄ jį V.

Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Byloje yra laiduotojos S. Z. praÅ¡ymas atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir skirti jÄ laiduotoja ( b.l. 130). Posėdžio metu apklausta laiduotoja S. Z. paaiÅ¡kino, jog V. Z. yra jos anÅ«kas. Jis nuo mažens pas juos gyveno, kadangi jo tėvas žuvo avarijoje. Ji su vyru auklėjo V.. V. nuo mažens tiek ji, tiek jo senelis buvo autoritetas. K. V. atsitiko Å¡is įvykis, jis paskambino ir pasakė, kad tai įvyko, pasakė, kad negali eiti į darbÄ .

V. buvo moraliÅ¡kai sukrėstas. Jam buvo reikalinga jų moralinė pagalba. V. jiems pasakojo, kad prarado sÄ monę ar kažkas nutiko, jis negalėjo paaiÅ¡kinti. Ankščiau niekada nėra turėjęs jokių sveikatos problemų. D. V. nedirba, sako kad negali dirbti, pas medikus nesikreipė. V. dažnai pas juos lankosi. Jis padeda jiems ūkiÅ¡kus darbus dirbti ( b.l.181-183). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimÄ teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ .

Minėtame straipsnyje yra numatytos sÄ lygos, kurioms esant kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra, pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik Å¡ių visų sÄ lygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms Å¡ioms iÅ¡vardintoms sÄ lygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo iÅ¡vardintų formalių sÄ lygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. V. Z. prisipažino padaręs neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam J. B.. T. V. Z. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas pažymi, jog V.

Z. darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus. Nors posėdžio metu V. Z. teigė, kad pajutęs smūgį apsižiūrėjo mašinoje, kad stiklų nėra ir nuvažiavo toliau. Taigi šiuo atveju asmuo pajutęs smūgį, neišlipo, nepasižiūrėjo, kas konkrečiai buvo kliudyta. Teismo vertinimu tai neatitinka įtin apdairaus ir rūpestingo žmogaus įvaizdžio.

Be to, nors kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, tačiau teigė, jog tuo metu jis buvo praradęs sÄ monę. Tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog tuo metu V. Z. bÅ«tų kilusios kokios sveikatos problemos. Nors byloje duomenų nepakako, kad tyčia paliko nukentėjusįjį, tačiau visgi teismo vertinimu kaltinamojo elgesys po įvykio ir teisminio nagrinėjimo metu leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus. Be to, sprendžiant kaltinamojo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vertintina ir tai, ar V.

Z. yra ankščiau padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų. IÅ¡ administracinių pažeidimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 km. per valandÄ . Greičio virÅ¡ijimas teismų praktikoje priskiriamas prie vieno iÅ¡ Å¡iurkÅ¡tesnio kelio eismo taisyklių pažeidimo. Be to pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už greičio virÅ¡ijimÄ buvo galiojanti.

Todėl sprendžiant iÅ¡ visų bylos aplinkybių visumos ir ypač sukeltas pasekmes, kurios dvigubai didesnės negu minimalios –sunkiai sužalotas žmogus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog V. Z. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atleisti kaltinamÄ jį V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.   LR BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato tris alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is : baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki 5 metų. Asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.). Todėl įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam, jaunÄ amžių, jo galimybes dirbti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam V.

Z. už įvykdytÄ Â neatsargų nusikaltimÄ sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes - sunkiai sužalotas žmogus, nustatant didesnį nei bausmės vidurkis.    Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, esant BK 641 str. numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi. LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes V. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis Å¡ia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , svarbia aplinkybe gali bÅ«ti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, kad V. Z. nevykdė KET reikalavimų. V. Z. neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas blaivus. Tačiau visgi pasekmės yra dvigubai didesnės negu minimalios-sunkiai sužalotas žmogus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. Z. administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, iÅ¡ kuriu viena greičio virÅ¡ijamas priskiriamas prieÅ¡ Å¡iukÅ¡tesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to nusikalstamos veikos padarymu metu buvo galiojanti. Å ios aplinkybės rodo, jog V.

Z. negalima apibudinti kaip įtin preciziÅ¡kai besilaikantį kelių eismo taisyklių. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindÄ taikyti kaltinamajam Å¡iÄ poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau įvertinus, jog nuskalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas blaivus, nustatomas minimalus įstatymo numatytas terminas.

Civilinis ieÅ¡kinys        Nukentėjusysis J. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 40 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 78-84). Nurodė, jog V. Z. pažeisdamas kelių eismo taisykles partrenkė jį ėjusį kelkraščiu prieÅ¡ transporto priemonių judėjimo kryptį, dėl ko jam sunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Partrenkęs pėsčiÄ jį automobilio nestabdė, nekentėjusiajam nebandė suteikti pagalbos. Dėl patirtų sužalojimų apie 3,5 mėnesius negalėjo gyventi savo įprasto gyvenimo, patyrė nuolatinį fizinį bei emocinį skausmÄ , buvo priverstas gulėti ligoninės lovoje, jo judėjimo galimybės buvo stipriai apribotos, jis savarankiÅ¡kai negalėjo savimi pasirÅ«pinti, nusiprausti, apsirengti.

Jautė baimę ar jis iÅ¡gyvens, baimę dėl ateities, patyrė haliucinacijas. Net ir baigus gydymÄ jo gyvenimo kokybė nebuvo atkurta ir nebus atkurta iki tokio lygio kaip buvo prieÅ¡ eismo įvykį. Jis mėgo pasivaikščioti, dabar to daryti nebegali ir nebegalės. Nebegali vairuoti automobilio, taip pat negali naudotis ir vieÅ¡uoju transportu. Gyvena trečiame aukÅ¡te daugiabutyje be lifto, todėl kasdieninis lipimas laiptais jam yra bauginantis ir varginantis , ko pasekoje prastėja ir dingsta socialiniai ryÅ¡iai su kaimynais, miestelio bendruomene.

Todėl įvertinus jo amžių autoįvykio metu patirti padariniai niekada nebus paÅ¡alinti. Jis visa likusį gyvenimÄ turės jausti nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Savo patirtÄ Å¾alÄ vertina 45 000 EUR suma, kurios dalį 5000 EUR jau yra atlyginęs draudimas, todėl likusiÄ neatlygintÄ 40 000 EUR neturtinę žalÄ praÅ¡o solidariai priteisti V. Z. ir transporto priemonės valdytojų UAB “Praslas “ ir “Polywwood”.           Posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė.

Nukentėjusysis posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog buvo atliktos sudėtingos operacijos, nuo narkozės jam prasidėjo haliucinacijos. Å lapimo pÅ«slė trÅ«ko, jos nebėra. Dubens kaulai sulaužyti , iki dabar sunkai vaikÅ¡to. Beveik keturis mėnesius gulėjo tik ant nugaros, kitokios pozos negalėjo pasirinkti. Buvo įdėtas lankas, sugręžti kaulai. Ä® tualetÄ vienas negalėjo nueiti be vaikÅ¡tynės. Visam gyvenimui gydytojai palieka maiÅ¡elį. Ligoninėje praleido tris mėnesius, buvo užkrėstas stafilokoku, kuris buvo sunkiai gydomas.

Dabar yra likę liekamieji reiÅ¡kiniai, savarankiÅ¡kai natÅ«raliu bÅ«du Å¡lapintis negali, dėl Å¡lapimo puslės trÅ«kimo, maiÅ¡elis liks visam gyvenimui. Grįžęs iÅ¡ ligoninės galėjo vaikščioti tik su vaikÅ¡tyne, reikėjo kviesti seseles, kad jam perriÅ¡tų žaizdas. Iki įvykio mėgo vaikÅ¡ioti, vaikščiodavo be lazdos. Dabar gali eiti tik trumpus atstumus. Sportavo, eidavo į baisenÄ . Iki eismo įvykio jo fizinis aktyvumas buvo pakankamai didelis, atsižvelgiant į jo amžių.

Sutriko ir lytinė funkcija. Bendra sveikata pablogėjo po įvykio. Å iuo metu turi judėjimo problemÄ ir Å¡lapimo problemÄ .   Civilinių atsakovų UAB“Praslas“ ir UAB „Polywood“ atstovas prašė ieÅ¡kinį civilinių atsakovų atžvilgiu atmesti, kadangi nėra tinkami atsakovai. UAB“Praslas“ nebuvo transporto priemonės valdytoju, kadangi pagal nuomos sutartį, valdymo teisė laikinai buvo perduota UAB“Polywood“. V. Z. eismo įvykį padarė vykdydamas ne darbines funkcijas, todėl darbdavys neatsako.

Atsakomybė tenka pačiam V. Z.. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai.

Jų dydį nustato teismas. Å ioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtÄ teisės normÄ nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajam J. B. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog avarijos pasekmes jaučia iki Å¡iol: jam yra apribotos vaikščiojimo galimybės, nebegali ilgai vaikščioti, dėl Å¡lapimo pÅ«slės plyÅ¡imo, nebegali natÅ«raliai Å¡lapintis.

Iš byloje esančių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusysis nuo 2016-07-07 iki 2016-08-04 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, diagnozė ekstraperitoninis šlapimo pūslės plyšimas, komplikacijos –pilnas šlaplės plyšimas, dubens kaulų lūžimas. 2016-07-07 , 2016-07-12; 2016-07-20 buvo atliktos operacijos. 2016-08-01 atlikta cistograma ir pakeistas epicistolinis drenas ( b.l. 92-93).

Nuo 2016-08-04 iki 2016-08-24 gydytas VšĮ „Senevita“ ( b.l. 95-96). Nuo 2016-08-25 iki 2016-09-14 gydytas VšĮ A. R. ligoninėje“ ( bl. 97). Nuo 2016-09-14 iki 2016-09-28 buvo gydytas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale. ( b.l. 94) . Nuo 2016-10-10 iki 2016-10-17 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje ( b.l. 98). Taigi nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose. Ateityje dar laukia gydymas dėl eismo įvykio metu patirto šlapimo pūslies plyšimo (b.l.174-175).

Teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusysis J. B. iki Å¡iol jaučia tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus.   Draudimo bendrovė UADB C. V. I. G.” iÅ¡mokėjo 5000 eurų neturtinės žalos. K. V. Z. sumokėjo 2000 eurų neturtinės žalos. Teismo manymu 7000 eurų iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per mažas.     Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos A. T. priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris nebegali vaikščioti įprastai, turi invalidumÄ ir gauna paÅ¡alpÄ , priteista apie 2 900 Eur.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam išliko neaiški pasveikimo galimybė ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judėti, apie 23 000 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 5 800 Eur.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmės iÅ¡liko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiÅ¡ko pasveikimo prognozė abejotina, priteista apie 8 700 Eur. Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kai iÅ¡lieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinės žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur ( Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-37-768/2017) .    Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo iÅ¡ viso 45 000 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam J.

B. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į sužalojimo pobÅ«dį, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, gydymosi trukmę, patirtus iÅ¡gyvenimus, tai kad nukentėjusiam, kuris senyvo amžiaus ( 81 metai), buvo atliktos kelios operacijos, įvertinus nukentėjusiojo amžių, kiekvienu atveja taikoma narkozė kelia tam tikrÄ rizikÄ , taip pat padarytos turtinės žalos dydį, kuriÄ nukentėjusiajam atlygino draudimo įmonė - 1663,59 EUR ( b.l.91),pasekmių įtakÄ , tolesniam nukentėjusiojo fizinei bÅ«klei, kad nebegali vaikščioti kaip įprastai iki eismo įvykio, tačiau atsižvelgtina ir tai, kad Å¡iuo metu gali jau judėti be paÅ¡alinių asmenų pagalbos, taip pat ir tai, kad darbinei veiklai pasekmių nesukelta, kadangi nukentėjusysis yra nedirbantis, taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad eismo įvykį padarė bÅ«damas blaivus, todėl įvertinus proporcingumo, teisingumo , sÄ Å¾iningumo kriterijus nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir papildomai priteistina 5 000 eurų nukentėjusiajam J.

B. padarytos neturtinės žalos dydis.  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies procesinėse normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .

 Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

    Nagrinėjamu atveju transporto priemonė V. P. CC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra padidinto pavojaus Å¡altinis. Pagal transporto priemonės nuomos sutartį Nr.2016/07/04 UAB “Praslas” transporto priemonę perdavė laikinai naudotis ir valdyti UAB”Polywwood”. Taigi transporto priemonės valdytojas buvo UAB”Polywood”. Pagal minėtos nuomos sutarties 5 punktÄ nuomininkas ( UAB”Polywood”) prisiima žalÄ padarytÄ tretiesiems asmenims ir /ar trečių asmenų padarytÄ Å¾alÄ su nuomojamu automobiliu ( b.l.44).

Taigi, padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengus pagal draudimo sutartį numatyta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ , asmuo UAB ,, Polywood“, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, nes V. Z. įvykio metu buvo darbiniuose santykiuose su Å¡ia bendrove. Duomenų, jog V. Z. transporto priemonę bÅ«tų naudojęsis be UAB“Polywood“ žinios, ar transporto priemonė bÅ«tų buvusi paimta prieÅ¡Â padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo valiÄ nėra.

      Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų neturtinę žalÄ . Draudimo bendrovė UADB C. V. I. G.” nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 5000 eurų neturtinės žalos.

Todėl likusiÄ priteistinÄ neturtinę žalÄ turėtų atlyginti padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas UAB“Polywood“. Todėl iÅ¡ UAB“Polywood“ priteistina 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.254 str. 2 d., 6.282, 6. 283 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.   Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, už priteistÄ sumÄ nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.    Dėl palÅ«kanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Minėtos įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog prievolė, visų pirma, turi bÅ«ti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikÅ¡ta įvykdymui per nustatytÄ terminÄ .

Dėl žalos dydžio, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra ginčas. Kaltinamojo ir civilinių atsakovų atstovo nuomone praÅ¡omos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir nustačius konkretų neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę vykdymui, turi bÅ«ti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriÅ¡kam įvykdymui.

Tik nustačius, jog skolininkas nevykdo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigos atlyginti žalÄ galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalÄ ir dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimai dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo, laikytini prieÅ¡laikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanas už laikotarpį nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiajam kreiptis su Å¡iuo reikalavimu į teismÄ civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso iÅ¡laidų IeÅ¡kinyje praÅ¡oma J. B. naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau ( b.l. 84). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius. Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str, n u s p r e n d ž i a :           V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 3  dalį ir nubausti 45 MGL (1694.70 eurų) dydžio baudÄ .             Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 ir V.

Z. paskirti galutinę bausmę 30 MGL (1129,80 EUR )baudÄ .               BaudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetÄ . (sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.) Sumokėjus baudÄ , kvitÄ pateikti į teismo raÅ¡tinę.                Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsniu V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 ( vienerius ) metus naudotis specialia teise –teise vairuoti transporto priemones.      Nukentėjusiojo J.

B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo UAB“Polywood“, įmonės kodas 125472426, buveinės adresas Kęstučio g.51-1, Vilnius 5000 EUR ( penkis tÅ«kstančius eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.     Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė