2026-02-04 Nr. AB-2840-3-61-3-02804-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-526-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02804-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. gegužės 7 d. raštą Nr. B6-(1.9 E)-1260 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Š. advokatų profesinės bendrijos 2024 m. balandžio 9 d. rašte išdėstytą prašymą kreiptis pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) į kompetentingą Vengrijos instituciją, kad ši pateiktų informaciją, kokius veiksmus ji atliko ir kokius sprendimus priėmė, reaguodama į Tarnybos per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (toliau – ir RASFF) pateiktus skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus Nr. 423671 ir Nr. 435465, kurie buvo pateikti dėl Vengrijos gamintojo Taravis Baromfi es Elelmiszeripari Korlatolt Felelossegu Tarsasag (toliau – ir Vengrijos gamintojas) produkcijos (partijos numeriai 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Bendrovė iš Vengrijos gamintojo įsigijo ir savo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 16 d. laikė 20 000 kg šaldytos paukštienos, kuri buvo supakuota į 2 000 pakuočių, kurios buvo sukrautos ant 33 palečių. Pristatymo pranešime Nr. BS44255 nurodyta, kad 20 000 kg šaldytos paukštienos siunta turi šešis skirtingus gamybos numerius: 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302. Vengrijos gamintojas garantavo, kad produkcija yra tinkama ir saugi.

2.2. Kontrolės metu 2020 m. sausio 20 d. buvo atrinkti šaldytos vištienos filė mėginiai bei atlikti jų tyrimai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 5 mėginiuose iš 5 aptiko bakterijų Salmonella Infantis/25 g.

2.3. Atlikusi neplaninį patikrinimą, 2020 m. sausio 30 d. Tarnyba nustatė, kad šaldytos vištienos filė (plombos Nr. 9892215, 9892216), pagaminimo data 2019 m. spalio 7 d., galiojimo data 2020 m. spalio 6 d., partijos Nr. L 19/40/62438/18, kilmės šalis Vengrija, pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. šią produkciją įsigijo iš Vengrijos gamintojo.

2.4. Tarnyba 2020 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-56 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo pareiškėjui uždraudė tiekti rinkai šaldytą vištienos filė, partijos Nr.L19/40/62438/18, Vengrijos gamintojas, gautą 2020 m. sausio 16 d. su gavimo dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020, iš viso – 3 900 kg ir pareiškėją įpareigojo šią produkciją sunaikinti. Vengrijos gamintojas 2020 m. vasario 3 d. buvo informuotas apie paukštienoje nustatytą bakteriją ir nurodymą tokią produkciją sunaikinti; 2020 m. kovo 3 d. buvo utilizuoti 3 850 kilogramai paukštienos.

2.5. Nors tuo pačiu dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020 pareiškėjas iš Vengrijos gamintojo įsigijo ne 3 900 kilogramų, o 20 000 kilogramų paukštienos, tyrimas buvo atliktas tik dėl 3 900 kg paukštienos. Likusi to paties gamintojo produkcija, buvusi pareiškėjo sandėlyje, nebuvo tiriama, todėl sunaikinus visas pakuotes su gamybos numeriu 194062438, pareiškėjui tapo neaišku, ką daryti su likusia paukštiena, nes likusi produkcija taip pat galėjo būti užkrėsta.

2.6. Pareiškėjui atlikus likusios produkcijos tyrimus, paaiškėjo aplinkybė, jog ši produkcija taip pat yra užkrėsta ta pačia bakterija. Apie tai informavus Vengrijos gamintoją bei pateikus tyrimų protokolus, iš atstovo gavo atsakymą, kad nustatyta bakterija nėra draudžiama šviežioje paukštienoje, todėl parduota produkcija yra tinkama vartoti ir Vengrijos gamintojas jos nepriims. Pareiškėjas Vengrijos gamintojui atsisakė sumokėti už sunaikintą produkciją ir pareikalavo atlyginti padarytą žalą.

2.7. Atlikusi likusios produkcijos tyrimus, Tarnyba joje taip pat aptiko bakterijų Salmonella Infantis ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 69SV-371 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo” Vengrijos gamintojo produkciją pripažino nesaugiu maistu ir pareiškėją įpareigojo ją sunaikinti.

2.8. Akcentuotina, kad Tarnyba 2020 m. vasario 3 d. sprendime Nr. 69SV-56 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ ir 2020 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 69SV-371 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ konstatavo, kad pareiškėjas iš Vengrijos gamintojo su 2020 m. sausio 16 d. gavimo dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020 įsigijo paukštieną, partijos Nr.2/000050/2020, Nr. L194843168, Nr. L194437302, Nr. L194342319, Nr. L194262591, kuri nėra saugi.

2.9. Šiais sprendimais pareiškėjui buvo uždrausta tokią produkciją tiekti į rinką, ji buvo įpareigota ją sunaikinti. Už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimą pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė, dėl kurios taikymo vyko teisminiai ginčai teisme, tačiau nebuvo paneigta, jog Vengrijos gamintojo pareiškėjai parduota produkcija yra nesaugi.

2.10. Vengrijos gamintojas kreipėsi į teismą Vengrijoje, kuriam pareiškėjas pateikė Tarnybos sprendimus, tyrimų protokolus ir produkcijos utilizavimo dokumentus, tačiau Vengrijos teismas konstatavo, kad Vengrijos gamintojo pareiškėjui parduota paukštiena buvo saugi ir tinkama, ir iš pareiškėjo Vengrijos gamintojui priteisė 47 913,52 Eur už produkciją, kuri buvo sunaikinta, vykdant Tarnybos sprendimus. Vengrijos teisme išduoto vykdomo rašto pagrindu yra pradėtas vykdomasis procesas Lietuvoje, dėl kurio pareiškėjas pateikė pretenziją Tarnybai, tačiau ši atsisakė atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.

2.11. Gavęs antstolės 2024 m. kovo 8 d. raginimą įvykdyti Vengrijos teismo sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas pateikti informaciją, ar Vengrijos gamintojo produkciją pripažinus nesaugiu maistu, apie tai buvo informuota Vengrijos institucija, atliekanti šio gamintojo veiklos kontrolę, ir kokius sprendimus tokia institucija priėmė. Sprendime Tarnyba nurodė, kad informacija visoms Europos Sąjungos (toliau – ir ES) institucijoms buvo pateikta per RASFF.

2.12. Pareiškėjas per Š. advokatų profesinę bendriją 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 kreiptis į kompetentingą Vengrijos instituciją, kad ši pateiktų informaciją, kokius veiksmus ji atliko ir kokius sprendimus priėmė, reaguodama į Tarnybos per RASFF pateiktus skubius pranešimus dėl Vengrijos gamintojo produkcijos (partijos numeriai 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302).

2.13. Skundžiamu Raštu Tarnyba atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir nurodė, kad Tarnyba nėra įgaliota institucija tarpininkauti privatiems subjektams, jiems sprendžiant civilinio pobūdžio ginčus. Tarnyba veikia pagal ES reglamentus, kurie vienodai taikomi visose ES valstybėse narėse. Tarnybai 2020 metais nustačius nesaugaus maisto atvejį ir apie jį pranešus per RASFF, turėjo veikti ir kitų ES valstybių narių institucijos, kurių kontroliuojami maisto operatoriai buvo įsigiję tos partijos produktų. Kadangi nesaugius produktus į rinką patiekė Vengrijos gamintojas, į tokią informaciją turėjo reaguoti kompetentingos Vengrijos institucijos.

2.14. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba Rašte nenurodė, kodėl ji negali kreiptis į Vengrijos kompetentingą instituciją ir / ar pareiškėjui pateikti jo prašomą informacijos. Pareiškėją domina tik tai, ar reaguojant į Tarnybos pranešimus apie nesaugią Vengrijos gamintojo produkciją, buvo priimti sprendimai, kuriais konkreti Vengrijos gamintojo produkcija, kurią įsigijo pareiškėjas, buvo pripažinta nesaugiu maistu, jei toks sprendimas nebuvo priimtas – dėl kokių priežasčių.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pažymėtina, kad Maisto įstatymas ir kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, bet visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimus.

3.2. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba yra paskirta Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsakinga už informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai perdavimą per RASFF ES. Kaip valstybės narės kompetentinga institucija, Tarnyba nesaugiais gali laikyti maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena, kuriuose yra nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų.

3.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo pateiktos RASFF pateiktų skubių pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarą Nr. 423671 ir Nr. 435465 kopijos kartu su Tarnybos priimtu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. B6-(1.9 E)-761 „Dėl pretenzijos ir prašymų pateikti informaciją“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 8 d. raštas).

3.4. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 2 dalimi, tinklo nario, Tarnybos, turima informacija apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai nedelsiant perduodama ES, kuri nedelsiant ją perduoda tinklo nariams, t. y. Vengrijos kompetentingai institucijai, o pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs.

3.5. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 52 straipsnyje yra nustatytos RASFF taikytinos konfidencialumo taisyklės, t. y. tinklo nariai imasi priemonių, užtikrinančių, kad iš jų darbuotojų bus reikalaujama neatskleisti skubaus įspėjimo apie pavojų sistemos tikslams įgyvendinti gautos informacijos, kuriai dėl jos pobūdžio tinkamai pagrįstais atvejais yra taikomas profesinis slaptumas, išskyrus informaciją, kuri turi būti paskelbta viešai, jei tai reikalinga dėl susidariusių aplinkybių, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Todėl Tarnyba pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad dėl jo prašyme nurodytos informacijos pateikimo ji pati gali kreiptis į Vengrijos instituciją, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 1 dalį laikytina kompetentinga institucija Vengrijoje, t. y. dalyvaujančia RASFF tinklo veikloje. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Tarnyba gauna, tiria, per RASFF siunčia skubius pranešimus apie nesaugų maistą ar pašarus, nustatytus Lietuvos Respublikos rinkoje ar importo kontrolės metu, tačiau nėra įgaliota institucija tarpininkauti privatiems subjektams, sprendžiant civilinio pobūdžio ginčus, kreipiantis į nurodytą Europos Sąjungos valstybės narę dėl pareiškėjui būtinos informacijos susijusios su kompetentingos Vengrijos institucijos priimtais sprendimais.

3.6. Ginčijamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis bei Tarnybos turimą informaciją, vadovaujantis viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Bendrovės atstovas 2024 m. kovo 20 d. raštu Nr. B5-18945(1.9 Mr) „Pretenzija dėl žalos atlyginimo ir prašymas dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas sumokėti antstolės Astos Stanišauskaitės 2024 m. kovo 8 d. raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą sumą (į antstolės depozitinę sąskaitą) arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vengrijos Vespremo teismo byloje ir įrodyti teismui, kad Tarnybos sprendimai dėl Vengrijos gamintojo produkcijos (partijos numeriai 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302) pripažinimo nesaugiu maistu yra pagrįsti. Bendrovė taip pat prašė pateikti kitoms ES institucijoms teiktus pranešimus dėl jos sprendimais Vengrijos gamintojo nesaugios produkcijos (partijos numeriai 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302) pripažinimo nesaugia ir pateikti informaciją apie tai, ar Vengrijos gamintojo produkciją (partijos numeriai 194062438, 194262591, 194843168, 194342319, 194357403, 194437302) pripažinus nesaugia, apie tai buvo informuota Vengrijos institucija, kuri atlieka šio gamintojo veiklos kontrolę ir kokius sprendimus dėl šios produkcijos ji priėmė.

5.2. Tarnyba 2024 m. balandžio 8 d. rašte Nr. B6-(1.9 E)-761 „Dėl pretenzijos ir prašymų pateikti informaciją“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 8 d. raštas) atsisakė į antstolės Astos Stanišauskaitės depozitinę sąskaitą sumokėti jos 2024 m. kovo 8 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-9652 nurodytą sumą, pateikė RASFF pateiktų skubių pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarą kopijas bei nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 2 dalimi, tinklo nario turima informacija apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, nedelsiant perduodama Europos Komisijai, kuri nedelsiant ją perduoda kitiems tinklo nariams, o pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2 ,7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jeigu šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs.

5.3. Atsižvelgdamas į Tarnybos 2024 m. balandžio 8 d. rašte nurodytą informaciją, Bendrovės atstovas 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. B5-20046(1.9 E) „Prašymas dėl informacijos pateikimo“ prašydamas Tarnybos kreiptis į kompetentingą Vengrijos instituciją, kad ši pateiktų informaciją, kokius veiksmus ji atliko ir kokius sprendimus priėmė, reaguodama į Tarnybos per RASFF pateiktus skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus Nr. 423671 ir Nr. 435465, kurie buvo pateikti dėl Vengrijos gamintojo produkcijos.

5.4. Atsakydama į 2024 m. balandžio 9 d. prašymą, Tarnyba Raštu prašymo netenkino ir pareiškėją informavo, kad ji nėra įgaliota institucija, tarpininkaujanti privatiems subjektams sprendžiant civilinio pobūdžio ginčus.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl teisės gauti informaciją ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (2021 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-491 redakcija) 18 str. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.).

7. Teismas nurodė, kad advokatų veiklos sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kurio 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus.

8. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (žr. 2017 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017), jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

9. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų, o advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo (Bendrovės) dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentuoti.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp Š. advokatų profesinės bendrijos advokato K. P. ir Tarnybos, todėl jie yra reglamentuojami specialiu teisės aktu – Advokatūros įstatymu. Buvo pažymėta, kad advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis, todėl tokios teisės teisminės gynybos gali siekti tik pats advokatas. Teismas nurodė, kad advokato kliento (šiuo atveju – pareiškėjo) interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų.

12. Byloje nenustatęs, kad Bendrovei nustatyta tvarka yra pavesta ginti Š. advokatų profesinės bendrijos advokato K. P. teises, toks pareiškėjo interesas negali būti ginamas, t. y. pareiškėjas neturi keliamų reikalavimų teisės, nes dėl tokios teisės teisminės gynybos gali siekti tik pats advokatas. Teismas konstatavo, kad skundas paduotas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl atmetė skundą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Nors pareiškėjas į Tarnybą dėl informacijos pateikimo kreipėsi per Š. advokatų profesinę bendriją, tai nereiškia, kad ginčas kyla tarp advokato ir atsakovo. Advokatas veikia pavedimo sutarties pagrindu, t. y. advokatas į atsakovą kreipėsi kaip pareiškėjo atstovas, todėl teismo išvados, kad ginčas kyla tarp advokato ir Tarnybos, yra neteisingos ir nepagrįstos.

14.2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne Advokatūros, bet Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neatskleidė ginčo esmės, nes sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo reikalaujamos pateikti informacijos, jo suinteresuotumo gauti tokią informaciją ir atsakovo pareigos pateikti tokią informaciją, taip pat aktualaus teisinio reguliavimo taikymo.

14.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 9 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, kadangi atsakovas neatsakė į ankstesnį pareiškėjo prašymą dėl Vengrijos institucijos priimtų sprendimų. Skundžiamu Raštu atsakovas jau aiškiai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, motyvuodamas tai tariama konfidencialumo taisyklių, kurių net nesugebėjo nurodyti, ir atitinkamai atskleisti jų taikymo pareiškėjo prašymui, pažeidimu.

14.4. Atsakovo Raštas akivaizdžiai neatitinka VAĮ reikalavimų. Pagal vienodai taikomą Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 sužinojusios apie nesaugaus maisto atvejį Vengrijos gamintojo paukštienoje, Vengrijos institucijos turėjo reaguoti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl produktų pripažinimo nesaugiu maistu ir uždraudimo jį tiekti į rinką. Vengrijos institucija tikrai turėtų pateikti tokią informaciją atsakovui, kuris per RASFF sistemą pateikė pranešimus apie nesaugų maistą, kurį į bendrą ES rinką pirmasis pateikė būtent Vengrijos gamintojas. Tačiau iš skundžiamo atsakymo yra akivaizdu, kad atsakovas tos informacijos pareiškėjui nenori pateikti, o deklaruojamos priežastys yra nepagrįstos.

15. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos išvados yra pagrįstos formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, jame išaiškinta, tarp ko susiklostę teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją ir padaryta teisinga išvada, kad pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ neturi reikalavimo teisės. Apelianto subjektyvi pozicija nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.

16.2. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, jog Tarnyba apeliantui teikia išsamius atsakymus prašomais klausimais. Apeliantas siekia savo atsakomybę visiškai nepagrįstai perkelti tarnybai. Tarnybai nustačius, jog pareiškėjo tiekti rinkai produktai yra nesaugūs, atlikus tyrimą, taikant administracinio poveikio priemones, pripažįstant pareiškėją atsakingu dėl Maisto įstatymo pažeidimo, pagal reikalavimus pateikus šią informaciją RASFF sistema, tuo Tarnybos kompetencija valstybinės maisto kontrolės srityje baigiasi. Tarnyba 2024 m. balandžio 8 d. atsakymu jau buvo pateikusi pareiškėjui turimą ir prašytą informaciją kartu paaiškinant, kad dėl prašyme nurodytos informacijos pateikimo pareiškėjas gali kreiptis tiesiai i Vengrijos instituciją, paskirtą pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 1 dali kompetentinga institucija Vengrijoje.

16.3. Manytina, kad joks įstatymas nagrinėjamu atveju Tarnybai nenustato pareigos kreiptis į Vengrijos instituciją, sutrinkti informaciją pareiškėjui ir ją pateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vengrijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas ne dėl nesaugaus maisto, kuriuo paneigiamos Tarnybos sprendimų išvados, kaip tą bando pateikti Apeliantas, bet buvo nagrinėjama civilinė byla, kilusi iš sutartinių teisinių santykių dėl skolos priteisimo pagal pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp Vengrijos gamintojo ir UAB „Baltic Foods“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Tarnybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo kreiptis į kompetentingą Vengrijos instituciją.

18. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 5 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

19. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d.).

20. 2015 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 21-T/15, pasirašytoje tarp pareiškėjo ir Š. advokatų profesinės bendrijos, numatyta, kad Š. advokatų profesinė bendrija įsipareigoja teikti teisinę pagalbą pareiškėjui, konsultuoti ir atstovauti visais kliento veikloje kylančiais klausimais, taip pat atstovauti pareiškėjui valstybės institucijose, kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gauti ir pateikti dokumentus.

21. Nagrinėjamu atveju advokatas, atstovaudamas pareiškėjui pagal minėtą sutartį, pareiškėjo vardu 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr. B5-20046(1.9 E), prašydamas Tarnybos kreiptis į kompetentingą Vengrijos instituciją, kad ši pateiktų informaciją, kokius veiksmus ji atliko ir kokius sprendimus priėmė, reaguodama į Tarnybos per RASFF pateiktus skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus Nr. 423671 ir Nr. 435465, kurie buvo pateikti dėl Vengrijos gamintojo produkcijos.

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, priėjo prie išvados, kad, nagrinėjamu atveju, teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp Š. advokatų profesinės bendrijos advokato K. P. ir Tarnybos, todėl jie yra reglamentuojami specialaus teisės akto – Advokatūros įstatymo, o nesant duomenų, kad pareiškėjui nustatyta tvarka yra pavesta ginti Š. advokatų profesinės bendrijos advokato K. P. teises, toks pareiškėjo interesas negali būti ginamas, t. y. pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.

23. Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p.).

24. Advokatas K. P., atstovaudamas pareiškėjui, kreipėsi į Tarnybą pareiškėjo vardu ir jo interesais, o ne savarankiškai siekdamas gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis. Be to, kaip matyti iš 2024 m. balandžio 9 d. prašymo Nr. B5-20046(1.9E) turinio, pareiškėjui atstovaujantis advokatas kreipėsi ne dėl informacijos ar duomenų pateikimo, bet prašė Tarnybą kreiptis į kompetentingą Vengrijos instituciją, t. y prašė, kad Tarnyba atliktų atitinkamus veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai atsirado tarp pareiškėjo ir Tarnybos, todėl Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalis sprendžiant šį ginčą netaikytina.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys