2fb4ced5-ec01-46f7-b8e9-c4fd7ed16775 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03300-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-271-585/2013 pagal ieÅ¡kovų akcinės bendrovės DNB banko ir akcinės bendrovės DNB lizingo ieÅ¡kinį atsakovams G.

K. ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ČIA“, uždaroji akcinė bendrovė „VILOKTA“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai AB DNB bankas (toliau - ir ieÅ¡kovas arba bankas) ir DNB lizingas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir D. K., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G.

K. (toliau - ir atsakovas) ir D. K. (toliau - ir atsakovė) sudarytos 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. 256 dalį, kuria atsakovės asmeninėn nuosavybėn atiteko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kiniai pastatai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant nurodytÄ turtÄ atsakovo nuosavybėn; priteisti ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovo 260 658 eurų kreditÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovui AB DNB lizingui iÅ¡ atsakovo 216 433,97 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad bankas (kreditorius) ir trečiasis asmuo UAB „ČIA“ (skolininkas) 2006 m. spalio 23 d. sudarė overdrafto (sÄ skaitos kreditavimo) sutartį Nr. 3705-06TL (sutarties sÄ lygos keistos ir papildytos vėlesniais susitarimais).

Pagal Å¡iÄ sutartį trečiajam asmeniui UAB „ČIA“ buvo suteiktas 1 000 000 Lt kreditas, kuris 2009 m. kovo 16 d. susitarimu buvo konvertuotas į 289 620 eurų kreditÄ . Bankas ir atsakovas 2006 m. spalio 23 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 222-06L, pagal kuriÄ atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu UAB „ČIA“ neįvykdys visų, dalies ar netinkamai įvykdys prievoles pagal overdrafto sutartį. IeÅ¡kovas AB DNB lizingas ir UAB „ČIA“ sudarė penkias lizingo sutartis: 2006 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį dėl automobilio LEXUS GX 470 įsigijimo finansavimo, 2007 m. birželio 4 d. lizingo sutartį dėl savitarnos plovyklos „WASHTEC RACK-2“ įsigijimo finansavimo, 2007 m. liepos 11 d. lizingo sutartį dėl kolonėlės dujoms LGP 6000 P įsigijimo finansavimo, 2007 m. liepos 13 d. lizingo sutartį dėl kasų programinės ir techninės įrangos įsigijimo finansavimo ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. lizingo sutartį dėl automobilių plovimo įrangos įsigijimo finansavimo.

Įsipareigojimų pagal nurodytas lizingo sutartis įvykdymui užtikrinti lizingo bendrovė ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2006/09-L886-G2, 2007 m. birželio 4 d. – laidavimo sutartį Nr. 2007/06-TG102-G3, 2007 m. liepos 11 d. – laidavimo sutartį Nr. 200707F-111-G3, 2007 m. liepos 13 d. – laidavimo sutartį Nr. 200707F-150-G3, 2007 m. rugpjūčio 20 d. – laidavimo sutartį Nr. 200708F-712-G1. Laidavimo sutartimis atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei visu savo turtu, jeigu UAB „ČIA“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal nurodytas lizingo sutartis.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „ČIA“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Skolininkas UAB „ČIA“ tinkamai neįvykdė kreditavimo ir lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. PrieÅ¡ pat iÅ¡keliant skolininkui UAB „ČIA“ bankroto bylÄ , tai yra 2010 m. vasario 4 d., atsakovai sudarė turto pasidalijimo sutartį Nr. 256, pagal kuriÄ , be kita ko, atsakovui priklausę nekilnojamieji daiktai buvo perleisti atsakovei. Å ios sutarties, kuria atsakovės asmeninėn nuosavybėn atiteko visi ginčo nekilnojamieji daiktai, sÄ lygos pažeidžia ieÅ¡kovų, kaip atsakovo kreditorių, teises.

Nors UAB „ČIA“ prievolių pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį vykdymas buvo užtikrintas šios bendrovės turto įkeitimu, tačiau bendrovės (skolininko) turto, kurio įkeitimu buvo užtikrintas dar ir bendrovės prievolių bankui pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį, 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį bei 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-398 vykdymas, vertė nėra pakankama banko reikalavimams pagal visas šias sutartis patenkinti.

UAB „ČIA“ prievolių pagal paminėtas lizingo sutartis vykdymas nebuvo užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais, iÅ¡skyrus atsakovo laidavimÄ . Atsakovas, perleidęs atsakovei ginčo nekilnojamuosius daiktus, tapo nemokus. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti siekiant iÅ¡vengti atsakovo įsipareigojimų bankui ir lizingo bendrovei vykdymo, o tai vertintina kaip ieÅ¡kovų turtinių interesų pažeidimas. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Turto pasidalijimo tarp sutuoktinių sandoriai sudaromi laisva valia ir mažai tikėtina, jog atsakovas turėjo teisinę pareigÄ perleisti atsakovei ginčo nekilnojamuosius daiktus.

Atsakovai, sudarydami ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi, nes sandoris sudarytas tarp sutuoktinių. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. priėmė byloje dalinį sprendimÄ , kuriuo AB DNB banko ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė AB DNB bankui iÅ¡ atsakovo G. K. 21 012,47 eurų kreditÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 21 012,47 eurų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 842,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

KitÄ AB DNB banko ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Teismas priėmė AB DNB lizingo ieÅ¡kinio dalies dėl 95 941,20 Lt skolos iÅ¡ G. K. priteisimo atsisakymÄ ir dėl Å¡ios dalies bylÄ pagal AB DNB lizingo reikalavimÄ G. K. nutraukė. Teismas atnaujino bylos dalies pagal AB DNB lizingo reikalavimÄ G. K. dėl 120 492,77 Lt skolos priteisimo, taip pat pagal AB DNB lizingo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto pasidalijimo sutarties, sudarytos tarp G. K. ir D. K., dalį, kuria D.

K. asmeninėn nuosavybėn atiteko nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant nurodytÄ turtÄ G. K. nuosavybėn, nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; pasiÅ«lė AB DNB lizingui, G. K. ir BUAB „ČIA“ pateikti duomenis dėl prievolių pagal 2007 m. birželio 4 d. lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 vykdymo ir Å¡ios sutarties nutraukimo aplinkybių, dėl Å¡ios sutarties lizingo objekto verčių atitinkamu laikotarpiu; paskyrė bylos dalį pagal AB DNB lizingo reikalavimÄ G.

K. dėl 120 492,77 Lt skolos priteisimo ir AB DNB lizingo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia dalį 2010 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto pasidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės sutarties, sudarytos tarp G. K. ir D. K., nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.  Nustatęs, kad banko kreditorinis reikalavimas iÅ¡ dalies buvo patenkintas pardavus BUAB „ČIA“, kuri su atsakovu yra solidarieji skolininkai, įkeistÄ bankui turtÄ , teismas atsakovui pareikÅ¡tÄ banko reikalavimÄ dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo, ta apimtimi, kuria bankas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ 239 645,53 eurų kredito sumÄ , laikė nepagrįstu.

Teismas tenkino banko reikalavimÄ dėl 21 012,47 eurų kredito priteisimo, nuo Å¡ios sumos priteisdamas ir procesines palÅ«kanas.   Teismas, spręsdamas dėl banko actio Pauliana pagrindu ginčijamos turto pasidalijimo sutarties dalies, pagal kuriÄ atsakovės asmeninėn nuosavybėn atiteko nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini), nustatė, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu (2010 m. vasario 4 d.) UAB „ČIA“ neįvykdytus įsipareigojimus bankui sudarė: pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 619 399 eurų kreditas, 7 807,55 eurų palÅ«kanos ir 139,79 eurų delspinigiai; pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį Nr. 5268-05IL (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 216 933,31 eurų kreditas, 2 695,45 eurų palÅ«kanos, 54,26 eurų delspinigiai ir 3 eurų įsipareigojimo mokestis; pagal overdrafto sutartį – negrÄ Å¾intas 289 620 eurų kreditas, 4 177,22 eurų palÅ«kanos ir 4 993,40 eurų delspinigiai; pagal 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-398 (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 80 410,86 eurų kreditas, 1 039,97 eurų palÅ«kanos ir 39,99 eurų delspinigiai; bendra pagal nurodytas sutartis neįvykdytų įsipareigojimų suma – 1 227 313,80 eurai (4 237 669,09 Lt).

Teismas nurodė, kad bankas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas įsipareigojo atsakyti bankui kaip laiduotojas ne tik prievolių pagal overdrafto sutartį netinkamo vykdymo ir neįvykdymo atvejais, bet ir prievolių pagal kitas banko nurodytas sutartis netinkamo vykdymo ir neįvykdymo atvejais, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog jis įsipareigojo atsakyti bankui kaip laiduotojas ir prievolių pagal kitas pirmiau nurodytas kreditavimo sutartis netinkamo vykdymo ir neįvykdymo atvejais.

Teismas, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, taip pat tuo, jog nėra ginčo dėl to, kad turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu prievolės pagal pirmiau nurodytas kreditavimo sutartis nebuvo pasibaigusios tinkamu įvykdymu ar kitais prievolių pasibaigimo bÅ«dais, darė iÅ¡vadÄ , jog bankas turi atsakovo atžvilgiu neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.   Teismas nustatė, kad bendra banko solidariųjų skolininkų – trečiojo asmens UAB „ČIA“ ir atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų suma ginčijamos sutarties sudarymo metu sudarė 1 227 313,80 eurų (4 237 669,09 Lt).

UAB „ČIA“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV (su vėlesniais pakeitimais), 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį Nr. 5268-05IL (su vėlesniais pakeitimais), 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį ir 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-398 (su vėlesniais pakeitimais) įvykdymui užtikrinti buvo bankui įkeistas skolininko UAB „ČIA“ turtas ir turtinės teisės. Banko pateiktais į bylÄ duomenimis – 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. vasario 4 d. turto vertės nustatymo pažymomis nustatyta, kad nurodytu metu UAB „ČIA“ nekilnojamojo turto, įkeisto bankui, vidutinė rinkos vertė – 5 800 000 Lt, likvidacinė vertė – 4 050 000 Lt.

Bankas, teigdamas, jog 2008-2009 m. sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme momentu UAB „ČIA“ turto likvidacinė vertė sumažėjo iki 2 835 000 Lt, nepateikė tokiÄ vertę patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankas ir UAB „ČIA“, likus neilgam laiko tarpui iki ginčijamos sutarties sudarymo momento, susitarimu nustatė UAB „ČIA“ įkeisto turto vertę, kokia ir buvo fiksuota 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. vasario 4 d. turto vertinimo pažymose.

Dėl šių priežasčių teismas laikėsi pozicijos, jog pirmiau nurodyto UAB „ČIA“ turto vidutinė rinkos ir likvidacinė vertės, buvusios ginčijamos sutarties sudarymo metu, yra artimos toms turto vidutinei rinkos ir likvidacinei vertėms, kurios buvo nustatytos 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. vasario 4 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „ČIA“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV (su vėlesniais pakeitimais) įvykdymo užtikrinimui banko naudai buvo įkeistas dar ir trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ turtas.

Pagal bylos duomenis ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „ČIA“ neįvykdyti įsipareigojimai bankui pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė 627 346,34 eurus (2 166 101,44 Lt). Prievolių pagal Å¡iÄ kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ne tik UAB „ČIA“ turtas, bet ir UAB „VILOKTA“ turtas, kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 26 d. (pagal turto vertinimo ataskaitos duomenis) – 5 300 000 Lt, likvidacinė vertė – 4 240 000 Lt, o hipotekos sandorio Å¡alių sulygta vertė – 2 345 840 Lt.

Ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „ČIA“ neįvykdyti įsipareigojimai bankui pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį sudarė 219 686,02 eurus (758 531,89 Lt), pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį – 298 790,62 eurus (1 031 664,25 Lt), pagal 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį – 81 490,82 eurus (281 371,50 Lt). Prievolių pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį, 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį ir 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas UAB „ČIA“ turtas, kurio vidutinė rinkos ir likvidacinė vertės, buvusios ginčijamos sutarties sudarymo metu, buvo didesnės už banko nurodytÄ vertę (vidutinė rinkos vertė didesnė už 4 060 000 Lt, o likvidacinė vertė – už 2 835 000 Lt) ir Å¡ios bylos aplinkybių kontekste buvo artimos tai turto (vidutinei rinkos ir likvidacinei) vertei, kuri buvo nustatyta 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. vasario 4 d. (atlikus turto vertinimÄ ), o vidutinė rinkos vertė – ir tai vertei, kuri buvo nustatyta hipotekos sandorių Å¡alių (banko ir UAB „ČIA“) susitarimais, sudarytais 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. spalio 7 d., tai yra atitinkamai 5 800 000 Lt (vidutinė rinkos vertė) ir 4 050 000 Lt (likvidacinė vertė).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis dėl įkeisto turto verčių teismas sprendė, kad prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį, 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį, 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį ir 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeisto banko naudai turto vertė (tiek vidutinė rinkos vertė, tiek likvidacinė vertė) ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo didesnė už pagal nurodytas kreditavimo sutartis neįvykdytų prievolių vertę.

Å i aplinkybė sudarė pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamos sutarties sudarymas CK 6.66 straipsnio prasme nepažeidė banko (kreditoriaus) teisių.   Teismo daliniame sprendime nurodyta, kad realizavus BUAB „ČIA“ įkeistÄ turtÄ , banko reikalavimas pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį nebuvo patenkintas. Teismas pažymėjo, kad Å¡is banko reikalavimas yra apsaugotas (užtikrintas) dar ir UAB „VILOKTA“ turto įkeitimu, kurio (turto) vertė bent jau ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo didesnė už banko reikalavimo vertę.

Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad banko reikalavimas atsakovui, kuris nėra apsaugotas (užtikrintas) turto įkeitimu, de facto sudaro 21 012,47 eurų (72 551,86 Lt). Atsakovų pateikta 2010 m. vasario 4 d. retrospektyvinės turto rinkos vertės nustatymo ataskaita patvirtina, jog ginčijama sutartimi perleistų nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 1 295 000 Lt. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas konstatavo, jog tarp banko reikalavimo atsakovui vertės ir nekilnojamųjų daiktų, esančių ginčijamos sutarties dalyko dalimi, vertės yra neprotinga disproporcija (ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė daugiau nei septyniolika kartų didesnė už banko reikalavimo atsakovui vertę).

Teismo įsitikinimu, net ir egzistuojant actio Pauliana sÄ lygų visetui, Å¡ios bylos atveju ginčijamos sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti dalinio teismo sprendimo dalį dėl banko ieÅ¡kinio atmetimo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ? banko ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkinti, o kitÄ dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti ieÅ¡kovo teiktus įrodymus, pagrindžiančius įkeisto turto vertės sumažėjimÄ ir jo nepakankamumÄ skolai padengti.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygos ? banko, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo. 2009 m. sausio - vasario mėn. duomenimis įkeisto turto likvidacinės vertės jau nepakako skoliniams įsipareigojimams bankui visiÅ¡kai padengti.

Atsakovas turtÄ perleido 2010 m. vasario 4 d., kai jau buvo žymiai kritusios nekilnojamojo turto kainos, ir tai yra visuotinai žinoma bei įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė. Ä®rodymai, kurie teismo nebuvo priimti, patvirtina ryÅ¡kų bankui įkeisto turto vertės sumažėjimÄ bei vertės mažėjimo tendencijÄ , taip pat patvirtina, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu bei ieÅ¡kinio teismui pateikimo metu banko naudai įkeisto turto vertės nepakako visiÅ¡kai padengti 1 227 313,80 eurų (4 237 669,09 Lt) skolÄ bankui.

Teismo nepriimti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nustatinėjama aplinkybe ? įkeisto turto vertės sumažėjimu ir turto vertės nepakankamumu skolai bankui padengti, todėl apeliantas prašo tuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme. Vertinant byloje surinktus duomenis apie bankui įkeisto turto vertę atskirais laikotarpiais, apelianto teigimu, byloje įrodyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu, taip pat ieškinio pateikimo teismui metu įkeisto turto vertės nepakako UAB „ČIA“ skolai pagal kredito sutartis bankui padengti.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčijamu sandoriu banko, kaip kreditoriaus, teisės buvo pažeistos. Net ir kartu vertinant trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ bankui įkeisto turto vertę (teismo konstatuota 2 345 840 Lt vertė), viso bankui įkeisto turto bendra vertė nėra pakankama 4 237 669,09 Lt skolai bankui visiÅ¡kai padengti. Po BUAB „ČIA“ įkeisto turto realizavimo nepadengtÄ skolÄ bankui sudaro 2 238 653,30 Lt suma. Už neįvykdytų 2006 m. spalio 23 d. ir 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutarčių vykdymÄ kaip laiduotojas solidariai atsako atsakovas G.

K.. Atsakovas neturi turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti banko reikalavimÄ , todėl jo sutuoktinei perleistas nekilnojamasis turtas yra iÅ¡ esmės vienintelis, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tenkinti banko reikalavimus. IeÅ¡kovui įgyvendinant teisę reikalauti iÅ¡ laiduotojo įvykdyti solidariÄ jÄ 2 238 653,30 Lt dydžio prievolę, ir Å¡iam dėl sudaryto ginčijamo sandorio tapus nemokiu, yra pagrindas konstatuoti banko, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimÄ CK 6.66 straipsnio prasme. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ turto įkeitimu.

CK 6.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prievolė yra solidari, tai laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiausia bÅ«tų nukreiptas į kreditoriui įkeistÄ turtÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad restitucijos natÅ«ra taikymas neatitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimų. Teismas nurodė, kad de facto turto įkeitimu neužtikrinta skola bankui pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį yra 72 551,86 Lt, todėl atsižvelgęs į skolos dydžio ir ginčo turto vertės disproporcijÄ sprendė, jog restitucijos natÅ«ra taikymas neatitiktų sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo reikalavimų.

Tačiau atsakovas yra atsakingas bankui už 2 238 653,30 Lt skolÄ , todėl nėra ginčijama sutartimi perleisto turto 1 295 000 Lt vertės ir skolos bankui disproporcijos. Teismas neatsižvelgė, kad iki ginčo sandorio sudarymo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ir buvo registruotas vieno atsakovo G. K. vardu. Dėl to taikant restitucijÄ natÅ«rÄ ir grÄ Å¾inant ginčo turtÄ Ä¯ tÄ padėtį, kokia buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, bankas savo reikalavimÄ tikėtinai galėtų tenkinti tik iÅ¡ 1/2 ginčo turto dalies, jei nebÅ«tų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodyta viena iÅ¡ actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų ? kreditoriaus teisių pažeidimas, iÅ¡ viso nevertino kitų tokio ieÅ¡kinio sÄ lygų egzistavimo. Tokiu bÅ«du nebuvo atskleista bylos esmė, o sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 185 str., 270 str. 4 d.).    Atsakovai G. K. ir D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ dėl teismo dalinio sprendimo atmesti ir šį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovo minimos UAB „Domus optima“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertės nustatymo pažymos nebuvo analizuojamos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, todėl apeliantas negali skundo grįsti tose pažymose nurodytais duomenimis.

Teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos dokumentus (turto vertės nustatymo pažymas), kadangi ieškovas nesilaikė jų pateikimo taisyklių. Be to, šie dokumentai nėra ginčijamo sandorio sudarymo metu įkeisto turto vertę liudijantys įrodymai, nes juose yra nustatyta turto vertė, buvusi praėjus beveik septyniems mėnesiams bei vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams po ginčo sandorio sudarymo. Apelianto skundo teiginiai, jog ginčo sandorio sudarymo metu skolininko įkeisto turto vertė tebuvo 1 938 000 Lt, yra nepagrįsti.

Atsakovų vertinimu, teismas laikėsi teisminėje praktikoje suformuotos taisyklės, kad tokių teisinių ginčų atveju nustatinėtina turto vertė, buvusi ginčo sandorio sudarymo, o ne bylos nagrinėjimo metu. Teismas pagrįstai vadovavosi tomis turto vertės nustatymo pažymomis, kuriose fiksuotas turto vertinimas, atliktas artimesne ginčo sandoriui data. Pasak atsakovų, apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado praėjus dviem metams nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, nėra aiÅ¡kios priežastys, lėmusios neturėjimÄ galimybės tokius įrodymus pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, dėl to nėra pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus.

Atsakovų teigimu, teismas pagrįstai nesuabsoliutino ekonominės krizės įtakos, kaip pagrindo mažinti nustatinėtinÄ ieÅ¡kovo naudai įkeisto turto vertę 30 proc. dydžiu. Ginčo sutartimi perleisdamas du hipoteka apsunkintus nekilnojamojo turto objektus atsakovei, o sau pasilikdamas vienÄ , atsakovas perleido atsakovei ir 924 500 Lt skolinio įsipareigojimo prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB bei didesnę dalį skolos (625 000 Lt) dengimo prievolės kreditoriui J. B.. Tokiu bÅ«du ginčijama sutartimi ne tik nepabloginta, bet netgi pagerinta atsakovo bendra finansine bÅ«klė, nes nesant Å¡io susitarimo, atsakovui tenkančio turto ir skolos santykis bÅ«tų nepalankesnis.

Realizavus ieÅ¡kovo naudai skolininko įkeistÄ turtÄ , nepadengtos skolos, kuriÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį, dydis yra 72 551.86 Lt. Teismas pagrįstai analizavo tokį skolinio įsipareigojimo dydį, vertindamas, ar egzistuoja kreditoriaus teisių pažeidimas. Atsakovai pastebi, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi skolininko BUAB „ČIA“ nepadengtos skolos dydžiu ne tik pagal overdrafto sutartį, bet ir pagal visas kitas kreditavimo sutartis, teigdamas, jog ir joms užtikrinti atsakovas buvo pasirašęs atskiras laidavimo sutartis, todėl ginčijamo sandorio vertės ir skolos dydžio proporcija esÄ turėtų bÅ«ti vertinama lyginant bendrÄ BUAB „ČIA“ nepadengtos skolos dydį (2 238 653,30 Lt), o ne tÄ , kurį Å¡ioje byloje pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė priteisti dėl laidavimo pagal overdrafto sutartį.

IeÅ¡kovas, pats apibrėžęs ieÅ¡kinio dalykÄ ir bylos nagrinėjimo ribas, neturi teisės keisti savo ieÅ¡kinio pagrindo apeliacinėje instancijoje. Atsakovo atsakomybės klausimas pagal kitas laidavimo sutartis nebuvo byloje analizuotas, todėl apeliacinio skundo grindimas Å¡iomis naujomis aplinkybėmis yra negalimas (CPK 306 str.). IeÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ grįsdamas aplinkybe, kad prievolių užtikrinimo priemonių vertės nepakanka jo kreditoriniams reikalavimams padengti, į užtikrinimo priemonių vertę sÄ moningai neįtraukia 2005 m. balandžio 29 d. kredito sutarčiai užtikrinti įkeisto trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ turto vertės. IeÅ¡kovo skundo argumentus, kad trečiojo asmens turto įkeitimo aplinkybė teismo neteisingai vertinta kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, atsakovai laiko nepagrįstais.

IeÅ¡kovo teisė rinktis, iÅ¡ kurios prievolės užtikrinimo priemonės pirmiausia tenkinti savo reikalavimÄ , Å¡iuo atveju yra riboja laiduotojo galimybę perimti pirminio kreditoriaus turėtas teises. Teismui nustačius, jog kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio prasme negali bÅ«ti konstatuojamas, argumentų apie kitas CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygas iÅ¡samus nenurodymas teismo sprendime nebeturi teisinės reikÅ¡mės.   Trečiasis asmuo UAB „VILOKTA“ atsiliepime į ieÅ¡kovo (banko) apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Trečiojo asmens teigimu, teismas, argumentuodamas dėl neprotingos disproporcijos (kad ginčo nekilnojamųjų daiktų vertė daugiau kaip septyniolika kartų didesnė už banko reikalavimo atsakovui vertę), neįvertino tos aplinkybės, jog trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ turtas yra dar papildomai įkeistas tam pačiam bankui pagal UAB „VILOKTA“ perimtas iÅ¡ UAB „ČIA“ paskolas, banko suteiktas pagal sutartis Nr. 733-06IV ir Nr. 5365-05 IV, už bendrÄ 4 012 000 Lt sumÄ . Akivaizdu, kad trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ bankui įkeisto viso turto bendra vertė nebuvo pakankama G.

K., kaip laiduotojo, skolai bankui visiÅ¡kai padengti netgi iki banko 2013 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kinio kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4563-258/2013 pateikimo, kurį nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Pasak trečiojo asmens, byloje nustatytos aplinkybės įgalina daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad Å¡ioje byloje ginčijamu sandoriu apelianto, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinės instancijos teismui kartu su ieÅ¡kovo AB DNB banko apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo buvo perduota dalis civilinės bylos Nr. 2-271-585/2013 medžiagos (atskirai suformuota bylos medžiagos dalis apeliaciniam skundui nagrinėti).

Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienÄ civilinė byla Nr. 2-271-585/2013 yra Lietuvos apeliacinio teismo žinioje (perduota kartu su atsakovo G. K. apeliaciniu skundu dėl byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo), todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo, vadovaujasi tiek atskirai suformuotoje bylos medžiagoje, tiek pačioje civilinėje byloje esančiais visais duomenimis (bylos dokumentais).  CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo ir jo priedus – UAB „Domus optima“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. turto vertės nustatymo pažymų kopijas, UAB Korporacijos „Matininkai“ 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d. turto vertės nustatymo pažymų kopijas. Apeliantas Å¡iuos įrodymus praÅ¡o priimti motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.

IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-271-585/2013 duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas AB DNB bankas Å¡iuos dokumentus pirmosios instancijos teismui pateikė ir prašė pridėti prie bylos 2012 m. lapkričio 15 d. (3 t., 147-149 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu apie gautÄ praÅ¡ymÄ pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, paklausė jų nuomonės dėl pateikto praÅ¡ymo, tačiau nutarė neprijungti prie bylos pateiktų duomenų dėl turto vertės nustatymo, nes dokumentai pateikti likus vienai dienai iki posėdžio datos, nesuteikiant galimybės kitai Å¡aliai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (3 t., 155 b. l. - antra pusė).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas, 2012 m. lapkričio 19 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimÄ vėl atnaujino, šį procesinį veiksmÄ motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „ČIA“ bankroto byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „ČIA“ įkeisto turto pardavimo, kad kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos turto pardavimo kainos, o įkeisto turto pardavimo bankroto byloje kaina gali turėti lemiamos įtakos Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui (3 t., 161 b. l.).

Taigi po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, byla buvo nagrinėjama 2013 m. kovo 27 d., 2013 m. gegužės 8 d. teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, jog priežastis, dėl kurios buvo atsisakyta priimti ieškovo (banko) teikiamus įrodymus, vėliau išnyko, atsirado objektyvi galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims išsamiai susipažinti su tais dokumentais ir pateikti dėl jų savo argumentus bei samprotavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į priežastį, dėl kurios bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ? dėl BUAB „ČIA“ įkeisto bankui turto kainos.

Bankas praÅ¡omais priimti įrodymais bÅ«tent ir siekė pagrįsti byloje reikÅ¡tÄ savo pozicijÄ , jog įkeisto turto vertė žymiai sumažėjo ir jos nepakako skolai bankui padengti, tai yra teikiami į bylÄ Ä¯rodymai buvo susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas. Tokia faktinė situacija leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog kartu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus dėl bankui įkeisto turto vertės pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta priimti nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, UAB „Domus optima“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. turto vertės nustatymo pažymų kopijos, UAB Korporacijos „Matininkai“ 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d. turto vertės nustatymo pažymų kopijos yra priimamos ir vertinamos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir vertina 2013 m. gegužės 31 d. AB DNB banko ieÅ¡kinį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. praneÅ¡imÄ civilinėje byloje Nr. 2-4563-258/2013, patvirtinančius, jog bankas ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl 627 346,34 eurų skolos pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį iÅ¡ atsakovo G.

K. priteisimo. Å iuo atveju atsižvelgiama į tai, kad ieÅ¡kovas su kitu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi jau po dalinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.   Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Absoliučių apskųsto dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.  Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygos dėl atsakovų 2010 m. vasario 4 d. sudarytos turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia toje jos dalyje, pagal kuriÄ atsakovei asmeninės nuosavybės teise perėjo žemės sklypas, gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir kitais priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini).   Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

  Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės   IeÅ¡kovas AB DNB bankas ir UAB „ČIA“ 2006 m. spalio 23 d. sudarė overdrafto (sÄ skaitos kreditavimo) sutartį Nr. 3705-06TL (su pakeitimais ir papildymais).

Pagal sutartį kredito gavėjui UAB „ČIA“ buvo suteiktas 1 000 000 Lt kreditas, kuris 2009 m. kovo 16 d. susitarimu Nr. 3705-06TL/4 konvertuotas į 289 620 eurų dydžio kreditÄ , mokant už jį kintamas metines palÅ«kanas, kredito terminas ? 2010 m. vasario 26 d (1 t., 11-26 b. l.). Kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti numatytos Å¡ios priemonės: laidavimo sandoris su Z. B., laidavimo sandoris su G. K. (sutarties 12 p.). 2006 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovas AB DNB bankas ir atsakovas G.

K. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ G. K., kaip laiduotojas, prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „ČIA“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal overdrafto sutartį; skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (1 t., 27 b. l.). AB DNB bankas ir UAB „ČIA“ 2005 m. balandžio 29 d. taip pat sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV (su vėlesniais pakeitimais), pagal kuriÄ UAB „ČIA“ buvo suteiktas 748 831 eurų kreditas, sudarė 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį Nr. 5268-05IL (su vėlesniais pakeitimais), pagal kuriÄ UAB „ČIA“ buvo suteiktas 217 215 eurų kreditas, sudarė 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-398 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kuriÄ UAB „ČIA“ buvo suteiktas 101 367 eurų kreditas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „ČIA“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 6 d. Nuo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 16 str.).   Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „ČIA“ neįvykdytus įsipareigojimus bankui sudarė: pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 619 399 eurų kreditas, 7 807,55 eurų palÅ«kanos ir 139,79 eurų delspinigiai; pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį Nr. 5268-05IL (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 216 933,31 eurų kreditas, 2 695,45 eurų palÅ«kanos, 54,26 eurų delspinigiai ir 3 eurų įsipareigojimo mokestis; pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį – negrÄ Å¾intas 289 620 eurų kreditas, 4 177,22 eurų palÅ«kanos ir 4 993,40 eurų delspinigiai; pagal 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-398 (su vėlesniais pakeitimais) – negrÄ Å¾intas 80 410,86 eurų kreditas, 1 039,97 eurų palÅ«kanos ir 39,99 eurų delspinigiai. Bendra pagal visas nurodytas sutartis neįvykdytų įsipareigojimų suma – 1 227 313,80 eurai (4 237 669,09 Lt).

Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas įsipareigojo atsakyti bankui kaip laiduotojas skolininko prievolių pagal overdrafto sutartį netinkamo vykdymo ar neįvykdymo atvejais (1 t., 27 b. l.), be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog yra įsipareigojęs atsakyti bankui kaip laiduotojas (solidarus skolininkas) ir pagal kitas pirmiau išvardintas sutartis skolininko UAB „ČIA“ netinkamo prievolių vykdymo ar neįvykdymo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p.), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę dėl banko kreditorinio reikalavimo teisės galiojimo laikė nustatyta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog bankas atsakovo atžvilgiu turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, įvertinus tai, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu prievolės pagal pirmiau nurodytas kredito sutartis, už kurių (prievolių) įvykdymÄ ir tinkamÄ vykdymÄ laidavo atsakovas, nebuvo pasibaigusios tinkamu įvykdymu ar kitais prievolių pasibaigimo bÅ«dais. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo   Pirmosios instancijos teismas daliniame sprendime konstatavęs, jog apeliantas turi galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ G.

K., nenustatė kreditoriaus teisių pažeidimo. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdamas, jog ginčijama 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutarties dalis pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises.   CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).   Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad ginčijamo turto pasidalijimo sandorio sudarymo metu (2010 m. vasario 4 d.) UAB „ČIA“ neįvykdytų skolinių įsipareigojimų bankui suma sudarė 1 227 313,80 eurų arba 4 237 669,09 Lt.

Už prievolių bankui neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog bankas ginčo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , kaip solidariai su pagrindiniu skolininku UAB „ČIA“ atsakingÄ asmenį pagal aukščiau iÅ¡vardintas kredito sutartis, pažymėjo, kad kreditoriui kilo pareiga įrodyti, jog jo turimos teisių apsaugos užtikrinimo priemonės nėra pakankamos tam, kad bÅ«tų patenkinti kreditoriniai reikalavimai.

  UAB „ČIA“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 2466-05IV, 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį, 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį ir 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas UAB „ČIA“ turtas ir turtinės teisės: operatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), degalinės operatorinė su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plovykla-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suskystintųjų dujų modulis, suskystintųjų dujų kolonėlė su rezervuaru, rezervuaras, apsauginė sienutė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,0993 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), subnuomos teisė, 0,09 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė;

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savitarnos plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos tinklai su valymo įrenginiais L-106,48 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos tinklai su valymo įrenginiais L-38,20 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suskystintųjų dujų degalinė su 2 dujų rezervuarais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-96, 99-116, 89-116 b. l.).

  Visas šis įkeistas turtas (nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo vertinamas 2009 m. sausio 30 d. – vasario 4 d., kada bendra jo rinkos vertė buvo nustatyta 5 800 000 Lt, o likvidacinė vertė ? 4 050 000 Lt (1 t., 76-78 b. l.). Tokia turto verte ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „ČIA“ vadovavosi 2009 m. rugpjūčio-spalio mėn. sudarant UAB „ČIA“ turto įkeitimo sandorius. Nuo turto vertinimo momento iki ginčo sandorio sudarymo dienos praėjo 12 mėnesių, nuo aukščiau paminėtų įkeitimo sandorių sudarymo momento iki byloje ginčijamo sandorio sudarymo dienos praėjo atitinkamai 4-6 mėnesiai.

Praėjus dar Å¡eÅ¡iems mėnesiams po ginčo sandorio sudarymo įkeistas turtas vėl buvo įvertintas (2010 m. rugpjūčio 10-30 d.) ir tuomet fiksuotas žymus turto vertės sumažėjimas (UAB „Domus optima“ 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. turto vertės nustatymo pažymos). Pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo pažymÄ nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 670 000 Lt, likvidacinė ? 469 000 Lt, pagal 2010 m. rugpjūčio 30 d. vertinimo pažymas nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 1 600 000 Lt, likvidacinė ? 1 120 000 Lt, o nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė ? 1 300 000 Lt, likvidacinė ? 910 000 Lt.

Tai reiškia, jog bendra šių nekilnojamųjų daiktų vertė nuo 2009 m. sausio 30 d. – vasario 4 d. fiksuotos 5 800 000 Lt rinkos vertės ir 4 050 000 Lt likvidacinės vertės sumažėjo iki 3 570 000 Lt rinkos vertės ir 2 499 000 Lt likvidacinės vertės, fiksuotų 2010 m. rugpjūčio 10-30 d. Teisėjų kolegija šiuo atveju laikosi nuostatos, jog ekonominės krizės laikotarpiu nekilnojamojo turto vertės mažėjo (kainos krito) nuosekliai (tolygiai). Todėl palyginant bankui įkeisto turto vertes, nustatytas 2009 m. vasario mėn. atlikto vertinimo metu, su turto vertėmis, nustatytomis 2010 m. rugpjūčio mėn. atlikto vertinimo metu, vertintina, jog maždaug šio laikotarpio viduryje (laikotarpio trukmė apie 18 mėnesių), t. y. 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje įkeisto bankui UAB „ČIA“ turto rinkos vertė galėjo būti apie 4 685 000 Lt, likvidacinė vertė ? apie 3 274 500 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, skolininko įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartis dydis ginčo sandorio sudarymo metu siekė 4 237 669,09 Lt, o tai reiÅ¡kia, jog ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu įkeisto turto likvidacinės vertės aiÅ¡kiai nepakako skolinių įsipareigojimų įvykdymui, o įsipareigojimų bankui masto ir įkeisto turto rinkos vertės santykis (esant akivaizdžiai turto vertės mažėjimo tendencijai) buvo belikęs tik toks (maždaug 447 000 Lt skirtumas), kad galima daryti pagrįstas prielaidas apie ginčo sandorio sudarymo metu jau egzistavusiÄ realiÄ grėsmę, jog įkeisto turto nepakaks prievolių bankui įvykdymui užtikrinti.

Dėl šios aplinkybės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame daliniame sprendime, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovų įvykdytu turto pasidalijimo sandoriu (ginčijamoje dalyje), kuriuo visas bendras atsakovų nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovės asmeninėn nuosavybėn, buvo pažeistos banko, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „ČIA“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 29 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ įkeisto turto likvidacinės vertės (2009 m. sausio 26 d.

UAB „VILOKTA“ įkeisto turto rinkos vertė sudarė 5 300 000 Lt, likvidacinė vertė ? 4 240 000 Lt pagal UAB „Domus optima“ atliktÄ parduotuvės-baro 1E1P, degalinės 3H1P, degalinės 4H1G ir kiemo statinių vertinimo ataskaitÄ (3 t., 29-43 b. l.) skaičiavimas Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi, nes UAB „VILOKTA“ to paties turto įkeitimu užtikrino tam pačiam kreditoriui vykdymÄ savo skolinių prievolių (1 t., 148-154 b. l.), kurių mastas (4 012 000,78 Lt) atitiko įkeisto turto likvidacinę vertę, nustatytÄ dar 2009 m. sausio 26 d.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡io UAB „VILOKTA“ turto įkeitimo sandorio, sudaryto 2009 m. birželio 30 d., sudarymo metu hipotekos sandorio Å¡alys nustatė kur kas mažesnę hipotekos objekto vertę – 2 345 840 Lt (1 t., 148-154 b. l.).  Atsakovas G. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundÄ nurodo, kad ginčo sandoriu perleisdamas du hipoteka apsunkintus nekilnojamojo turto objektus atsakovei D. K., o sau pasilikdamas vienÄ , jis tuo pačiu perleido D. K. ir 924 500 Lt skolinio įsipareigojimo įvykdymo prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB bei didesnę dalį skolos (625 000 Lt) dengimo prievolės kreditoriui J.

B.. Dėl to, atsakovo nuomone, 2010 m. vasario 4 d. turto padalijimo sutartis pagal jos sÄ lygas ne tik nepablogino, bet netgi pagerino atsakovo G. K. bendrÄ finansinę bÅ«klę, nes nesant tokio susitarimo su atsakove, G. K. tenkančio turto ir skolų santykis bÅ«tų daug nepalankesnis. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Atsakovai G. K. ir D. K. 2010 m. vasario 4 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kuriÄ nustatė asmeninės nuosavybės turto teisinį režimÄ (2 t., 70-80 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ tarp sutuoktinių buvo sudaryta nekilnojamojo turto pasidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovai atsidalijo santuokoje įgytÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo statiniai, 0,0816 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės Å«kio paskirties 22,5600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko asmeninės nuosavybės teise D.

K., nemokant G. K. jokios kompensacijos (2 t., 91-85 b. l.). Bendra ginčijamoje sutartyje nurodyto turto vertė sutarties sudarymo metu buvo 2 049 109 Lt (neįskaitant 22,56 ha žemės sklypo ir buto (duomenys neskelbtini) vertės, kito likusio padalinto nekilnojamojo turto vertė sudarė 1 880 409 Lt). Nors po turto pasidalijimo sutarties sudarymo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko asmeninės nuosavybės teise atsakovei D. K., tačiau jau 2010 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartimi D. K. žemės sklypÄ padovanojo atsakovui G.

K., kuris 2010 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šį sklypÄ pardavė (2 t., 18-20 b. l.). IÅ¡ byloje esančios 2001 m. rugsėjo 17 d. kredito sutarties, sudarytos tarp dabartinės „Swedbank“, AB ir G. K., matyti, jog G. K. buvo suteiktas 237 000 Lt kreditas iki 2021 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡ AB banko SNORAS gautos paskolos pagal 2000 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. 031-01328, skirtos žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkti, refinansavimui ir Å¡io gyvenamojo namo remonto užbaigimui (2 t., 37-45 b. l.).

Kredito gavėjo prievolių pagal Å¡iÄ kredito sutartį vykdymas užtikrintas gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir Å«kiniu pastatu, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu, taip pat D. K. laidavimu. Be to, atsakovui buvo suteiktas 93 925 Lt kreditas Nr. 04-03-0492-FA butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Å ios kredito sutarties sÄ lygos buvo pakeistos 2007 m. spalio 17 d. susitarimu, pagal kurį į prievolę kaip bendraskolė įstojo kredito gavėja D. K., „Swedbank“, AB suteikė papildomÄ 199 837,81 Lt eurų kreditÄ , o kredito gavėjai įsipareigojo solidariai grÄ Å¾inti bankui paimtÄ kreditÄ bei sumokėti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus (2 t., 46-52 b. l.).

Bendras atsakovų įsiskolinimas pagal kredito sutartis hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB 2010 m. gegužės 31 d. buvo 910 387,71 Lt (2 t., 53-59 b. l.), 2010 m. vasario 4 d. negrÄ Å¾into kredito suma sudarė 275 713,37 Lt ir 187 901,60 eurus, t. y. 924 500,01 Lt (2 t., 104 b. l.). Ä® bylÄ buvo pateiktas atsakovų 2010 m. rugsėjo 1 d. susitarimas, pagal kurį po atsakovų turto pasidalijimo, kreditoriui „Swedbank“, AB atsisakius įvykdyti atsakovų susitarimÄ perraÅ¡yti 2001 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 01-000930-FA D.

K. vardu, atsakovai tarpusavyje susitarė ir patvirtino, jog D. K. yra laikoma asmeniÅ¡kai atsakinga už kredito sutarties Nr. 01-000930-FA tinkamÄ Ä¯vykdymÄ kreditoriui „Swedbank“, AB (2 t., 89 b. l.).    Po Å¡io susitarimo sudarymo atsakovė D. K. kreipėsi į „Swedbank“, AB su praÅ¡ymu, kuriame nurodė, jog yra bendraskolė pagal bÅ«sto paskolas Nr. 01-000930-FA/04-030492-FA/07-116269-FA, prašė, kad bankas įmokas už paskolas „nuraÅ¡ytų“ nuo atsakovės sÄ skaitos (2 t., 102 b. l.).

Nors pagal bylos duomenis nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 10 d. mokėjimai pagal Å¡ias kredito sutartis buvo atlikti iÅ¡ atsakovės minėtame praÅ¡yme nurodytos sÄ skaitos (2 t., 103 b. l.), tačiau toks tarp sutuoktinių sudarytas susitarimas vertintinas kritiÅ¡kai ir jokiu bÅ«du nepatvirtina atsakovo teiginių dėl neva pagerėjusios jo turtinės padėties po ginčo nekilnojamojo turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Tai, kad atsakovai tarpusavyje sudarė susitarimÄ , pagal kurį D. K. laikoma asmeniÅ¡kai atsakinga už prievolių pagal kredito sutartį „Swedbank“, AB tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nereiÅ¡kia, jog atsakovas nebėra solidariai atsakingas „Swedbank“, AB, nes iÅ¡ susitarimo 3 punkto matyti, kad „Swedbank“, AB nesutiko atsisakyti reikalavimo vienam iÅ¡ savo skolininkų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas G. K. turėtų kito, nei ginčijama sutartimi perduotas, turto, kuris bÅ«tų pakankamas skolai apeliantui padengti, o Å¡i aplinkybė neabejotinai pažeidžia apelianto (banko) teises.  Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kreditoriaus teisių pažeidimo dėl ginčo sandorio (jo dalies) sudarymo, padarė neteisingÄ teisinę iÅ¡vadÄ . Dėl privalomumo sudaryti sandorį   Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Pareiga sudaryti sandorį yra vienas imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamÄ nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartį, tai yra nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs sudaryti ginčijamÄ sandorį. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skolininkas Å¡ioje byloje ginčijamo turto pasidalijimo sandorio neprivalėjo sudaryti.

Dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo   Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.  Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad Å¡ioje byloje atsakovo, kaip banko skolininko, nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamÄ nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartį su savo sutuoktine, nepaneigta.

Sudarydamas ginčijamÄ sandorį atsakovas žinojo apie savo, kaip solidaraus skolininko su UAB „ČIA“, prievolę ieÅ¡kovui (bankui) pagal laidavimo sutartis, taip pat žinojo ar galėjo žinoti, kad banko turimos turtinių teisių apsaugos užtikrinimo priemonės nėra pakankamos tam, jog bÅ«tų patenkintas jo reikalavimas, o prieÅ¡ingas iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 str.). Dėl ginčo sutartį su atsakovu sudariusios atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumo teisėjų kolegija nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau Å¡iuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant atsakovės sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sÄ lygos actio Pauliana institutui taikyti, turi pagrindÄ pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytos sutarties dėl turto iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo dalį, pagal kuriÄ D. K. asmeninėn nuosavybėn perėjo žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir kiemo statiniai (Å¡ulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini), o apskųstÄ pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimÄ atitinkamai pakeisti.

Dėl restitucijos taikymo   Kaip jau minėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, actio Pauliana instituto taikymo ypatumas yra ir tas, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.  Nagrinėjamoje byloje pripažinus negaliojančia atsakovų sudarytos sutarties dėl turto iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo dalį, pagal kuriÄ D. K. asmeninėn nuosavybėn perėjo žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir kiemo statiniai (Å¡ulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Å¡is turtas grÄ Å¾intinas atsakovui, pripažįstant jo bendrosios jungtinės nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį turtÄ kartu su atsakove.

Pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas į perduotus pagal skolininko sudaryto ginčo sandorio dalį daiktus (CK 6.66 str. 4 d.) pagal skolininkui tenkančiÄ tų daiktų nuosavybės dalį.   Po to, kai iÅ¡ varžytynių buvo parduotas BUAB „ČIA“ visas įkeistas bankui turtas už 2 000 000 Lt, UAB „ČIA“ skola bankui Å¡ia suma sumažėjo. Pagal į bylÄ pateiktÄ banko 2013 m. gegužės 6 d. pažymÄ , buvo padengtos skolos pagal 2005 m. lapkričio 11 d. kredito linijos sutartį ir 2007 m. birželio 6 d. kreditavimo sutartį, liko nepadengta 21 012,47 eurų dydžio skolos dalis pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį ir nepadengta 627 346,34 eurų skola pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį.

Taigi po BUAB „ČIA“ bankui įkeisto turto realizavimo nepadengtÄ skolos bankui dalį sudarė 2 238 653,30 Lt suma (apeliacinio skundo medžiaga, 121 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su banko apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog tarp nepadengtos atsakovo skolos bankui dydžio ir ginčijamoje sutartyje nurodyto turto vertės yra akivaizdi disproporcija, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas G. K. tebėra skolingas bankui ne tik pagal 2006 m. spalio 23 d. overdrafto sutartį, bet ir pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį, kai spręsdamas dėl actio Pauliana sÄ lygų teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė ir konstatavo.

Kaip jau minėta, nors UAB „ČIA“ prievolės pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį buvo užtikrintos ir trečiojo asmens UAB „VILOKTA“ turto įkeitimu, tačiau Å¡iuo turtu yra užtikrinta ir pačios UAB „VILOKTA“ 4 012 000 Lt dydžio prievolė bankui pagal 2009 m. gegužės 28 d. kreditavimo sutartį ir 2009 m. birželio 29 d. hipotekos sandorį, todėl neįtraukti skolos bankui pagal 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutartį į bendrÄ atsakovo skolinės prievolės bankui sumÄ nėra pagrindo.

Ä®vertinant atsakovo neįvykdytos skolinės prievolės ieÅ¡kovui likusį dydį (2 238 653,30 Lt) ir nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę (ginčijamoje sutartyje nurodyta Å¡ių daiktų vertė – 1 880 409 Lt), nėra jokio pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorio objektų vertės ir skolos bankui dydžio disproporcijos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų   CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 32 269 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė 28 639 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos ir 3 630 Lt iÅ¡laidos advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbai apmokėti (1 t., 124, 125 b. l., 3 t., 130 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintÄ AB DNB banko ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, sprendžia, jog ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovų D. K. ir G. K. priteistina 22 804 Lt žyminio mokesčio, tai yra po 11 402 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo (už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), iÅ¡ atsakovo G.

K. – 900 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimÄ dėl skolos priteisimo), taip pat ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovų priteistina iÅ¡ viso 2 360 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dalis 1 360 Lt priteistina iÅ¡ atsakovo G. K., o 1 000 Lt – iÅ¡ atsakovės D. K. Byloje yra duomenys apie tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo 77,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos susijusios tiek su AB DNB banko, tiek su AB DNB lizingo pareikÅ¡tais byloje reikalavimais, įvertindama AB DNB banko patenkintų reikalavimų dalį, sprendžia, kad 37,69 Lt Å¡ių iÅ¡laidų priteistinos valstybei iÅ¡ abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 18,84 Lt.  Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 22 804 Lt žyminio mokesčio (apeliacinio skundo medžiaga, 172 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, apeliantui iÅ¡ atsakovų priteistina 22 804 Lt žyminio mokesčio – po 11 402 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinį sprendimÄ . Panaikinti dalinio teismo sprendimo dalį, kuria atmestas akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Dėl Å¡io reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto pasidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės sutarties (notarinio registro Nr. 256), sudarytos tarp G. K. ir D. K., dalį, pagal kuriÄ nustatyta atsakovės D. K. asmeninė nuosavybė į 0,0816 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)Panaikinti dalinio teismo sprendimo dalis, kuriomis akcinei bendrovei DNB bankui iÅ¡ G. K. priteista 842,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, į valstybės biudžetÄ iÅ¡ akcinės bendrovės DNB banko priteista 37,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB bankui iÅ¡ atsakovo G.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 662 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 402 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iš atsakovų G. K. ir D. K. po 18,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui iš atsakovų G. K. ir D. K. po 11 402 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė Rasa Gudžiūnienė Gintaras Pečiulis