2fb41a71-b042-4bac-a2db-e5cb95415325 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34629-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čitavičiūtei, nuteistajam A.

K., jo gynėjai advokatei Kristinai Račkauskienei, nukentėjusiajam J. M., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo A. K. priteista nukentėjusiajam J. M. 150,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. K. priteista 1000,00 Eur J. M. proceso iÅ¡laidų už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 20 d., apie 12.30 – 12.55 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į pastatÄ , įeidamas į nerakintÄ V. P. priklausantį skerdyklos pastatÄ (kuriame įrengtas garažas), kuriuo pagal panaudos sutartį naudojasi J. M., iÅ¡ jo pagrobė J. M. priklausantį suvirinimo aparatÄ 150 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam J. M. padarė 150 eurų turtinę žalÄ .

2. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu sprendė, kad byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais įrodyta, kad A. K. neteisėtai pateko į patalpas ir pagrobė suvirinimo aparatÄ , tuo nukentėjusiajam padarydamas 150 Eur žalÄ .

3. Nuteistasis A. K., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡imtinai dviejų liudytojų, nukentėjusiojo dukrų J. M. ir B. M. parodymais, bei faktu, kad nukentėjęs tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vagystės fakto.

Tačiau teismas visiškai ignoravo gynybos argumentus, kad J. M. ir B. M. parodymai yra prieštaringi, nepatikimi, todėl turėjo būti vertinami kaip nepakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti vadovaujantis baudžiamajame procese galiojančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai ir netikslumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Anot apelianto, vertinant J. M. ir B. M. parodymus bei J. M. elgesį kreipiantis į teisėsaugos institucijas, būtina atsižvelgti į A. K. ir J. M. konfliktiškus santykius, kurie tęsiasi dar nuo 2012 metų.

Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. M. ir A. K. santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir tokiais jie buvo dar iki įvykio, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai į tai neatsižvelgė vertindamas paties J. M. ir jo dukrų J. M. ir B. M. parodymus. 3.2. Apeliantas pažymi, jog įvykio metu, t. y. 2018 m. liepos 20 d., buvo atliekami procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje, siekiant patikrinti, ar J. M. ir jo Å¡eima yra iÅ¡sikraustę iÅ¡ A. K. turto pagal įsiteisėjusį Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje. 2018 m. liepos 20 d. paaiÅ¡kėjo, kad A.

K. namas, iÅ¡ kurio J. M. su Å¡eima iÅ¡sikraustė į pastatÄ -skerdyklÄ (kuriame jie ir dabar gyvena), yra visiÅ¡kai nuniokotas, sugadintas ir padarytas nebegyvenamu. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad yra nuardyta A. K. priklausanti tvora, nugriauti A. K. priklausantys pastatai - pirtis, daržinė, malkinė, namo priestatas ir pasisavintos Å¡ių pastatų statybinės medžiagos. Todėl A. K. parašė policijai pareiÅ¡kimÄ , kad J. M. su savo Å¡eimos nariais iÅ¡ pykčio sugadino ir pavogė jo didelės vertės turtÄ .

Å iuo metu dėl J. M. nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«muose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiuoju yra pripažintas A. K.. Pažymima, kad J. M. baudžiamojoje byloje savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino. Apelianto nuomone pastebėtina ir tai, kad 2017 metais J. M., pažeisdamas A. K. teises ir teisėtus interesus, pradėjo statyti A. K. priklausančiame sklype priestatus prie jo naudojamo pastato-skerdyklos, tokiu bÅ«du bandydamas iÅ¡plėsti jo naudojamÄ turtÄ A.

K. sÄ skaita. Dėl J. M. atliktų savavaliÅ¡kų statybų Regionų apygardų administracinio teismo Kauno rÅ«muose buvo nagrinėjama administracinė byla, po kurios J. M. buvo suraÅ¡yti privalomieji nurodymai nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus priestatus, kuriais neteisėtai yra užimta A. K. priklausanti žemė. A. K. manymu, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. M. ir jo dukros J. ir B. M., turėdami priverstinai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ savo gyvenamojo namo į pastatÄ -skerdyklÄ gyventi, turi didelį prieÅ¡iÅ¡kumÄ , piktumÄ A.

K. atžvilgiu ir nori jam atkeršyti. J. M. ir jo dukrų J. ir B. M. veiksmai - Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje nevykdymas, antstolės nurodymų nevykdymas ir piktybiškas A. K. priklausančio didelės vertės turto sunaikinimas ir vagystė, parodo, kad J. M. ir jo dukros J. ir B. M. yra linkę pažeisti teisę, dėl ko visiškai tikėtinu tampa tas faktas, kad J. M. ir jo dukros tyčia iš keršto apkaltino A. K. padarius vagystę. 3.3. Nuteistojo A.

K. manymu J. M. ir B. M. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, dėl ko teismas, kaip minėta, tų prieÅ¡taravimų nepagrįstai nevertino kaltinamojo naudai, nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiÅ¡kinančios pastarojo principo taikymÄ . Pažymima, kad nei vienas įvykio dalyvis (nei A. K., nei antstolė D. M., nei paÅ¡tininkas I. J.) įvykio metu nematė B. M.. Jie matė tik viena mergaitę - J.

M.. Nors prokurorė aktyviai tyrė kitų liudytojų naudojamų telefonų buvimo vietÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji dėl savo Å¡aliÅ¡kumo sÄ moningai nepasivargino nustatyti B. M. naudojamo telefono buvimo vietos. PrieÅ¡taringais apeliantas laiko ir B. M. 2018 m. rugpjūčio 7 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad išėjus paÅ¡tininkui, ji pro langÄ pamatė kieme stovinčius du automobilius. Pažymima, kad antstolės D. M. parodymais, duotais 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje, nustatyta, kad ji nebuvo su automobiliu įvažiavusi į kiemÄ , o automobili pasistatė keliukyje, po liepomis, deÅ¡inėje pusėje.

Ä® kiemÄ buvo įvažiavęs tik A. K. automobilis. Å iÄ aplinkybę taip pat nurodė ir A. K.. Tuo tarpu B. M. teigė, kad abu automobiliai įvažiavo i kiemÄ ir jame stovėjo. 2018 m. spalio 12 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytoje schemoje ir nuotraukoje Nr. 10 Å¡i liudytoja netgi nurodė Å¡ių automobilių stovėjimo vietas, t. y. kad jie stovėjo vienas paskui kitÄ , kas absoliučiai prieÅ¡tarauja antstolės D. M., A. K.. I. R., E. C. ir I. J. parodymams. 3.4. Apeliantas pažymi ir tai, kad B.

M. neteisingai nurodė ir antstolės D. M. automobilio stovėjimo vietÄ , tiek akistatos metu, tiek parodymų patikrinimo metu teigdama, kad antstolės automobilis stovėjo iÅ¡ karto už A. K. džipo, nors jis stovėjo ant kelio, Å¡alia sklypo. Ji neteisingai nurodė ir paÅ¡tininko automobilio stovėjimo vietÄ , nurodydama, kad paÅ¡tininko automobilis stovėjo kieme, kai paÅ¡tininkas nurodė, kad automobilį jis buvo pasistatęs ne kieme, o ant kelio, vedančio pas kitus žmones. AnalogiÅ¡kÄ neteisingÄ automobilių stovėjimo vietÄ nurodė ir liudytoja J.

M., kuri 2018 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu taip pat nurodė, kad tiek A. K., tiek D. M. automobiliai įvažiavo į kiemÄ , o parodymų patikrinimo metu ji analogiÅ¡kai nurodė, kad D. M. automobilis stovėjo iÅ¡ karto už A. K. džipo. Kadangi antstolės automobilis buvo sustojęs ne kieme, o Å¡alia sodybos esančiame keliukyje, kyla pagrįstas klausimas, kaip abi liudytojos galėjo vienodai suklysti dėl automobilio stovėjimo vietos. Tai, anot nuteistojo, tik sustiprina abejones, kad liudytojos B.

M. nebuvo įvykio vietoje ir kad ji duoda melagingus parodymus įtakojama tėvo, kuris siekia A. K. atkerÅ¡yti. 3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad skiriasi J. M. ir B. M. parodymai apie tai, kad J. M. po to, kai, jų teigimu, A. K. iÅ¡sinešė suvirinimo aparatÄ , iÅ¡bėgo į kiemÄ . Pirminėse apklausose abi liudytojos teigė, kad J. M. iÅ¡bėgo į kiemÄ , tačiau pamačiusi, kad A. K. iÅ¡važiavo, grįžo. Tuo tarpu papildomų apklausų metu, jos jau abi teigė, kad J. M. neiÅ¡bėgo į kiemÄ , nes durys buvo užrakintos.

Taigi, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad B. M. niekas įvykio vietoje nematė, taip pat į jos duotų parodymų neatitikimÄ tikrovei, į duotų parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taravimus, anot skundÄ pateikusio nuteistojo, darytina iÅ¡vada, kad B. M. įvykio vietoje nebuvo ir kad ji kartu su tėvu ir seserimi yra susitarę meluoti, siekdami pakenkti A. K. dėl įsisenėjusių tarpusavio konfliktiÅ¡kų santykių. 3.6. Be to, A. K. manymu, tiek liudytojos B. M. ir J. M., tiek ir nukentėjusysis J.

M. visose apklausose tvirtino, kad po to, kai, jų teigimu, A. K. iÅ¡sinešė suvirinimo aparatÄ , J. M. paskambino tėvui ir paklausė, kÄ daryti. Be to, B. M. 2018 m. spalio 26 d. apklausos metu nurodė, kad, kai tėtis grįžo į namus, tada J. skambino D. M.. AnalogiÅ¡kai nurodė ir J. M. 2019 m. lapkričio 5 d. apklausos teisme metu, t. y. jis nurodė, kad dukra J. skambino antstolei tada, kai jis grįžo namo ir sakė, kad grÄ Å¾intų aparatÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia liudytojos ir pats J. M., po tariamos vagystė 12:45 val., tai ne J.

M. skambino savo tėvui praneÅ¡ti apie tai, kad A. K. neva pavogė suvirinimo aparatÄ . Toks skambutis nėra fiksuotas, jo paprasčiausiai nebuvo. Tai J. M. skambino J. M.. Ir tik po tėvo skambučio jai ir pokalbio su juo, J. M. paskambino antstolei D. M. ir informavo apie kažkokį pavogtÄ daiktÄ . Vertinant parodymus, apelianto teigimu, perÅ¡asi iÅ¡vada, kad pats J. M., siekdamas apkaltinti A. K., paskambino J. M., o grįžęs namo liepė skambinti ir antstolei, o po to kreipėsi į policijÄ . Pažymima, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J.

M. paskambino antstolei ir pranešė, kad A. K. iÅ¡sinešė suvirinimo aparatÄ . Tačiau antstolė D. M., apklausta teisme, negalėjo patvirtinti, ar J. M. įvardino konkretų daiktÄ , ar ne. Apibendrindamas parodymus, apeliantas teigia, kad jie skiriasi, t. y. prieÅ¡tarauja dėl esminių įvykio aplinkybių, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad liudytoja J. M. ne pati sugalvojo apkaltinti A. K. padarius vagystę, o buvo primokyta tėvo, kuris norėjo atkerÅ¡yti apeliantui A. K.. 3.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytojos B.

M. ir J. M. skirtingai apibÅ«dino suvirinimo aparatÄ . Jų parodymai skiriasi nuo nukentėjusiojo J. M. parodymų. Kaip minėta, J. M. teigė, kad aparatas buvo ir Å¡viesios ir juodos spalvos, jo laidai buvo juodi, o vienas raudonas. Tuo tarpu liudytojos teigė, kad aparatas buvo Å¡viesios spalvos. Apie tai, kad jis buvo ir juodos spalvos, liudytojos nenurodė. Skiriasi liudytojų parodymai apie aparato dydį ir plotį. Be to, B. M. nurodė, kad aparato plotis buvo kaip Konstitucijos, ant kurios ji davė priesaikÄ , tuo tarpu J.

M. nurodo, kad plotis buvo 20 cm. Todėl tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai dėl pavogto aparato iÅ¡vaizdos leidžia abejoti jų patikimumu ir teigti, kad liudytojos jokio aparato nei įvykio metu, nei anksčiau nebuvo mačiusios. Be kita ko, liudytojos J. M. ir B. M. negalėjo matyti ir to, kad A. K. įėjo į garaÅ¾Ä , nes to pamatyti bÅ«nant kambaryje buvo neįmanoma ir tÄ patvirtino abi liudytojos akistatų metu. B. M. 2018 m. spalio 26 d. akistatos metu nurodė, kad pro langÄ garažo durys nėra matomos, o apie tai, kad A.

K. buvo garaže, ji sprendžia iÅ¡ to, kad jis ėjo tiesiai, o ne įstrižai. J. M. 2018 m. spalio 26 d. akistatos metu nurodė, kad garažo duris galima matyti tik jei atidarytum langÄ , bei patvirtino, kad nebuvo iÅ¡kiÅ¡usi galvos pro langÄ . 3.8. Apelianto teigimu, garažo durys yra vienoje plokÅ¡tumoje su kambario langu. Liudytojos galėjo tik matyti, kaip A. K. ėjo garažo link, tačiau negalėjo matyti paties įėjimo (patekimo) į garaÅ¾Ä fakto. Be to, pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas Å¡ių liudytojų parodymams patikrinti, tikslu nustatyti, kaip jos iÅ¡ kambario vidurio galėjo matyti A.

K. įeinant į garaÅ¾Ä . Todėl yra pagrindas atlikti eksperimentÄ teisminio nagrinėjimo metu. 3.9. A. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis J. M. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžių suvirinimo aparato įsigijimÄ , iÅ¡skyrus jo paties teiginius, kad jį jis tariamai įsigijo 2014-2015 m. Atkreipiamas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad J. M. niekada negalėjo tiksliai apibÅ«dinti suvirinimo aparato, nurodyti jo gamintojo, modelio, to jis nepadarė nei kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , nei vėliau, nors pats J.

M. akcentavo, kad suvirinimo aparatu jis dirbo kiekvienÄ dienÄ . Todėl neįtikėtinai atrodo faktas, kad nukentėjusysis negali nurodyti identifikacinių požymių aparato, kuris buvo pagrindinis jo darbo įrankis. 3.10. A. K. teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių domenų, patikimų įrodymų, kurie neginčitinai patvirtintų, kad suvirinimo aparatas iÅ¡ tiesų buvo, juo labiau duomenų, kad jis buvo bÅ«tent garaže, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė, kad apeliantas padarė vagystę ir juo labiau nepagrįstai inkriminavo kvalifikuojantį požymį – įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ ir vertino nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. 3.11.

Skunde nurodoma, kad nors teismas eliminavo iÅ¡ kaltinimo testerio vagystę, tačiau sprendžiant dėl J. M. parodymų patikimumo bÅ«tina įvertinti ir jo parodymų kaitÄ dėl tariamos testerio vagystės. A. K. nurodo, kad J. M. eilę kartų apklausų metu teisė, kad testerį jis pirko 2016 metais, tÄ patį nurodė ir liudytojas V. Č., tačiau teisme apžiÅ«rėjus testerio su spausdintuvu diskelį, kurį pateikė J. M., paaiÅ¡kėjo, kad kompaktiniame diske yra 19 failų, kurie visi buvo sukurti 2008 m. spalio 1 d. ir failai paruoÅ¡ti įraÅ¡yti į kompaktinį diskÄ 2017 m. liepos 10 d.

Nurodoma, kad 2018 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymÄ , kasos operacijų žurnalo kopijas bei liudytoja D. J., apklausta teisme nurodė, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio prekes buvo galima įsigyti ir grynais pinigais atsiskaityti tik iki 2017 metų kovo mėnesio. Taigi, akivaizdu, kad J. M. ir V. Č., teigdami kad testerį įsigijo 2016 metais, teismui melavo, nes diskelyje, kurį teismui pateikė J. M., failai įraÅ¡ymui sukurti tik 2017 m. liepos 10 d.

Taip pat pažymima ir tai, kad 2017 m. liepos 10 d. V. Č. negalėjo įsigyti šios prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, kadangi nustatyta, kad tokia prekyba sandėlyje buvo vykdoma tik iki 2017 m. kovo mėnesio. Todėl apelianto manymu, J. M. davė melagingus parodymus dėl testerio-elektros bandiklio įsigijimo, tie parodymai keitėsi su kiekviena apklausa, be to, teismui davė melagingus parodymus ir V. Č., teigdamas, kad testerį jis tariamai įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai to objektyviai padaryti nebuvo įmanoma, nes prekyba 2017 m. liepos 10 d. jau nebebuvo vykdoma. 3.12.

Pasak apelianto, teismas nuosprendyje didelę reikÅ¡mę skyrė teisinančių įrodymų kritikai bei selektyviai analizei, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad byloje nebuvo patikimų, A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai nurodo, kad A. K. su liudytoju E. C. sieja verslo santykiai, nes verslo santykiai juos siejo tik 2018 m. vasarÄ ir po to laiko jokie verslo santykiai jų nebesiejo ir nebesieja. Tačiau vien tik tas faktas, kad A. K. su E. C. 2018 m. vasarÄ siejo verslo santykiai nepatvirtina teismo iÅ¡vadų, kad jų santykiai yra daugiau nei pažįstamo asmens sÄ voka, juolab, kad teismas netgi neapibrėžia pažįstamo asmens sÄ vokos ir nenurodo, kur tokia sÄ voka yra reglamentuota.

A. K. visoje Lietuvos turi daug nekilnojamojo turto, kurį nuomoja tretiesiems asmenims ir visus Å¡iuos asmenis jis laiko savo pažįstamais, bet ne draugais ir ne artimaisiais. Be to, teismas neiÅ¡samiai įvertino liudytojo E. C. parodymus ir juos iÅ¡kraipė, teigdamas, kad jis įvykio metu tariamai su savimi neturėjo jokio telefono. 3.13. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino I. R. parodymus, laikydamas jÄ artima kaltinamajam. Ta aplinkybė, kad asmenys turi bendrų vaikų nesuponuoja iÅ¡vados, kad jų tarpusavio ryÅ¡ys yra artimas.

A. K. turi daug vaikų nuo skirtingų moterų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis su jomis visomis palaiko artimÄ ryšį. Teismas neiÅ¡samiai įvertino liudytojos I. R. parodymus ir juos iÅ¡kraipė, nes tiek 2019-02-04 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytoja nurodė, kad ji įvykio dienÄ naudojosi keliais telefonais, iÅ¡ kurių du telefono numeriai buvo abonentiniai ir jų numeriai, tačiau praėjus ilgam laiko tarpui ji neprisiminė, kokiu konkrečiai telefonu ji įvykio metu galėjo naudotis.

Priešingai negu teigia teismas, liudytoja taip pat nenurodė, kad vienas iš jos naudojamų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra dažniausiai naudojamas. Priešingai, ji nurodė, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas jos ūkio reikmėms ir juo dažnai naudojasi jos motina, kai tuo tarpu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti numeriai buvo skirti jos asmeniniam naudojimui. Be to, teismas nurodė, kad liudytojos I. R. parodymai prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos oficialiai informacijai, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į teisme apklaustos I.

R. tiesioginės virÅ¡ininkės V. J. 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu duotus parodymus. 3.14. Apeliantas kritikuoja ir nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį bei nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad suvirinimo aparatas buvo bÅ«tent garaže (o ne lauke), dėl ko nebuvo pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Be to, garažas, kuriame įrengtas autoservisas, nelaikytinas patalpa BK 178 straipsnio 2 dalies prasme, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad skerdyklos pastate, iÅ¡ kurio tariamai buvo įvykdyta vagystė, yra įrengtas garažas, kuriame yra veikiantis autoservisas.

A. K. teigimu V. P. pastatas-skerdykla, kuriame yra vykdoma automobilių remonto ir ratų montavimo veikla, yra paslaugų paskirties pastatas — autoservisas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, į kurį asmenų patekimas nėra ribojamas, t. y. į kurį galima patekti be atskiro šio pastato savininko ar naudotojo leidimo. Todėl nuosprendyje nepagrįstai nurodoma kad kaltinamasis be teisėto savininko ar jo įgalioto asmens leidimo negalėjo patekti į patalpas, kurios priklauso ne jam, o V. P., o jomis teisėtai naudojasi J.

M.. Kadangi autoservisas priskiriamas prie visuomeninės paskirties pastatų, į kuriuos nėra ribojamas asmenų patekimas, garažo durys buvo atviros, nebuvo pagrindo A. K. veiksmuose nustatyti kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo į patalpÄ ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

4. Atsiliepimų į nuteistosios skundÄ negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo A. K. apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

8. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A. K. kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinamas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimui bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

9. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taikoma asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilio, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibrovė į patalpÄ , įeidamas į nerakintÄ V. P. priklausantį skerdyklos pastatÄ (kuriame įrengtas garažas), kuriuo pagal panaudos sutartį naudojasi J. M., iÅ¡ jo pagrobė J. M. priklausantį suvirinimo aparatÄ 150 eurų vertės. Nuteistasis A. K. teigia, jog jis neįsibrovė į patalpÄ , kadangi tame pastate veikia autoservisas, kuris yra priskiriamas prie visuomeninės paskirties pastatų, į kuriuose nėra ribojamas asmenų patekimas, be to, garažo durys buvo atviros.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ voka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ . Paties įsibrovimo bÅ«dai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s. Å ie bÅ«dai reiÅ¡kia ne turto neteisėto paėmimo bÅ«dus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo, patekimo į nusikaltimo vietÄ , bÅ«dus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugojamÄ teritorijÄ .

Ä®sibrovimas gali bÅ«ti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliÅ«tis, tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrÄ objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimÄ Ä¯ tam tikrÄ objektÄ laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios.

Å iuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektÄ patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ , t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpÄ laisvai (dėl giminystės ryÅ¡ių, pagal sutartį ar kt.) įeiti.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. į patalpÄ , nurodytÄ kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pateko tuo metu, kai nukentėjusysis buvo iÅ¡vykęs, minėtoje patalpoje įrengto garažo vartus buvo palikęs atvirus. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad skerdyklos pastate, iÅ¡ kurio buvo įvykdyta vagystė, yra įrengtas garažas, kuriame yra veikiantis autoservisas. IÅ¡ tiesų, sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog paslaugų paskirties pastatas, t. y. autoservisas, yra skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir į Å¡iÄ vietÄ patekus jos darbo laiku nelaikytina, kad asmuo įsibrovė.

Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) pastatas, iÅ¡ kurio buvo įvykdyta vagystė, registruotas kaip skerdykla (1 t., b. l. 33-38). Å is pastatas – skerdykla – nuosavybės teise priklauso V. P., tačiau 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartimi Å¡is pastatas buvo perduotas nukentėjusiajam J. M.. Pažymėtina, kad į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktame Nekilnojamojo turto registro centro duomenų iÅ¡raÅ¡e nenurodyta, kad J.

M. panaudos sutartimi naudojamame pastate bÅ«tų įregistruotas autoservisas. Vien tai, kad nukentėjusysis Å¡iame pastate užsiima automobilių remonto darbais nereiÅ¡kia, kad jame veikia autoservisas. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad Å¡iuo atveju, nenustačius, jog į patalpÄ asmenų patekimas buvo laisvas, A. K. veiksmai patenkant į garaÅ¾Ä be teisėto turto valdytojo, t. y. J. M. žinios, laikytini įsibrovimu į patalpÄ . Todėl jo neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiai analizuoja liudytojų parodymus ir teigia, kad nukentėjusysis J. M. ir jo dukros, liudytojos J. ir B. M. yra susitarę meluoti, siekdami pakenkti nuteistajam dėl įsisenėjusių tarpusavio konfliktinių santykių, tačiau su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Iš tiesų, byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti R. M., J. M., J. M. ir B. M. su visa manta iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, viralinės, daržinės ir kiemo statinių bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybė.

Tiek paties nuteistojo A. K., tiek antstolės D. M. parodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , t. y. 2018 m. liepos 20 d., nuteistasis A. K. kartu su antstole, vykdydami minėtÄ Prienų rajono apylinkės teismo sprendimÄ dėl M. iÅ¡keldinimo, atvyko į A. K. priklausančiÄ sodybÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, kurioje nukentėjusiuoju yra pripažintas A. K..

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, vien Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusysis J. M. bei liudytojomis apklaustos jo dukros J. ir B. M. siekia jį apklabėti. Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis iÅ¡ tiesų nustatyta, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto J. M. atžvilgiu Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal minėtus baudžiamojo kodekso straipsnius. Tačiau akcentuotina tai, kad su pareiÅ¡kimu į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl galimai J.

M. padarytų nusikalstamų veikų A. K. kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, padaryta 2018 m. liepos 20 d. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su A. K. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai J. M. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiajam J. M. dar nebuvo žinomos. Todėl teigti, kad J. M. apkalba A. K. dėl jo atžvilgiu vykdomų veiksmų, pagrindo nėra. Priešingai, tai rodo, kad būtent A.

K., sužinojęs apie nukentėjusiojo J. M. kreipimÄ si į teisėsaugos institucijas dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl galimai J. M. neteisėtų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į A. K. priklausančiÄ sodybÄ jis atvyko kartu su antstole D. M.. Liudytoja apklaustos D. M. parodymais nustatyta, kad įvykio dienÄ pasibeldus į namo duris jas atidarė mergaitė, tačiau kuri – J. ar B. – negalėjo pasakyti. Paklausus kur yra mama ir tėtis mergaitė atsakė, kad iÅ¡važiavę. Tuomet ji davė mergaitei savo telefono numerį, dar Å¡iek tiek pavaikščiojo su A. K. po sodybÄ ir palikusi A. K. sodyboje iÅ¡vyko (4 t., b. l. 133-140). Tai patvirtina, jog kitų asmenų, kurie be nukentėjusiojo dukterų J. ir B.

M. bÅ«tų matę kaip A. K. patekęs į garaÅ¾Ä pavogė J. M. priklausantį suvirinimo aparatÄ nėra. Tačiau netikėti liudytojų J. M. ir B. parodymais pagrindo nėra, kadangi esminės jų nurodytos aplinkybės sutampa. Vien tai, kad nei vienas iÅ¡ į sodybÄ atvykusių asmenų nematė liudytojos B. M., nepaneigia fakto, kad ji buvo. VisiÅ¡kai suprantama, kad duris atidaro vienas iÅ¡ namuose esančių asmenų. Pažymėtina, kad tiek J. M., tiek ir B. M. apklausų metų nurodė, kad A.

K. įvykio dienÄ matė pirmÄ kartÄ , tačiau atliekant asmens atpažinimo veiksmÄ abi liudytojos iÅ¡ trijų asmenų nurodė bÅ«tent A. K.. Atpažinimo veiksmas vyko vienas paskui kitÄ , atliekant asmens atpažinimo veiksmus asmenys buvo sukeisti vietomis suteikiant jiems visai kitus numerius, tačiau B. M. parodydama į A. K. nurodė, kad tai tas asmuo, kurį ji matė iÅ¡ garažo iÅ¡sineÅ¡ant suvirinimo aparatÄ (2 t., b. l. 41-45). Kritikuodamas liudytojos B. M. parodymus nuteistasis teigia, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji klaidingai nurodė antstolės transporto priemonės stovėjimo vietÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja pačios antstolės duotiems parodymams.

Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus pažymėtina, kad iÅ¡ tiesų, apklausiama pirmosios instancijos teisme 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ A. K. priklausančiÄ sodybÄ jÄ vežė sÅ«nus, atvažiavę jie sustojo Å¡alikelėje. A. K. įvažiavo į jam priklausantį žemės sklypÄ , o jos sÅ«nus su automobiliu sustojo keliukyje, po liepomis, kairėje pusėje buvo viralinė (4 t., b. l. 133-140). Tačiau duodama parodymus ikiteisminiu tyrimo metu liudytoja parodė Å¡iek tiek kitokias aplinkybes.

O bÅ«tent, liudytoja parodė, kad prie pagrindinio kelio automobiliu su sÅ«numi atvažiavo pirma ir laukė atvykstančio A. K.. Pasirodžius A. K. jie abu važiavo į A. K. priklausančiÄ sodybÄ . A. K. buvo sustojęs už jos automobilio (2 t., b. l. 157-160). Akcentuotina ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu tiek liudytoja B. M. (2 t., b. l. 19-39), tiek liudytoja J. M. (2 t., b. l. 62-79) parodė tÄ pačiÄ vietÄ , kurioje matė stovinčius du automobilius, t. y. A. K. ir D. M.. O parodymų patikrinimo vietoje metu jų nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pagrindžia liudytojos D.

M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors apelianto teigimu, įvykio vietoje buvusi J. M. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat parodė netiksliÄ antstolės transporto priemonės stovėjimo vietÄ , tačiau teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pati D. M. nurodė bÅ«tent tokiÄ transporto priemonių stovėjimo vietÄ . Be to, apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad pastačius transporto priemonę kairėje pusėje buvo viralinė. IÅ¡ foto lentelių, esančių prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad toje vietoje, kurioje J.

M. nurodė transporto priemonių stovėjimo vietÄ , yra pastatas (nuotrauka Nr. 21, liudytojos J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 19-39)), tas pats užfiksuota ir liudytojos B. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole (nuotrauka Nr. 6, liudytojos B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 62-79)). Pažymima ir tai, kad iÅ¡ foto nuotraukos, kurioje B. M. rodo vietÄ , kurioje stovėjo paÅ¡tininko automobilis, matyti, jog keliukyje nėra jokių pastatų (nuotrauka Nr. 12, liudytojos B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 62-79)).

Byloje esanti nuotrauka Nr. 11 patvirtina tai, kad įvažiuojant į sodybÄ taip pat yra iÅ¡važinėtas keliukas (2 t., b. l. 19-39), o Å¡alia jo yra pastatas, kurį apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytoja D. M.. Be to, liudytojas I. J. (paÅ¡tininkas) apklausiamas teisimojo posėdžio metu parodė, kad atvykę į sodybÄ automobilį pasistatė keliukyje, vedančiame ir pas kitus žmones. Prie įvažiavimo kitų automobilių nebuvo, nes tik jo vieno automobilis stovėjo tame keliukyje (4 t., b. l. 184-192).

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniame kelyje jokių pastatų nėra, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. K. liudytojos D. M. parodymus interpretuoja sau tinkama linkme, taip siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tinkamai neįvertindamas visų byloje esančių duomenų.

13. Kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, jog B. M. įvykio dienÄ nebuvo namuose, nuteistasis nurodo ir tai, jog pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu abi liudytojos nurodė, jog J. M., pamačiusi kaip A. K. neÅ¡asi suvirinimo aparatÄ , iÅ¡bėgo į laukÄ , o vėlesnių apklausų metu Å¡ie parodymai pakito. Pažymėtina, kad akistatos tarp B. M. ir A. K. metu, liudytoja parodė, kad J. bandė bėgti į kiemÄ , tačiau nespėjo (2 t., b. l. 47-52). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, jog pribėgo prie durų, jas atrakino ir iÅ¡bėgo į kiemÄ (2 t., b. l. 54-56), tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2019 m. lapkričio 26 d., ji parodė, kad norėjo iÅ¡bėgti į laukÄ ir sutrukdyti vyriÅ¡kiui iÅ¡važiuoti ir iÅ¡sivežti aparatÄ , bet jis iÅ¡važiavo prieÅ¡ jai iÅ¡einant į laukÄ (4 t., b. l. 156-167).

To paties teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad sesuo bėgo pro galines duris, bet jos buvo užrakintos, todėl nespėjo sulaikyti vyriÅ¡kio (4 t., b. l. 156-167). Tas pačias aplinkybes liudytojos patvirtino ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme bei jas apklausus (6 t., b. l. 43-51). Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra teisinis pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Savo apeliaciniame skunde pagrindiniu aspektu neigiant kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis nurodo savo ir nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kus santykius, kurie įtakojo liudytojų parodymus dėl vagystės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. buvo kaltinamas ir testerio vagyste, kuris be kita ko, J. M. buvo įvertintas, kur kas brangiau nei suvirinimo aparatas. Tačiau tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, be to, tÄ patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytojos parodė, jog nematė, kad nuteistasis be suvirinimo aparato dar kažkÄ neÅ¡tųsi.

Tai tik dar kartÄ paneigia nuteistojo teiginius neva nukentėjusysis ir jo dukros siekia jį apkalbėti, o Å¡ie argumentai tėra nuteistojo pasirinkta gynybinė pozicija. Pats nuteistasis viso proceso metu nebuvo nuoÅ¡irdus ir savo gynybinei versijai pagrįsti pasitelkė asmenis, kurių parodymus pirmosios instancijos teismas laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo, kadangi jų buvimo įvykio vietoje nepatvirtino jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytais argumentais ir pažymi, kad liudytoja apklausta I.

R. 2019 m. lapkričio 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. kartu su E. C. ir A. K. vyko į (duomenys neskelbtini). (4 t., b. l. 156-167). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta liudytojos I. R. įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, ryšio bokštų, kurių veikimo zonoje veikė abonentas išklotinė (1 t., b. l. 58-60). Iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad 2018 m. liepos 20 d. nuo 11 val. iki 14.00 val. minėtas abonentas veikė UAB „Tele2“ telekomunikacijų retraclencinio bokšto adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtas abonentas jungėsi prie UAB „Tele2“ telekomunikacijų retraclencinio bokšto esančio (duomenys neskelbtini). Be to, 11:55:42 nuteistojo A. K. naudojamas abonentas (duomenys neskelbtini) skambino I. R. naudojama numeriui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61). Be to, Iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atlikta ir A. K. naudojamojo numerio išklotinės analizė, kurios metu nustatyta, kad A.

K. naudojamas telefono numeris 2018 m. liepos 20 d. laiku 11:54:24, 11:55:42, 14:31:55, 16:49:55 kontaktavo su I. R. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74). Tiek nuteistojo A. K., tiek liudytojos I. R. parodymus, neva ji kartu su A. K. buvo nuvykusi į A. K. priklausančiÄ sodybÄ paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. O bÅ«tent, ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praneÅ¡imas „Dėl informacijos apie I. R.“, kuriame nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis I.

R. 2018 m. liepos 20 d. buvo darbo vietoje: 2018 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėta darbo diena (7 val.), darbo trukmė fiksuota pagal prisijungimÄ prie Nacionalinės žemės tarnybos vidinio tinklo (intraneto), pažymėjus darbo pradžiÄ 8.53 val., darbo pabaigÄ 16.42 val. Tame pačiame raÅ¡te pažymėta, kad I. R. 2018 m. liepos 20 d. tiesioginio vadovo atsipraÅ¡iusi iÅ¡ darbo nebuvo (2 t., b. l. 129-131). Å ie duomenys prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, paneigia skunde dėstomus motyvus, neva I.

R. 2018 m. liepos 20 d. vyko kartu su juo į jam priklausančiÄ sodybÄ . Nors apeliaciniame skunde sutinkama, jog liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja Nacionalinės žemės tarnybos pateiktai informacijai, tačiau neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į I. R. tiesioginės virÅ¡ininkės V. J. parodymus. V. J. apklausiama pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2020 m. sausio 14 d. parodė, kad 2018 m. liepos 20 d. ji buvo tiesioginė I. R. virÅ¡ininkė. Ji patvirtino, kad visi skyriaus darbuotojai, kuriems reikėdavo trumpam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, galėjo naudotis iÅ¡leidimo iÅ¡ darbo galimybe, ji kontroliavo situacijÄ dėl darbuotojų išėjimo iÅ¡ darbo.

Taip pat parodė, kad I. R. tÄ dienÄ buvo darbe. Å ios apklausos metu liudytoja parodė ir tai, kad I. R. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad I. R. darbo vieta yra ne itin reikÅ¡mingai nutolusi nuo (duomenys neskelbtini). BÅ«tent prie Å¡iuo adresu, esančio UAB „Tele2“ telekomunikacijų retraclencinio bokÅ¡to jungėsi I. R. abonentas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė telefono numerį, kurį I.

R. turėjo tuo metu ir buvo jai nurodžiusi. Ji yra skambinusi I. R. ir skambindavo tuo numeriu, kurį ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrėjai. IÅ¡ V. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog I. R. kontaktinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137-139). Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas liudytojos I. R. parodymus laiko nepatikimais ir prieÅ¡taraujančiais byloje esantiems objektyviems duomenimis, kadangi aptarti duomenys sudaro pagrindÄ manyti, jog tokiais savo parodyamais I.

R. siekė palengvinti A. K. padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog visiÅ¡kai neįtikėtina, kad I. R. darbo metu bÅ«tų iÅ¡vykusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , o vėliau į (duomenys neskelbtini) ir neturėjusi su savimi mobilaus telefono, kuri kaip kontaktinį numerį buvo nurodžiusi savo darbdaviui. Tuo pačiu negalima neatsižvelgti ir į tai, kad I. R. nuslėpė jÄ ir nuteistÄ jį siejančius artimus ryÅ¡ius.

O bÅ«tent tai, kad I. R. ir A. K. yra vaiko, gimusio 2018 m. spalio 18 d. tėvai (5 t., b. l. 96). Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , t. y. 2018 m. liepos 20 d., I. R. kaip tik laukėsi A. K. vaiko, o apklausiama teisiamojo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes slėpė.

14. Nepatikimais apeliacinės instancijos teismas laiko ir liudytojo E. C. parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad kartu su nuteistuoju A. K. bei liudytoja I. R. vyko į nuteistajam A. K. priklausančiÄ sodybÄ , kadangi turėjo jÄ pirkti, tačiau iÅ¡ maÅ¡inos net neiÅ¡lipo (4 t., b. l. 184-192). IÅ¡ byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo atlikta E. C. priklausančio abonento iÅ¡klotinės analizė, kurios metu buvo nustatyta, kad E. C. priklausantis abonentas veikė aptarnaujamoje zonoje UAB „Tele2“ telekomunikacijų retranclecinio bokÅ¡to esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. C. parodė, kad nuolatinį savo telefonÄ jis palieka vaikui, o Å¡is tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta E. C. sutuoktinė L. C., kuri parodė, kad jos sutuoktinis naudojasi tuo telefono numeriu, tačiau jis yra kaip ir Å¡eimos, telefone yra neribotas internetas, todėl vyras labai dažnai palieka šį telefonÄ vaikui, ypač vasaros metu (4 t., b. l. 156-167). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas E. C. 2018 m. birželio 11 d. praÅ¡ymas adresuotas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos poskyrio teritoriniam skyriui, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡duoti verslo liudijimÄ apgyvendinimo paslaugoms teikti.

Veiklos vykdymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 154). IÅ¡ praÅ¡ymo matyti, kad verslo liudijimÄ buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti ir laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. IÅ¡ E. C. priklausančio telefono abonento iÅ¡klotinės analizės matyti, jog 2018 m. liepos 20 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo iÅ¡duotas verslo liudijamas apgyvendinimo paslaugoms teikti, E. C. mobilaus ryÅ¡io telefonas veikė aptarnaujamoje zonoje UAB „Tele2“ telekomunikacijų retranclecinio bokÅ¡to, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra ne itin nutolęs nuo vietos, kurioje E. C. teikia apgyvendinimo paslaugas.

Ä®vertinus Å¡iuos byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, liudytojų E. C. ir I. R. parodymai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems duomenims. Atkreiptinas dėmesys, kad abu nuteistojo nurodyti liudytojai, t. y. I. R. ir E. C., lyg sutartinai įvykio dienÄ nuolatos savo naudojamus mobilaus ryÅ¡io telefonus palieka artimiesiems, liudytoja I. R. savo nuolat naudojamÄ telefono numerį kaip kontaktinį nurodo tiesioginei vadovei, tačiau juo naudojasi kitas asmuo, tuo tarpu liudytojas E. C. savo nuolatos naudojamÄ telefono abonentÄ palieka vaikui, kuris tuo metu yra Å ventojoje.

Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iÅ¡ sodyboje buvusių asmenų, t. y. nei antstolė, nei paÅ¡tininkas, nei nukentėjusiojo dukros nematė, kad nuteistasis A. K. bÅ«tų atvykęs dar su dviem asmenimis. Atsižvelgiant į paminėtÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojai E. C. ir I. R. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir sÄ moningai davė parodymus, kurie prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems objektyviems duomenims.

15. Nuteistasis nesutinka su liudytojų B. M. ir J. M. parodymais, kuriuose jos apibÅ«dino suvirinimo aparatÄ . Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. M. apibÅ«dindama suvirinimo aparatÄ parodė, kad jis yra toks, kuris yra paimamas į rankÄ , Å¡viesios, pilkos spalvos, nedidelis. Jis yra mažesnis nei lenta, ant kurios ji davė priesaikÄ , o pločio iÅ¡matavimų negalėjo tiksliai įvardinti (4 t., b. l. 156-163). To paties teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad suvirinimo aparatas buvo stačiakampio formos, prie jo buvo prikabinti laidai (4 t., b. l. 156-163).

Tuo tarpu nukentėjusysis J. M. daug detaliau apibÅ«dino suvirinimo aparato iÅ¡orines savybes, kurių nenurodė nei J., nei B. M., tačiau prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad abi liudytojos yra jauno amžiaus, su suvirinimo aparatais nėra dirbusios, tik matydavo jį, kai užeidavo į tėvo J. M. garaÅ¾Ä . Tuo tarpu nukentėjusiajam tai buvo darbo įrankis, kuriuo jis naudodavosi, todėl visiÅ¡kai normalu, kad jis galėjo detaliau apibÅ«dinti jo iÅ¡orines savybes.

Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentais, kad neįtikėtinas faktas, jog J. M. negali nurodyti identifikacinių aparato požymių, nors jis buvo pagrindinis jo darbo įrankis. Kaip savo apeliaciniame skunde nurodė ir pats nuteistasis, nukentėjusysis teigė, kad suvirinimo aparatÄ Ä¯sigijo 2014-2015 m., tuo tarpu įvykis buvo 2018 m., todėl visiÅ¡kai normalu, kad praėjus gana ilgam laikotarpiui asmuo gali neatsiminti naudojamo daikto gamintojo ir pan., nepaisant to, kad nuolat juo naudojasi. Pažymėtina ir tai, kad J.

M. panaudos sutartimi nuomojamame pastate taiso transporto priemones, o transporto priemonių tvarkymui reikalingas ne tik suvirinimo aparatas, tačiau žymiai daugiau įrankių. Todėl atsiminti visų turimų įrankių gamintojų, o juo labiau identifikacinių požymių tiesiog neįmanoma.

16. Siekiant paÅ¡alinti apeliaciniame skunde keliamus prieÅ¡taravimus dėl galimybės per pastato langÄ matyti kaip nuteistasis A. K. įėjo į garaÅ¾Ä apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustos liudytojos J. M. ir B. M.. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme B. M. parodė, kad kambaryje galima matyti kaip įeinama į garaÅ¾Ä . Durų nesimato, bet matosi, kad eina tiesiai į garaÅ¾Ä (6 t., b. l. 43-51). Liudytoja J. M. parodė, kad pro langÄ matosi, kad žmogus eina tiesiai, o ne į Å¡onÄ (6 t., b. l. 43-51).

IÅ¡ tiesų, iÅ¡ byloje esančių įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros metu darytų nuotraukų matyti, kad per langÄ matyti, kaip asmuo patenka į garaÅ¾Ä , praktiÅ¡kai neįmanoma (1 t., b. l. 25-32). Tačiau visiÅ¡kai sutiktina su liudytojų parodymuose dėstomomis aplinkybėmis, kad iÅ¡ asmens ėjimo trajektorijos galima suprasti kur link einama. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas nukentėjusysis J. M. parodė, kad suvirinimo aparatÄ jis laikė garaže, tÄ patvirtino ir liudytojos J. ir B.

M.. Be to, iÅ¡ prie įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolo esančių nuotraukų matyti, kad J. M. parodė suvirinimo aparato laikymo vietÄ , kuri yra garaže (1 t., b. l. 25-32). Nors nuteistasis teigia, kad suvirinimo aparatas galėjo bÅ«ti ir lauke, tačiau tai paneigia jo paties nusikalstamos veikos padarymo dienÄ darytos nuotraukos (1 t., b. l. 178-187) ir į bylÄ pateikta garažo vaizdo nuotrauka (2 t., b. l. 8), kurioje nematyti daikto, panaÅ¡aus į suvirinimo aparatÄ . Tai paneigia nuteistojo keliamÄ versijÄ , neva suvirinimo aparatas galėjo bÅ«ti lauke.

17. Vertinant byloje esančias telefoninių pokalbių iÅ¡klotines ir apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog ne J. M. paskambino J. M., o J. M. paskambino J. M. ir tik po to ji paskambino antstolei D. M., informuodama apie pavogtÄ daiktÄ , visiÅ¡kai nesutiktina su nuteistojo teiginiais neva J. M. ne pati sugalvojo apkaltinti A. K. padarius vagystę, o buvo primokyta tėvo, kuris norėjo atkerÅ¡yti apeliantui. Å iuo atveju pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ liudytoja J. M. dar buvo nepilnametė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ji parodė, kad dėl įvykio buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi ir nežinojo kaip elgtis.

Neginčijamai nustatyta ir tai, kad tÄ dienÄ , kuomet į sodybÄ atvyko nuteistasis ir antstolė, nukentėjusiojo namuose nebuvo, buvo tik dar nepilnametės jo dukros. IÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atlikus J. M. abonento analizę buvo nustatyta, jog ji laiku 12:25:56 skambino ir laiku 12:25:56, 12:35:11, 12:35:18 rašė SMS į nukentėjusiojo J. M. naudojamÄ abonento numerį. Laiku 12:35:53, 12:55:58 ir 13:24:47 J.

M. skambino J. M. naudojamas abonento numeris. J. M. laiku 13:00:08 skambino į liudytojos D. M. naudojamÄ telefono abonento numerį (1 t., b. l. 44). Tai patvirtina, kad po J. M. skambučio laiku 12:55:58 J. M. laiku 13:00:08 skambino antstolei D. M.. IÅ¡ UAB „Tele2“ pateiktos telefono numerio iÅ¡klotinės matyti, kad pokalbis laiku 12:55:58 truko vos 30 sekundžių (1 t., b. l. 41-42). PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, iÅ¡ tos pačios iÅ¡klotinės matyti, kad laiku 13:24:47 J. M. dar kartÄ skambino J. M., o tai paneigia nuteistojo argumentus neva nukentėjusysis grįžęs namo primokė liudytojÄ meluoti ir tada skambinti antstolei.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusysis davė dukrai nurodymus kÄ toliau daryti ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vagystės, nelaikytina siekiu apkalbėti. Å iuo atveju nukentėjusysis davė nurodymus dukrai, kuri nusikalstamos veikos padarymo dienÄ dar buvo nepilnametė, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi siekdamas apginti savo pažeistas teises ir nuosavybę.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog A. K. kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

Kaip ir nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė in bis in idem principÄ . Atsižvelgiant į paminėtÄ , nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis Kiškis