2fb409df-e36b-4d87-802f-d48f8c0332e0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1076-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00628-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.2; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-678-1023/2019 pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui R. S. ir E. G., tretiesiems asmenims antstoliui A. A. ir Z. P., dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 70–75) prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 0070/15/0280 nuo jo sudarymo dienos, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo nuosavybėn 11,2000 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį sumokėtus už žemės sklypÄ pinigus grÄ Å¾inti atsakovui E. G., taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad 2018 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. S. pardavė E. G. ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį 11,2000 ha žemės sklypÄ už 35 525 Eur. Anot ieÅ¡kovo, žemės sklypas parduotas už mažesnę kainÄ , nei ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal CPK 722 straipsnyje numatytÄ tvarkÄ . Ekspertizės aktas, kuriuo buvo nustatyta pradinė žemės sklypo kaina, buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 17 d., tuo tarpu antrosios varžytinės buvo paskelbtos tik 2018 m. balandžio 9 d. Per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo. Ekspertas M. K. nustatė, kad varžytinių dienai parduodamo ginčo žemės sklypo su sodiniais, augalais ir tvenkiniu rinkos vertė yra 73 000 Eur, kuri ženkliai virÅ¡ija 35 525 Eur sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad ginčo žemės sklypas buvo antstolio įvertintas ir parduotas iš varžytinių laikantis teisės aktų reikalavimų, o ieškovo užsakymu M. K. atliktoje turto vertinimo atskaitoje yra visa eilė prieštaravimų ir neatitikimų. II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. B. 19,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; 770 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo antstolio R. S. naudai ir 1238 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. G. naudai.

5. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. iÅ¡davė Z. P. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1467-153/2015 dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies, t. y. dėl S. V. BaltruÅ¡aičio įsipareigojimo sumokėti Z. P. 32 000 Eur, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. S.. Antstolis 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu pavedė UAB „Ober-Haus“ atlikti V. B. priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę (VB b. l. 58).

UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktu nustatė žemės sklypo rinkos vertę – 50 000,00 Eur (VB b. l. 82-110). Antstolis R. S., vadovaudamasis atliktos ekspertizės aktu, 2017 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypÄ 50 000 Eur (VB b. l. 111). 2017 m. spalio 11 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainÄ â€“ 40 000 Eur, kurios 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis.

Todėl antstolis pasiÅ«lė Z. P. paimti neparduotÄ iÅ¡ pirmųjų varžytinių V. B. turtÄ natÅ«ra. Vykdomoji byla 2017 m. lapkričio 16 d. buvo sustabdyta, o 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu atnaujinta (VB b. l. 120, 137). 6. 2018 m. kovo 12 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainÄ â€“ 40 000 Eur, tačiau gavus ieÅ¡kovo skundÄ ir praÅ¡ant jas atÅ¡aukti, antstolis tenkino skundÄ , atÅ¡aukė turto pirmÄ sias varžytines bei nutarė skelbti antrÄ sias turto varžytines už pradinę 30 000 Eur kainÄ , kurios buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 9 d. (VB b. l. 141, 151-157). 2018 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovo atstovė pateikė skundÄ dėl antrųjų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis, tačiau Kauno apylinkės teismas nutartimi skundÄ atmetė (VB b. l. 159-184). 2018 m. gegužės 9 d. baigėsi varžytinės, laimėtoju paskelbtas E. G., pasiÅ«lęs maksimaliÄ kainÄ â€“ 35 525 Eur (VB b. l. 210-212). 2018 m. birželio 8 d. pasiraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas.

7. Teismas pažymėjo, kad CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo iÅ¡imtinumas bei Å¡ios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimÄ iÅ¡ nurodytų pažeidimų sÄ raÅ¡o (pirmoji sÄ lyga), bet kartu nustatyti juo sukeltÄ asmens teisių pažeidimÄ (antroji sÄ lyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sÄ lyga).

8. Iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu skirtos ekspertizės, neginčijo pačio patvarkymo, parinkto turto vertintojo, nereiškė ekspertui nušalinimų, neginčijo atlikto UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akto, neprašė skirti naujos ekspertizės, nenurodė antstoliui jokių duomenų, keliančių abejones dėl turto vertės, nepateikė antstoliui jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu eksperto nustatyta areštuoto turto kaina.

Teismas nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolis prieÅ¡ skelbdamas antrÄ sias varžytines ir neskirdamas pakartotinės/papildomos ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia įvertinti tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. pirmosiose varžytynėse nustačius parduodamo turto kainÄ pagal UAB „Ober-Haus“ nustatytÄ turto rinkos vertę, jÄ sumažinus pagal įstatymÄ 20 procentų ir nustačius pradinę parduodamo turto kainÄ 40 000 Eur, varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų.

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukÅ¡ta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005).

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos 2017-2018 metų laikotarpiu buvo tokios, kad jos kito didėjimo linkme, kadangi ieÅ¡kovo pateiktame turto vertinime kainų tendencijos įvertintos neaktualiame Å¡iai bylai laikotarpyje, o 2016-2017 metais iki ginčo turto rinkos vertės nustatymo pagal antstolio patvarkymu skirtos ir gautos ekspertizės iÅ¡vadÄ , juolab nenustatyta, kad Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų buvęs didelis nekilnojamojo turto kainų nepastovumas rinkoje, kas bÅ«tų suponavę bÅ«tinybę antstoliui skirti naujÄ ekspertizę.

Tai, kad pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimÄ nustatyta ginčo sklypo rinkos vertė 50 000 Eur ne tik kad atitiko realias rinkos kainas, tačiau galimai jas ir virÅ¡ijo, patvirtina pačio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, kad jis ieÅ¡kinio pateikimo metu turi pirkėjÄ , kuris nusipirktų žemės sklypÄ už 45 000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad turtas antstolio įkainuotas už 50000 Eur pagal ekspertizės aktÄ 2017 m. rugsėjo mėn., o ieÅ¡kinys, su jame nurodoma aplinkybe dėl turimo turto pirkėjo už 45 000 Eur, pateiktas beveik po metų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad per tokį laikotarpį ginčo turto vertė nepakilo, o prieÅ¡ingai – sumažėjo.

10. Nors ieÅ¡kovas vykdymo procese nepasinaudojo procesine teise prieÅ¡tarauti ekspertizės rezultatams, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė teismo eksperto M. K. 2018 m. rugpjūčio mėnesio Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ , kuriuo ginčo žemės sklypo rinkos vertė, kartu įvertinus sodinius bei įrenginius, yra 73 700 Eur (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 141-180). Teismų praktikoje nurodyta, kad Å¡alių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų iÅ¡vada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areÅ¡tuoto turto rinkos vertę, negali bÅ«ti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006).

Tačiau jeigu turto vertintojų iÅ¡vadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji kaip raÅ¡ytinis įrodymas yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis). Todėl ieÅ¡kovo pateiktÄ ekspertizės aktÄ teismas pripažino raÅ¡ytiniu, lygiaverčiu kitiems byloje esantiems, įrodymu, kuriuo ieÅ¡kovas siekia įrodyti, kad turtas iÅ¡ varžytinių parduotas už esmingai mažesnę kainÄ .

11. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas M. K., turintis nekilnojamojo turto kvalifikacinį pažymėjimÄ , galėjo atlikti tik jo kompetencijai priskirtÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ , o kilnojamuosius daiktus (pvz., medžius, krÅ«mus ir pan.) turėjo atsisakyti vertinti, todėl teismo eksperto iÅ¡vados, iÅ¡einančios už eksperto specialių žinių ribų, neturi įrodomosios reikÅ¡mės (CPK 178, 185, 218 straipsniai, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12, 22 straipsniai).

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo iÅ¡vada jis nesivadovauja dėl prieÅ¡taringų jos duomenų, dėl neaiÅ¡kių lyginamųjų turto pavyzdžių atrinkimo, dėl to, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, dėl pasirinkto vertinamo laikotarpio, dėl to, jog iÅ¡vada iÅ¡eina už eksperto specialių žinių ribų ir pateikta dėl ekspertui nepriskirtinų pagal kvalifikacijÄ klausimų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (CPK 178, 185, 218 straipsniai, Ekspertizės įstatymo 22 straipsnis).

Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas ataskaitoje iÅ¡samiai pagrindė vertinimo metodų parinkimÄ , aprašė rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesÄ ir lyginamųjų objektų atrankos kriterijus, pateikė iÅ¡samius turto vertės skaičiavimus. Pažymėjo, kad abejoti Å¡io dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu ar įrodomÄ ja reikÅ¡me nustatant ginčo turto rinkos kainÄ , netgi įvertinant minėtus kai kuriuos akto netikslumus, teismas neturi pagrindo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 59 400 Eur nuo vykdymo procese nustatytosios 50 000 Eur dydžio vertės skiriasi 9400 Eur, t. y. tik 16 procentų. Kadangi turtas parduotas iÅ¡ antrųjų varžytinių už 35 525 Eur, o pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį nustatyta pradinė turto pardavimo kaina (60 procentų nuo įkainuotos 50 000 Eur vertės) sudarė 30 000 Eur, todėl konstatavo, kad turto pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytinių kaina yra netgi 18 procentų didesnė nei pagal įstatymÄ nustatyta pradinė pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytinių kaina.

Be to, teismas pažymėjo, kad netgi vertinant turto kainÄ nuo ieÅ¡kovo nurodytos 73 700 Eur sumos (įskaičius ne tik žemės sklypÄ , bet ir neregistruotÄ turtÄ â€“ tvenkinį, želdinius), pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosiose varžytinėse nustatytina pradinė pardavimo kaina, kuri turėtų bÅ«ti mažintina 60 procentų, sudarytų 44 220 Eur. Kadangi žemės sklypas E. G. iÅ¡ antrųjų varžytinių buvo parduotas už 35 525 Eur, todėl kainos skirtumas (19 procentų) nėra esmingai didelis.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , ir gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011), teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja esmingai mažesnės pardavimo kainos aplinkybė kaip pagrindas turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas padarė iÅ¡vadas vienpusiÅ¡kai ir tendencingai vertindamas bylos medžiagÄ , nesivadovaudamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais tokio pobÅ«džio bylose, nukrypdamas nuo bylos esmės. Ta aplinkybė, jog sprendimas grindžiamas visiÅ¡kai analogiÅ¡kais motyvais, kuriuos Å¡ioje byloje iÅ¡dėstė atsakovai, kelia abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 1.2.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų vykdymo proceso sÄ lygų yra turto, į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieÅ¡ savininko valiÄ . AreÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sÄ lyga. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas antstolio įvertintas už tinkamÄ kainÄ , nepriklauso nuo to, ar buvo reiÅ¡kiama prieÅ¡taravimų dėl turto įkainojimo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teisės normomis, o bylÄ iÅ¡nagrinėjo tokiu bÅ«du, jog paneigė antstolio esmines pareigas vykdymo procese veikti teisėtai, tinkamai įkainoti iÅ¡ varžytinių parduodamÄ turtÄ , kilus abejonėms dėl jo kainos ar pasikeitus turto vertei jį perkainoti, užtikrinti, kad turto įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas, iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesus. 1.3. Siekiant nustatyti, ar turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu (2018-06-08) žemės sklypo rinkos kaina buvo nustatyta teisingai, teismui kilo pareiga įvertinti byloje pateiktus ekspertizės aktus, kuriais nors ir buvo vertinamas tas pats žemės sklypas, tačiau vertinimo kainos esmingai skyrėsi.

Vienas ekspertizės aktas atliktas antstolio patvarkymo pagrindu, t. y. 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober haus“ ekspertizės aktas, kuriuo buvo nustatyta pradinė 11,2 ha žemės sklypo rinkos kaina – 50 000 Eur, akte nurodant, kad vertinamas žemės sklypas apaugęs žole. Tuo tarpu kitas ieÅ¡kovo užsakymu ekspertinis tyrimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 2 d teismo eksperto M. K., nustačius to paties žemės sklypo vertę 2018 m. birželio 8 dienai 73 700 Eur ir įvertinus žemės sklypÄ ne kaip apaugusį žole, tačiau atsižvelgus į jame augančius sodinius (medžius, vaismedžius) ir įrenginius (vandens telkinį). 1.4.

Nei antstolis, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vien ta aplinkybė, jog 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober haus“ ekspertizės aktu žemės sklypas įvertintas beveik prieÅ¡ septynis mėnesius nuo realaus žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių momento, t. y. 2018 m. gegužės 9 d., arba bent jau nuo antrųjų varžytinių paskelbimo (2018 m. balandžio 9 d.), buvo pakankamas pagrindas antstoliui suabejoti parduodamo turto verte bei perkainoti žemės sklypÄ .

Juo labiau, kad 2017 ir 2018 metais nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo, kas neabejotinai sudarė pagrindÄ antstoliui perkainoti turtÄ pagal realiÄ rinkos kainÄ , o ne buvusiÄ prieÅ¡ 7 mėnesius. 1.5. Teismui nesutinkant su visuotine nekilnojamojo turto kainų augimo tendencija 2017 m. - 2018 m., su apeliaciniu skundu apeliantas teikia duomenis, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes–straipsnį iÅ¡ tinklalapio www.delfi.lt, kuriame Kauno rajojo Å«kininkų sÄ jungos tarybos narė A. J. patvirtino, jog Kauno rajone žemės Å«kio paskirties žemės sklypų kainos 2018 metais augo, kÄ patvirtino straipsnyje esančios VÄ® „Registrų centras“ duomenimis sudarytos statistinės lentelės. IeÅ¡kovo užsakymu eksperto M.

K. parengtu 2018 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizės aktu buvo nustatyta reali žemės sklypo kaina 2018 m. birželio 8 d. stoviui, t. y. turto pardavimo iš varžytinių momentui. 1.6. 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober–haus“ ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitiko realios žemės sklypo vertės, nes rengiant ekspertizę nebuvo įvertinta, kad žemės sklype yra daugiau nei du šimtai sodinių, kurie vertinami kaip biologinis turtas, taip pat yra iškastas vandens telkinys, kuris didina žemės sklypo vertę.

IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad Å¡ių ekonomiÅ¡kai vertingų sodinių ir vandens telkinio egzistavimas nėra pažymėtas, todėl jų reikÅ¡mė nustatant bendrÄ Å¾emės sklypo vertę nebuvo įvertinta. 1.7. Antstolis R. S., organizuodamas varžytines ir jas skelbdamas internetinėje svetainėje pateikė klaidinga informacijÄ bei nuotraukas, kad parduodamas žemės sklypas apaugęs žole, kai tuo tarpu reali žemės sklypo padėtis buvo ir yra visai kitokia, t. y. jame yra didžiulis sodas, daugiau nei 200 vienetu vertingų vaismedžių, kitų medžių, vaiskrÅ«mių, vandens telkinys.

Å ių aplinkybių nurodymas varžytinių skelbime buvo itin reikÅ¡mingas. 1.8. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas surado pirkėjÄ , kuris žemės sklypÄ nupirktų net 10 000 Eur didesne kaina nei jis buvo parduotas iÅ¡ varžytinių, negali bÅ«ti prilyginama realios žemės sklypo rinkos vertės nustatymui jo pardavimo iÅ¡ varžytinių metu, ir juo labiau negali patvirtinti ar paneigti 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akto teisingumo bei jo pagrįstumo. PrieÅ¡ingai, tai, kad kitas asmuo yra pasirengęs nupirkti žemės sklypÄ net 10 000 Eur didesne kaina nei jis buvo realiai parduotas, patvirtina, kad antstolis žemės sklypÄ pardavė už neproporcingai maÅ¾Ä kainÄ . 1.9.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo eksperto M. K. ekspertizės aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Eksperto nustatyta 59 400 Eur žemės sklypo vertė bei 14 300 Eur vertė už žemės sklype esančius sodinius ir įrenginius yra teisinga ir aiÅ¡ki, nes bÅ«tent Å¡is vertinimas atliktas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. retroperspektyviai nustatant realiÄ Å¾emės sklypo vertę jo pardavimo iÅ¡ varžytinių metu, įvertinus jame esančius sodinius ir įrenginius. 1.10.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklype augantys daugiau nei 200 vienetų medžių, vaismedžių, krÅ«mų ir vandens telkinys yra kilnojamieji daiktai. Apelianto nuomone, tai yra nekilnojamieji daiktai pagal savo prigimtį ir turėtų bÅ«ti vertinami kaip su žemės sklypu susiję daiktai, nes jų neįmanoma perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus vertės. Medžiai ar kiti krÅ«mynai galėtų bÅ«ti perkelti iÅ¡ esmės tik juos nupjovus, tačiau tokiu atveju pasikeistų jų paskirtis, nes jie taptų mediena, tai yra statybinei ar kitai paskirčiai tinkama naudoti medžiaga, ir tik tuo atveju bÅ«tų galima vertinti kaip kilnojamÄ jį daiktÄ .

Tuo tarpu perkelti vandens telkinio nepakeitus jo paskirties, apskritai neįmanoma. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teismo ekspertas M. K., atlikdamas 2018 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizę, išėjo už savo specialiųjų žinių ribų, kad medžiai ir vandens telkinys laikyti kilnojamaisiais daiktais, yra nepagrįsti. 1.11. Priešingai nei nurodė teismas, byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, jog pirmųjų varžytinių paskelbimas neįvykusiomis buvo konstatuotas 2017 m. lapkričio 13 d. patvarkymu, minėta vykdomoji byla buvo sustabdyta 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. po 3 dienų nuo pirmųjų žemės sklypo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis.

Vykdomosios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2018 m. kovo 12 d., o antrosios varžytinės buvo paskelbtos tik 2018 m. balandžio 9 d., t. y. po 32 dienų nuo pirmųjų žemės sklypo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis momento (atskaičius vykdomosios bylos sustabdymo terminÄ ). Teismas nurodo, kad CPK 721 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį buvo privaloma paskelbti antrÄ sias varžytines, nebuvo pažeistas, kadangi terminas pasibaigė savaitgalį, o ir 2018 m. kovo mėn. turėjo ne 30, bet 31 dienÄ .

Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios varžytinės neįvyko ne 2018 m. kovo mėn., o 2017 m. lapkričio mėn., kuris turėjo 30 kalendorinių dienų, o ne 31 kalendorinę dienÄ , ir jeigu vykdomoji byla nebÅ«tų sustabdyta, tai CPK 721 straipsnyje nustatytas terminas antrųjų varžytinių paskelbimui bÅ«tų pasibaigęs 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. paprastÄ darbo dienÄ , po trisdeÅ¡imties kalendorinių dienų). Todėl antstolis R. S. antrųjų varžytinių paskelbimui turėjo 30, o ne 32 dienas ir terminas laikytinas praleistu.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas E. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 2.1. Antstolis neturi pareigos nustatyti tikslios ginčo turto vertės, o tai, kad antstolio R. S. nustatyta kaina yra nepagrįsta, privalo įrodyti apeliantas. Å iuo tikslu apeliantas pateikė jo užsakymu atliktÄ Å¾emės sklypo vertinimÄ , kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra prieÅ¡taringas bei netikslus, todėl negali patvirtinti ieÅ¡kovo įrodinėjamos aplinkybės, kad žemės sklypo vertė yra bÅ«tent 59 400 Eur, o antstolio nustatyta turto vertė yra esmingai per maža. 2.2.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pats savaime septynių mėnesių laikotarpis nuo turto įvertinimo iki jo pardavimo iÅ¡ varžytinių, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog žemės sklypo vertė iÅ¡augo tiek, kad atsirado pagrindas žemės sklypÄ perkainoti. Tam, kad konkretus turtas prieÅ¡ antrÄ sias varžytines bÅ«tų perkainotas, reikia svaraus pagrindo, kadangi turto perkainojimas neabejotinai vilkina procesÄ ir taip pažeidžia kreditorių interesus. Tai, kad turto perkainojimui turi bÅ«ti svarių priežasčių, o praėjęs tam tikras laikotarpis nuo turto įkainojimo iki pardavimo iÅ¡ varžytinių automatiÅ¡kai tokia priežastimi nėra, patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015. 2.3.

Teismas pagrįstai sprendė, jog želdiniai bei vandens telkinys negali bÅ«ti nuo žemės sklypo vertinami atsietai ir taip nepagrįstai iÅ¡didinti žemės sklypo kainÄ . Apeliantas klaidingai teigia, jog žemės sklype esantis tvenkinys yra didelės ekonominės vertės. Visų pirma, apeliantas neatsižvelgia į tai, kad žemės sklype esančio tvenkinio nauda bei vertė iÅ¡imtinai priklauso nuo žemės sklypo savininko poreikių ir tai, kokiems tikslams žemės sklypas yra naudojamas. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie apelianto minimų želdinių kokybę bei kitus želdinių vertei nustatyti svarbius kriterijus – amžių, dydį, vaisingumÄ , ligotumÄ ir pan.

Trečia, atskiras želdinių verčių nustatymas yra nesuderinamas su nekilnojamojo turto vertinimu, kadangi želdiniai taipogi yra neatsiejamai susiję su žemės sklypu. 2.4. Niekuo nepagrįstos apelianto abejonės, kad „Ober haus“ ekspertas nebuvo nuvykęs į turto buvimo vietÄ . Be to, Å¡io eksperto iÅ¡vada, kaip nurodyta akte, yra pagrįsta eksperto žiniomis, moksline literatÅ«ra, parengta taikant mokslinę metodikÄ , todėl abejoti ekspertizės iÅ¡vada apelianto nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. 2.5.

Apeliantas pats nurodo, jog turi pirkėjÄ , kuris sutiktų žemės sklypÄ nupirkti už 45 000 Eur. Tokiu bÅ«du apeliantas patvirtina, kad 50 000 Eur suma, kuria žemės sklypÄ Ä¯kainojo „Ober haus“, yra reali rinkos kaina, o paties apelianto atliktas žemės sklypo vertinimas yra gerokai virÅ¡ijantis realiÄ Å¾emės sklypo rinkos kainÄ . Taigi, apeliantas prieÅ¡tarauja pats sau. 2.6. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog viena ar dvejomis dienomis praleistas terminas antrųjų varžytinių paskelbimui galėjo turėti esminės reikÅ¡mės žemės sklypo vertei.

Akivaizdu, kad toks trumpas laikotarpis jokios įtakos žemės sklypo vertei neturėjo ir negalėjo turėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net jeigu darytume prielaidÄ , jog terminas paskelbti varžytines buvo viena ar dvejomis dienomis praleistas, tai neturi jokios įtakos pardavimo iÅ¡ varžytinių akto negaliojimui pagal CPK 602 straipsnio nuostatas. 2.7. Taikant restitucijÄ Å¾emės sklypas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, o antstolis turėtų bÅ«ti įpareigotas pirkėjui grÄ Å¾inti jo sumokėtÄ pinigų sumÄ už žemės sklypÄ (35 525 Eur).

Atsakovo nuomone, tai padaryti neįmanoma, kadangi minėta pinigų suma antstolis jau nebedisponuoja, šios lėšos jau yra paskirstyta ieškovo kreditoriams.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas pažymėjo, kad net vadovaujantis ieÅ¡kovo pateiktu įvertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad parduoto turto kaina buvo esmingai mažesnė, nes skirtumas tarp kainos sudarytų tik 16 procentų. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados bÅ«tent atitinka kasacinio teismo praktikÄ , kad esmingu pažeidimu yra laikoma tokia situacija, kai turtas antstolio yra įkainuojamas 30-50 proc. mažesne verte, negu yra rinkos kaina. 3.2.

Priimdamas sprendimÄ , teismas vertino ne tik „Ober-Haus“ ekspertizės aktÄ , bet ir ieÅ¡kovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , taip pat ir kitas faktines aplinkybes, kurias nurodė ieÅ¡kovas apie galimÄ Å¾emės sklypo pirkėjÄ , sutikusį nupirkti jį už 45 000 Eur. Mano, kad teismas, vertindamas byloje surinktus faktinius duomenis, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. 3.3. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, iÅ¡skyrus savo atstovės paaiÅ¡kinimus, kad per 7 mėnesius kainos pakilo, nors, sutinkamai su CPK 178 straipsniu, įrodyti Å¡iÄ aplinkybę turėjo ieÅ¡kovas.

Prie apeliacinio skundo pateiktas Delfi straipsnis negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu. 3.4. „Ober-Haus“ vertinimas atliktas 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. apimant ir įvertinant akte nurodyto laikotarpio kainų kilimÄ . IeÅ¡kovo pateiktame ekspertiniame tyrime nėra pateikti nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai už 2017-2018 metus. 3.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sodiniai, želdiniai, medžiai ir tvenkinys didina žemės sklypo vertę. Atsakovo nuomone, eksperto nurodoma atskirai vandens telkinio vertė, kuria jis didina vertinamo žemės sklypo kainÄ , prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo 18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ , kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti priimti, jei jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, pripažintina, kad Å¡is draudimas nėra absoliutus.

Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesÄ byloje, todėl teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo prijungti prie bylos straipsnį iš internetinės svetainės „www.delfi.lt“, kuriame pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie žemės sklypų kainų pokyčius aktualiu 2017–2018 metu laikotarpiu, kadangi teismo sprendimu buvo paneigtos visuotinai žinomos aplinkybės apie nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijas nurodytu laikotarpiu ir ši aplinkybė iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui negalėjo būti žinoma.

21. Atsižvelgdama į nutarties 19 punkte aptartus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir teismo pareigÄ iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ , taip pat į tai, kad su minėtais įrodymais susipažino (galėjo susipažinti) kiti dalyvaujantys asmenys ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ ), kad praÅ¡omi prijungti prie bylos įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia prijungti prie bylos ieÅ¡kovo praÅ¡omus duomenis ir vertinti juos byloje surinktų įrodymų viseto kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 22. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015, pagrindu, kuria buvo patvirtinta ieškovo (kreditoriaus) Z. P. ir atsakovo (skolininko) S. V. B. taikos sutartis, ir kuria remiantis skolininkas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti kreditoriui 32 000 Eur, tas pats teismas dėl minėtos skolos išieškojimo 2015 m. lapkričio 9 d. išdavė Z.

P. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1467-153/2015, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. S.. Antstolis 2015 m. lapkričio 12 d. priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir iÅ¡siuntė V. B. raginimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ir sumokėti 32 000 Eur skolÄ bei 411,00 Eur vykdymo iÅ¡laidas. 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymu antstolis areÅ¡tavo V. B. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 11,2000 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas turto areÅ¡to mastÄ â€“ 32 411,00 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu antstolis pavedė UAB „Ober-Haus“ atlikti V.

B. priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktu nustatė žemės sklypo rinkos vertę – 50 000 Eur. Vadovaudamasis atliktos ekspertizės aktu, antstolis 2017 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypÄ 50 000 Eur ir 2017 m. spalio 11 d. paskelbė V. B. turto pirmÄ sias varžytines už pradinę turto pardavimo kainÄ â€“ 40 000 Eur ir informavo apie tai skolininkÄ . 2017 m. lapkričio 13 d. antstolio patvarkymu Nr. S-11134 varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis.

Dėl skolininko teismuose inicijuotų bylų, kuriose buvo skundžiami antstolio veiksmai (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2SP-20404-894/2017; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-2157-555/2017), vykdomoji byla 2017 m. lapkričio 16 d. antstolio patvarkymu buvo sustabdyta, o 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu atnaujinta. 2018 m. kovo 12 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainÄ â€“ 40 000 Eur, tačiau gavus ieÅ¡kovo skundÄ ir praÅ¡ant jas atÅ¡aukti, antstolis tenkino skundÄ , atÅ¡aukė turto pirmÄ sias varžytines bei nutarė skelbti antrÄ sias turto varžytines už pradinę 30 000 Eur kainÄ , kurios buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 9 d. 2018 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovo atstovė pateikė skundÄ dėl antrųjų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-14765-944/2018) skundÄ atmetė, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d., apeliacinės instancijos teismui palikus minėtÄ nutartį nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2S-1443-264/2018). 2018 m. gegužės 9 d. varžytinės baigėsi, jų laimėtoju paskelbtas Å¡ios bylos atsakovas E. G., pasiÅ«lęs už ginčo žemės sklypÄ maksimaliÄ kainÄ â€“ 35 525 Eur. 2018 m. birželio 8 d. pasiraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas.

Dėl parduodamo iÅ¡ varžytinių turto įkainojimo ir jo perkainojimo 23. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ ir į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali bÅ«ti perkainojamas laikantis Å¡iame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt procentų Å¡io kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta iÅ¡imtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt procentų Å¡io kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliui skiriant ekspertizę jis turėjo prieÅ¡taringus duomenis apie ginčo turtÄ , t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas buvo įvertintas 5722 Eur verte, 2014 m. lapkričio 27 d. turto vertintojo UAB „Lituka“ duomenimis – 122 000 Lt (35 333 Eur) verte. Todėl antstolis 2017 m. gegužės 5 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo pagrįstai nurodė, kad įvertinti nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir nustatyti tikrÄ jÄ areÅ¡tuoto turto rinkos vertę antstoliui yra sudėtinga, dėl ko jis pagrįstai paskyrė vykdomojoje byloje ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, turintis ilgametę patirtį, savo išvadoje nurodydamas, kad 11,200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 17 d. yra 50 000 Eur. Aptariamam kontekste, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina pažymėti, kad nei skolininkas, nei išieškotojas nepateikė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu skirtos ekspertizės, neginčijo pačio patvarkymo, parinkto turto vertintojo, nereiškė ekspertui nušalinimų, neginčijo atlikto UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akto išvadų, neprašė skirti naujos ekspertizės, nenurodė antstoliui jokių duomenų, keliančių abejones dėl turto vertės nustatymo, nepateikė antstoliui jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti eksperto nustatyta areštuoto turto kaina.

Vadinasi, su ekspertize ir turto įvertinimu jie sutiko.

25. Apelianto nuomone, prieÅ¡ skelbdamas antrÄ sias varžytinės antstolis turėjo turtÄ perkainoti, kadangi įvyko esminiai nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ir žemės sklypų kainos per laikotarpį nuo pirmųjų varžytinių iki antrųjų varžytinių ženkliai padidėjo. Å ie argumentai grindžiami apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktais įrodymais, eksperto M. K. 2018 m. rugpjūčio mėn. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu, kitais įrodymais, kurių, anot apelianto, teismas tinkamai neįvertino.

26. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese iÅ¡taisymo bÅ«das – turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais; teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teises; teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areÅ¡tuojamo turto įkainojimo procedÅ«ra); teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga; turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas;

įkainodamas areÅ¡tuotÄ turtÄ antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus; nustatęs, kad turtas iÅ¡ varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ kainÄ , ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumÄ , gautos už turtÄ sumos proporcingumÄ to turto rinkos vertei CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu bÅ«du yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje b yloje Nr. 3K-3-251/2011; kt.).

28. Kaip nurodyta nutarties 22 punkte, pirmosiose varžytinėse turtas už 40 000 Eur nebuvo parduotas, kadangi neatsirado nė vieno pirkėjo. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir protingumo kriterijumi yra pagrindas išvadai, kad pirmosiose varžytinėse buvo nustatyta per aukšta turto kaina, kuri nesudomino nei vieno rinkos dalyvio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Antra, priešingai nei teigia apeliantas, naujai pateiktas įrodymas – straipsnis iš internetinės svetainės „www.delfi.lt“, kuriame pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie žemės sklypų kainų pokyčius aktualiu 2017–2018 metu laikotarpiu, žymaus, o tuo labiau esminio žemės sklypų kainų pokyčio neatspindi.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad 1 ha kaina galėjo padidėti mažiau nei 200 Eur. Be to, VÄ® „Registrų centras“ pateiktoje lentelėje nurodytos kainos yra mažesnės už abiejų ekspertų nurodytÄ ginčo turto rinkos vertę, straipsnyje pateikiama fizinio asmens (ne eksperto) nuomonė apie žemės Å«kio paskirties žemės kainas Kauno rajone, kai ginčo žemės sklypas yra Prienų raj., t. y. apelianto įrodinėjama aplinkybė prieÅ¡tarauja įrodymų sÄ sajumo taisyklei.

Trečia, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė apie turto pirkėjÄ , kuris sutiktų įsigyti turtÄ už 45000 Eur, nepatvirtina fakto, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta ir buvo nustatyta pagal įstatymÄ . Be to, kaip minėta, turtas buvo įvertintas didesne už nurodomÄ 45000 Eur kainÄ verte (50 000 Eur). Kita vertus, apeliantas turėjo teisę šį pirkėjÄ nurodyti dar iki varžytinių (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau nei vykdymo procese, nei nagrinėjant bylÄ teisme apelianto nurodytų teiginių pagrįstumas nepasitvirtino.

29. KitÄ apeliacinio skundo argumentų grupę sudaro ieÅ¡kovo teiginiai dėl netinkamų teismo iÅ¡vadų vertinant eksperto M. K. atliktÄ ginčo turto ekspertinį tyrimÄ .

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatęs esminius prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovo pateiktame įrodyme (ekspertizės akte), pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skyrus jo argumentus, kad M. K. pagal kompetencijÄ neturėjo teisės atlikti dalies turto (želdinių ir tvenkinio) vertinimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismui pateiktame dokumente esantys neatitikimai sudaro pagrindÄ abejoti Å¡io dokumento patikimumu ir įrodomÄ ja galia, t. y. pripažino, kad ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas nepagrindžia ieÅ¡kinio (CPK 185, 197 straipsniai).

Aptariamam kontekste pastebėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertas M. K., prieÅ¡ingai nei UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte, be pagrindo taikė du turto vertinimo metodus – lyginamÄ jį metodÄ (atskirai žemės sklypui) ir iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodÄ (atskirai žemės sklype esančių sodinių ir vandens telkinio), taip padidindamas turto vertę 14 300 Eur suma, kadangi iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodas taikomas apskaičiuojant tik specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma.

Nei želdiniai, nei tvenkiniai nėra reti ar specialÅ«s rinkoje parduodami daiktai, jie glaudžiai susiję su pagrindiniu daiktu – žemės sklypu, todėl taikyti šį turto vertinimo metodÄ nebuvo pagrindo. Kita vertus, sutiktina su atsakovo E. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad Å¡iuo atveju želdiniai ir tvenkinys ne padidina jo vertę, bet prieÅ¡ingai, trukdo naudotis juo, nes sumažina dirbamos žemės plotÄ , žemę sunkiau apsėti ir suarti.

32. Teisėjų kolegija sutinka su minėto atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomais argumentais ir tuo pagrindu atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad želdinių ir tvenkinio įvertinimui pagal analogijÄ taikytinas Žemės įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams, kai žemės sklypo savininkui atlyginama ir želdinių vertė. Pažymėtina, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir jo pardavimas iÅ¡ varžytinių reguliuojami skirtingu teisės institutų, skiriasi jų tikslai ir įgyvendinimo bÅ«dai, todėl taikyti įstatymo analogijÄ Å¡iems teisiniams santykiams nėra pagrindo (CK 1.8 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 59 400 Eur nuo vykdymo procese nustatytosios vertės 50 000 Eur skiriasi 9 400 Eur, t. y. tik 16 procentų. Turtas parduotas iÅ¡ antrųjų varžytinių už 35 525 Eur, o nustatyta pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį pradinė pardavimo kaina - 60 procentų nuo įkainuotos vertės (50 000 Eur) sudarė 30 000 Eur, taigi turto pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytinių kaina yra 18 procentų didesnė nei pagal įstatymÄ nustatyta pradinė pardavimo iÅ¡ antrųjų varžytinių kaina.

Netgi skaičiuojant nuo ieÅ¡kovo nurodytos visos 73 700 Eur sumos (įskaičius ne tik žemės sklypÄ , bet ir neregistruotÄ turtÄ â€“ tvenkinį, želdinius), pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį, antrosiose varžytinėse nustatytina 60 procentų pradinė pardavimo kaina sudarytų 44 220 Eur. Kadangi žemės sklypas E. G. iÅ¡ antrųjų varžytinių buvo parduotas už 35 525 Eur, todėl kainos skirtumas (19 procentų) nėra esmingai didelis. Kaip teisingai pažymėjo teismas, teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ ir gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl praleisto vieno mėnesio termino varžytinėms paskelbti, pritaria apylinkės teismo argumentams, kad net ir laikant, kad vieno mėnesio terminas praleistas nežymiai (1, 2 dienos), tai būtų mažareikšmis, neesminis formalumas ir visiškai jokios įtakos antstolio veiksmų teisėtumui neturėtų, juolab kad ieškovas teismui nenurodė, kokios jo teisės dėl aptarto antrųjų varžytinių paskelbimo termino pažeidimo buvo pažeistos arba nepagrįstai apribotos, kokie padariniai dėl to kilo ar galėjo atsirasti. Šiuo konkrečiu atveju jeigu ir būtų konstatuotas toks pažeidimas – tai nesudarytų pakankamo pagrindo CPK 602 straipsnyje nurodytam varžytynių akto negaliojimo institutui taikyti.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad perkainoti ieÅ¡kovui priklausančio turto, pardavinėjamo iÅ¡ antrųjų varžytinių, vertę ieÅ¡kovo nurodytais motyvais nebuvo pagrindo (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

36. Ä®vertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas iÅ¡nagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ teisingai, ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų tokio pobÅ«džio bylose, todėl panaikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Atsakovo antstolio R. S. apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ yra 800 Eur, atsakovo E. G. – 750 Eur. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių, todėl teisėjų kolegijai nusprendus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui antstoliui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kęstučio g.67-2, Kaunas) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Arvydas Žibas