2026-03-05 Nr. CB-1357-2-68-3-14955-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 42 straipsnio 5 dalį, 246 straipsnio 1, 2 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas informavimą telefonu ir vėliau pateiktą nedarbingumo pažymėjimą pakankamu pagrindu konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstai išplėtė CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo ribas ir paneigė įstatyme įtvirtintą šalių pareigą elgtis aktyviai ir rūpestingai. CPK normos nenumato tokios procesinių veiksmų formos kaip prašymų teikimas telefonu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo atstovės (advokatės) telefonu perduota informacija apie neatvykimą į parengiamąjį posėdį, nepateikiant procesinio prašymo ir neatvykimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, neatitinka CPK 246 straipsnyje nustatytų sąlygų bylos nagrinėjimui atidėti.
Legislator headnote
AI generated2026-03-05 Nr. CB-1357-2-68-3-14955-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovai A. P. ir R. V. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas konstatavus proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Full text
Nr. DOK-819
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14955-2020-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 26 d. paduotu atsakovų A. P. ir R. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai A. P. ir R. V. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas konstatavus proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 42 straipsnio 5 dalį, 246 straipsnio 1, 2 dalis bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas informavimą telefonu ir vėliau pateiktą nedarbingumo pažymėjimą pakankamu pagrindu konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstai išplėtė CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo ribas ir paneigė įstatyme įtvirtintą šalių pareigą elgtis aktyviai ir rūpestingai. CPK normos nenumato tokios procesinių veiksmų formos kaip prašymų teikimas telefonu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo atstovės (advokatės) telefonu perduota informacija apie neatvykimą į parengiamąjį posėdį, nepateikiant procesinio prašymo ir neatvykimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, neatitinka CPK 246 straipsnyje nustatytų sąlygų bylos nagrinėjimui atidėti.
2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 327–329 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vieno įstatyme numatyto pagrindo sprendimui panaikinti ir jį panaikino formaliais pagrindais, remdamasis tik subjektyviu ieškovo vertinimu apie tariamai pažeistas jo procesines teises.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. V. ( a. k. duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovus 2026 m. vasario 25 d. AB „Swedbank“, mokėjimo dokumento Nr. 731, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP23320.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas