2021-02-24 Nr. AB-3905-3-61-3-02178-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2561-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02178-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alaus puta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. ATK2-85/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam paskirta 360 Eur bauda už tai, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų draudimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, teigė, kad jis priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą, kadangi terminas Nutarimui priimti ir baudai paskirti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 2 d., kadangi būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Nutarimas, o ne nuo policijos surinktos medžiagos perdavimo Departamentui dienos.

3. Pabrėžė, kad Nutarime neegzistuoja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimų požymiai. Departamentas neatliko tinkamo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų atskleistos faktinės aplinkybės dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ir pirkėjo amžiaus, netyrė ir nevertino pareiškėjo bei barmenės paaiškinimų. Tariamą pažeidimo dieną policijos pareigūnai net nebuvo atvykę į barmenės darbo vietą ir barmenei net nėra žinoma, kur bei kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas pirkėjas – tai nebuvo padaryta nei bare, nei prie jo. Barmenė yra aiškiai nurodžiusi, kad pirkėjui alkoholinių gėrimų nepardavė ir negalėjo parduoti – iš kiekvieno pirkėjo ji reikalauja asmens tapatybės dokumentų ir tikrina jo amžių, todėl alkoholio pardavimas asmeniui, neturinčiam 20 metų amžiaus, net neįmanomas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje pripažinta, kad UAB „Alaus puta“ barmenė nepažeidė AKĮ reikalavimų. Kadangi pareiškėjas veikia per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, nesant pastarųjų veiksmuose pažeidimo, juridinis asmuo taip pat negali būti laikomas pažeidusiu teisę. Be to, pareiškėjo teigimu, barmenės veiksmai, kuriais ji viršijo suteiktus įgaliojimus ir padarė darbo drausmės pažeidimą, negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui, o barmenės kaip darbuotojos padarytas pažeidimas negali būti inkriminuojamas pareiškėjui.

4. Pasak pareiškėjo, jis nuolat aktyviai imasi priemonių ir kontroliuoja AKĮ nuostatų laikymąsi, darbuotojai, įskaitant barmenę, supažindinti su AKĮ reikalavimais pasirašytinai, atitinkami pranešimai matomose pirkėjams vietose iškabinti pareiškėjo bare. Bendrovė atliko visus veiksmus tam, kad jos prekybos vietoje būtų užtikrintas AKĮ nuostatų laikymasis. Nutarimas nepagrįstas bei naikintinas ir dėl to, kad Departamentas neįrodė pareiškėjo kaltės.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo teigimu, Nutarime nuosekliai išdėstomos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis, Bendrovei buvo taikyta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2018 m. kovo 2 d., kadangi atsakovas informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2018 m. balandžio 30 d. – AKĮ pažeidimo protokolo Nr. ATK2-078 surašymo dieną. Taigi atsakovas nepažeidė AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo.

8. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad skundžiamame Nutarime neva neegzistuoja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimų požymiai. Visi surinkti įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, paneigia pareiškėjo darbuotojos 2018 m. kovo 14 d. rašytiniame paaiškinime pateiktą versiją, kad alkoholinių gėrimų jaunesniam kaip 20 metų amžiaus asmeniui nepardavė. Nėra pagrindo abejoti tiek policijos pareigūno, tiek pirkėjo nurodytomis aplinkybėmis. Departamentas nenustatė, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

9. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės veiksmus su Bendrovės veiksmais. Pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ. Prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia pareiškėjo vardu ir interesais. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio įstatymo normos dispozicijoje faktą. Nustatytų draudimų pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi subjektyvaus pažeidimo elemento – kaltės – pasireiškimas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nustatė, kad Departamente 2018 m. kovo 23 d. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kaišiadorių rajono PK) Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. 20-S-21294 (1.16) dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjui, nes jam priklausančioje parduotuvėje-bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir parduotuvė-baras), galbūt padaryti AKĮ pažeidimai.

12. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 30 d. Protokole nustatė, kad pareiškėjas jam priklausančiame bare parduoda alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. neužtikrina, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Pareiškėjo darbuotoja R. V. 2018 m. kovo 2 d. apie 23.25 val., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui M. L. ((duomenys neskelbtini)) pardavė vieną uždengtą dangteliu plastikinį bokalą su alkoholiniu gėrimu „Trejos devynerios“ (0,5 l talpos, 40 proc. alk. tūrio), kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Šiais veiksmais pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto nuostatas. Departamentas 2018 m. gegužės 3 d. surašė pareiškėjui pranešimą dėl bylos nagrinėjimo.

13. Departamentas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes jam priklausančiame parduotuvėje-bare 2018 m. kovo 2 d. darbuotoja R. V. po 20 val. pardavė 20 metų neturinčiam pirkėjui uždengtą dangteliu plastikinį bokalą su gėrimu „Trejos devynerios“, kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas bei 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Nutarimu nuspręsta pareiškėjui už sudėtinį AKĮ pažeidimą skirti artimą sankcijos vidurkiui 360 Eur baudą.

14. Teismas vadovavosi AKĮ 1 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis.

15. Teismas nurodė, jog šioje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 360 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi byla nagrinėjama iš naujo, teismas šioje situacijoje, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, nurodė pasisakysiantis dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, numatyto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, t. y. aplinkybių, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo darbuotojos R. V. (dabartinė pavardė B.) padaryto pažeidimo, ir įvertins argumentus dėl pareiškėjo kaip juridinio asmens padaryto pažeidimo, pardavus alkoholinį gėrimą asmeniui, jaunesniam nei 20 metų.

16. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šį ginčą, 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Taip pat tuo, kad teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Visgi, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriomis paneigtas pareiškėjo darbuotojos padaryto administracinio teisės pažeidimo faktas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo keliamą ginčą, nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl šioje administracinėje byloje tos pačios aplinkybės patvirtina juridinio asmens padarytą pažeidimą, įtvirtintą AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

17. Dėl alkoholio pardavimo išsinešimui ir pardavimo jaunesniam kaip 20 metų amžiaus asmeniui teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės neigė, kad jo darbuotoja galėjo parduoti alkoholinių gėrimų pirkėjui, jaunesniam nei 20 metų.

18. Prie bylos prijungta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-352-359/2018 (teisminio proceso Nr. 4-20-3-00072-2018-9) medžiaga, kurioje buvo sprendžiamas R. V. (dabartinė pavardė B.) administracinės atsakomybės klausimas dėl to, kad ji 2018 m. kovo 2 d. apie 23.25 val. dirbdama UAB „Alaus puta“ pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiu, (duomenys neskelbtini), M. L., neturinčiam 20 metų amžiaus, pardavė alkoholinius gėrimus – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu R. V. (dabartinė pavardė B.), prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, teismui teikė paaiškinimus, kad pirkėjo, kuriam neva pardavė alkoholį, nepažįsta, tačiau yra mačiusi jį ateinantį į parduotuvę. Ji šio vaikino paprašė asmens dokumento ir kadangi vaikinas neturėjo 20 metų, todėl jam alkoholio nepardavė, tačiau alkoholį, supiltą į stiklines, šiam vaikinui nupirko kitas asmuo – pagyvenęs apie 50 metų vyras. Kauno apylinkės teismas, vertindamas minėtus jos paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad pats pirkėjas nurodė priešingai, patvirtindamas, kad nors jis yra 19 metų amžiaus, tačiau perkant jam alkoholį, parduotuvės pardavėja jo dokumento, patvirtinančio tapatybę, neprašė ir jo amžiaus neklausė.

Taigi Kauno apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje nesuabejojo tarnybiniame pranešime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikė jas nustatytomis, o byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamos R. V. iškeltą versiją, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos darbuotojos kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą, buvo įrodyta. Tačiau Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. spalio 4 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-653-2018, kuriuo R.

V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukė. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirkėjas M. L., kaip liudytojas, pakeitė savo pirminius parodymus ir teismui pateikė kitą versiją apie tos dienos įvykius, paliudydamas, jog alkoholinius gėrimus pirko ne pats, o paprašė žmogaus buvusio prie gėrimų parduotuvės, t. y. viduje prie durų. Paprašė nupirkti kito asmens, nes nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus, kad galėtų įsigyti alkoholinių gėrimų.

Nurodė, kad paprašė nupirkti „Trejų devynerių“, kurios ir buvo nupirktos, įpiltos į puodelį ir atiduotos jam. Paliudijo, kad R. V. jam nepardavė alkoholinio gėrimo.

19. Administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės teismas rėmėsi tuo, kad nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai nepatvirtina, kad R. V. (dabartinė pavardė B.) padarė administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš teismo nutarime dėstomų motyvų, esminė aplinkybė tokiai išvada buvo tai, kad teismo posėdžio metu M. L. paaiškino, kad pats alkoholio nepirko, o tai padaryti paprašė nenustatyto vyresnio asmens, o kitų liudytojų parodymai tokios aplinkybės nepaneigė, nes jie nematė, kas vyko parduotuvės viduje, o tik tai, kad M. L. įėjo tuščiomis, o išsinešė tarą su skysčiu, taip pat tuo, kad nebuvo aiškintasi aplinkybė, ar tikrai pirkėjas įsigijo alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ (kasos aparato duomenys nepaimti), M. L. policijoje norėjo pakeisti parodymus, bet buvo įspėtas dėl atsakomybės ir to nedarė.

20. Pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ir teismas nevertino 2018 m. balandžio 19 d. atpažinimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad M. L. atpažino R. V. kaip asmenį, kuris jam pardavė alkoholinį gėrimą (prie atsiliepimo pridėtos medžiagos dalis). Duomenų apie tai, kad M. L. siekė pakeisti parodymus nei administracinio pažeidimo byloje, nei šioje byloje nebuvo, išskyrus paties M. L. parodymus, teiktus administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šiuo atveju turėtų būti teikiama pirmenybė pirminiams M. L. parodymams – duotiems iš karto jį sulaikius (2018 m. kovo 2 d.), po to laikantis tokios pat pozicijos surašant protokolą ir skiriant nuobaudą jo atžvilgiu 2018 m. kovo 9 d., o dar vėliau – ir 2018 m. balandžio 19 d. atpažįstant asmenį, kuris jam pardavė alkoholinius gėrimus. Pažymėta, kad M. L. parodymus, kuriais buvo keičiami anksčiau duoti parodymai, teikė 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje, t. y. jau po to, kai R. V. (dabartinė pavardė B.) 2018 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo paaiškinusi, kad alkoholį M. L. nupirko kitas asmuo.

21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, keliami aukštesni reikalavimai nei darbuotojui. Taigi sprendžiant atsakomybės klausimą, gali susidaryti situacija, kai darbuotojas nėra nubaudžiamas administracine tvarka, tačiau atsakomybė kyla už veiklos organizavimą atsakingam licenciją turinčiam asmeniui. Konkrečių priemonių AKĮ laikymosi kontrolei (pvz., vaizdo stebėjimo) pareiškėjas nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. O šioje byloje liudytoja teismo posėdžio metu apklausta R. B. (buvusi R. V.) paklausta apie instruktavimą, nurodė, kad visuotinai žinoma, jog negalima parduoti alkoholio asmenims iki 20 metų, taip pat darbdavys yra apie tai yra sakęs žodžiu, bet nenurodė, kad būtų detaliai instruktuota. Taigi nebuvo įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius apie detalų instruktavimą, kaip nepažeisti AKĮ reikalavimų, įskaitant kaip elgtis tuo atveju, kai alkoholio siekia įsigyti 20 metų neturintis asmuo ir prašo vyresnių asmenų jam nupirkti.

22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė nuoseklios savo įvykių versijos – Departamentui neteikė paaiškinimų, skunde teismui rėmėsi tuo, kad atsakovas neįrodė visų reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjas neatsakingas už savo darbuotojos pažeidimus, tačiau nuoseklios pozicijos apie įvykių eigą neformulavo (apskritai jos nepateikė). Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, paaiškėjus administracinio teisės pažeidimo bylos darbuotojos atžvilgiu baigčiai, akcentavo, kad nesant pardavėjos veiksmuose pažeidimo, negalima ir įmonės atsakomybė. Tokia pozicija orientuota į proceso eigoje aiškėjančias aplinkybes, nors ir galima, bet tokių paaiškinimų įrodomoji galia vertintina kaip silpnesnė lyginant su atsakovo pozicija, kuri nuo pat pradžių turėjo aiškią ir nuoseklią įvykių versiją.

23. Teismo vertinimu, nebuvo visiškai nuoseklūs ir R. B. (buvusios V.) teikti paaiškinimai bei parodymai: pirminiame paaiškinime 2018 m. kovo 14 d. ji nurodė, kad apskritai nepažįsta M. L., o 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (administracinio teisės pažeidimo byloje) paaiškino, nors nepažįsta šio asmens, bet pamena, kad šio vaikino paprašė dokumento ir kad alkoholį šiam vaikinui nupirko kitas asmuo.

24. Teismas nurodė, jog tai, kad M. L. įėjo į parduotuvę be gėrimo ir išėjo su juo apie 23.25 val. patvirtino daugybė įrodymų. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK vyriausiojo tyrėjo surašytame 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 2 d. jis kartu su kitais vyriausiais tyrėjais ir policijos rėmėju stebėjo parduotuvės prieigas, dalis pareigūnų stebėjimą vykdė iš tarnybinio automobilio, dalis dirbo vilkėdami civilius drabužius. Tos dienos vakare, apie 23.25 val., pareigūnai pastebėjo, kad iš pareiškėjui priklausančios parduotuvės išėjo jaunuolis, kuris išsinešė plastikinį bokalą, uždengtą dangteliu. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje liudytojais apklausti pareigūnai (E. U. ir I. P.), kurie vykdė parduotuvės prieigų stebėjimą. M. L. taip pat neneigė, kad iš parduotuvės išėjo su gėrimu. Pardavėja R. V. (dabartinė pavardė B.) administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat tvirtino, kad alkoholinį gėrimą M. L. įsigijo parduotuvėje (nors ir netiesiogiai – per kitą asmenį). Administracinio teisės pažeidimo byloje dėl šios aplinkybės teismui taip pat nekilo abejonių.

25. Visos aptartos aplinkybės formavo teismo vidinį įsitikinimą, kad šioje byloje, net ir įvertinus tai, kad administracinei atsakomybei pardavėjai R. B. (buvusiai V.) taikyti nepakako neabejotinų įrodymų, reikia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė visų reikalingų organizacinių priemonių, kad būtų išvengta AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto pažeidimo. Būtent dėl pareiškėjo nepakankamų priemonių M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo parduotuvėje (bare) pavyko įsigyti alkoholinį gėrimą neturint 20 metų.

26. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teikė argumentą, kad nėra neginčijamai įsitikinta, kad buvo parduotas alkoholinis gėrimas. Visgi byloje esantys įrodymai – M. L. paaiškinimai iš karto po sulaikymo, M. L. 2018 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir tos pačios dienos nutarime, taip pat teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdžio administracinio teisės pažeidimo byloje metu teikti parodymai ir R. B. (buvusi V.) paaiškinimai apie tai, kad alkoholinį gėrimą M. L. perdavė kitas asmuo – patvirtino, kad M. L. įsigijo alkoholinį gėrimą „Trejos devynerios“ ir iš karto išsinešė iš parduotuvės.

27. Kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas išsinešti skirtoje taroje (plastikiniame bokale su dangteliu) patvirtino M. L. 2018 m. kovo 2 d. paaiškinime, daiktų paėmimo protokole, M. L. 2018 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir tos pačios dienos nutarime. Tai įrodė, kad tuo buvo pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas draudimas.

28. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina Nutarime objektyviai nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Padarytas pažeidimas yra įrodytas tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir vertinant jų visumą patikimais pripažįstamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įrodymai – pirkėjo paaiškinimai, faktų fiksavimo protokolas, tarnybiniai pranešimai neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais ar būtų kitų procesinio pobūdžio pažeidimų juos renkant. Todėl Nutarime pagrįstai konstatuoti pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai.

29. Dėl termino taikyti sankciją teismas vadovavosi AKĮ (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl AKĮ 35 straipsnyje nustatytų terminų.

30. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK medžiagą apie Bendrovės galbūt padarytus AKĮ pažeidimus, pareiškėjui protokolą surašė 2018 m. balandžio 30 d., o Nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmė 2018 m. gegužės 24 d. Atsižvelgiant į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą ir šio termino eigos pradžią, teismas nusprendė, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Nutarimą minėtų AKĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo argumentai dėl termino naikinamojo pobūdžio ir AKĮ 35 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių termino eigos skaičiavimo atmesti kaip nepagrįsti.

31. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamame Nutarime yra pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas kaip juridinis asmuo, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 13 punkte įtvirtintus draudimus. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nenustačius kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. 32. Pareiškėjas UAB „Alaus puta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

33. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-695-822/2015; 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-250/2014; 2014 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-90/2014; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-261/2018) ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Nutarimo teisėtumo klausimą, privalėjo nustatyti, jog juridinio asmens (UAB „Alaus puta“) vardu veikęs fizinis asmuo (barmenė) padarė teisės aktų pažeidimą. Tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nenustatė. Teismas tinkamai neįvertino įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. II-352-359/2018 nustatytų aplinkybių ir faktų, turinčių tiesioginę įtaką atsakomybės taikymui UAB „Alaus puta“ atžvilgiu ir Nutarimo teisėtumui. 2018 m. spalio 4 d. nutarime yra pripažinta, jog barmenė nepažeidė AKĮ reikalavimų.

34. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Departamento deklaratyvia pozicija ir savo paties išsikeltomis versijomis, kurių niekas nepatvirtino. Visas galimas abejones aiškino tik UAB „Alaus puta“ nenaudai. Teismas vertino ir pripažino iš esmės tik tuos įrodymus ir tik tas aplinkybes, kurios tiko paties teismo išsikeltai versijai. Visi kiti įrodymai, paneigiantys AKĮ pažeidimo egzistavimą, buvo deklaratyviai atmetami arba visiškai nevertinti. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo nutarimas buvo įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas negalėjo kvestionuoti įsiteisėjusiame teismo nutarime nustatytų faktų ir privalėjo jais vadovautis bei pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas, kadangi nėra UAB „Alaus puta“ vardu veikusio fizinio asmens, kuris Nutarime nurodytu atveju būtų pažeidęs AKĮ reikalavimus.

35. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai pateikė teisinį bei faktinį vertinimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimui administracinėje byloje Nr. II-352-359/2018 ir šios bylos medžiagai. Pareiškėjo manymu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nutarimu pripažinta, jog barmenė nepažeidė AKĮ reikalavimų, todėl ir UAB „Alaus puta“ negali būti laikoma pažeidusia AKĮ – nėra fizinio asmens, kuris būtų padaręs pažeidimą.

36. Pareiškėjas akcentuoja, jog bylos medžiagoje yra (buvo) aiškiai užfiksuota, jog barmenė nepažįsta pirkėjo ir jam jokių alkoholinių gėrimų nepardavė. Tariamą pažeidimo dieną policijos pareigūnai net nebuvo atvykę į barmenės darbo vietą ir barmenei net nėra žinoma, kur bei kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas pirkėjas – tai nebuvo padaryta nei bare, nei prie jo. Dar daugiau, bylos medžiagoje yra aiškiai nurodyta, kad barmenė pirkėjui alkoholinių gėrimų nepardavė ir negalėjo parduoti – iš kiekvieno pirkėjo ji reikalauja asmens tapatybės dokumentų ir tikrina jo amžių, todėl alkoholio pardavimas asmeniui, neturinčiam 20 metų amžiaus, net neįmanomas. Visa tai užtikrinai patvirtina ir aukščiau minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas, kuriame yra įvertinti visų apklaustų liudytojų duoti parodymai. Departamentas, priimdamas Nutarimą, neatliko tinkamo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos Nutarime nurodyto alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybės. Departamentas net neįvertino (ignoravo) barmenės pateiktų paaiškinimų, kad ji nepardavė alkoholinių gėrimų Pirkėjui. Departamentas taip pat netyrė ir nevertino ne tik UAB „Alaus puta“, bet ir barmenės kaltės. Galiausiai, Departamentas tik perrašė žodis žodin policijos nurodytus deklaratyvius teiginius ir nepateikė absoliučiai jokio motyvuoto vertinimo, galinčio įrodyti Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

37. Pareiškėjo teigimu, iš bylos medžiagos apskritai net neįmanoma nustatyti, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pirko Nutarime nurodytą alkoholinį gėrimą. UAB „Alaus puta“ net neaišku, dėl kuriam pirkėjui parduotų alkoholinių gėrimų ji baudžiama, kadangi teismo sprendime minimam pirkėjui alkoholiniai gėrimai nebuvo parduoti – tai yra patvirtinusi tiek barmenė, tiek ir pats pirkėjas.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad UAB „Alaus puta“ laikosi (laikėsi) AKĮ reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad AKĮ nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais.

39. Bylos medžiagoje nėra patikimai įrodytas faktas, kad po 20 val. iš baro išėjo asmuo, nešinas plastikiniu indu su stipriu alkoholiniu gėrimu. Joks iš baro išeinantis asmuo prie baro nebuvo sulaikytas. Dar daugiau, nebuvo atliktas joks tyrimas, kuris galėtų patvirtinti, jog kažkoks asmuo nešėsi iš baro plastikinį indą būtent su stipriu alkoholiniu gėrimu. Be to, net ir nustačius bei įrodžius, kad asmuo alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro, tai negali daryti įtakos AKĮ pažeidimo nustatymui, nes AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta pardavimo vartoti vietoje sąlyga turi būti nustatinėjama alkoholinių gėrimų pardavimo metu – pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento.

40. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nėra panaši ar analogiška šiai bylai.

41. Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta dar ir tai, kad Nutarimas priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą.

42. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

43. Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu objektyviai ir išsamiai įvertinęs byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje buvusius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus prieštaravimus, teisingai ir pagrįstai Nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

44. Atsakovo teigimu, visi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti, bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, 4 dalies 3 punkte nustatytų draudimų nesilaikymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nustatyto pažeidimo, administracinei bylai išnagrinėti yra reikšmingas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-352-359/2018 bei šioje byloje dalyvavusių asmenų duoti paaiškinimai.

47. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

49. Pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais.

50. Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

51. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Pareiškėjas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

53. Pirkėjo nuoseklūs ir aiškūs paaiškinimai iš karto po sulaikymo, jo paaiškinimai 2018 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokole ir tos pačios dienos nutarime, 2018 m. balandžio 19 d., t. y. po maždaug pusantro mėnesio, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuoti parodymai, kad pirkėjas atpažino R. B. (buvusi V.), kaip pardavėją, pardavusią jam ginčo alkoholį, aplinkybė, kad pirkėjas administracinio nusižengimo tvarka jam paskirtą baudą sumokėjo 2018 m. balandžio 23 d., Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 23.25 val. iš pareiškėjui priklausančio parduotuvės-baro išėjo jaunuolis, kuris išsinešė plastikinį bokalą, uždengtą dangteliu, su alkoholiniu gėrimu „Trejos devynerios“, nesant duomenų, kad policijos pareigūnai galėjo daryti poveikį pirkėjui, dėl ko pirkėjo paaiškinimai neatitiktų objektyvumo kriterijų, ar pareiškėjo suinteresuotumo pakenkti pareiškėjui ar jo darbuotojams, taip pat prieštaringumu bei nuoseklumo trūkumu pasižymintys R. B. (buvusi V.) parodymai (pirminiame paaiškinime 2018 m. kovo 14 d. nurodė, kad apskritai nepažįsta M. L., o 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje paaiškino, nors nepažįsta šio asmens, bet pamena, kad šio vaikino paprašė dokumento ir kad alkoholį šiam vaikinui nupirko kitas asmuo) leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad Departamentas Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 4 dalies 3 punkte nustatytus (nutarties 49–50 punktai) draudimus. Nors administracinio nusižengimo byloje teismui ir nepakako neabejotinų įrodymų taikyti administracinę atsakomybę pardavėjai R. B. (buvusi V.), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas yra atsakingas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 4 dalies 3 punkte nurodytus pažeidimus, nes būtent dėl pareiškėjo nepakankamų priemonių taikymo jam priklausančiame parduotuvėje-bare 2018 m. kovo 2 d. (penktadienį) vakare po 20 val., 20 metų neturinčiam M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo parduotuvėje-bare pavyko įsigyti alkoholinį gėrimą išsinešimui.

54. Dėl pareiškėjo akcentuojamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-352-359/2018 ir joje priimto procesinio sprendimo reikšmingumo nagrinėjamai administracinei bylai, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016). Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1113-415/2020). Juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-261/2021).

55. Pasisakydama dėl nutarties 38 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Bendrovė laikosi (laikėsi) AKĮ reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad AKĮ nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais, teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios.

56. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl termino Nutarimui priimti, kurį, pareiškėjo teigimu, atsakovas praleido, teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, jog AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr., pvz., 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-964/2014 ir kt.).

58. Departamentui visos su pažeidimu susijusios aplinkybės paaiškėjo ir terminas nutarimui Nr. ATK2-85/18 priimti skaičiuojamas tik nuo 2018 m. balandžio 30 d., t. y. protokolo Nr. ATK2-078 surašymo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų terminų.

59. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

60. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė