2022-04-06 Nr. AB-8129-3-61-3-00388-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1854-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00388-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. N. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38738 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 6K-150 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) miestuose, vertėsi (duomenys neskelbtini), todėl yra persekiojamas karinių grupuočių, kurias remia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir teigė, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą prieglobsčiui suteikti. Paaiškino, jog negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), todėl kyla individuali grėsmė jo saugumui, laisvei, gyvybei ir sveikatai, taigi tyrimo metu nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui negresia individuali ir reali grėsmė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) veikia įtakingos (duomenys neskelbtini), kurias remia (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų. (Duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija. (Duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už nelegaliai (duomenys neskelbtini), kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

5. Pareiškėjas teigė, jog jis yra priskiriamas padidintos rizikos grupei, nes iš kilmės šalies išvyko būdamas nepilnamečiu. Mano, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo rėmėsi Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau minėtos išimties pareiškėjo atveju nėra. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės šalies buvo įtakotas saugaus gyvenimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl skundžiamas Sprendimas turėtų būti naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neužtikrino žodinio jo skundo nagrinėjimo, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teisę būti išklausytam. Būtinybė sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Skundai nagrinėjami labai greitai, minimizuotas apskundimų terminas, todėl negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo, kai tokia galimybė įtvirtinta teisės aktuose.

8. Pareiškėjo tvirtinimu, jo individuali situacija nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamosios teritorijoje vykstančių karinių grupuočių prievartos civiliams problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra padėtimi ir pareiškėjo individuali persekiojimo rizikos tikimybė. Mano, kad tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto.

9. Pareiškėjas taip pat nesutiko su skundžiamo Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Migracijos departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

10. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje skundą prašė patenkinti skunde nurodytais argumentais.

11. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

12. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas apklausos metu paaiškino, jog jis (duomenys neskelbtini), asmeniškai jam kilmės valstybėje niekas negrasino. Prieš 2 savaites iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vyresnysis brolis, kuris gyvena pas tetą (tėvo seserį) gavo (duomenys neskelbtini). Beveik tuo pačiu metu grasintojai ant tetos namo sienos užrašė grasinantį užrašą: „(duomenys neskelbtini)“. Vyriausiasis brolis jam ir kitam broliui pasakė, kad (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, šį laišką parašė ir užrašą užrašė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad jam asmeniškai niekas negrasino. Bandant išsiaiškinti, kokia grėsmė kyla pareiškėjui, pareiškėjas teigė - „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios savo subjektyvios nuomonės neparėmė jokiais objektyviais įrodymais ar paaiškinimais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), o sesers vyras – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą pripažino nenuosekliu, abstrakčiu, o pareiškėjo argumentus, prieštaraujančius surinktai valstybės kilmės informacijai. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paminėtos sukarintos grupuotės įeina į (duomenys neskelbtini) oficialias Liaudies mobilizacijos pajėgas, kurios kartu su šiomis grupuotėmis kovojo prieš (duomenys neskelbtini) valstybę, o šiuo metu siekia išlaikyti (duomenys neskelbtini) įtaką šalies valdžioje ir (duomenys neskelbtini) dominuojančiuose regionuose. Nei vienos iš šių organizacijų tikslas nėra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) privalo persekioti (duomenys neskelbtini) provincijos ir miesto policijos pajėgos, kurių paskirtis yra kovoti su nusikaltėliais ir įstatymų pažeidėjais.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog vyresnysis brolis, kuris gyvena pas tetą, papasakojo jam apie (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui sąmoningai teikė klaidinančią informaciją, t. y. teikdamas prieglobsčio prašymą, savo gimimo datą nurodė klaidingai, tačiau antrinės apklausos metu nurodė, kad tyčia pamelavo pareigūnams apie jo gimimo datą, kad tikroji data yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) metai. Jis nepateikė dokumentų, įrodančių, kuriais tiksliai metais jis gimė. Atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, į sąmoningą bandymą apgauti Lietuvos valstybės pareigūnus, nurodant netikslią gimimo datą, Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas ir atmestinas.

14. Migracijos departamentas, apibendrinęs ir įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją nenustatė persekiojimo, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) - gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgęs į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl sprendė, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų kriterijų ir nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Be to, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas ar žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

15. Migracijos departamentas akcentavo, kad pareiškėjo nurodyta veikla, kuria jis tariamai užsiėmė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), prieštarauja (duomenys neskelbtini) priimtiems teisės aktams, todėl pareiškėjas, suvokdamas, kad tai užtraukia atsakomybę, galėjo ja neužsiimti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo laikomas patikimu, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo profilis atitinka jo nurodytas grupuotes dominančių asmenų profilio, todėl tyrimo metu buvo įvertinta, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė. Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą Sprendimą, o jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų kriterijų.

16. Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas Lietuvoje buvo sulaikytas ir prisistatė nepilnamečiu, nepateikė kelionės dokumento ar jo kopijos, todėl atsakovas negali jo nurodytų anketinių duomenų įvertinti kaip patikimų ir nustatytų, tuo labiau, kad pareiškėjas savo pasakojimą dėl amžiaus keitė. Aplinkybė, kad asmuo yra nepilnametis, savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį, nes Migracijos departamentas tyrimo metu įvertina, ar yra Įstatymo pagrindai suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Išsamaus tyrimo metu tokių pagrindų nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga.

17. Atsakovo vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti, kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti.

18. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini, kaip proporcingi.

19. Migracijos departamento tvirtinimu, tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

20. Atsakovo teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21. Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo A. A. N. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38738 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38738 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. A. N. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento Komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 6K-150 dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. liepos 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė keturis asmenis, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp jų buvo ir pareiškėjas A. A. N.; visi sulaikyti asmenys su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumentų; 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį; 2021 m. spalio 21 d. atlikta apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), politine veikla neužsiima, politinėms partijoms nepriklauso. Gyveno (duomenys neskelbtini) miestuose. Teigė, kad sąmoningai melavo Lietuvos pareigūnams nurodydamas netikslią savo gimimo datą. Nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini), o dabar tvirtina, jog gimė (duomenys neskelbtini). Melavo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jam nepažįstamas asmuo pasakė, kad jeigu jis pasakys tikslią savo gimimo datą, tai jį išskirs su broliais ir jis jų daugiau nebematys. Prieglobsčio prašytojas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jo teiginius. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad nuo 2019 metų pabaigos kartu su broliais (duomenys neskelbtini). Jie dirbo asmeniui vardu A. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šiame mieste (duomenys neskelbtini) draudžiama. Pareiškėjo šeima sunkiai gyveno, trūko pinigų. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties gyventi pasidarė sunkiau. Apie jų neteisėtą veiklą sužinojo kaimynai. Jie išsigando ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) vietovę, fermą, o vėliau į (duomenys neskelbtini). Dvi savaitės prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jų vyresnysis brolis, kuris gyvena pas tetą (tėvo seserį) gavo (duomenys neskelbtini). Beveik tuo pačiu metu grasintojai ant tetos namo sienos užrašė grasinantį užrašą: „(duomenys neskelbtini)“. Vyriausiasis brolis jam ir kitam broliui pasakė, kad (duomenys neskelbtini). Paminėjo šias grupuotes: (duomenys neskelbtini) grupuotės centras yra (duomenys neskelbtini) mieste. Jis patvirtino, kad jam asmeniškai niekas negrasino. Paklaustas jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), tai kas jam grėstų, atsakė: „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad į Lietuvą atvyko kartu su 2 broliais. Kitas brolis gyvena (duomenys neskelbtini), o sesers vyras – (duomenys neskelbtini).

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei pateiktus papildomus įrodymus, Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

25. Pirmosios instancijos teismas, iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, jog Migracijos departamentas ištyrė su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes surinktos apie kilmės valstybę informacijos kontekste. Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, į sąmoningą bandymą apgauti Lietuvos valstybės pareigūnus, nurodant netikslią gimimo datą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Teismas taip pat konstatavo, jog tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų, o tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

26. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, atsakovas vadovavosi EPPB 2021 m. gairėmis, kuriose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, EPPB nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, paneigiančios Migracijos departamento surinktus duomenis. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), teismas nenustatė.

27. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, todėl, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui pagrįstai pritaikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

29. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, jog Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingas ir protingas, todėl šią dalį pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeisdamas šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu pažymėjo, kad skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teismas byloje nenustatė ir pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios esminės aplinkybės, susijusios su pagrindais suteikti jam prieglobstį, buvo nenurodytos ir neįvertintos. Tai, kad Komisija pritarė Migracijos departamento Sprendimui nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir nemotyvuotu.

31. Nenustatęs pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą, teismas atmetė šiuos pareiškėjo reikalavimus. Teismas taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 32. Pareiškėjas A. A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

33. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

34. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė jo saugumui, laisvei, gyvybei ir sveikatai.

35. Pareiškėjo tvirtinimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą.

36. Pareiškėjas pažymi, jog EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio aktas, nėra privalomas, o šioje ataskaitoje pateikta apibendrintoji informacija yra vienerių metų senumo, taigi atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus.

37. Pareiškėjo įsitikinimu, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38738 ir Komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 6K-150 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, pagrįstumo.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

43. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Migracijos departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė draudimo atvykti ir apsigyventi duomenų įvedimą į C.SIS II sistemą terminą iki 2 (dviejų) metų bei Komisijos sprendimo dalį.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą, nesutiko su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas; nurodė, jog atsakovas nesurinko naujausios bei aktualiausios informacijos, kuri leistų tinkamai individualiai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes sprendžiant dėl pareiškėjo persekiojimo baimės ir išvykimo iš kilmės šalies motyvų.

46. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjų skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

48. Ginčo teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

50. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

51. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

52. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

55. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad: 2021 m. liepos 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė pareiškėją nelegaliai kirtusį Lietuvos Respublikos sieną; 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, asmens dokumento nepateikė; 2021 m. spalio 21 d. atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), politine veikla neužsiima, politinėms partijoms nepriklauso. Gyveno (duomenys neskelbtini) miestuose. Pareiškėjas melavo Lietuvos pareigūnams, nurodydamas netikslią savo gimimo datą. Jis teigė, kad gimė (duomenys neskelbtini), o dabar tvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Melavo todėl, kad (duomenys neskelbtini) jam nepažįstamas asmuo pasakė, kad jeigu jis pasakys tikslią savo gimimo datą, tai jį išskirs su broliais ir jis jų daugiau nebepamatys. Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad nuo 2019 metų pabaigos kartu su broliais (duomenys neskelbtini). Jie dirbo asmeniui vardu A. Jis motociklu (duomenys neskelbtini). Šiame mieste (duomenys neskelbtini). Dvi savaitės prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jų vyresnysis brolis, kuris gyvena pas tetą (tėvo seserį) gavo (duomenys neskelbtini). Beveik tuo pačiu metu grasintojai ant tetos namo sienos užrašė grasinantį užrašą: „(duomenys neskelbtini)“. Vyriausiasis brolis jam ir kitam broliui pasakė, (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas tikina, (duomenys neskelbtini). Tik nežino, (duomenys neskelbtini). Paminėjo šias grupuotes: (duomenys neskelbtini) grupuotės centras yra (duomenys neskelbtini) mieste. Jis patvirtino, kad jam asmeniškai niekas negrasino. Paklaustas jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), tai kas jam grėstų, atsakė: „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad į Lietuvą atvyko kartu su 2 broliais. Kitas brolis gyvena (duomenys neskelbtini), o sesers vyras – (duomenys neskelbtini).

56. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis), Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiško smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

58. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias jį išvykti iš kilmės šalies, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, o nurodomas aplinkybes nėra pagrindo vertinti, kaip sudarančias individualaus persekiojimo grėsmę dėl pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo, jo nepagrindimo objektyviais duomenimis, ką ir nurodė Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimo trūkumus (prieštaravimus), nekonkretumą. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas nenuoseklus, abstraktus, o nurodomi argumentai prieštarauja surinktai valstybės kilmės informacijai. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog pats asmeniškai nepatyrė persekiotojų persekiojimo, jam asmeniškai niekas negrasino. Be to, pareiškėjas nepažinojo grasintojų ir kokiai grupuotei jie priklauso. Apklausų metu paminėjo tris sukarintas (duomenys neskelbtini) grupuotes: (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nustatyta, kad šios grupuotės įeina į (duomenys neskelbtini) oficialias Liaudies mobilizacijos pajėgas, kurios kartu su šiomis grupuotėmis kovojo prieš (duomenys neskelbtini) valstybę, o šiuo metu siekia išlaikyti (duomenys neskelbtini) įtaką šalies valdžioje ir (duomenys neskelbtini) dominuojančiuose regionuose. Tyrimo metu nustatyta, kad nei vienos iš šių grupuočių tikslas nėra persekioti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) provincijos ir miesto policijos pajėgos, kurių paskirtis yra kovoti su nusikaltėliais ir įstatymų pažeidėjais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vyresnysis brolis, kuris gyvena su pareiškėjo teta, papasakojo jam apie grasinimus: gautą laišką ir užrašą ant namo sienos, tačiau pareiškėjas pats nematė šio laiško ir užrašo, neturi dokumentų, nuotraukų ar filmuotos medžiagos, patvirtinančios pareiškėjui adresuotus grasinimus. Taigi, nėra aišku, ar pareiškėjas iš tikrųjų sulaukė grasinimų, ar jie yra pramanyti. Be to, pareiškėjas apklausų metų bandė klaidinti Lietuvos pareigūnus, nurodydamas tikrovės neatitikančius duomenis (savo gimimo datą). Todėl atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jo prieštaravimus, į sąmoningą bandymą apgauti Lietuvos pareigūnus, pagrįstai pareiškėjo pasakojimas pripažintas nepatikimu ir neįrodytu.

59. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėjas persekiojimo grėsmę nagrinėjamu atveju sieja ne su valstybiniais subjektais, o su (duomenys neskelbtini) (nevalstybiniais subjektais). Vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), byloje nepateikta. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje buvo persekiojamas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, sąlygojančios prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) – gresia arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

60. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsakovas nenustatė ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento pateikta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją jo kilmės valstybėje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo, o pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, yra nepažeidžiamas. Todėl atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų reali grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką nenustatyta, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, neturi pagrindo teigti, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindi visos situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje. Aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis). Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. EPPB 2021 m. ataskaitoje yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti EPPB ataskaitoje pateiktais duomenimis.

62. Byloje surinkti duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos ir turėtų būti naikintinos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

64. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

65. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė