2fb1921d-a243-4cb3-856c-aa2cb9da69a2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1772-1079/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41557-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M.

S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 2017 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: M. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 00.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sugriebęs ranka sugyventinei S. S. už gerklės, jÄ smaugė ir, pargriovęs pastarÄ jÄ ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį kartų spyrė gulinčiai S. S. į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

M. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad S. S. yra buvusi jo žmona, jie yra oficialiai iÅ¡situokę, tačiau gyvena Å¡eimoje ir veda bendrÄ Å«kį. Su buvusia žmona turi bendrÄ mažametę dukrÄ G. S.. Visi gyvena jam priklausančiame bute. Su sugyventine santykiai yra geri. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 23.00 val. bÅ«damas neblaivus grįžo į namus, sugyventinės namuose nebuvo.

Grįžęs iÅ¡ karto nuėjo miegoti ir jos neieÅ¡kojo. Bemiegant jį pažadino S.. Pažadintas nesuprato, kÄ daro. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, nes jį pažadino. Jis supykęs su ja susistumdė ir jÄ sugriebęs už kaklo parvertė ant lovos. Po to lyg ir nustÅ«mė, ji parvirto ant grindų, tada jis laikė pačiupęs už rankų ir kelis kartus spyrė jai gulinčiai į įvairias kÅ«no vietas. Suprato, kad tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Jis pilnai prisipažįsta, kad sumušė savo sugyventinę, tačiau dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Jis jÄ apkaltino, kad ji jam daužė galvÄ telefonu, todėl kad pažadintam iÅ¡ miego skaudėjo galvÄ , pagalvojo, kad sugyventinė jį mušė, nors jam galvÄ jau skaudėjo einant miegoti. Pamena, kad buvo atėję ir kaimynai, tačiau kas vyko tarp jų, jis nepamena. Jis visiÅ¡kai prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmÄ sugyventinei bei dėl tokio savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡itaip pasielgė paveiktas alkoholio (b. l. 73-74; 83-84).

S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiÄ ja, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 22.30 val. ji iÅ¡ draugės grįžo į namus, buvo iÅ¡gėrusi alkoholio. Namuose miegojo girtas sugyventinis M. S.. Ji vyrÄ prižadino. Atsibudęs sugyventinis ant jos labai supyko, pradėjo jÄ miegamajame stumdyti, ranka griebė jai už gerklės. IÅ¡silaisvinusi ji mėgino pabėgti iÅ¡ buto, bet vyras jos neiÅ¡leido vis pargriaudamas ant grindų. Gulint jai ant grindų, sugyventinis laikydamas jai už rankų, kojomis jÄ spardė ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Kiek ilgai jis jÄ spardė, nepamena. IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , į jų butÄ atėjo kaimynai. Sugyventinis iÅ¡koneveikė jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Atėjus kaimynams, sugyventinis Å¡iek tiek nusiramino. Ji paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė, jog patyrė smurtÄ . Po vyro smurto ant nugaros matėsi mėlynės. Vyras smurtaudamas iÅ¡ jos tyčiojosi, įvairiais žodžiais niekino. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Konflikto metu ji ir sugyventinis buvo neblaivÅ«s. Dukra konflikto nematė, nes buvo pas kaimynus (b. l. 36-37).

M. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta Å¡iais byloje esančiais duomenimis: 2019 m. rugsėjo 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato tyrėjo Rimo Viečo tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame apraÅ¡ytos į įvykio vietÄ nuvykusių pareigÅ«nų nustatytos aplinkybės (b. l. 9); 2019 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apraÅ¡ytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. S. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas koridoriaus ir miegamojo kambario bendras vaizdas bei ant grindų pastebėtos kraujo dėmės (b. l. 18, 20-22);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė) duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.02 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ skambino galimai S. S., jokios informacijos nesuteikė, girdimi konflikto garsai (b. l. 24-28); 2019 m. rugsėjo 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Juodpalio tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios S. S. paaiÅ¡kinimas, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 00.50 val. vyras parvertęs ant lovos, rankomis ir kojomis keletÄ kartų smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, paėmęs už kaklo, smaugė, parvertęs ant grindų, keletÄ kartų spyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ (b. l. 29-32); asmens blaivumo testo rezultatų Å¡aknelėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., 1.44 val., kaltinamajam M.

S. nustatytas 1,58 promilių girtumas, o 2019 m. rugsėjo 28 d., 1.48 val., S. S. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 33, 67). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos narių sÄ voka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad M. S. asmeninio konflikto metu 2019 m. rugsėjo 28 d. sugriebęs ranka sugyventinei S. S. už gerklės, jÄ smaugė ir, pargriovęs pastarÄ jÄ ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį kartų spyrė gulinčiai S. S. į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo M. S. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiÅ«lyti baigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Ä®tariamajam sutikus, 2019 m. spalio 1 d. buvo suraÅ¡ytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu, Å¡io proceso tvarkÄ ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu (b. l. 98, 101-102).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). M. S. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau vienÄ kartÄ teistas, vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, abu minėti atvejai – dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 47-49), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57-62), dirba (b. l. 63).

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminÄ mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai). Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, M. S. skirtini įpareigojimai – visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).

Teismo įsitikinimu, Å¡ių įpareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimÄ . Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. S. paskirtÄ bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.44 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.40 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad M.

S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog M. S. ne pirmÄ kartÄ smurtavo prieÅ¡ savo artimuosius, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja S. S.. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Kaltinamajam M. S. iÅ¡aiÅ¡kintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį.

Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam M. S. iÅ¡aiÅ¡kintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, nusprendė: M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. S. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; toliau dirbti arba bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 01.44 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.40 val., ir laikyti, kad M.

S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, M. S. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. S. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja S. S.. IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

M. S. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ Ä¯teikti pasiraÅ¡ytinai. Informuoti kaltinamÄ jį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai iÅ¡vykęs – nuo įteikimo kam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Sigita Rozgaitė