2013-12-11 Nr. AB-9809-3-65-3-00216-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-1023/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00216-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Rokiškio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. L. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (pavadintas „pareiškimu“, b. l. 2–4), prašydama: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Panevėžio skyriaus Rokiškio skyrių (toliau – ir Rokiškio skyrius) išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos senatvės pensijos dalį – 17 274,93 Lt; 2) atnaujinti skundo padavimo terminą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b. l. 18–19) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. spalio 11 d. pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo skunde duomenų apie tai, kada ji gavo Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. atsakymą Nr. (6.5)I-3028, nepateikė. Dėl šios priežasties pareiškėja įpareigotina pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus (voką su pašto įstaigos žyma, pašto įstaigos išduotą pažymą ir pan.) apie tai, kada ji per pašto įstaigą gavo Fondo valdybos atsakymą Nr. (6.5)I-3028. Be to, pareiškėja įpareigotina teismui pranešti, ar ji nėra pasinaudojusi savo teise apskųsti Fondo valdybos atsakymą Nr. (6.5)I-3028 Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad Fondo valdybos atsakyme Nr. (6.5)I-3028 suformuluotas sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi ir 35 straipsniu, yra skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjos keliamo ginčo dalykas ir pagrindas sietini su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pareiškėja A. L. 2013 m. spalio 11 d. teismui pateikė patikslintą skundą (pavadintą „patikslintu pareiškimu“, b. l. 21–24).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi (b. l. 30–32) A. L. skundą atsisakė priimti ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnis. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, asmenys dėl pažeistų teisių į pensiją, visų pirma, privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šio subjekto sprendimai, netenkinantys pareiškėjų, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pastarajam subjektui nepatenkinus reikalavimo, Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų pensijų klausimais nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą, kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Fondo valdybai. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, skundai Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų bei veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato valdybos direktorius (VSD įstatymo 37 str. 1 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija).

Taigi, tiek ankstesnės, tiek ir šiuo metu galiojančios teisės normos įsakmiai nustato, kad ginčams dėl pažeistų teisių į pensiją spręsti taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokios teisės aktų tvarkos laikomasi ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-519/2013).

Remiantis prie skundo pridėtų dokumentų duomenimis, daroma išvada, kad A. L. 2013 m. balandžio 8 d. prašymu kreipėsi į Rokiškio skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo. Rokiškio skyrius 2013 m. balandžio 18 d. parengė atsakymą Nr. (10.1)3-17676, kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo susidariusį 17 284,93 Lt dydžio senatvės pensijos skirtumą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2013 m. balandžio 24 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Pastaroji institucija 2013 m. gegužės 8 d. parengė atsakymą Nr. (6.5)I-3028, kuriame nurodė, jog A. L. yra praleidusi Pensijų įstatymo nustatytą 3 metų kreipimosi terminą, todėl jos skundą atsisakoma nagrinėti. Be to, pareiškėjai buvo išaiškinta, kad, pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Taip pat Fondo valdyba įvardintame rašte pareiškėjai aiškiai nurodė, kad, nesutikdama su šiuo sprendimu, per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. atsakymą Nr. (6.5)I-3028 jai įteikė UAB „Greitasis kurjeris“ darbuotojas ir pateikė tai patvirtinančios pažymos kopiją. Be to, pareiškėja pripažino, kad Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. atsakymo Nr. (6.5)I-3028 nustatyta tvarka neapskundė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos keliamas materialinis reikalavimas, kuriam pagal VSD įstatymo 37 straipsnio 1 dalį yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Fondo valdyboje iš esmės nebuvo išnagrinėtas. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Rokiškio skyriaus įpareigojimo išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą 17 274,93 Lt dydžio senatvės pensijos dalį atsisakytina priimti. Teismas, priimdamas nurodytą procesinį sprendimą, atsižvelgia ir į LVAT formuojamą teisminę praktiką (2013 m. spalio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-815/2013; 2013 m. spalio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. AS438-818/2013; 2013 m. spalio 16 d. adm. byloje Nr. AS525-813/2013).

Atsisakius priimti skundo materialinį reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas nesvarstys pareiškėjos prašymo dėl įstatymo nustatyto procesinio termino skundui paduoti atnaujinimo.

III. Pareiškėja A. L. atskiruoju skundu (b. l. 25) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį.

Pareiškėja pažymi, kad į teismą ji kreipėsi su reikalavimu įpareigoti atsakovą išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau nei Fondo valdybos atsakymo Nr. (6.5)I-3028, nei Rokiškio skyriaus atsakymo Nr. (10.1)3-17676 neskundė. Atsižvelgiant į tai, ji neteikė teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo termino. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas nepraleistas, nes apie pagrindo kreiptis su prašymu išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką buvimą pareiškėja sužinojo tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos A. L. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą, iškėlė tik reikalavimą įpareigoti Fondo valdybos Rokiškio skyrių išmokėti jai 17 274,93 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus sprendimų neginčijo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai A. L. nebuvo išmokėta valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis už 2010-2011 metus dėl Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnių ir 8 straipsnio 1 dalies taikymo. 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėja kreipėsi į Rokiškio skyrių, prašydama paskaičiuoti jai, kaip dirbančiai pensininkei, 2010-2011 metais neišmokėtos pensijos dydį bei išmokėti nepriemoką (b. l. 8). Fondo valdybos Rokiškio skyrius 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (10.1)3-17676 (b. l. 10–11) pateikė pareiškėjai informaciją apie paskirtą ir pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat nurodė, kad šiuo metu išmokėti skirtumą tarp perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnius ir išmokėtos pensijos, nėra teisinio pagrindo. 2013 m. balandžio 24 d. A. L. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti 2010-2011 metais neišmokėtą pensijos dalį – 17 284,93 Lt, o prie 2013 m. balandžio 24 d. skundo pridėjo Fondo valdybos Rokiškio skyriaus atsakymo dėl neišmokėtos pensijos dalies kopiją. Fondo valdyba 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.5)I-3028 (b. l. 12–13) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. balandžio 24 d. skundą, nes A. L. praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-583/2012).

Pažymėtina, jog institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Pensijų įstatymo 45 straipsnyje, pagal kurį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal naujos redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai VSD įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei VSD įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., LVAT 2013 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį adm. byloje Nr. AS520-789/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį adm. byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.). Be to, tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė LVAT praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) priėmimo (pvz., LVAT 2008 m. gegužės 28 d. nutartis adm. byloje Nr. AS39-325/2008, 2011 m. sausio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-29/2011).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, LVAT praktiką, įvertinus pareiškėjos skundo turinį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėja turėjo laikytis.

Nors pareiškėja skunde bei atskirajame skunde nurodė, kad 2013 m. balandžio 24 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl Rokiškio skyriaus 2013 m. balandžio 18 d. atsakymo Nr. (10.1)3-17676, kuriuo buvo nurodyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijų dalies, t. y. pareiškėja pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą, tačiau, kaip matyti iš Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3028, juo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. balandžio 24 d. skundą, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą, t. y. nebuvo iš esmės išnagrinėtas klausimas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-3028 yra aiškiai įvardyta šio akto apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad iki 2013 m. gegužės 24 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra apskundusi Fondo valdybos sprendimą atsisakyti nagrinėti jos prašymą ar kad Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą.

Kaip jau buvo minėta, Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei VSD įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal VSD įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju nėra tokio Fondo valdybos sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjos skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3028 pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Šiuo sprendimu buvo pareiškėjai nurodyta, kad ji praleido Fondo valdybos Rokiškio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą, t. y. praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą. Jeigu pareiškėja nesutinka su šiuo Fondo valdybos sprendimu, jame konstatuota aplinkybe, kad ji praleido minėtą terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, A. L. šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. AS520-789/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS552-717/2013).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos laikymosi kreipiantis į teismą, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo argumentų, susijusių su praleistu 3 metų terminu bei galimomis šio termino praleidimo priežastimis.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos skundo priimtinumo. Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos A. L. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė