2018-10-03 Nr. AB-17591-3-61-3-01274-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1438-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.1; 12.13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V. ir V. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-648 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 68-61 (toliau – ir VMI sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas pagal 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2733 įsigijo 1/2 dalį 0,0627 ha bendro ploto sodininkų bendrijų žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) ir 1/2 dalį sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą dalį Žemės sklypo ir minėto pastato pagal tą pačią sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo pareiškėjo tėvai L. V. ir V. V. Šis nekilnojamasis turtas įsigytas už bendrą 150 000 Lt sumą, kuri, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, sumokėta pirkėjų lygiomis dalimis prieš pasirašant sutartį. Sodo pastatas sunaikintas ir išregistruotas pagal 2012 m. birželio 25 d. asmens prašymą Nr. 3940359. Pareiškėjui ir sutuoktiniams L. ir V. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. GN/798/09-0838 naujos statybos vienbučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trys A.M.“ parengtą projektą statyti.

3. Pareiškėjas 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad gyvenamojo namo su pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), statybas vykdė rangos bei ūkio būdu ir apytiksliai patyrė apie 220 000 Lt asmeninių išlaidų. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2009 m. rugsėjo 14 d. Rangos sutartį Nr. 2009-09-14/01, pasirašytą su UAB „Micaras“, 2010 m. balandžio 9 d. ir 2010 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartis, pasirašytas su J. P., 2010 m. balandžio 16 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su A. V., 2010 m. gegužės 5 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su V. I., 2009 m. birželio 28 d. UAB „Nuotekų priežiūra“ pinigų priėmimo kvitą. Pareiškėjas pagal pateiktus dokumentus sumokėjo 120 000 Lt (20 000 + 39 000 + 23 000 + 35 000 + 3 000). Pagal Pareiškėjo 2013 m. kovo 22 d. paaiškinimą apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas bei jo 2014 m. spalio 8 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. pateiktus papildomus paaiškinimus apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas, be aukščiau nurodytų 120 000 Lt išlaidų pagal pateiktas rangos sutartis, pareiškėjas nurodė Namo statybai bei jo įrengimui apytiksliai išleidęs 105 700 Lt. Tuo pačiu dalį Namo statybai reikalingų medžiagų už 49 187,17 Lt sumą pirko pareiškėjo tėvai. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo bei jo tėvų paaiškinimus, Namo statyboms išleido 274 887 Lt (120 000 Lt + 105 700 Lt + 49 187 Lt).

4. Pareiškėjas su savo tėvais pasirašė 2012 m. birželio 25 d. susitarimą dėl Namo įregistravimo, pagal kurį sutarta, kad, neatsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių patirtų išlaidų sumą, nuosavybė bus įregistruota po ½ dalį pareiškėjo ir tėvų vardu. Pagal 2012 m. gegužės 28 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei pareiškėjo ir jo tėvų 2012 m. birželio 25 d. susitarimą pareiškėjas įregistravo ½ dalį Namo, kita ½ Namo dalis įregistruota pareiškėjo tėvų L. V. ir V. V. po ¼ dalį kiekvienam.

5. Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktą pareiškėjo užsakymu UAB „Turto spektras“ atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą, 2013 m. kovo 7 d. Namo vertė buvo 454 000 Lt. Vilniaus AVMI, atsižvelgdama į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 2012 m. kovo 30 d. nurodytą 505 100 Lt Namo vertę, pareiškėjo nurodytas 274 887 Lt (įskaitant tėvų sumokėtus 49 187,17 Lt) statybos išlaidas, patikrinimo metu užsakė nepriklausomo vertintojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Namo statybos sąnaudų ekspertizę kiekvienų (2009–2012) metų pabaigai. Nesutikdamas su šia ekspertize, pareiškėjas 2015 m. kovo 27 d. pateikė eksperto Ž. J. (kvalifikacijos atestatas Nr. 15408) palyginamuosius sąmatinius skaičiavimus, pagal kuriuos būtų galima statyti panašų objektą, kuriuose nurodyti statybos išlaidų paskaičiavimai 2009–2010 m. kainomis 638 036,4 Lt sumai ir 2015 m. balandžio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė dalies medžiagų įsigijimo kainas. Atsižvelgusi į 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjo paaiškinimą, Vilniaus AVMI įvertino ir perskaičiavo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir pareiškėjo pateiktos eksperto Ž. J. lokalinėse sąmatose nurodytas palyginamąsias statybos išlaidas ir konstatavo, kad atlikus Namo statybos išlaidų apskaičiavimą pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ekspertizę ir pareiškėjo pateiktas eksperto Ž. J. lokalines sąmatas, nustatytas nedidelis apskaičiuotų statybos išlaidų sumų skirtumas, nustatant pareiškėjo patirtas statybos išlaidas, vertintos pareiškėjo pateiktos eksperto Ž. J. lokalinės sąmatos ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatytos Namo statybos išlaidos 2009 m. – 210 843 Lt, 2010 m. – 114 094 Lt (iš viso – 324 937 Lt).

6. Įvertinusi pareiškėjo pajamas ir lėšas, turėtas banko sąskaitose, Vilniaus AVMI konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,3 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,6 Lt, 2012 m. – 19 790,9 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų sumas, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

7. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 20 d. teiktame paaiškinime nurodė Namo statybų eigą, visų medžiagų kainas, darbus, kuriuos vykdė savo jėgomis – rangos bei ūkio būdu, pateikė pakoreguotas statybų sąmatas, kurias jis koregavo, atsižvelgdamas į savo lėšomis įsigytas medžiagas, savo jėgomis atliktus statybos darbus ir nurodė, kad Namo statybai 2009 m. išleista 147 606 Lt, namo vidaus įrengimui, valymo įrengimų montavimo išlaidoms, pirties vidaus apdailai, inžinierinių tinklų pajungimui 2010 m. išleista 103 800 Lt, Namo statybos darbams iš viso išleista 251 406 Lt nuosavų lėšų bei 49 200 Lt tėvai išleido medžiagų pirkimui.

8. Tuo pačiu pareiškėjas nesutiko su Vilniaus AVMI apskaičiuotomis vartojimo išlaidomis už 2010, 2011 ir 2012 m., kurios, jo nuomone, yra padidintos paskolos ir palūkanų išlaidomis. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas pareiškėjas nurodė išlaidas, į kurias buvo skaičiuotos visos pareiškėjo patirtos išlaidos: mokami mokėjimai V. V. (12 000 Lt per metus), draudimo išlaidos (3 551 Lt per metus), maisto, komunalinės, transporto išlaidos bei paskolos ir palūkanų grąžinimo bei mokėjimo išlaidos. Nurodė, kad visas šias išlaidas pareiškėjas susumavo ir papildomai iš tos sumos išskyrė paskolos mokėjimo išlaidas (visos išlaidos 2009 m. – 24 000 Lt, 2010 m. – 32 200 Lt, 2011 m. – 36 000 Lt, 2012 m. – 39 700 Lt). Pareiškėjo teigimu vartojimo išlaidos 2010 m. buvo 13 359 Lt, 2011 m. – 8 541 Lt, 2012 m. – 8 561 Lt, kai patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo 2010 m. vartojimo išlaidos – 16 649 Lt, 2011 m. – 20 449 Lt, 2012 m. – 24 149 Lt.

9. Teigė, kad Vilniaus AVMI sprendime tik iš dalies atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus (įrodymus). Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus sprendimais, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjo išlaidos atitinkamais mokestiniais laikotarpiais 115 360 Lt viršijo pareiškėjo gautas pajamas, nuo kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis pareiškėjui apskaičiuoti mokesčiai.

10. Pareiškėjas nesutiko su mokestinės bazės nustatymu. Vertindamas Namo statybos išlaidų vertę, manė, kad eksperto Ž. J. sudaryti sąmatiniai skaičiavimai įvertinti klaidingai. Jie buvo pateikti kaip lyginamoji medžiaga, siekiant įrodyti, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktas vertinimas yra nepagrįstas, jame nurodytos padidintos kainos, tačiau eksperto Ž. J. sudarytos sąmatos konkrečiai neatspindi individualaus statybų vertės vertinimo, t. y. joje neišskirta, kokie darbai buvo atlikti ūkio būdu, kokius darbus atliko įmonės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojos, o kuriuos – individualią veiklą vykdantys asmenys, už kuriuos darbus turėtų būti skaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, pelnas ir už kuriuos ne. Nurodė, kad vertinimas yra bendras, komercinio pobūdžio ir šiame mokestiniame ginče galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas išimtinai naudotųsi tik samdoma darbo jėga. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą informaciją ir pastabas, kuriose detaliai nurodyta statybų eiga ir faktinės aplinkybės, atliktų darbų kainą turėjo nustatyti pats mokesčių administratorius, įvertindamas surinktą ir jam pateiktą medžiagą, tačiau to mokesčių administratorius tinkamai nepadarė.

11. Pareiškėjas nurodė didelę dalį darbų atlikęs ūkio būdu kartu su tėvais, nesamdė nei statybinių bendrovių, nei darbuotojų, dėl ko nepagrįstai buvo skaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, pelnas, darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai. Pareiškėjas nurodė, kad su 2015 m. lapkričio 3 d. teiktu skundu mokesčių administratoriui pateikęs jo sudarytą išlaidų namo statybai palyginamąją lentelę, iš kurios matyti, kad išlaidų skirtumas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo sudarytų skaičiavimų yra net 141 910,99 Lt. Toks skirtumas susidarė dėl mokesčių administratoriaus nepagrįstai iš esmės visiems darbams padidintų kainų, taip pat dėl ūkio būdu pareiškėjo jo paties įsigytomis medžiagomis atliktų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų skaičiavimo. Mokesčių administratorius nepakankamai įsigilino, kokie darbai buvo atlikti ūkio būdu ir kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą.

12. Nurodė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktoje statybų sąnaudos ekspertizėje, kuria vadovavosi mokesčių administratorius, kiti projekte nenurodyti, bet būtini pagal statybos darbų technologiją, kiekiai įvertinti ir suskaičiuoti vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, kuria negalima vadovautis, nes ji taikoma statyboms, kurios atliekamos, remiantis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Tuo pačiu nurodė, kad STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nuo 2015 m. sausio 1 d. yra netekęs galios. Be to, pagal iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. gautą atsakymą UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nėra įrašyta į išorės vertintojų sąrašą, o ekspertizės aktą parengusiems asmenims nėra suteikta turto arba verslo vertintojo kvalifikacija. Todėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statybos sąnaudų ekspertizės aktas kelia rimtas abejones dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Tuo pačiu teigė, kad be teisėto pagrindo į pareiškėjo išlaidas įtraukti vidutiniai statistinių vartojimo išlaidų dydžiai. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų bandoma nustatyti realias pareiškėjo išlaidas. Pajamų ir išlaidų nustatymas ginčytinais metodais (abejotina statybos sąnaudų ekspertizės išvada) bei remiantis ginčytinais šaltiniais (vartojamųjų išlaidų paskaičiavimas, statistinių vartojimo išlaidų įtraukimas) negali būti pripažintas pagrįstu, ir teisėtu bei atitinkančiu protingumo bei teisingumo kriterijus (MAĮ 8 str. 3 d.).

14. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ir nustatydamas pareiškėjo mokestinę bazę bei priskaičiuodamas GPM bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir su jomis susijusias sumas pažeidė MAĮ 6 straipsnį, 8 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnį, 10 straipsnį, 67 straipsnį, 70 straipsnį, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles (toliau – ir Taisyklės), GPMĮ 2 straipsnį, 3 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 8 straipsnį, 27 straipsnį, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį.

15. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

16. Nurodė, kad Vilniaus AVMI atlikto patikrinimo metu pareiškėjo 2009–2012 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą. Vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 4 punkto nuostatomis.

17. Vilniaus AVMI pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais – komercinių bankų informacija apie pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis, ekspertų pateiktais sąmatiniais Namo skaičiavimais bei kita patikrinimo metu surinkta informacija ir apskaičiavo pareiškėjo 2009–2012 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Pagal Taisyklių 7 punkto nuostatas, apskaičiuodama mokesčio bazę, Vilniaus AVMI vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjo patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

18. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Namo statybos išlaidas nustatė pagal pareiškėjo pateiktą informaciją – eksperto Ž. J. sudarytas lokalines sąmatas, kurias patikrinimo metu koregavo pateiktais paaiškinimais ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatė tokias Namo statybos išlaidas: 2009 m. – 210 843 Lt, o 2010 m. – 114 094 Lt. Patikrinimo metu, apskaičiuojant Namo statybos išlaidas, buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinimą, buvo vertinami rangovo UAB „Micaras“ atliktų darbų priėmimo akte nurodyti darbai ir nustatyta, kad kai kuriais atvejais pareiškėjo pateikta informacija neatitinka mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų.

19. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė 2015 m. kovo 27 d. raštą dėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Namo sąmatos ir pateikė pirminę sąmatą. Kartu pareiškėjas pateikė Ž. J. sudarytas lokalines sąmatas, kurias palyginus su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytomis sąmatomis, nurodytų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentai skiriasi. Pareiškėjas, vykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymą, 2015 m. balandžio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sąmatose padidintos pridėtinės išlaidos, tačiau savo teiginio nekonkretizavo. Patikrinimo akte, apskaičiuojant Namo statybos išlaidas, buvo remiamasi pareiškėjo pateiktose Ž. J. sąmatose nurodytais tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentais. Pareiškėjas, susipažinęs su patikrinimo aktu, Vilniaus AVMI pateikė savo sudarytas lokalines sąmatas, kuriose nurodė analogiškus UAB „Micaras“ lokalinėse sąmatose nurodytiems tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentus. Atsakovas vadovavosi pozicija, kad pirminiai paaiškinimai laikomi patikimesniais. Todėl įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas pats pateikė Ž. J. sudarytas sąmatas ir nurodė, kad nesutinka su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodytais tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymą, 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinime nenurodė konkrečių tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentų, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog, apskaičiuojant Namo statybos išlaidas, pritaikyti netinkami tiesioginių ir netiesioginių išlaidų procentai, kadangi pareiškėjo argumentus dėl tiesioginių ir netiesioginių išlaidų dydžio laikė pareiškėjo gynybine pozicija jam jau žinant mokestinio patikrinimo rezultatus ir taip siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Teigė, kad pareiškėjo pateiktuose UAB „Micaras“ atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka UAB „Micaras“ lokalinėje sąmatoje nurodytų medžiagų kiekių bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktos gyvenamojo namo statybos sąnaudų ekspertizės metu nustatytų šiam gyvenamajam namui pastatyti panaudotų medžiagų kiekių. Todėl teigė, kad nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo argumentus dėl tiesioginių ir netiesioginių išlaidų dydžių.

20. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Vilniaus AVMI apskaičiuotų vartojimo išlaidų už 2010, 2011 ir 2012 m. Teigė, kad Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui el. paštu išsiuntė laišką, kuriame prašė pareiškėjo paaiškinti, iš kokių konkrečių išlaidų susidarė 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas nurodytos išlaidos, t. y. išlaidos. Iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 11 d. paaiškinimo nustatė, kad į nurodytas išlaidas pareiškėjas nebuvo įskaičiavęs paskolos ir palūkanų grąžinimo bei mokėjimo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus dėl vartojimo išlaidų dydžio vertino kritiškai, nurodomas aplinkybes laikė pareiškėjo gynybine pozicija, jau žinant mokestinio patikrinimo rezultatus ir taip siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.

21. Pareiškėjo patikrinimo tikslas buvo nustatyti statybos išlaidas, todėl, vertinant Namo statybos darbų vertę, neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktoje UAB „Turto spektras“ 2013 m. kovo 7 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nustatytą Namo 454 000 Lt rinkos vertę, nes į ją galėtų būti atsižvelgiama, jei pareiškėjas Namą ketintų parduoti. Turtas yra vertinamas tais atvejais, kai reikalinga nustatyti jo rinkos vertę, o statybos darbų ir medžiagų kainos nustatymas nėra turto vertinimas. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nevykdo vertinimo veiklos, todėl jai netaikomas reikalavimas atlikti turto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veikė neteisėtai. Kadangi pareiškėjas patikrinimo metu pateikė eksperto Ž. J. sudarytas lokalines sąmatas, kurias mokestinio patikrinimo metu koregavo, teikdamas paaiškinimus, Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Namo statybos išlaidas nustatė pagal pareiškėjo pateiktą informaciją. Kadangi patikrinimo metu, atlikus Namo statybos išlaidų apskaičiavimą pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ekspertizę ir pareiškėjo pateiktas eksperto Ž. J. lokalines sąmatas, atsižvelgus į pareiškėjo 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinimą, nustatytas nedidelis apskaičiuotų statybos išlaidų sumų skirtumas, Vilniaus AVMI, nustatydama pareiškėjo patirtas statybos išlaidas, vertino pareiškėjo pateiktas eksperto Ž. J. lokalines sąmatas, todėl teigė pagrįstai nustačiusi Namo statybos išlaidas, kurios 2009 m. sudarė 210 843 Lt, o 2010 m. – 114 094 Lt.

22. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,3 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,6 Lt, 2012 m. – 19 790,9 Lt pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, šių pajamų nedeklaravo, GPM nuo jų neapskaičiavo ir nemokėjo. Kadangi pareiškėjas patikrinimo ir mokestinio ginčo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais 62 608,3 Lt gautų pajamų, pareiškėjo 2009–2012 m. mokesčio bazė pagrįstai nustatyta, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 4 punkto nuostatomis, taikant 6.3.3 punkte įtvirtintą išlaidų metodą.

23. Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutiko.

24. Atsiliepime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir atsakovas VMI. Papildomai pažymėjo, kad, įvertinęs 2013 m. kovo 22 d. pateiktą informaciją, padarė išvadą, jog ne visi Namo statybos darbai buvo atlikti ūkio būdu, nes pagrindiniams statybos darbams buvo sudarytos rangos sutartys su rangovais, t. y. darbus atliko samdyta bendrovė ir fiziniai asmenys, su kuriais mokėtojas tik atsiskaitė. Nors Pareiškėjas 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime teigė, kad Namo statybos buvo vykdytos ūkio būdu, tačiau pagal pateiktus rangovo UAB „Micaras“ dokumentus nustatyta, kad pagrindinius statybos darbus atliko UAB „Micaras“. Įvertinus 2009 m. rugsėjo 14 d. rangos sutarties priedą (lokalinę sąmatą) ir 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktus, nustatyta, kad lokalinėje sąmatoje buvo numatyti daug didesni medžiagų kiekiai darbams atlikti, taip pat kad pareiškėjo pateiktuose UAB „Micaras“ atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka UAB „Micaras“ lokalinėje sąmatoje nurodytų medžiagų kiekių bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktos Namo statybos sąnaudų ekspertizės metu nustatytų šiam gyvenamajam namui pastatyti panaudotų medžiagų kiekių. Mokestiniam patikrinimui pareiškėjui nepateikus tikslios informacijos, kokie statybos darbai 2009–2012 metų laikotarpiu buvo atliekami atskirais metais, nurodžius, kad reikėtų vadovautis jo pateiktomis sutartimis ir kitais dokumentais, tam, kad būtų galima nustatyti Namo statybos laikotarpį, atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą informaciją ir dokumentus.

25. Pagal Kauno AVMI atliktų pareiškėjo tėvų L. ir V. V. mokestinių tyrimų metu pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, jų apmokėtos Namo statybos išlaidos sudarė 49 187,17 Lt. Dokumentai, patvirtinantys statybinių medžiagų pirkimą bei atsiskaitymą, nepateikti, todėl buvo įvertinta, kad pareiškėjas nepatyrė langų ir durų įsigijimo ir montavimo išlaidų, plokščių pagaminimo bei pristatymo išlaidų, dalies (16 000 Lt) stogo čerpių ir plytų įsigijimo išlaidų, kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad šias išlaidas apmokėjo pareiškėjo tėvai.

26. Tretieji suinteresuotieji asmenys V. V. ir L. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka.

27. Teigė, kad mokesčių administratorius Namo statybinę vertę grindė abejotina statybos sąnaudų ekspertizės išvada, ir skaičiuodamas pareiškėjo vartojimo išlaidas trečiųjų asmenų vartojimo išlaidų neskaičiavo. Namo statybą rangos bei ūkio būdu vykdė pareiškėjas su trečiaisiais asmenimis, buvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai, bet mokesčių administratorius reikalavo pagrįsti Namo statybinę vertę, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro byloje, taip teigdamas, kad pareiškėjui bei tretiesiems asmenims statybos kainavo brangiau, reikalaudamas pagrįsti darbus, atliktus ūkio būdu (nors teisės aktai to nenumato). Manė, kad mokesčių administratorius neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, be teisėto pagrindo į pareiškėjo išlaidas įtraukė tik pareiškėjo vidutinius statistinių vartojimo išlaidų dydžius, kurie realiai neatspindi, kiek piniginių lėšų buvo panaudota statant Namą. Trečiųjų asmenų vartojimo išlaidos nebuvo vertintos. Tokį pajamų ir išlaidų nustatymą ginčo laikotarpiu laikė nepagrįstu ir neteisėtu, neatitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijų. Teigė, kad mokesčių administratorius tik pareiškėją pripažino GPM mokėtoju, tačiau pajamas GPMĮ prasme gavo ir tretieji asmenys. Teisinių santykių, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, dalyviai buvo pareiškėjas ir tretieji asmenys, todėl ir ginčo pajamos turėjo būti vertinamos, kaip įgytos visų bendra valia.

II. 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-648 ir VMI 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 68-61. Įpareigojo Vilniaus AVMI iš naujo atlikti pareiškėjo G. V. mokestinį patikrinimą.

29. Teismas pažymėjo, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriam pritarė mokestinį ginčą nagrinėjęs centrinis mokesčių administratorius ir kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuotos GPM ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų sumos bei su jomis susiję delspinigiai ir baudos. Pareiškėjas ginčijo jam apskaičiuotų mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumą ir teisėtumą, nesutiko su vertinimu, kad tik pareiškėjas pripažintinas GPM mokėtoju.

30. Vilniaus AVMI 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-583 papildomai apskaičiavo pareiškėjui 5 035,32 Eur mokėtino GPM ir 1 087,81 Eur mokėtinų PSD įmokų. Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-648 patvirtino 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-583 ir nuo nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavo 2 410 Eur GPM delspinigių, 648 Eur PSD įmokų delspinigių bei skyrė 504 Eur GPM baudą ir 109 Eur PSD įmokų baudą. VMI 2016 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 68-61 patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 68-61.

31. Teismas vadovavosi MAĮ 2 straipsnio 17 dalimi, GPMĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, 2 straipsnio 15 dalimi, 3 straipsniu, 22 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo ½ dalį 0,0627 ha bendro ploto Žemės sklypo ir ½ dalį sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Kitą dalį įsigijo pareiškėjo tėvai L. V. ir V. V.

32. Pareiškėjas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. GN/798/09-0838 kartu su tėvais vykdė statybas ir 2012 m. birželio 25 d. kartu su tėvais pasirašė susitarimą, kuriame susitarė, kad, neatsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių patirtų išlaidų sumą, nuosavybė bus užregistruota po ½ dalį pareiškėjo ir jo tėvų L. ir V. V. vardu. Tačiau ginčijamais sprendimais mokesčių administratorius šio nekilnojamojo turto naudos gavėju pripažino tik pareiškėją ir jam priskaičiavo mokėtinas GPM ir PSD įmokų sumas.

33. Pareiškėjas ginčijo jam apskaičiuotų mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumą ir teisėtumą, nesutikdamas su vertinimu, jog ginčo pajamos gautos tik pareiškėjo, bet ne jo tėvų, kurie yra Namo bendraturčiai.

34. Ginčijamu aktu buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,30 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,6 Lt, 2012 m. – 19 790,9 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM. Pripažinus, kad pareiškėjo patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas, kurioms pateisinti pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, taikytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos mokesčio bazei nustatyti ir gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

35. Teismas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius neįvykdė pareigos pagrįsti sprendimą. Grindžiant skaičiavimais teiginį, kad mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, be teisėto pagrindo pareiškėjo pajamomis pripažintos ir jo tėvų pajamos, gautos disponuojant bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, kas prieštarauja GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatai.

36. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, kuriame nurodyta, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Fiziniams asmenims – bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip.

37. Vadovaudamasis ginčo teisiniams santykiams taikytinomis GPMĮ nuostatomis, teismas konstatavo, jog GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju (ši nuostata įtvirtina, jog „pajamų <...> gavimo momentu laikomas momentas <...>, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos <...>“) GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas (konkretus fizinis asmuo), kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu.

38. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius tik pareiškėją pripažino faktiškai gavusiu ginčo pajamas. Toks plečiamasis GPMĮ 3 straipsnio, kartu ir 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų šių nuostatų vertinimo kitų GPMĮ nuostatų kontekste. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir jo tėvų dalys ginčo turte nustatytos, taigi šiuo atveju ir pagal privatinės teisės nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str.).

39. Esant šioms aplinkybėms, ginčijami sprendimai laikyti priimtais pažeidžiant MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatas bei neatitinkantys bendrųjų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl panaikinti, o Vilniaus AVMI įpareigota iš naujo atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 3 p.).

III. 40. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas kartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai pažymi tokius aspektus:

40.1. Dėl teismo teiginio, kad nekilnojamojo turto naudos gavėju buvo pripažintas tik pareiškėjas, pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus AVMI 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-583 ir 2015 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-648 vietos mokesčių administratorius nesprendė klausimų, susijusių su pastatyto nekilnojamojo turto apmokestinimu ar tuo, kas iš pastatyto nekilnojamojo turto savininkų gavo pajamų natūra, įgijęs nuosavybės teisę į naujai sukurtą turtą. Iš minėtų mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, kad patikrinimo metu buvo tikrinama, iš kokių lėšų buvo statytas minėtas nekilnojamas turtas, t. y. ar pareiškėjas Namo statybai, vartojimo ir kitoms išlaidoms turėjo pakankamai pajamų, kurios gavimo metu buvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Mokestinio patikrinimo objektas buvo pareiškėjo pajamų gavimo ir išlaidų (įskaitant išlaidas Namo statyboms) patyrimo nustatymas tikrinamuoju laikotarpiu.

40.2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad be teisėto pagrindo pareiškėjo pajamomis pripažintos ir jo tėvų pajamos, gautos disponuojant bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, kas prieštarauja GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Akcentuoja, jog patikrinimo metu pareiškėjo tėvų pajamos nebuvo priskirtos pareiškėjo pajamoms. Pareiškėjo tėvų pajamos buvo vertinamos tik siekiant nustatyti, ar pareiškėjo tėvai turėjo finansinių galimybių prisidėti prie Namo statybų (kurias savo lėšomis finansavo ir vykdė pareiškėjas) 49 187,17 Lt suma, kurią pareiškėjo tėvai panaudojo statyboms. Vilniaus AVMI 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-583 5–6 puslapiuose yra įvertintos L. ir V. V. patirtos išlaidos statant Namą ir mokesčių administratoriaus konstatuota, jog „patikrinimo metu, nagrinėjant G. V. patirtas gyvenamo namo su pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas, vertinta, kad mokesčių mokėtojas nepatyrė langų ir durų įsigijimo ir montavimo išlaidų, plokščių pagaminimo bei pristatymo išlaidų, dalies stogo čerpių ir plytų įsigijimo išlaidų, kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad šias išlaidas apmokėjo mokesčių mokėtojo tėvai“. Nustatyta, kad Namo statybai pareiškėjo tėvai patyrė 49 187,17 Lt išlaidų, dėl ko bylos nagrinėjimo metu teisme ginčo nebuvo.

40.3. Teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, kadangi šis sprendimas visiškai neaktualus nagrinėjamam mokestiniam ginčui. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorio pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Tuo tarpu šiame mokestiniame ginče yra sprendžiamas klausimas, iš kokių pajamų pareiškėjas statė nekilnojamąjį turtą, ar pareiškėjas disponavo kitomis pajamomis, kurios jų gavimo momentu nebuvo apmokestintos GPMĮ nustatyta tvarka, kokią sumą neapmokestintų pajamų pareiškėjas panaudojo Namo statybai. Sprendžiant mokestinius ginčus bylose, kuriose mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo GPM bazę apskaičiuoja pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, vadovaujamasi kita praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60-2004, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1542/2010 ir kita).

41. Pareiškėjas G. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsiliepime pareiškėjas pažymi, kad mokestinio ginčo metu pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilo abejonės, ar mokesčių administratorius teisingai nustatė mokesčio bazę, nuo kurios apskaičiavo mokesčius, ar pagrįstai mokestinei bazei nustatyti buvo taikytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos ir GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Pareiškėjas nesutinka ir ginčija jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su vertinimu, kad tik pareiškėjas pripažintinas GPM mokėtoju, nes pajamas GPMĮ prasme gavo ir pareiškėjo tėvai. Bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą teisiniu požiūriu įgijo sūnus ir abu tėvai, taigi ir ekonominę naudą įgijo visi trys asmenys lygiomis dalimis. Mano, jog visiškai nesuprantamas apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad patikrinimo metu buvo tikrinama, iš kokių lėšų buvo statytas nekilnojamasis turtas, t. y. ar pareiškėjas namo statybai, vartojimo ir kitoms išlaidoms turėjo pakankamai pajamų, nes mokesčių administratorius savo priimto sprendimo objektyviais duomenimis nepagrindė. Kaip nepagrįstą vertina ir apelianto teiginį, jog teismas netinkamai taikė GPMĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

43. Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į atsakovo VMI apeliacinį skundą, kuriame palaiko VMI apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame pareiškėjui G. V. papildomai apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų sumos bei su jomis susiję delspinigiai ir baudos.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2733 nuosavybės teise įsigijo ½ dalį 0,0627 ha bendro ploto žemės sklypo ir ½ dalį sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Kitą dalį įsigijo pareiškėjo tėvai tretieji suinteresuotieji asmenys L. V. ir V. V. Šis turtas buvo įsigytas už bendrą 150 000 Lt sumą, kurią sumokėjo lygiomis dalimis pareiškėjas kartu su tėvais prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui ir jo tėvams tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. ir V. V. 2009 m. rugpjūčio 3 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/798/09-0838 naujos statybos vienbučiam gyvenamajam namui statyti. Pareiškėjas kartu su tėvais vykdė statybas ir 2012 m. birželio 25 d. kartu su tėvais pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad neatsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių patirtų išlaidų sumą, nuosavybę užregistruos po ½ dalį pareiškėjo ir jo tėvų L. ir V. V. vardu.

46. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos (taip pat ir išlaidos gyvenamojo namo statybai) tikrinamuoju laikotarpiu viršijo gautas pajamas, kurioms pateisinti pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mokesčio bazę nustatė ir gyventojų pajamų mokestį apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą, bei pripažino, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,30 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,6 Lt, 2012 m. – 19 790,9 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM.

47. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) plenarinės sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Šiame LVAT sprendime buvo nurodyta, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Fiziniams asmenims – bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip.

48. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje yra pažymėta, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

50. Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012).

51. Taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi , t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

52. Administracinėje byloje Nr. A7-158/2002 buvo sprendžiamas klausimas dėl pajamų, gautų disponuojant bendru turtu sandorių pagrindu, pripažinimo bendraturčių pajamomis ir jų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl pareiškėjo apmokestinimo GPM pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą teisėtumo ir pagrįstumo. Paminėtos administracinės bylos Nr. A7-158/2002 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis, kurioje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neturi precedento galios nagrinėjamoje administracinėje byloje.

53. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai remdamasis precedentu, neteisingai išaiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstą išvadą, jog mokesčių administratorius, pagrįsdamas skaičiavimais teiginį, kad mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, be teisėto pagrindo pareiškėjo pajamomis pripažino ir jo tėvų pajamas, gautas disponuojant bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, kas prieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, nustatančiai, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio pagrindo pažymėjo, kad vietos mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino tik pareiškėją faktiškai gavusiu ginčo pajamas, nes pareiškėjo ir jo tėvų dalys ginčo turte nustatytos, taigi šiuo atveju ir pagal privatinės teisės nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Civilinio kodekso 4.76 str.).

54. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos faktinės aplinkybėmis, nustatytomis remiantis byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai netyrė byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių.

55. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

56. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino faktinių duomenų, kuriais mokesčių administratoriai pagrindė ginčijamus sprendimus, neteisingai taikė ir išaiškino teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė