Legislator Case Law & Legislation
2faeacf3-1768-4a7e-97d7-d18e33a04fff AI generated

2faeacf3-1768-4a7e-97d7-d18e33a04fff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2faeacf3-1768-4a7e-97d7-d18e33a04fff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, J. L.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 800,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2faeacf3-1768-4a7e-97d7-d18e33a04fff · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, jÄ sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Sudaryta sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rÅ«pinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams. Todėl nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusiÄ duobę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2795-592/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31906-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dariui Karveliui, atsakovės atstovui Ž. D., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui D. K., trečiajam asmeniui J.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, J. L.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 800,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. prie Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžos, Vilniuje, ieÅ¡kovės transporto priemonė įvažiavo į duobę ir apgadino transporto priemonę „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykį fiksavo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigÅ«nas iÅ¡duodamas pažymÄ . Pagal turto vertintojo E. L. pateiktÄ transporto priemonės 2021 m. rugsėjo 1 d. remonto sÄ matÄ padarytos žalos (nuostolių) transporto priemonei dydis yra 700,91 Eur.

Už Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos parengimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 100 Eur. Pažymėjo, kad Minsko plento ir Gurių gatvių sankryžos gatvės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau ji pretenzijÄ atmetė, atsiųsdama ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ . RaÅ¡te nurodyta, kad 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Grinda“ pasirašė sutartį Nr. A62-190/18 dėl rytinės Vilniaus miesto dalies, pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiÅ«rėti kelius (įskaitant Minsko plento ir Gurių sankryžoje), todėl UAB „Grinda“ yra laikoma nurodytų gatvių valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir įsipareigojo atlyginti žalÄ padarytÄ užsakovui ir tretiesiems asmenims dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. UAB „Grinda“ 2021 m. lapkričio 5 d. raÅ¡te nurodė, kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnyje nurodytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, nebuvo pakankamai atidus, todėl ir atsirado žala.

IeÅ¡kovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudaryta sutartis nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perduotas kitam asmeniui valdymo teise. UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja, nes tai prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas subjektas atlyginti žalai. Pasisakydama apie UAB „Grinda“ paaiÅ¡kinimuose nurodytus argumentus (kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, nebuvo pakankamai atidus, todėl ir atsirado žala), ieÅ¡kovė pažymėjo, kad ji patyrė žalÄ , o ne jÄ padarė kitam subjektui; nėra pateikta kokių nors įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi taisykles; nėra įrodymų dėl teisės normų pažeidimo; eismo dalyvių pareigų įvardinimas nėra vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo dėl atsiradusios žalos įrodymas;

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigÅ«no 2021 m. birželio 3 d. pažyma dėl eismo įvykio yra fiksuotas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė, o trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad dėl jo yra kaltas pats vairuotojas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o: siÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti atsakovę byloje, atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Grinda“; ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ ; netenkinus nurodytų praÅ¡ymų, sumažinti priteistinÄ Å¾alos dydį.

Nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog yra kelio savininkė, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . SistemiÅ¡kai vertinant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, 5 straipsnio 2 dalies, 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 6 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei vieÅ¡ame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalÄ iÅ¡ tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdo daiktÄ , savininko atsakomybės prezumpcija gali bÅ«ti paneigta.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas bÅ«tų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu Å¡iems objektams atlikti bent vienÄ iÅ¡ minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiÅ«rėti, arba tvarkyti).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-190/18, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 16.7 punktas nurodo, kad rangovas įsipareigoja sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.

Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ ; Rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Taigi sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“.

Å iuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos Å¡alinti. Už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos minėtų gatvių priežiÅ«ros, atsako gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „Grinda“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti Minsko plento ir Gurių gatvės sankryÅ¾Ä .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, jÄ sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Sudaryta sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rÅ«pinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams. Todėl nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusiÄ duobę.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kokį ryšį E. L. atliktas turto vertinimas turi su patirta žala įvykio metu. Turto vertintojas nustatė automobilio rinkos vertę, automobilio technines specifikacijas ir kitas su įvykio metu patirta žala nesusijusias kategorijas. Vienintelis ataskaitoje pateiktas dokumentas, kuris padeda nustatyti patirtos žalos dydį, yra 2021 m. rugsėjo 1 d. remonto sÄ mata.

Tačiau Å¡ioje sÄ matoje nebuvo tirtos ir nustatinėjamos transporto priemonės gedimų tikrosios priežastys. SÄ mata sudaryta praėjus pusei metų po eismo įvykio. Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę bÅ«klę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje iÅ¡ esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Akcentavo, kad automobilį galima apgadinti ir kitais bÅ«dais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę.

Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Pažymėjo, jog remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateiktame atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves prižiÅ«rėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Pažymėjo, kad tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytoje sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Minsko plento ir Gurių gatvės, Vilniuje, yra perduodamos savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Sisteminis sutarties aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, o pagal užsakovo raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ , kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kita informacija.

Pažymėjo, kad Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžos, Vilniuje, nebuvo gauta raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo Å¡ių gatvių remontui. Toks rangovo savarankiÅ¡kumo neturėjimas teikiant privalomÄ sias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal sutartį aptarnaujami objektai negali bÅ«ti laikomi perduotais savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Sutarties nuostatos tarp savivaldybės ir UAB „Grinda“ daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo ir Å¡ių gatvių valdytoja iÅ¡liko savivaldybė.

Taip pat nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, iÅ¡ dalies lėmusiu žalos atsiradimÄ , nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas.

Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Šiuo atveju taip pat būtina išsiaiškinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas ieškovės nurodytos automobilio detalės. Šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių ieškovei neįrodžius, bendrovės atsakomybės negali kilti.

Atkreipė dėmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumÄ , stebėti keliÄ , o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojas patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo. UAB „Grinda“ yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieÅ¡kovės nuostolius, konstatuotina, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovė patirtų nuostolių, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lyga, neegzistuoja.

Trečiasis asmuo nesutinka su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra bÅ«tent aptariamo įvykio pasekmė. IeÅ¡kovė nekvietė atsakovės apžiÅ«rėti automobilio, dėl to ieÅ¡kovės nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotas žalos dydis galbÅ«t patvirtina tik galimÄ automobilio remontÄ , tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad Å¡is remontas yra ne eilinis remontas, o ieÅ¡kovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio reikia keisti bÅ«tent nurodytas detales.

Dėl to žalos dydis Å¡ioje byloje yra neįrodytas. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Dėl tinkamo atsakovo Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad kelias, esantis Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2018 m. spalio 29 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-190/18 (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui minėto kelio valdymÄ , dėl to ji negali bÅ«ti laikoma tinkama atsakove pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui.

Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas.

Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-190/18, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 16.7 punktas nurodo, kad rangovas įsipareigoja sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.

Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ ; Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Å alių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstÄ , tikslÄ bei 16.11. punkto nuostatÄ , kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui.

Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiÅ¡kiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, o trys:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trÅ«kumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovė nurodo, jog pagal Turto vertintojo E. L. Vertinimo ataskaitÄ Nr. L210704 ir remonto sÄ matÄ ginčo automobilio remonto suma sudaro 700,91 Eur nuostolių. Atsakovė byloje teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 3 d. apie 20.19 val. automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė ieÅ¡kovė R. L., Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžoje, vairuojamas J.

L., pervažiavo kelio antrojoje juostoje esančiÄ duobę, kurios ilgis yra 130 cm, plotis - 30 cm, gylis - 6 cm, nepažymėtÄ kelio darbų ar kitais įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Ä® įvykio vietÄ atvyko atitinkamos tarnybos ir sutvarkė kelyje esančiÄ duobę. Å ias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos surinkta medžiaga: policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos.

Vien ta aplinkybė, kad schemoje galimai netiksliai atvaizduota ginčo transporto priemonės sustojimo vieta, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepaneigia aplinkybių dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovė taip pat pateikė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros-defektų aktÄ , kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai (keičiamos dalys: priekinis kairės padangos slėgio daviklis, priekinis kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės padanga, priekinis kairės pusės ratlankis), kurie yra nurodomi ir remonto sÄ matoje.

IeÅ¡kovės pateiktose automobilio nuotraukose taip pat matyti priekinio kairės pusės rato apgadinimai, kurie fiksuoti ir policijos medžiagoje. Teismas pažymi, kad, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, grįstus subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimais, atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindÄ abejoti byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais (remonto sÄ mata ir transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, iÅ¡skyrus darbus, susijusius su palangės grotelėmis – 8,92 Eur, vandens rezervuaro uždengimo skydu – 5,95 Eur (viso – 14,87 Eur), dėl kurių mažintinas nuostolių dydis (teisminio nagrinėjimo metu dėl to nekilo ginčas).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad automobilio apgadinimus lėmė bÅ«tent įvažiavimas į ginčo kelio duobę, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė žalos faktÄ ir dydį - 686,04 Eur (700,91 Eur – 14,87 Eur), priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai). Atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

Atsakovė Å¡iems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas bÅ«tų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerÅ«pestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį. Tuo pačiu ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja priteisti 100 Eur už transporto priemonės apžiÅ«rÄ ir vertinimÄ CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu - protinga iÅ¡laidų suma žalai įvertinti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 786,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2021-11-26 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 18 Eur žyminis mokestis.

IeÅ¡kovė už advokato pagalbÄ sumokėjo 430 Eur, tačiau advokato ataskaitoje skaičiuojama 2 val. už ieÅ¡kinio parengimÄ , 2 val. už dalyvavimÄ parengiamajame teismo posėdyje ir 2 val. už pasirengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje. Kadangi 2022-03-01 teismo posėdis (ne parengiamasis teismo posėdis) atidėtas dėl netinkamo atstovavimo ir posėdis truko apie 15 min, be to, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡laidos advokato pagalbai mažintinos 1/3 dalimi ir priteistina 286,67 Eur (430 Eur x 2/3) už advokato pagalbÄ .

Viso ieškovei priteistina iš atsakovės 304,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : Patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061), 786,04 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 4 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 786,04 Eur sumÄ nuo 2021-11-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 304,67 Eur (tris Å¡imtus keturis eurus 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atmesti ieÅ¡kinio kitÄ dalį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Igoris Kasimovas