2020-07-29 Nr. AB-14101-3-63-3-00623-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-489-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00623-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2020 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 4-1-1335 „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas) ir pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų ir negrąžintų pensijos pinigų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Iš atsakovo Rašto turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 15 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri skundą persiuntė nagrinėti atsakovui. Atsakovas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumą atliekant ikiteisminį tyrimą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Rašte akcentuota, kad pareiškėjo prašymai yra kartotiniai, ikiteisminio tyrimo klausimas yra išspręstas ir pakartotinai nebus nagrinėjamas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekia ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir mano, kad Raštu nepagrįstai atsisakyta išnagrinėti skundą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, bei prašo teismą įpareigoti atsakovą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas iš skundo turinio nustatė, kad skunde keliamas klausimas tik dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (atsisakant nagrinėti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo).

Teismas nurodė, kad visi ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliu – ir BPK) nuostatomis, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo ar ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo, ir darė išvadą, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, jog tai, kad Rašte nurodyta, jog aktas skundžiamas administraciniam teismui, nesudaro pagrindo šio rašto apskundimo tvarką vertinti kitaip nei įvertinta šioje nutartyje, o atsisakymas priimti skundą pareiškėjui neužkerta kelio realizuoti procesines teises, nustatytas BPK 214 straipsnyje.

III. Pareiškėjas S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9d. nutartį ir pavesti jo skundus, susijusius su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatų taikymu, tirti pagal kompetenciją.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad administracinis teismas nėra kompetentingas spręsti bylas pagal BK straipsnius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo Raštą ir pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų ir negrąžintų pensijos pinigų.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. skundą parengė 2020 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 4-1-1335 „Dėl skundo“. Susipažinusi su skunde nurodytais duomenimis ir argumentais, patikrinusi prokuratūros informacinėse sistemose esančius duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad pareiškėjo anksčiau teiktuose skunduose nurodytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas prokuratūroje bei teisme buvo atliktas, pareiškėjo skunde nurodyta Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. PD-117, kurioje, pareiškėjo manymu, užfiksuotas nusikaltimo faktas, buvo pridėta prie visų pareiškėjo teikiamų skundų, todėl nėra vertinama kaip nauja aplinkybė, sudaranti skundo pagrindą ir leidžianti abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Pareiškėjui Rašte buvo nurodyta, kad jo 2020 m. vasario 7 d. skundas ir 2020 m. balandžio 14 d. skundas prokuratūroje pagrįstai pripažinti kartotiniais, taip pat paaiškinta, kad Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42.3 punktas nustato, kad apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu yra kartotiniai. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. skundas buvo paliktas nenagrinėtu, pakartotinai neteikiant teisinių argumentų dėl skundo esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateikto Rašto turinį, atsižvelgdama į tai, kad atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog administracinis teismas nėra kompetentingas spręsti bylas pagal BK straipsnius, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jo skunde nurodytų aplinkybių pradėjimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su atsakovo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – BPK. Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Aprašu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Akcentuotina, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi įgalinimų pavesti kitiems asmenims tirti pareiškėjo skundus, susijusius su BK nuostatų taikymu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė