2013-11-19 Nr. BB-2209-1-23-1-00627-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-470/2013

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00627-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1;

1.2.27.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžių.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B.) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. B. kūno sužalojimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. kūno sužalojimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 12 MGL bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinant nuteistojo A. K. skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla dėl šių dalių jam nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 12 MGL bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių ir 12 MGL (1560 Lt) bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 16 d., apie 10.50 val., viešoje vietoje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, esančioje Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 17, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. į sieną susižalojęs galvą ir į delnus prisilašinęs kraujo, tyčia per du kartus juo aptaškė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės specialistą S. N., taikydamas jam į veidą, taip sukruvino jo veidą, drabužius ir patalpos sieną, t. y. tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Taip pat A. K. įvairiais necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais iškeikė valstybės tarnautojus – savo pareigas einančius specialistą S. N. ir vyriausiąjį postinį M. M., kurie jį bandė sulaikyti, kad jis toliau nežalotų savęs daužydamas galvą į sieną, ir taip juos įžeidė.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas nepagrįstai.

Kasatorius nurodo, kad taikant BK 284 straipsnio l dalį, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numanyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo atveju gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Kasatoriaus nuomone, policijos komisariate esanti laikino sulaikymo patalpa (kamera) negali būti laikoma vieša vieta, nes prie tokios vietos nėra laisvo priėjimo ir ten bet kuriuo metu negali atsirasti pašaliniai asmenys.

Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis galėjo savo žodžiais ir veiksmais įžeisti policijos pareigūnų garbę ir orumą, tačiau, kasatoriaus teigimu, tai nebuvo nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai bei patyčios. Kasatorius taip pat nesutinka, kad dėl jo veiksmų policijos pareigūnai turėjo nutraukti savo įprastinį darbą, nes tvarkos priežiūra laikino sulaikymo kameroje yra jų tiesioginė pareiga. Be to, kasatorius nurodo, kad vienas iš pagrindų uždaryti asmenį į laikino sulaikymo kamerą yra siekimas užkirsti kelią jo nusikalstamai veikai.

Į policijos komisariatą jis buvo pristatytas dėl to, kad viešoje vietoje buvo neblaivus (tokiu atveju yra daroma prielaida, kad asmuo gatvėje gali surikdyti viešąją tvarką ar padaryti kitą nusikaltimą). Taigi jis buvo sulaikytas, kad būtų apribotos jo galimybės nusikalsti, įvykdyti viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl to policijos darbuotojai turėjo jį laikyti tokiomis sąlygomis, kad jam nebūtų galimybės pažeisti viešąją tvarką. Jis tokiomis sąlygomis ir buvo, t. y. laikino sulaikymo kameroje. Jeigu ši kamera įrengta taip, kad joje esantys asmenys trukdo budinčiosios dalies darbą, vadinasi, ji įrengta netinkamai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 46 straipsnyje nurodyta, kad, uždarius asmenį į sulaikymo patalpas, budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas privalo nuolat stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Taigi, kasatoriaus manymu, pareigūno atėjimas į kamerą negali būti laikomas trukdymu jo darbui, o tik tiesioginių pareigų atlikimu. Esant šioms aplinkybėms, jis neturėjo jokių galimybių pažeisti viešosios tvarkos, todėl pagal BK 284 straipsnio l dalį turėtų būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl šių argumentų yra nepagrįsti ir neįtikinami.

Taip pat kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 290 straipsnį, už jo veiksmus laikino sulaikymo kameroje turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Kasatorius nurodo, kad jis dėl girtumo savo veiksmų sulaikymo kameroje neprisimena, tačiau, būdamas neblaivus, galėjo pareigūnus išplūsti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, bet galvos į sieną tikrai nedaužė, savęs nežalojo, nes po to nejautė jokio skausmo, galvoje nebuvo jokių sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. G 637/12(02) konstatuotas tik nosies sumušimas, kuris galėjo atsirasti tada, kai jis, dedant antrankius, buvo parverstas ant žemės. Byloje nustatytos aplinkybės, kad jis žalojo save ir tyčia taškė krauju S. N., nepatvirtintos objektyviais duomenimis.

Kasatorius nurodo, kad už pareigūnų įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pagal teismų praktiką baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už policijos pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti ar pakenkti jo moraliniam autoritetui. Ar žodžiai ištariami norint asmenį pažeminti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Kasatorius tvirtina, kad jis nepažemino policijos autoriteto visuomenėje, nes necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius vartojo būdamas laikino sulaikymo kameroje, juos girdėjo tik atėję jį raminti pareigūnai. Kasatoriaus manymu, laikino sulaikymo kameroje ištarti necenzūriniai žodžiai, remiantis teismų praktika, kuri atsispindi Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalies taikymo, turėtų būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas. Taip pat nurodyta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 39.1.2 straipsnyje, t. y. kai asmuo pristatytas į operatyvaus valdymo padalinį už administracinės teisės pažeidimą, už kurį negali būti taikomas administracinis sulaikymas, tačiau jeigu jis aktyviais veiksmais, atitinkančiais ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių dispoziciją, trukdo pamainos pareigūnų darbui, tada pristatytam asmeniui turi būti taikomas administracinis sulaikymas (turi būti surašyti administracinio sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolai). Taigi operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai turi visas priemones užkirsti kelią nusikaltimų darymui, o nepaklusnumas turėtų būti traktuojamas kaip administracinės teisės pažeidimas. Be to, kasatoriaus nuomone, jo padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad kasatorius neteisus teigdamas, jog policijos komisariate esanti laikino sulaikymo kamera nėra vieša vieta; kad pareigūno atėjimas į laikino sulaikymo kamerą negali būti laikomas trukdymu jo darbui, nes tai yra tiesioginių jo funkcijų atlikimas, todėl jis (A. K.) neturėjo galimybių pažeisti viešąją tvarką.

Prokuroras pažymi, kad laikino sulaikymo kamera nėra visiškai atskira ir izoliuota Kauno miesto Panemunės policijos komisariato dalis. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo kameros durys šios patalpos aklinai (vaizdo ir garso pralaidumo prasme) nuo budinčiosios dalies neizoliuoja, į valstybinės institucijos budinčiąją dalį bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, tiek pareigūnai, tiek kiti piliečiai, todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad laikino sulaikymo kamera atitinka viešosios vietos požymius. Veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kad be policijos pareigūnų, kurie tramdė kasatorių, patalpoje daugiau nieko nebuvo. Pagal teismų praktiką pakanka nustatyti, kad pašaliniai asmenys be kaltininko leidimo tokioje vietoje gali bet kada pasirodyti. Nustatytos aplinkybės, kad kasatorius pradėjo triukšmauti, daužytis, o priėjus pareigūnams reikalavo jį paleisti, save žalojo (daužė galvą į sieną), vėliau krauju kelis kartus aptaškė pareigūną S. N. ir kameros sieną, rodo, kad A. K. patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. pažeidė viešąją tvarką. Priešingai nei teigiama skunde, pristačius asmenį į policijos komisariato laikino sulaikymo kamerą, visiškai nereiškia, kad toks asmuo nebaudžiamas gali atlikti bet kokius teisei priešingus veiksmus, o policijos pareigūnų veiksmai užkertant tokius veiksmus yra laikomi vien tik tiesioginių pareigų atlikimu. Budinčios dalies pareigūnai, be sulaikytų asmenų stebėjimo, atlieka ir kitas funkcijas: pareiškimų iš piliečių priėmimą, bendravimą su tokiais asmenimis, išvykimo į įvykio vietas užtikrinimą ir panašiai.

Taip pat prokuroras nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės – įžeidžiančių žodžių vartojimas pareigūnų S. N. ir M. M., atėjusių į sulaikymo kamerą raminti A. K., atžvilgiu – buvo ne momentinė reakcija, truko kurį laiką, jie buvo skirti konkrečiai pareigūnams, todėl A. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 290 straipsnį, nes jo atlikti veiksmai – daugkartinis įžeidžiančių žodžių policijos pareigūnų atžvilgiu išsakymas – rodo, kad jis norėjo pareigūnus įžeisti ir pažeminti.

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir (ar) esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o remiantis žemesnių instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis sprendžiami tik teisės taikymo klausimai (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje jokių teisės taikymo klaidų nepadaryta. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 290 straipsnio nuostatos aiškintos ir taikytos tinkamai. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiuose nurodyti nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį motyvai neprieštarauja teismų praktikai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už viešosios tvarkos pažeidimą bei pareigūnų įžeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstuose teismų sprendimuose nurodyti tinkami motyvai, jog nuteistasis veiksmus, už kuriuos jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atliko viešoje vietoje, t. y. padaryta pagrįsta išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato budinčioji dalis atitinka viešosios vietos BK 284 straipsnio prasme požymius. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad nuteistasis savo veiksmais sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo realiai sutrikdytas policijos įstaigos darbas.

BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atribojimo nuo ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo klausimas sprendžiamas įvertinus veikos pobūdį, veikos padarymo aplinkybes. BK 290 straipsnio nuostatų taikymas byloje motyvuotas tuo, kad įžeidžiantys žodžiai buvo vartojami ne kaip momentinė į stresinę padėtį patekusio nuteistojo reakcija, bet pareigūnai buvo įžeidinėjami tam tikrą laiką, įžeidžiančius žodžius nuteistasis kartojo daug kartų, jie buvo tariami ne abstrakčiai, o buvo nukreipti į konkrečius pareigūnus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad BK 290 straipsnis nagrinėjamoje byloje buvo taikytas netinkamai. Kasatoriaus nurodomas argumentas, kad nebuvo pažemintas policijos autoritetas visuomenėje, nelaikytinas aplinkybe, galinčia šalinti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 straipsnį taikymą. BK 290 straipsnio dispozicijoje tokia baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga nėra numatyta.

Kasacinio skundo argumentai, pagrįsti Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos nuostatomis, niekaip nesusiję su tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nagrinėjamoje byloje klausimu. Instrukcijoje numatytos pareigūnų pareigos nešalina sulaikytų asmenų baudžiamosios atsakomybės už sulaikymo metu padarytas nusikalstamas veikas.

Kasatoriaus teiginys, kad aplinkybės, jog jis žalojo save ir taškė krauju pareigūną, nustatytos netinkamai, laikytinas faktinių bylos aplinkybių ginčijimu ir yra nenagrinėtinas, nes, kaip šioje nutartyje nurodyta, baudžiamosios bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Armanas Abramavičius

Gintaras Goda