2faae041-4028-495e-b20f-e18e7d3c39de · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-7939-983/2023Administracinė byla Nr. I2-7939-983/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04575-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. R. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja L. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36539 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, jog jau anksčiau 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovas priėmė sprendimÄ Nr. 21S43459 pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus. PareiÅ¡kėjai buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760067856, kuris galiojo nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. kovo 21 d. PareiÅ¡kėja 2023 m. kovo 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯forminti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visgi, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu panaikino savo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. 21S43459 pakeisti iÅ¡duotÄ pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, nes pasak atsakovo, pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjos nuomone, ji nėra asmuo galintis sukelti grėsmę Lietuvai ar kitoms Europos SÄ jungos valstybėms. PagrindÄ ginčijamam Sprendimui priimti sudarė pareiÅ¡kėjos atsakymas į Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as), reglamentuoto klausimyno 11-Ä jį klausimÄ dėl Krymo pusiasalio priklausomybės, kur pareiÅ¡kėja uždėjo „varnelę“ ties atsakymu, kad Å¡is pusiasalis priklauso Rusijos Federacijai.

Tvirtina, kad Sprendimas neatitinka tarptautinių teisės aktų nuostatų. Nepanaikinus ginčijamo Sprendimu pareiÅ¡kėjai bus atimta galimybė rÅ«pintis savo vaikais, juos auginti, prižiÅ«rėti ir auklėti, tiesiog bÅ«ti su jais. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 17 d. Vilniuje ji sudarė santuokÄ su Lietuvos piliečiu S. R., turi du mažamečius vaikus, vienas iÅ¡ jų gimęs Rusijoje, kitas Lietuvoje. PareiÅ¡kėja iki 2020 m. dirbo, tačiau, kilus bÅ«tinumui skirti daugiau laiko savo mažamečių vaikų priežiÅ«rai ir auklėjimui, darbÄ paliko. PareiÅ¡kėja nepažeidinėjo Lietuvos teisės aktų reikalavimų, nebuvo traukiama nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn.

Teigia, jog pildydama Migracijos departamento darbuotojų pateiktÄ klausimynÄ , pareiÅ¡kėja padarė elementariÄ klaidÄ dėl neatidumo, t. y. ne toje vietoje uždėjo „varnelę“. Jeigu toks pareiÅ¡kėjos atsakymas bÅ«tų atitikęs jos asmenines nuostatas, tai nesiderintų su elementaria logika, kadangi pareiÅ¡kėja žino, koks yra Europos SÄ jungos valstybių narių Å¡alių požiÅ«ris į Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktÄ , todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jog pareiÅ¡kėja palaikydama karinius veiksmus norėtų likti gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėja yra taikus žmogus. Karas kaip tarptautinių ginčų sprendimo bÅ«das pareiÅ¡kėjos manymu yra nepriimtinas. Tokį pareiÅ¡kėjos nusistatymÄ patvirtina jos atsakymai į kitus minėto klausimyno atitinkamus klausimus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji nėra susijusi su Rusijos Federacijos valstybės institucijomis ir, tuo labiau, su jos specialiosiomis tarnybomis. Lietuvoje pareiÅ¡kėja su leidimu laikinai gyventi nepertraukiamai gyvena nuo 2013 m.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. sausio 16 d. iÅ¡vada Nr. 18-520 (toliau – ir VSD iÅ¡vada) dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent VSD. Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja deklaruodama, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėja remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo vykdyti atvirÄ karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę. Tokia situacija sudaro palankias sÄ lygas įvairaus pobÅ«džio provokacijoms prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai iÅ¡lieka ir nemažėja. VSD vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad nesutinka su skundo argumentais, kad pareiÅ¡kėjos atsakymas į klausimÄ apie Krymo priklausomybę yra klaidingas dėl jos neatidumo. Migracijos departamento klausimyne nurodyta, jog pateikus netiksliÄ , neiÅ¡samiÄ informacijÄ leidimas gyventi gali bÅ«ti panaikintas, o pareiÅ¡kėja Migracijos departamento klausimyne pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad pateikiama informacija yra iÅ¡sami ir teisinga. Net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras. Minėto klausimo formuluotė „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiÅ¡kia – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiÅ¡kas, o atsakymas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ pozicijÄ . Klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiÅ¡ka, nedviprasmiÅ¡ka, atsakymas į jÄ leidžia identifikuoti asmens pažiÅ«ras, vertybes.

Pastebi, jog ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus pareiÅ¡kėjos veiksmus (jos pateiktÄ atsakymÄ ), iÅ¡ atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrÄ sias pareiÅ¡kėjos pažiÅ«ras, o tokios pažiÅ«ros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant SprendimÄ buvo įvertinti pareiÅ¡kėjos ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika – Å¡eiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tokio pobÅ«džio ryÅ¡iai nenusveria pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Atsakovo vertinimu, įvardyti kiekvienÄ konkrečiÄ grėsmę (konkretų ryšį, veiksmÄ , sprendimÄ ), kur gali iÅ¡kilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiÅ¡kai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju, pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjos pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog skundžiami Migracijos departamento sprendimai priimti pagal jo kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , yra proporcingas ir atitinkantis Å¡alies nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymi, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjos pažiÅ«ros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjai atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimÄ . PareiÅ¡kėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunduose iÅ¡dėstytos aplinkybės negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti vadovaujantis pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36539 teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. 21S43459 pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 m. PareiÅ¡kėjai buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760067856, kuris galiojo nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. kovo 21 d.

PareiÅ¡kėja 2023 m. kovo 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯forminti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pareiÅ¡kėja kartu užpildė jai pateiktÄ klausimynÄ . Atsakydama į klausimyno 10 klausimÄ â€žAr pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiÅ¡kėja atsakė „Ne“. Ä® klausimyno 11 klausimÄ â€žJÅ«sų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pareiÅ¡kėja pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

Migracijos departamentas 2023 m. sausio 16 d. gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-520, kurioje nurodyta, jog asmenys, kurie deklaruoja, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 23S36539 panaikino savo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. 21S43459 pakeisti iÅ¡duotÄ pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®statymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ .

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

IÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimÄ gyventi bÅ«tų galima neiÅ¡duoti dėl iÅ¡ esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu bÅ«du sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Tokiose bylose bÅ«tina įvertint individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo bÅ«ti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne bÅ«ti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi bÅ«ti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiÅ«riu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamÄ sprendimÄ ) egzistuoti (žr., pvz. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog pildydama Migracijos departamento klausimynÄ ir 11-ame klausime nurodydama, jog Krymas priklauso Rusijai padarė elementariÄ klaidÄ , nes ne toje vietoje uždėjo „varnelę“.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog VSD savo iÅ¡vadoje (kuri yra ginčijamo Sprendimo pagrindas) nustatė, kad asmenys pildydami Migracijos departamento klausimynÄ , pažymėję, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, t. y. deklaruojantys, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai, o tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad klausimyne pareiÅ¡kėjai buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobÅ«dį gali bÅ«ti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Kaip minėta, klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymÄ â€œ. Galimi atsakymai į 10-tÄ klausimyno klausimÄ buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „JÅ«sų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymÄ â€œ. Galimi atsakymai į 11-tÄ klausimÄ buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Asmuo, pildydamas klausimynÄ , turi pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimynÄ , įraÅ¡yti kokį nors papildomÄ tekstÄ , pastabÄ , komentarÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėja į klausimyno 10-tÄ klausimÄ atsakė „Ne“, į 11-tÄ klausimÄ atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi, pareiÅ¡kėja, pildydama klausimynÄ , atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.

Pastebėtina, kad Migracijos departamentas konkrečiu atveju spręsdamas asmenų praÅ¡ymus ar iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje ir priimdamas atitinkamus sprendimus, turi nurodyti priežastis, paskatinusias priimti tokio pobÅ«džio sprendimÄ . Teismo nuomone, Migracijos departamentas negali apsiriboti vien kitos institucijos priimto sprendimo turiniu (VSD iÅ¡vada) ir vien Å¡iuo pagrindu priimti neigiamÄ sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, Migracijos departamentas turi vertinti visumÄ duomenų, bet ne atskirus duomenis, kaip Å¡iuo atveju padaryta skundžiamame Sprendime.

Migracijos departamentas kaip kompetentinga vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus esančius įrodymus, jei reikia papildomai iÅ¡sireikalauti, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas byloje C-159/21 | Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság ir kt. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiančioji institucija (Migracijos departamentas), turi įvertinti visus svarbius faktus ir aplinkybes vertindama asmenų praÅ¡ymus bei nurodyti priežastis, paskatinusias priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Taip pat nurodė, jog nors dalį informacijos, kuriÄ kompetentinga valdžios institucija naudoja atlikdama savo vertinimÄ , gali pateikti už nacionalinį saugumÄ atsakingos specializuotos institucijos, tačiau Å¡i institucija (Migracijos departamentas) turi savarankiÅ¡kai įvertinti Å¡ios informacijos apimtį ir jos svarbÄ priimtinam sprendimui. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr.

LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, valstybės saugumui turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis proporcingumo principo.

Kaip matyti, tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjos keliamÄ grėsmę valstybės saugumui sieja tik su jos atsakymu į klausimyne vienÄ iÅ¡ pateiktų klausimų, t. y. kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumÄ , tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Kaip jau buvo minėta prieÅ¡ tai, grėsmė turėtų bÅ«ti vertinama visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai egzistuojančias galimybes bei ryÅ¡ius su kitais asmenimis, darbinę veiklÄ ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens (pareiÅ¡kėjos) veiksmus, jų pobÅ«dį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimÄ , nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiÅ¡kėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamÄ SprendimÄ . Be kita ko, pati pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog pildydama Migracijos departamento klausimynÄ ir 10-ame klausime nurodydama, kad Krymas priklauso Rusijai padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ .

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD iÅ¡vados tiesiog perkelti į ginčijamÄ SprendimÄ , o, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , tarp kurių yra ne tik VSD iÅ¡vada, bet ir su pareiÅ¡kėja susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimÄ ir padaryti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ . BÅ«tent taip veikti Migracijos departamentÄ Ä¯pareigoja Ä®statymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamame Sprendime atsakovas aiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos atsakymas į klausimyno 11-tÄ klausimÄ parodo, kad pareiÅ¡kėja palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius nusikaltimus, tačiau nepaaiÅ¡kina, kaip tokia iÅ¡vada koreliuoja su situacija, kad pareiÅ¡kėja pildydamas klausimynÄ ir atsakydama į 10-tÄ klausimÄ aiÅ¡kiai nurodė savo pozicijÄ , kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Taigi, pažymėtina, jog nenustačius konkrečių veiksmų praeityje, ar ketinimų atlikti veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ Lietuvos valstybės interesus, iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjos tariamai keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama tik institucijų interpretacija dėl pareiÅ¡kėjos atsakymo į klausimyno 11-tÄ klausimÄ , laikytina akivaizdžiai formalia.

Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime nurodo, jog net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras, tačiau nepaaiÅ¡kina ir nedetalizuoja kodėl bÅ«tent klausimyno 11-tas klausimas ir jo lingvistė iÅ¡raiÅ¡ka (dėl Krymo priklausymo) nusveria 10-tÄ klausimÄ (dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje). Å iuo atveju, teismas mano, jog atsakovas selektyviai vertino pareiÅ¡kėjos atsakymus, t. y. priimant SprendimÄ buvo atsižvelgta tik į pareiÅ¡kėjos 11-to klausimo atsakymÄ (dėl Krymo priklausymo) ir visiÅ¡kai neatsižvelgta į 10-tÄ klausimÄ (dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje), kur pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , jog nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje. Kaip matyti pati pareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, jog Rusijos kariniai veiksmai jos požiÅ«riu nėra priimtini.

Šiuo aspektu paminėtina, jog iš byloje esančio klausimyno (4 klausimas), kurį pildė pareiškėja matyti, kad ji pažymėjo, jog nėra atlikusi karinės tarnybos ar turėjusi kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, neturi ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

Ä®gyvendindamas diskrecijos teisę, vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo atidžiai iÅ¡tirti, paremti savo vertinimÄ argumentais, kurie yra reikÅ¡mingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas iÅ¡vadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iÅ¡ tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (Å¡iuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). IndividualÅ«s administraciniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi bÅ«ti pagrįsti teisės normomis.

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartÄ akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, nes į SprendimÄ buvo tik perkelta VSD iÅ¡vada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ , neįvertinus visų duomenų visumos, t. y. pareiÅ¡kėjos Å¡eimyninių ryÅ¡ių su Lietuvoje gyvenančiais Å¡eimos nariais (turi vyrÄ , Lietuvos Respublikos pilietį, du nepilnamečius vaikus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), jos ekonominių, socialinių ryÅ¡ių bei nevertinant proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Apibendrinant ginčijami sprendimai pripažintini iÅ¡imtinai formaliais, nepakankamai motyvuotais individualia pareiÅ¡kėjos situacija, todėl neatitinkantys Ä®statymo, VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (iÅ¡samumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų ir aukščiau nurodytos teismų praktikos. Atitinkamai Migracijos departamento 2023 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 23S36539, kuriuo atsakovas panaikino pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje naikintinas. Teismui tik panaikinus atsakovo SprendimÄ pareiÅ¡kėjos teisės nebus apgintos visiÅ¡kai, todėl vadovaujantis ABTÄ® 88 str. teismui suteikta prerogatyva ne tik naikinti vieÅ¡ojo administracinio subjekto priimtus sprendimus, tačiau ir įpareigoti jį priėmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ , Migracijos departamentas įpareigojamas pareiÅ¡kėjos 2023 m. kovo 7 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos L. R. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 23S36539.

Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos L. R. 2023 m. kovo 7 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė