2fa9ffeb-436b-4464-897a-dfaf896ef504 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-337/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17-930-2015-1                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;             (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistiesiems A.

R., K. M. R., R. B.,gynėjams advokatams Vytautui M. K., Raimundui Kurkliečiui, Dovilei Baniulei,nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. K. (toliau - Apeliantas) pateiktÄ apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo : A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d. ir paskirtos bausmės:pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iÅ¡ N. K.) - laisvės atėmimas vieneriems metams;pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iÅ¡ A.

K.) - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. Å¡i bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 d. A. R. paskirtos 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 66 str. 1 ir 2 d. A. R. į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 21 d. 15.00 val. iki 2015 m. liepos 23 d. 15.00 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.K.

M. R. pripažinta kalta pagal BK 178 str. 2 d. ir jai paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 d. K. M. R. paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiai darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 66 str. 1 ir 2 d. į K. M. R. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 22 d. 21.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.10 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.R.

B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 d. R. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 66 str. 1 ir 2 d., į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«ta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 23 d. 13.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.20 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Teismas AB „(duomenys neskelbtini)“ bei nukentėjusiojo A.

K. civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:    K. M. R., A. R. ir R. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu (bendrininkų grupe), laikotarpyje nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo 28 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, Anykščių r., Svėdasų sen., Aulelių k., skirtingomis sudėtimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kartų skaičių, tačiau ne mažiau nei tris kartus turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡daužus lango stiklÄ ir įsibrovus į A.

K. priklausančios sodybos gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kinį pastatÄ , pagrobė svetimÄ , A. K. priklausantį, didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: pagrobė turto už 6423,79 Eur (elektrinė keptuvė – troÅ¡kintuvas (37,62 Eur), virdulys (9,63 Eur), vejapjovė (535,51 Eur), trimeris (463,10 Eur), antikvarinę kėdę su oda (300 Eur), du veidrodžiai (666,13 Eur), pakabinamas laikrodis (200 Eur), du arbaletai (50 Eur), alaus statinaitė (20 Eur), du kaljanai, teleskopas, kolonėlė, medinė kaukė ir čiužinys (289 Eur), žvejybinė įranga (434,43 Eur), puodai, puodeliai, kiti indai (434,43 Eur), stalo įrankiai (173,77 Eur), vaikiÅ¡ki žaislai (Lego, maÅ¡inų žaidimų aikÅ¡telė, minkÅ¡ti žaislai) (184 Eur), porcelianinė lėlė (100 Eur), konvekcinė krosnelė (231,70 Eur), 2 žalios kėdės (krėslai) (350 Eur), stalas (400 Eur), DVD grotuvas(274,85 Eur), pastatomas ir 2 pakabinami laikrodžiai (600 Eur), statulėlę (150 Eur), baltas krėslas (200 Eur), patalynė, pagalvės (289,62 Eur), bÅ«gnas (30 Eur) tuo nukentėjusiajam padarydami 6423,79 Eur. turtinę žalÄ .

   Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-07-21 d. nuosprendį dalyje dėl A. R., K. M. R. bei R. B. pripažinimo kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 178str. 2 d. į BK 178 str. 3 d. ir paskirti jiems realias laisvės atėmimo bausmes. Apeliantas taip pat praÅ¡o jo pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti jo naudai iÅ¡ draudimo bendrovės AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 11 405, 06 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo padarytos iÅ¡vados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiÅ¡ka byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo. Nukentėjusysis teigia, jog dėl Å¡ios priežasties buvo paminta pagrindinė įstatymuose įtvirtinta teismų pareiga - nustatyti tiesÄ byloje ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Skunde teigiama, jog Anykščių rajono apylinkės teismas savo nuosprendyje pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek procesines teisės normas, kas, pasak Apelianto, ir nulėmė neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .

Apeliantas nesutinka, jog Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nuosprendyje nuteistųjų jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikavo iÅ¡ BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. Nukentėjusysis skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus, visiÅ¡kai nevertino byloje surinktų įrodymų, nelygino nuteistųjų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir duotų teisme, nesugretino Å¡ių parodymų tarpusavyje ir nepateikė jokių veikos perkvalifikavimÄ sÄ lygojusių motyvų.

Apeliantas tvirtina, jog vien aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta dalis pavogtų jam priklausiusių daiktų, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji Å¡ių daiktų iÅ¡ jo nepavogė. Nukentėjusysis mano, kad vertinant visų trijų nuteistųjų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir duotus teisme, o taip pat gretinant jų parodymus tarpusavyje, akivaizdžiai matosi, kad nuteistųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Parodymų prieÅ¡taringumas pasireiÅ¡kia nurodant pavogtus daiktus (dalį daiktų pripažino pavogę ikiteisminio tyrimo metu, tačiau paklausus apie tuos pačius daiktus apklausiant teisme jau neigė juos vogę; apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamieji pasakojo kokius daiktus ėmė jų bendrininkai, nors patys vagystės bendravykdytojai daiktus, apie kuriuos buvo kalbama, neigė ėmę), skyrėsi ir bendravykdytojų nurodytas įsibrovimų į sodybÄ skaičius, aplinkybės, kartu dalyvavę asmenys ir pavogtų daiktų iÅ¡vežimo aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai matosi sugretinus nuteistųjų apklausos protokolus, perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä .

Tuo remiantis apeliantas pažymi, jog akivaizdu, kad neigdami aplinkybę, jog vagystės iÅ¡ jam priklausančios sodybos metu pavogė ir ikiteisminio tyrimo metu nerastus daiktus, nuteistieji siekia palengvinti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog vagystė buvo įvykdyta tęstiniais bendrais nuteistųjų veiksmais. Pažymi, kad į sodybÄ buvo įsibrauta eilę kartų, daiktus iÅ¡ sodybos nuteistieji per kelis kartus ne tik nešė, bet ir vežė automobiliu.

A. K. teigia, jog apie jo pavogtus ir ikiteisminio tyrimo metu nerastus daiktus patvirtina daiktų įsigijimo kvitai, kurie yra pateikti byloje, taip pat daiktų nuotraukos, liudytojų parodymai. Nukentėjusysis pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, bet teisme parodymų teisme duoti atsisakiusios liudytojos A. B. parodymų. Pastaroji liudytoja, kaip teigia Apeliantas, yra nuteistosios K. M. R. dukra, nuteistojo A. R. sesuo ir nuteistojo R. B. sutuoktinė. Skunde teigiama, jog Å¡i liudytoja neigė žinanti pas jÄ namuose rastų daiktų kilmę, nurodydama, jog nežino iÅ¡ kur mama prieÅ¡ jai duodama juos gavo.

Tuo tarpu, pasak Apelianto, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. M. R. pripažino, kad dukra žino apie daiktų kilmę, kadangi atvykusi automobiliu padėjo juos iÅ¡vežti, nors R. B., pasak Apelianto, tvirtino, jog jo sutuoktinė darant nusikalstamas veikas nedalyvavo. Å is nuteistųjų parodymų prieÅ¡taravimas, o taip pat liudytojos parodymų ir nuteistųjų parodymų prieÅ¡taravimas, kaip tvirtina nukentėjusysis, tik dar kartÄ patvirtina, jog kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nepatikimi.

Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamÄ jÄ Ä¯statymÄ , tačiau ir pažeidė LR BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2, 3 p. Be visa ko, Apeliantas įsitikinęs, jog teismas priimdamas ginčijamÄ nuosprendį, visų surinktų įrodymų kontekste pabrėžtinai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ skyrė nuteistųjų parodymams, nebandydamas atlikti bylos duomenų lyginamosios analizės, surinktus duomenis vertino pavieniui, jų tarpusavyje nesiedamas, dėl ko visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos nuteistųjų naudai, nors kilusių abejonių, pasak A.

K., net nebuvo bandoma paÅ¡alinti. Apeliantas tvirtina, jog Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistiesiems A. R., K. M. R. ir R. B. bausmes aiÅ¡kiai pažeidė BK 41 str. ir 54 str. 1, 2 d. nuostatas, t. y. netinkamai individualizavo nuteistiesiems paskirtas bausmes, todėl paskirtosios bausmės neatitinka bausmės paskirties. Skunde nukentėjusysis atkreipia dėmesį, jog A. R., K. M. R. yra eilę kartų teisti, tame tarpe ir už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ .

A. K. pažymi, jog A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, Å¡is priimtas nuosprendis buvo bendrinamas su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Apelianto nuomone, iÅ¡ to seka, kad nuteistieji A. R., K. M. R., nors ir buvo teisti ne kartÄ , tačiau Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys nedaro įtakos jų elgesiui, o bausmės tikslai, pasak nukentėjusiojo, gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus nuteistiesiems realias sankcijos vidurkį atitinkančias laisvės atėmimo bausmes.

Todėl, Å¡iuo atveju, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems, Apelianto nuomone, taikytas nepagrįstai.Be visa to, A. K. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi teismas paliko nenagrinėtu jo pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį civiliniam atsakovui AB „(duomenys neskelbtini) ". Apeliantas nurodo, jog LR BPK 44 str. 10 d. numato, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Taip pat apeliantas pažymi, jog BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. A. K. nurodo, jog minimos vagystės metu galiojo sudaryta bÅ«sto draudimo sutartis, pagal kuriÄ draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) " buvo apdraudusi jam priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini),., t. y. gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kitus esančius pastatus turto draudimu nuo gaisro ar gamtiniu jėgų, o taip pat, turto draudimu nuo kitų rizikų, tame tarpe ir nuo vagystės ir piktavaliÅ¡ko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Toliau skunde nukentėjusysis skunde cituoja LR CK 6.987 str. draudimo, pagal kurį sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Remiantis CK nuostatomis, Apeliantas įsitikinęs, jog Å¡iuo atveju draudimo bendrovė yra materialiai atsakinga už nuteistųjų padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sudarytÄ draudimo sutartį, kadangi jo su AB „(duomenys neskelbtini) " sudaryta draudimo sutartis nėra laikytina civilinės atsakomybės sutartis (LR CK 6.254 str.), o yra turto draudimo sutartis (LR CK 6.987 str.). Apeliantas nurodo, jog tokiu atveju skiriasi ir subjektai, už kurių padarytÄ Å¾alÄ atlygina draudimo bendrovė - civilinės atsakomybės draudimo sutarties atveju (LR CK 6.254 str.) atlygina už draudėjo padarytÄ Å¾alÄ , o turto draudimo sutarties atveju (LR CK 6.987 str.) - už trečiųjų asmenų padarytÄ Å¾alÄ , žalos atlyginimÄ sumokant draudėjui.

Apeliantas, remiantis skunde pateiktomis aplinkybėmis, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį turėjo nagrinėti, jį patenkinti ir žalÄ priteisti iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini) ". Byloje buvo gautas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į A. K. apeliacinį skundÄ , kuriuo teismo praÅ¡oma apelianto skundÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. K. ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ siejančius civilinius santykius, todėl priėmė teisingÄ ir pagristÄ sprendimÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog AB ,, (duomenys neskelbtini)“ jokiais teisiniais ryšiais nėra susijęs su kaltinamaisiais ir už jų veiksmus neatsako. Taip pat atsiliepime pažymima, jog apeliantas netinkamai aiškina BPK 109 str., iškreipdamas jo prasmę ir tikslus. Toliau atsiliepime pažymima, kad civilinio ieškovo pareikštas reikalavimas neatitinka jo laisva valia sudarytai sutarčiai ir jos nuostatoms, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad civilinis ieškovas šių aplinkybių neanalizuoja ir nedetalizuoja.

Taip pat atsiliepime teigiama, jog nustatytų nusikalstama veika pavogtų daiktų kiekis yra žymiai mažesnis, nei deklaruoja civilinis ieÅ¡kovas, taigi ir S. T. P. teigimu, apeliantui padaryta žala yra mažesnė. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji bei jų gynėjai – atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nukentėjusysis apeliacinius skundu keliÄ klausimus dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu atidėti nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bei nepritaria teismo sprendimui palikti jo pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius nenagrinėtus. Dėl nuteistųjų A. R., M. R., R. B. veikų kvalifikavimo Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. K. teigia, jog pirmos instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus, visiÅ¡kai nevertino byloje surinktų įrodymų, nelygino nuteistųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesugretino Å¡ių parodymų tarpusavyje ir nepateikė jokių nuteistųjų veikos perkvalifikavimÄ sÄ lygojusių motyvų.

Nukentėjusysis mano, kad nuteistųjų nusikalstama veika turėtų bÅ«tų perkvalifikuota iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į 178 str. 3 d. AukÅ¡tesnės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta.Visų pirma pažymėtina, kad nuosprendyje teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, aiÅ¡kiai nurodė motyvus, kuriais remiantis nuteistųjų veika buvo perkvalifikuota. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog patikslinus byloje pagrobto turto vertę (6 423, 79 Eur) nustatyta, kad ji nevirÅ¡ija 250 MGL (9500 Eur).

Teismas taip pat pabrėžė, jog tik pagrobto turto vertė, virÅ¡ijanti 250 MGL dydį, yra veikÄ pagal BK 178 str. 3 d. kvalifikuojantis požymis, o nesant pagrindo jį konstatuoti veika turi bÅ«ti kvalifikuojama BK 178 str. 2 d. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismas betarpiÅ¡kai vadovavosi tik nuteistųjų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog 178 str. 3 d. kvalifikuojantis veikÄ požymis – pavogtas didelės vertės turtas, turi bÅ«ti pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji pagrobė ir kitus jiems inkriminuojamus daiktus, kurie nebuvo nuteistųjų pateikti ir nurodyti ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Apelianto nurodomi duomenys apie jo turimus daiktų įsigijimo dokumentus patvirtina tai, kad jis buvo įsigijęs nurodomus daiktus, tačiau niekaip neįrodo kaltinimo teiginio, jog ir šiuos daiktus pasisavino nuteistieji. Teismas nustatė, kad nusikalstama tęstinė veika padaryta 2015 metų sausio – kovo mėnesiais, tai yra pakankamai ilgos trukmės laikotarpiu.

VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ nukentėjusiojo nurodomo turto buvimo vieta nebuvo saugoma ar kitaip kontroliuojama. Tai, kad byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog dalį nukentėjusiojo turto pagrobė nuteistieji, kartu nepaneigia galimybės, kad kitÄ nukentėjusiojo pasigesto turto dalį galėjo pagrobti ir kiti asmenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. PrieÅ¡ingai, juo įrodyta pripažintos aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos tik neginčijamais įrodymais.

Tokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistųjų kaltę pagrobus ir nukentėjusiojo nurodomus, tačiau iÅ¡ kaltinimo teismo paÅ¡alintus daiktus, byloje nėra. Apelianto teiginys, kad neigdami vagystės iÅ¡ jam priklausančios sodybos metu pavogę ir ikiteisminio tyrimo metu nerastus daiktus nuteistieji siekia palengvinti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra tik spėjimas bei niekuo nepagrįsta nukentėjusiojo nuomonė ir Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Dėl BK 41 str., 54 str. ir 75 str. nuostatų taikymo Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A.

K. teigia, jog apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmes nuteistiesiems, aiÅ¡kiai pažeidė BK 41 str. 54 str. 1, 2 d. nuostatas, t. y. teigia, jog teismas netinkamai individualizavo nuteistiesiems paskirtas bausmes bei nepagrįstai taikė jiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Pažymėtina, jog vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.

Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).Apylinkės teismas nuteistajam R.

B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymÄ paskyrė laisvės atėmimÄ 2 metams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams. Konstatuotina, jog priimdamas tokį sprendimÄ apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, padarytÄ Å¾alÄ . R. B. padarė vienÄ tyčinį, baigtÄ , apysunkį turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikiant bendrininkų grupe, taip pat į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – atsiprašė nukentėjusiojo ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad R. B. praeityje neteistas ( teistumas išnykęs) (3 t., 15 b. l. ), administracine tvarka baustas nebuvo ( 3 t., 25 b. l. ) vedęs, turi du vaikus ( 3 t. 9 b. l. ), dirbantis (3 t., 14 b. l.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė R. B. švelnesnę nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teismas nesutinka su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išreikšta pozicija, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė 75 str. nuostatas ir R.

B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo. Remiantis BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama. Kaip minėta, R. B. yra neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, yra vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t. 28). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog po nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ R. B. pripažintas kaltu, jis bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuosprendžiu R.

B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų .K. M. R. pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas 3 metams. Teismas nuteistÄ jÄ Ä¯pareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiai darbo biržoje bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

A. R. už BK 178 str. 2 d. padarytas nusikalstamas veikas teismas paskyrė galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo 3 metams 11 mėnesių bausmę, jos vykdymÄ atidedant 3 metams. Nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Pažymėtina, jog priimdamas tokį sprendimÄ apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

K. M. R. bei A. R. padarė baigtÄ turtinio pobÅ«džio apysunkį nusikaltimÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra, o ir apeliantas savo apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių, svarių duomenų, kurių pirmos instancijos teismas nebÅ«tų įvertinęs prieÅ¡ nuteistiesiems skiriant bausmes bei taikant BK 75 str. nuostatas jų atžvilgiu. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad K.

M. R. bei A. R. paskirtas bausmes pripažinti aiÅ¡kiai per Å¡velniomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Apeliantas teigia, kad vagystės metu galiojo jo ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bÅ«sto draudimo sutartis, pagal kuriÄ viena Å¡alis įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai – draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Apeliantas teigia, kad Å¡iuo atveju draudimo bendrovė yra materialiai atsakinga už nuteistųjų padarytÄ Å¾alÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Visų pirma teismas pažymi, jog BPK 109 str. aiÅ¡kiai apibrėžta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Remiantis šia įstatymo nuostata darytina išvada, jog nukentėjusysis civilinį ieškinį gali pareikšti tiems asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo atsirado žala, arba asmenims, kurie yra susieti tam tikrais teisiniais ryšiais su asmenimis, dėl kurių veikimo ar neveikimo atsirado žala. Šiuo atveju duomenų, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ būtų susietas kokiais nors teisiniais ryšiais, tokių duomenų apeliantas taip pat teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir apelianto A.

K. buvo sudaryta BÅ«sto draudimo sutartis (1 t., 101-206 b. l.), sutartyje numatytomis sÄ lygomis 2015-12-08 minima draudimo bendrovė nukentėjusiajam pranešė apie žalos atlyginimÄ , praneÅ¡ime nurodė, jog remiantis BÅ«sto draudimo taisyklėmis, gautu apelianto praÅ¡ymu, žalos įvertinimais ir kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , įvertino, jog A. K. patirtų nuostolių suma siekia 371, 42 Eur, tačiau Å¡iÄ sumÄ , atsižvelgę, kad apeliantas neinformavo jų apie rizikos pasikeitimÄ , sumažino iki 205, 13 Eur.

Pažymėtina, jog jei A. K. nesutinka su draudimo bendrovės jam apskaičiuota patirtų nuostolių suma, mano, jog AB ,, (duomenys neskelbtini)“ galimai pažeidė jų tarpusavyje sudarytÄ BÅ«sto draudimo sutartį, ar sutarties punktus, galimai nevykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojus tokiu atveju, jis savo turtinius interesus ir turtines teises gali ginti ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Byloje gautos Panevėžio skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, patvirtinančios, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam R.

B. iÅ¡laidas iki 2016-10-21 sudaro 217,13 Eur (5 t, 21, 32 b. l.) Teismas pažymi, jog BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, tai yra gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. įgyvendino savo teises į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ nuteistojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, jį nagrinėjantis teismas kartu atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas netinkamai surašė nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, tai yra pažeidė BPK 305 str. 1 d., kuri reglamentuoja, jog apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatomÄ dalį perkėlė iÅ¡ kaltinamojo akto ir tik nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvuose bei iÅ¡vadose nurodė, kad pagrobto turto sudėtis bei jo vertė yra mažesnė nei nurodoma kaltinamajame akte ir dėl to kaltinamųjų veikas perkvalifikavo iÅ¡ BK 178 str. 3 d.

į 178 str. 2 d. Dėl Å¡ios aplinkybės nuosprendį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu nėra pagrindo, tačiau jis keistinas dėl netinkamo nuosprendžio suraÅ¡ymo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p. 328 str. 4 d. n u t a r i a : Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti ir jo apraÅ¡omÄ jÄ dalį dėl A. K. turto vagystės iÅ¡dėstyti taip: K. M. R., A. R. ir R. B., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo 28 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, Anykščių r., Svėdasų sen., Aulelių k., skirtingomis sudėtimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kartų skaičių, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡daužus lango stiklÄ ir įsibrovus į A.

K. priklausančios sodybos gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kinį pastatÄ pagrobė svetimÄ , A. K. priklausantį turtÄ bendros 6423,79 Eur vertės: elektrinę keptuvę – troÅ¡kintuvÄ (37,62 Eur), virdulį (9,63 Eur), vejapjovę (535,51 Eur), trimerį (463,10 Eur), antikvarinę kėdę su oda (300 Eur), du veidrodžius (666,13 Eur), pakabinamÄ laikrodį (200 Eur), du arbaletus (50 Eur), alaus statinaitę (20 Eur), du kaljanus, teleskopÄ , kolonėlę, medinę kaukę ir čiužinį (289 Eur), žvejybinę įrangÄ (434,43 Eur), puodus, puodelius, kitus indus (434,43 Eur), stalo įrankius (173,77 Eur), vaikiÅ¡kus žaislus (Lego, maÅ¡inų žaidimų aikÅ¡telė, minkÅ¡ti žaislai) (184 Eur), porcelianinę lėlę (100 Eur), konvekcinę krosnelę (231,70 Eur), 2 žalios kėdes (krėslus) (350 Eur), stalÄ (400 Eur), DVD grotuvÄ (274,85 Eur), pastatomÄ ir 2 pakabinamus laikrodžius (600 Eur), statulėlę (150 Eur), baltÄ krėslÄ (200 Eur), patalynę, pagalves (289,62 Eur), bÅ«gnÄ (30 Eur).

Nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                   Evaldas Vanagas                                                                                                                                                                                                                          Sigitas Bagdonavičius                                                                                                   Valdas Meidus