2fa5aa4c-54a3-489b-a60e-b330c782c2e2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1912-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02745-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 12, kuriose teko kalėti dar su 2 nuteistaisiais, todėl, atėmus sanitarinio mazgo bei baldų užimamÄ plotÄ , nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Teigė, kad kamerose buvo drėgna, pelėsis, nebuvo mechaninės ventiliacijos, taip pat buvo prastas apÅ¡vietimas, techniÅ¡kai netvarkingi langai bei rozetės. Pabrėžė, jog duÅ¡as nedezinfekuojamas, duÅ¡o rageliai sulaužyti. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti stogeliai nuo kritulių, kamerose nebuvo įrengtų radijo taÅ¡kų. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jam nebuvo iÅ¡duodami gydymui skirti vaistai. Nurodė, jog dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jis patyrė nepatogumų, orumo pažeminimÄ , dvasinių ir fizinių kančių, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–21) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas už bausmės reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 12, kur pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pabrėžė, jog jokie teisės aktai nenumato, kad baldų užimamas plotas bÅ«tų iÅ¡skaitytas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam asmeniui gyvenamosios patalpos plotÄ , į baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tuo atveju, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas.

Nuteistiesiems sudaromos sÄ lygos palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose ir jei jose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų bÅ«ti purvinų langų, spintelių ir kt. Akcentavo, jog įstaiga užtikrina gyvenamosiose patalpose tinkamÄ apÅ¡vietÄ , langų bÅ«klę, duÅ¡o ragelių tinkamumÄ naudoti, tinkamÄ elektros instaliacijÄ . Pirmojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti tinkamai ir juose sumontuoti 120 cm pločio stogeliai, iÅ¡kvietimo sistema juose taip pat buvo sumontuota, tačiau Å¡iuo metu ji neveikia.

Kamerų tipo patalpose radijo taÅ¡kai įrengti. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų bei atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, t. y. jis nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kurios plotas 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 5,38 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 22, 24, 27). Nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. gyveno kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas 16,07 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 5,35 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 22, 24).

Nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. gyveno kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 16,16 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 5,38 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 22, 24). Nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 27 d. ir nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., taip pat nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 5,39 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 22, 24).

Nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. gyveno 2 karantino patalpoje, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 3,64 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 22, 24). Pareiškėjas skunde (b. l.

11) patvirtino, kad kamerų tipo patalpose jis gyveno dar su 2 asmenimis, bei paaiÅ¡kino, kad patalpos plotÄ reikėtų skaičiuoti be sanitarinio mazgo bei be kameroje buvusių baldų. Kaip pirmiau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ tuo atveju, jei ploto norma pažeista nebuvo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini nepagrįstais ir konstatuotina, kad jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, kuriose jis atliko bausmę, buvo labai drėgna, matyti pelėsis. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrių, kuris nustatė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 7, kuriose pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, santykinė oro drėgmė virÅ¡ijo Higienos normos HN 134:2015 16 punkte reglamentuojamus dydžius.

Minėtu aktu taip pat buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 2 ant sienų pavirÅ¡ių vizualiai buvo matyti pelėsis. Teismas sutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus buvo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimai (b. l. 2–6). IÅ¡ atsakovės atstovo į skundÄ pateiktų teiginių teismas galėtų spręsti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistieji neatliko tinkamai jiems priskirtų pareigų, t. y. nesirÅ«pino patalpų vėdinimu, nuolatiniu Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės atstovas, matydamas minėtose kamerų tipo patalpose netvarkÄ ar susiformavusį pelėsį, turėjo imtis priemonių ir iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenis, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas valyti, vėdinti patalpas, t. y. administracija nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog kamerų tipo patalpose nebÅ«tų drėgna bei nebÅ«tų vizualiai matomo pelėsio, dėl to Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo Higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimus (b. l. 2–6).

Å iuo atveju drėgmės ir pelėsio minėtose kamerų tipo patalpose buvimas pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl kamerų tipo patalpose buvusio prasto apÅ¡vietimo, iÅ¡draskytų rozečių, netvarkingų langų, sulaužytų duÅ¡o ragelių, taip pat nedezinfekuojamų duÅ¡o patalpų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 28.2 punktÄ , duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ . Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl blogų kalinimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 12 kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrių, kuris nustatė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 12 langai buvo techniÅ¡kai netvarkingi, sudaužyti stiklai ar nulaužytos rankenėlės, taip pat kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 3 rastos techniÅ¡kai netvarkingos elektros rozetės (Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas).

Taip pat buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr. 12 dirbtinės apÅ¡vietos ribinė vertė buvo mažesnė už Higienos normoje HN 134:2015 reglamentuotÄ dydį. Kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus bendrojo naudojimo duÅ¡o rageliai yra techniÅ¡kai netvarkingi, buvo konstatuota Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019 m. spalio 21 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-7764. Taip pat buvo nustatytas ir Higienos normos HN 134:2015 28.2 punkto pažeidimas (b. l. 2–6).

Å iuo atveju Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 28.2 punktų pažeidimas taip pat pripažintinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas teigia, jog kamerų tipo patalpose nebuvo radijo taÅ¡ko, todėl negalėjo klausyti žinių, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengtų stogelių nuo kritulių bei iÅ¡kvietimo mygtukų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.11 papunktyje numatyta, jog kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas. Pagal Eksploatavimo taisyklių 19 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 25, 36, 43), jog radijo taÅ¡kai patalpose yra įrengti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl radijo taÅ¡kų neveikimo bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . IÅ¡ į bylÄ pateikto pareiÅ¡kėjo skundo matyti, jog pareiÅ¡kėjo netenkino kameroje esantis radijo taÅ¡kas dėl negalėjimo pačiam reguliuoti jo garso (b. l. 37), tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad kameroje įrengto radijo taÅ¡ko transliuojamų laidų garsÄ reguliuoja kamerų tipo patalpų skyriaus pareigÅ«nai (b. l. 36). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl neįrengtų kamerų tipo patalpose radijo taÅ¡kų yra nepagrįsti, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, Å¡iuo atveju negali pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 19 punktu (b. l. 24–25). Pažymėtina, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareigos pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti iÅ¡kvietimo sistemÄ , taip pat pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių į administracijÄ nesikreipė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo iÅ¡duodami gydymui skirti vaistai, tačiau į bylÄ nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodė, kada konkrečiai ir kokių jam paskirtų gydymui vaistų jis negavo.

Atsakovės atstovo į bylÄ pateikta 2020 m. vasario 13 d. pažyma Nr. PPV-PPN-AK(I)-80 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui visi gydytojų paskirti vaistai buvo iÅ¡duoti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl vaistų neiÅ¡davimo. Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013).

Byloje tokių duomenų nesant, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl vaistų gydymui neiÅ¡davimo atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje v. de H. v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Konstatuotina, kad, vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktų – higienos normų keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę (beveik trys mėnesiai) ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normų keliamų reikalavimų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgÄ laikotarpį (beveik tris mėnesius), jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, t. y. jam teko ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sÄ lygas ar kitaip sÄ lygas blogino, taip pat į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamos kalinimo sÄ lygos (higienos normos pažeidimai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-756/2020), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (higienos normos pažeidimai) buvo pažeista. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė