2020-09-16 Nr. AB-16951-3-65-3-00161-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-500-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00161-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir NŽT Anykščių skyrius) 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 38SD-2105-(14.38.105) „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas), 2) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių pateikti argumentuotą atsakymą į pareiškėjos 2020 m. gegužės 14 d. raštą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos prie skundo pateikto kreipimosi į NŽT Anykščių skyrių turinys leido daryti išvadą, kad pareiškėja, išdėsčiusi faktines aplinkybes, prašė viešojo administravimo subjektą nustatyti žemės sklypo riboženklį sunaikinusį asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn.

Išanalizavęs pareiškėjos skundžiamą raštą, teismas padarė išvadą, kad NŽT Anykščių skyrius, veikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės teisinių santykių srityje, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti tam tikrus papildomus duomenis, susijusius su nustatytinomis aplinkybėmis dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Teismo vertinimu, tarp pareiškėjos ir NŽT Anykščių skyriaus yra susiklostę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reguliuojami teisiniai santykiai ir NŽT Anykščių skyrius, įgaliotas vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veikė šių teisinių santykių srityje.

Teismas padarė išvadą, kad NŽT Anykščių skyriaus skundžiamas raštas priimtas ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje ir šioje srityje teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjai nesukūrė.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 38SD-2105-(14.38.105).

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame rašte nėra konstatuojama, jog bus tiriamas galimai padarytas administracinis nusižengimas o priešingai – nurodoma, jog per 10 darbo dienų terminą pareiškėjos prašymas bus atmestas, motyvuojant papildomų dokumentų nepateikimu ir administracinė teisena nebus pradėta. Pažymi, jog NŽT Anykščių skyriaus reikalaujami papildomi dokumentai neegzistuoja, o atsakovo nurodomų sąvokų: „laikini matavimo ženklai“ arba „laikini riboženkliai“, įstatyme nėra.

Pareiškėja teigia, kad per nustatytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje 20 darbo dienų terminą t. y. nuo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Anykščių PK) veiklos skyriaus kreipimosi į NŽT Anykščių skyrių, šis pateikė tik skundžiamą raštą. Per minėtą terminą, NŽT Anykščių skyrius daugiau jokių sprendimų ar veiksmų neatliko, nors turėjo užbaigti administracinę procedūrą. Tačiau, pareiškėja atkreipia dėmesį, jog apskundus teismui skundžiamą raštą, praėjus 21 darbo dienai nuo kreipimosi, NŽT Anykščių skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 9 d. priėmė priešingą sprendimą Nr. 38SD-2479-(l4.38.105.), kuriame nurodė, jog bus pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, o prašymo nagrinėjimas atidedamas dar 20 darbo dienų terminui.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog skundžiamas raštas yra tik prašymas pateikti papildomą informaciją, kadangi per 20 darbo dienų terminą (nuo 2020 m. gegužės 12 d. kreipimosi) pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį turėjo būti pradėta ir užbaigta administracinė procedūra.

Pareiškėja taip pat nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamas raštas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, nurodo šias aplinkybes: 1) skundžiamame rašte nurodoma, jog pareiškėjos prašymas dėl riboženklių sunaikinimo nagrinėjamas nebus, nors pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnį atsakovas po Anykščių PK kreipimosi per 3 darbo dienas turėjo pradėti viešojo administravimo procedūrą rašytiniu pavedimu, kai tuo tarpu komisijos sudarymas buvo pradėtas tik 2020 m. birželio 9 d.; 2) dėl NŽT Anykščių skyriaus neveikimo po pareiškėjos valdomo sklypo riboženklių sunaikinimo ir jausdamasis visiškai nebaudžiamas, galimai tas pats asmuo, sunkiąja žemės ūkio technika sunaikino dalį pareiškėjos žemės sklype esančios pievos; 3) dėl NŽT Anykščių skyriaus neveikimo pareiškėjai teko sunaikintus riboženklius atstatyti savo iniciatyva ir lėšomis; 4) dėl skundžiamo rašto pareiškėja negali pilnai naudotis savo žemės sklypu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NŽT Anykščių skyrius skundžiamu raštu prašė pareiškėjos pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su aplinkybėmis dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, tačiau skundžiamas raštas priimtas ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje ir šioje srityje teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjai nesukuria, konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad administracinė procedūra per 20 darbo dienų turėjo būti pradėta ir užbaigta, o skundžiamas raštas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes ir ji patyrė papildomas finansines išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamame rašte atsakovui nurodžius, jog, kadangi NŽT Anykščių skyriuje neturi duomenų apie pareiškėjos sunaikintų nurodomų nuolatinių riboženklių įtvirtinimą (nes 1993 m. buvo pastatyti tik mediniai laikini matavimo ženklai), o pareiškėja aiškinamajame rašte teigė, kad sunaikinti riboženkliai ir prašo riboženklį (-ius) sunaikinusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, per 10 darbo dienų prašė NŽT Anykščių skyriui pateikti dokumentus, įrodančius pareiškėjos nurodytų, kaip sunaikintų, riboženklių įtvirtinimą patvirtinančius dokumentus (ar įrodymus). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, pareiškėjos juo tik buvo prašoma pateikti papildomą informaciją ar patikslinti pateiktą, apie jos valdomo žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT Anykščių skyrius, veikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės teisinių santykių srityje, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti tam tikrus papildomus duomenis, susijusius su aplinkybėmis dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjai skundžiamas raštas nesukelia teisinių pasekmių.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovas privalėjo per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nurodytą 20 darbo dienų terminą t. y. nuo Anykščių PK kreipimosi į NŽT Anykščių skyrių, ne tik pradėti, bet ir užbaigti administracinę procedūrą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis, numatantis, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Apie tokius patikrinimus pranešama suinteresuotiems asmenims, o jų rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad administracinė procedūra buvo pradėta tik po to, kai ji kreipėsi į teismą, ir pareiškėja apie tai buvo informuota NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. 38SD-2479-(14.38.105.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.). Kompetencija spręsti, ar yra padaryti žemės naudojimo pažeidimai bei ar yra pagrindas pradėti ANK teiseną, priskirta Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams. Pareiškėja, nesutikdama su jų padarytomis išvadomis, turės teisę jų priimtus sprendimus skųsti teismui ANK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp pareiškėjos ir NŽT Anykščių skyriaus yra susiklostę ANK reguliuojami teisiniai santykiai, o skundžiamas raštas priimtas ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius