2020-08-19 Nr. AB-15301-3-61-3-01845-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-479-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01845-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir A. D.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. D.-B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. B. ir A. D.-B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 28 d. „Dėl skundo nagrinėjimo” Nr. 1SS-882-(7.5.) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą, kuriuo jie prašo išnuomoti jiems 6,81 ha valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., kartu su kitais prašymais, pretenduojančiais išsinuomoti tą patį žemės sklypą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 23 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai 2020 m. sausio 31 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 28 d. rašto Nr. 48SD-1343-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. NŽT, išnagrinėjusi 2020 m. sausio 31 d. skundą, pareiškėjams pranešė, kad NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. 48SD-1343-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstai pareiškėjus informavo, kad pageidaujamas nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra suprojektuotas kitam asmeniui, todėl šis valstybinės žemės sklypas negali būti jiems išnuomotas. Nesutikdami su Raštu, pareiškėjai pateikė skundą teismui, reikšdami reikalavimą panaikinti šį Raštą.

Įvertinęs Rašto turinį, teismas konstatavo, kad NŽT pateikė pareiškėjams tam tikrus konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktus, tačiau Raštu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo Raštą vertinti kitaip, be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, taikyti skunde nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, pareiškėjai nurodo, kad jie turėjo teisėtą lūkestį, jog jų skundas NŽT direktoriui bus išnagrinėtas nustatyta tvarka ir bus priimtas nustatytos formos sprendimas. Pareiškėjų vertinimu, aplinkybė, kad Raštas pagal savo turinį neatitinka privalomųjų reikalavimų, lemia skundžiamo administracinio akto neteisėtumą, tačiau negali užkirsti kelio pareiškėjams kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises vien todėl, kad toks administracinis aktas surašytas neteisėtos formos. Pareiškėjai laikėsi visų privalomųjų procedūrų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėtai užkirto kelią pareiškėjams apginti pažeistas teises ir pažeidė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pateikė du reikalavimus –panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą, kuriuo jie prašo išnuomoti jiems 6,81 ha valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., kartu su kitais prašymais, pretenduojančiais išsinuomoti tą patį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, pasisakė tik dėl pirmojo reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NŽT Raštu pateikė pareiškėjams tam tikrus konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktus, tačiau Raštu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra, konstatavo, kad Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėtai užkirto kelią pareiškėjams apginti pažeistas teises ir pažeidė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies yra nemotyvuota, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno iš pareiškėjų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Raštu pareiškėjai tik informuojami, jog jų prašomas išnuomoti valstybinės žemės sklypas jau yra suformuotas nuomai kitam asmeniui NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1560-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjų ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo (įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą kartu su kitais prašymais, pretenduojančiais išsinuomoti tą patį žemės sklypą), teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl, nustačius, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Raštą negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, nėra pagrindo vertinti antrojo pareiškėjų reikalavimo.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2020 m. birželio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. B. ir A. D.-B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė