2013-12-16 Nr. AB-10096-3-61-3-00413-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2358/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00413-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (b. l. 1–2) prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Skyrius, atsakovas) 2013 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. RE-6 „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. sausio 9 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RPA-00-130109-00013.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija, nustačiusi, kad jam priklausančiame žemės sklype statinys – pavėsinė – pastatytas savavališkai, surašė savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl padarinių pašalinimo termino pratęsimo jis kreipėsi į Inspekciją, tačiau ši prašymo netenkino, įvykdymo termino nepratęsė, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte konstatavo, kad jis reikalavimo neįvykdė. Nesutiko su priimtais sprendimais. Nuosavame sklype pastatytai pavėsinei jos statybos metu 2008 m. nebuvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Šį faktą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2008 m. liepos 5 d. raštas Nr. A6-5778(4.4-SEN-13) „Dėl sandėliuko atstatymo“, kuriame patvirtinama, kad supaprastinti statybų reikalavimai taikomi ir pavėsinei, kurią tuo metu ketino įsirengti, bei nurodyta, kad nėra prieštaraujama dėl pavėsinės įsirengimo. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. IV-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 391 punkto 5.3 papunkčio nuostatomis, atsakovas neturėjo pagrindo 2012 metais birželio mėnesį vykti pas jį ir apžiūrinėti pavėsinę, nes per 1 metų laikotarpį nuo 2008 metų, t. y. nuo pavėsinės pastatymo, skundas atsakovui dėl pavėsinės statybos nebuvo paduotas.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0072:227), kuriame pastatyta pavėsinė, nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, todėl pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1. papunktį, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi. Pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento Inspekcijai nepateikė, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis Inspekcijos specialistė surašė savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas per 6 mėnesių terminą turėjo teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė ar bent įrodymų, pagrindžiančių apie ketinimą įteisinti savavališką statybą, kartu su Inspekcijai 2013 m. sausio 3 d. pateiktu prašymu pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą nepateikė, todėl nesant svarbių priežasčių buvo nuspręsta pareiškėjui reikalavimo įvykdymo termino nepratęsti.

Pastatytam statiniui netaikomos pareiškėjo skunde nurodytos STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatos, kadangi žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame pastatytas savavališkas statinys – pavėsinė, nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. Pavėsinės statybai buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas supaprastintam projektui. Inspekcija palaiko nesudėtingų statinių statybos teisėtumo kontrolę, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 punktu, todėl Taisyklių 391 punkto 5.3 papunktis šiuo atveju netaikomas.

Vilniaus miesto savivaldybės Rasų seniūnijos 2008 m. liepos 25 d. atsakyme Nr. A6-5778(4.4-SEN-13) pažymima, jog pareiškėjo pavėsinės statybai keliami supaprastinti statybos reikalavimai, tačiau nėra paminėta, kad pavėsinės statybai nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tik pabrėžiama, kad pareiškėjas statybos darbus atliktų nepažeisdamas nustatytų reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu panaikino Inspekcijos skyriaus 2013 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. RE-6 „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ ir įpareigojo Inspekcijos Skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2013 m. sausio 3 d. prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kitą bylos dalį nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnio 3 dalį. Šių Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų analizė leido daryti išvadą, kad Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2445/2012).

Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1479-561/2013 pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos sprendimo, priimto pagal J. B. prašymą ištirti nurodytus faktus dėl galimai savavališkų statinių 2J1/ž ir 3J1/ž, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo, pavėsinės – ūkinio pastato bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos, pagrindu.

Teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teisėjų kolegija taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir padarė išvadą, kad iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog pareiškėja ir V. P. skirtingai nurodo minėtų statinių statybų pradžią; V. P. paaiškino, kad statinius 2J1/ž ir 3J1/ž dėl jų susidėvėjimo 2006 m. tik sutvirtino, pastatų rekonstrukciją atliko 2008 m., o pareiškėjos teigimu, V. P. statybas vykdė 2010 m. gegužės–liepos mėn. Nagrinėjamu atveju Inspekcijai svarbu buvo nustatyti statinių 2J1/ž ir 3J1/ž, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo darbų pradžią.

Konstatuotina, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų (dokumentų) dėl vykdytos statybos pradžios, todėl teismas darė išvadą, kad Inspekcija, įvertinusi šias aplinkybes ir neturėdama dokumentų, patvirtinančių ginčo statinių rekonstravimo pradžią, pagrįstai J. B. skundo dalies, susijusios su statinių 2J1/ž ir 3J1/ž, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumu ir jų statybos metais, nenagrinėjo (Taisyklių 391.5.4 punktas). Pažymėta tai, kad teismui pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2008 m. liepos 25 d. raštas Nr. A6-5778(4.4-SEN-13) (b. l. 54), kuris trečiojo suinteresuoto asmens V.

P. teigimu, gali būti įrodymu, jog statinių rekonstrukciją jis atliko 2008 m. vasarą-rudenį, teismo vertinimu, negali būti statybos pradžią įrodančiu dokumentu, nes jame tik konstatuotas faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija neprieštarauja, kad V. P. statytų sandėliuką ir įsirengtų pavėsinę šalia savo namo. Taigi pareiškėjos argumentas, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog skundas dėl statinių 2J1/ž ir 3J1/ž rekonstrukcijos negali būti nagrinėjamas, nes nėra statybos pradžią įrodančių dokumentų, yra atmestinas.

Šalys minėto 2013 m. balandžio 29 d. teismo sprendimo neskundė.

Atsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo principu, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pareiškėjui būtina pratęsti. Kadangi prašymą pratęsti terminą pareiškėjas pateikė atsakovui, o ne teismui, skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. sausio 3 d. prašymą.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2013 m. sausio 9 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RPA-00-130109-00013. Pažymėta, kad 2013 m. sausio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašytas vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-94 „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto formos patvirtinimo“, kurio 2 punkte nurodyta, kad ši forma taikoma atliekant statybos valstybinę priežiūrą, kai reikia patikrinti faktinius duomenis vietoje. Kaip matyti, ginčijamas aktas yra skirtas konstatuoti ir užfiksuoti faktinius duomenis, tačiau savaime nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. minėtas aktas nėra individualus administracinis aktas, jis nepasižymi tokiais požymiais: yra adresuotas konkrečiam asmeniui teisės taikymo aktas, sukelia konkrečias administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pasekmes. Šis aktas laikytinas tarpiniu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros aktu, vėliau kurio pagrindu priimamas atitinkamas administracinis sprendimas. Taigi pareiškėjo skundžiamas aktas, kaip savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, atskirai neskundžiamas ir galėtų būti vertinamas tik nagrinėjant administracinį sprendimą dėl galutinio sprendimo. Ši administracinės bylos dalis nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

III. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 59-61) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi ABTĮ 86 straipsniu ir mano, kad teismas ginčo teisiniams santykiams taikė netinkamas teisės normas, ištyręs byloje esančius duomenis nepagrįstai panaikino Inspekcijos sprendimą. Pažymi, jog pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau iš pateikto prašymo aišku, jog nurodomos priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis ir nėra susijusios su savavališko statinio įteisinimu. Išdėstytas tik noras rengti statinio projektą, nepagrįstas jokiais įrodymais, liudijančiais apie pareiškėjo inicijuotus aktyvius veiksmus siekiant statinį įteisinti. Inspekcija laikosi nuomonės, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Inspekcijos specialistė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo bei įvertindama jame nurodytas pratęsimo priežastis, tinkamai nusprendė, kad faktinio pagrindo pratęsti prašomą terminą nėra, todėl atitinkamai ir priėmė ginčijamą sprendimą. Sprendime teismas pagrindu prašomą terminą pratęsti bei pakartotinai Inspekciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo įpareigojo nurodydamas ne svarbias priežastis, kaip nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje, bet specifines, įvardijamos bylos Nr. 1-1479-561/2013 aplinkybes. Nesutinka su teismo pozicija, kadangi minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl statinių (pažymėtų 2J1/Ž ir 3J1/Ž, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) atliktų statybos darbų, nesusijusių su ginčijamu sprendimu. Nagrinėjamu atveju neracionalu būtų susieti pavėsinės įteisinimo klausimą su kitų statinių statybos darbais, todėl akivaizdu, jog pavėsinės įteisinimo procedūrai pradėti nėra kliūčių, tačiau pareiškėjas tam įgyvendinti nėra ėmęsis jokių aktyvių veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 38 punktu, reikalavimo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju pasibaigus 2012 m. liepos 4 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120704-00235 įvykdymo terminui, surašytas reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija dėl įpareigojimo pareiškėjui vykdymo privalėjo kreiptis ieškiniu į teismą. Išdėstytų aplinkybių teismas neįvertino ir sprendime apie tai nieko neužsiminęs patenkino pareiškėjo prašymą. Pažymi, jog teisminėje savavališkos statybos padarinių šalinimo stadijoje teismas atsižvelgdamas į savavališko statinio statytojo veiksmus, atliekamus siekiant įteisinti statinį, tenkindamas Inspekcijos ieškinį gali priimti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą suteikiantį teisę per papildomai nustatytą terminą statinį įteisinti. Minėto Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatyta Inspekcijos teisė, bet ne pareiga, tik esant svarbioms priežastims pratęsti prašomą reikalavimo įvykdymo terminą vieną kartą. Įpareigojant Inspekciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir taip jau kartą išnagrinėtą vadovaujantis teisės aktų normomis būtų nepagrįstai kartojama administracinė procedūra, kurios rezultatas nepasikeitus faktinėms aplinkybėms liktų toks pats.

Pareiškėjas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-68) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į skundą išdėsto argumentus, susijusius su nuosavybės neliečiamumu, ir mano, jog teismas šiuo atveju tinkamai įvertino, ar valstybės institucija (atsakovas), įvertindama susidariusią situaciją iš viso galėjo nuspręsti pirmiausia nepratęsti termino, vėliau, esant valstybės sutikimui, teigti, kad tokio sutikimo nėra, galiausiai įpareigoti nugriauti statinį bei prašyti tą padaryti teismo. Akivaizdu, kad atsakovas net neanalizavo, ar pavėsinės nugriovimas yra pateisinamas, paraleliai vykstant su tuo susijusiam kitam procesui, ar kitų su minimu statiniu susijusių asmenų interesas į tokią kraštutinio ekonominio poveikio taikymo priemonę buvo ypač stiprus ir pan. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais teisės aktus atitinkančiais įrodymais, neatitinka teisės aktų ir teismų praktikos. Mano, kad atsakovas siekia ne objektyvaus, visapusiško ir teisingo administracinės bylos išsprendimo, o tik įstatyme apibrėžtu būdu nepagrįstai susidoroti su pareiškėjo nuosavybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-01-04 sprendimo Nr. RE-6, kuriuo nuspręsta nepratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Byloje nustatyta, kad atlikus patikrinimą pareiškėjui 2012 m. birželio 4 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120604-00199, kuriame konstatuota, jog pastatyta pavėsinė (ilgis – 3,38 m, plotis – 2,18 m, aukštis iki karnizo – 2,03 m), adresu Vilniaus m. savivaldybė, Vilnius, (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas 2012-07-04 reikalavimu Nr. REI-00-120704-00235 nurodė statytojui V. P. ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 4 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012 m. birželio 4 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120604-00199, padarinius, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Kitą dieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo prašymo netenkino, t. y. termino nepratęsė.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2.1 punktą pavėsinė priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Minėto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuota, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte – statybą leidžiantys dokumentai kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Iš 2013 m. vasario 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. 0101-0072-0227, kadastrinis Nr. 0101/0072:227), nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 punktą rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą reikšmingos yra svarbios priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą, ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos.

Analogiškai ši Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostata aiškinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį. Vadinasi, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygotų reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Reiškia, būtų galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

V. P. prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą motyvuoja tuo, kad norėtų parengti pavėsinės projektą, tačiau šiuo metu teisme yra nagrinėjama byla Nr. I-1479-561/2012. Pirmosios instancijos teismas pacitavo dalį nurodytoje byloje priimto sprendimo motyvų ir konstatavo, jog atsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo principu, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminą pareiškėjai būtina pratęsti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino pratęsimo priežastis, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo jų pripažinti svarbiomis. V. P. išreiškė tik norą parengti pavėsinės projektą, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėjo būti kliūtimi pavėsinės kaip nesudėtingo statinio projekto parengimui ir suderinimui su atitinkamomis institucijomis (pareigūnais). Taip pat tokia priežastimi nelaikytina ta aplinkybė, jog prašymo pratęsti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pateikimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1479-561/2013. Šioje byloje buvo ginčijami statiniuose, pažymėtuose indeksais 2J1/ž (ūkio paskirties pastatas perstatytas į garažą) ir 3J1/ž (rekonstruotas ūkinis pastatas), atlikti statybos darbai. Tai reiškia, kad pastarojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčo dalykai yra skirtingi, todėl administracinėje byloje Nr. I-1479-561/2013 priimtas sprendimas šiai bylai nėra reikšmingas.

Pareiškėjo prašomas panaikinti 2013 m. sausio 9 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-130109-00013 atskirai neskundžiamas (nesukelia teisinių pasekmių), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje priėmė dalinai netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-01-04 sprendimas Nr. RE-6 „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ ir įpareigotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2013-01-03 prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, panaikinti. Pareiškėjo V. P. skundą šioje dalyje atmesti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan