2f9e208c-edb1-42cd-b2f2-4ef4b79ab9a5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1884-1090/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27790-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 21 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. N., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovui A. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui ŽiÅ«kui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė A. N. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovui A. K., kuriuo praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K.

K. tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o 2 t., b. l. 111–116).

2. IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinį praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu sÅ«numi K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ : 2.1. Kiekvieno mėnesio lyginės savaitės (2-4 savaitė): Tėvas bendrauja su sÅ«numi nuo penktadienio pasiimdamas jį iÅ¡ mokymosi įstaigos iki sekmadienio 20 val. grÄ Å¾indamas jį į vaiko motinos namus. 2.2. Kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės (1-3 savaitė): Tėvas bendrauja su sÅ«numi: antradienį pasiimdamas jį iÅ¡ mokymosi įstaigos ir ketvirtadienį pristatydamas į mokymosi įstaigÄ . 2.3.

Poriniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdos sÅ«nus Å¡venčia su tėvu (vaikas paimamas iÅ¡ vakaro 23 d. 17 val. ir grÄ Å¾inamas į motinos namus 26 d. 18 val.), neporiniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdos sÅ«nus Å¡venčia su motina. 2.4. Poriniais metais Naujų metų Å¡ventė Å¡venčiama su tėvu (vaikas paimamas 31 d. 17 val. ir grÄ Å¾inamas į motinos namus kitų metų Sausio 1 d. 20 val.). 2.5. Poriniais metais Velykų Å¡ventę sÅ«nus Å¡venčia su motina. Neporiniais metais Velykų Å¡ventę sÅ«nus Å¡venčia su tėvu (tėvas paima vaikÄ 10 val. ryte, gražina vaikÄ Ä¯ motinos namus sekančiÄ dienÄ 19 val.). 2.6.

Motinos diena Å¡venčiama su mama. 2.7. Tėvo diena Å¡venčiama su tėvu nuo 10 iki 20 valandos. 2.8. Pasibaigus Å¡venčių periodui bendraujama 1 p. ir 2 p. nurodyta tvarka. 2.9. Atostogų metu (vasaros, pavasario, rudens, žiemos) tėvas bendrauja ir rÅ«pinasi vaiku pirmÄ jÄ atostogų dalį, įskaitant nepertraukiamas atostogas iki 14 d. užsienyje. AntrÄ jÄ atostogų dalį vaikas leidžia su motina. Atostogų grafikas suderinamas su vaiko motina, atsižvelgiant į mokymo įstaigoje nustatytÄ atostogų laikotarpį ne vėliau kaip 2 savaites prieÅ¡ atostogų pradžiÄ .

Jeigu atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusiÅ¡kÄ vaiko priežiÅ«rÄ . 2.10. Dėl vaiko bendraujama telefonu bei el. paÅ¡tu. Ä®sipareigojama informuoti apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimÄ . 2.11. Bendravimo su vaiku metu užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas, maisto, poilsio režimÄ , vaistų savalaikį teikimÄ (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų. 2.12. Bendravimo su tėvu metu nedelsiant informuoti vaiko motinÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klės pasikeitimÄ , imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti. 2.13.

Bendravimo su vaiku metu užtikrinti telefoninį ryšį. Įsipareigojama bendrauti geranoriškai, atsižvelgiant į sūnaus interesus. Iškilus ypatingai situacijai galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos abipusiu sutarimu iš anksto suderinus.

3. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡alys turi nepilnametį sÅ«nų K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. N., sÅ«naus iÅ¡laikymui atsakovas įsipareigojo teikti 175,00 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Tačiau minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, pasak ieÅ¡kovės, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko sveikata, taip pat dėl nepakankamo tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime, turi bÅ«ti nustatyta.

Teigia, jog praėjus porai metų po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. buvo nustatytas vaiko neįgalumas, remiantis diagnoze (duomenys neskelbtini), vaikui iÅ¡duota specialiųjų poreikių pažyma, neįgaliojo pažymėjimas. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė gyveno viena, rÅ«pinosi ir auklėjo savo vaikÄ , o paaiÅ¡kėjus vaiko diagnozei, buvo nutarta laikinai vaikÄ apgyvendinti pas senelius Mažeikiuose, kur buvo speciali vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga, teikianti ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo paslaugas ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams.

Atlikus vaiko bÅ«klės vertinimÄ , Mažeikių pedagoginės psichologinės tarnybos buvo nustatyta, kad vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas nepatikslintas intelekto sutrikimas, nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiÅ¡kia netinkamu bÅ«du ir kt. Visuose dokumentuose, kuriuose apraÅ¡oma vaiko ligos anamnezė ir simptomatika, akcentuojama, kad vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiÅ¡kumo galimybes ir kt. IeÅ¡kovė pažymi, jog vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini), ji nuolatos lankė vaikÄ , palaikė ryšį su tėvais, darželio darbuotojais, mokėjo už darželį, pirko vaikui reikalingus daiktus, maistÄ , mokymosi-žaidimų priemones, tačiau dirbo Vilniuje, kadangi analogiÅ¡kai apmokamo darbo galimybių Mažeikiuose nėra.

Atsakovas per visÄ laikÄ retai lankė savo vaikÄ , Mažeikiuose nesilankė nė karto, nesidomėjo, neskambino ieÅ¡kovei, tuo labiau, 2017 m. sužinojęs apie vaikui nustatytÄ neįgalumÄ , nepakeitė savo supratimo apie pagalbÄ ne tik vaikui, bet ir jo motinai, nors ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl pagalbos prižiÅ«rint vaikÄ . Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas gyvena Vilniuje su ieÅ¡kove, tačiau atsakovas ir toliau nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, vengia vykdyti savo pareigÄ , todėl nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų tėvo pareigÄ ir vaiko teisę bendrauti pastoviai ir reguliariai.

IeÅ¡kovės nuomone, jos siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra suteikianti abiem tėvams maksimaliai panaÅ¡ias galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti jos siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡as, 2 t., b. l. 110–116).

4. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog neprieÅ¡tarauja bendravimo tvarkos nustatymui, kaip tokios priemonės taikymui, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio sÅ«naus poreikių, nei atsakovo interesų bei galimybių tokiÄ bendravimo tvarkÄ Ä¯vykdyti realiai. Teigė, jog Å¡alių sÅ«naus sveikatos istorija prasidėjo dar tuomet, kai jo buvo laukiamasi, gimdymo metu sÅ«nui aplink kaklÄ apsiviniojo virkÅ¡telė, todėl jis gimė stipriai pridusęs, kai sÅ«nus buvo apytiksliai 1 m. ir 6–9 mėn. amžiaus, buvo pastebėta, kad jam sunkiai vystosi kalbiniai įgÅ«džiai, o po atliktų tyrimų, 2016 m. gegužės 17 d. oficialiai nustatyta ligos diagnozė (duomenys neskelbtini), kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai, 2016 m. rugsėjo 2 d. sÅ«nui diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Taigi, Å¡alių santuoka buvo nutraukta jau po to, kai Å¡alys žinojo savo apie sÅ«naus sveikatos sutrikimus. Pasak atsakovo, nutraukus santuokÄ , jis nenusiÅ¡alino nuo bendravimo su sÅ«numi, dažnai susitikdavo su vaiku, pasiimdavo jį iÅ¡ darželio, vesdavosi pasivaikščioti ir kitaip leisdavo kartu laikÄ , o bendravimas esmingai pasikeitė tuomet, kai ieÅ¡kovė be atsakovo sutikimo nusprendė sÅ«nų iÅ¡vežti gyventi pas savo mamÄ Ä¯ Mažeikius dėl ieÅ¡kovės nenoro prižiÅ«rėti sÅ«nų pačiai, noro iÅ¡vykti į užsienį dirbti, o ne dėl ieÅ¡kovės nurodomų priežasčių.

Atsakovas pripažino, jog sÅ«nų apgyvendinus Mažeikiuose, jis nebeturėjo nei faktinių galimybių, nei finansinių sÄ lygų savo sÅ«nų itin dažnai lankyti, tačiau atsakovas ir toliau bendravo su sÅ«numi pagal savo ir sÅ«naus turimas galimybes – paprastai bent vienÄ ar du kartus per mėnesį bendraudavo su sÅ«numi Mažeikiuose, pasiimdavo jį su savimi pabÅ«ti kartu, laikÄ leisdavo savo mamos, vaiko močiutės L. K. namuose, atsakovo mama ganėtinai dažnai pasiimdavo anÅ«kÄ iÅ¡ darželio pas save, jis likdavo nakvoti.

Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi jokiu pretenzijų atsakovui dėl jo bendravimo su sÅ«numi, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. sÅ«nui sugrįžus gyventi į Vilnių, atsakovas atkÅ«rinėja nuoseklų bendravimÄ su savo sÅ«numi, stengiasi prisitaikyti prie jo rutinos, dažniau su juo susitikti, praleisti laiko, yra užmezgęs ryšį su sÅ«naus ugdymo įstaiga, domisi jo ugdymo procesais, ar jam nieko netrÅ«ksta, taigi, atsakovas nėra nusiÅ¡alinęs nuo bendravimo su sÅ«numi.

5. Susipažinęs su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, atsakovas siÅ«lo alternatyviÄ bendravimo tvarkÄ bei alternatyvius sprendinius. Kadangi atsakovas dirba su informacinėmis technologijomis susijusį darbÄ , kuriame yra daug nepastovumo, nes atsiradus sistemų sutrikimams, atsakovas dirba prie Å¡ių sutrikimų Å¡alinimo tol, kol jie yra paÅ¡alinami, neatsižvelgiant į darbo grafikÄ , taip pat tenka dirbti ir Å¡venčių dienomis, be to, atsakovas Å¡iuo metu persikėlinėja gyventi ir dirbti į KaunÄ , kur jis turi draugę, su kuria ketina kurti bendrÄ gyvenimÄ , todėl atsakovo tolimesnis gyvenimas visiÅ¡kai nėra suderinamas su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ savaitgaliais atsakovas per kalendorinius metus turėtų atlikti itin daug kelionių. Be to, atsakovas sÅ«nų paprastai galėtų pasiimti tik pabaigus darbui ir atvažiavus į Vilnių, todėl tai apskritai nebÅ«tų suderinama su vaiko ugdymo įstaigos lankymu, toks bendravimo tvarkos režimas tiek atsakovÄ , tiek sÅ«nų apkrautų nuolatinėmis, varginančiomis kelionėmis, kurios niekaip neatitinka nei sÅ«naus, nei atsakovo interesų ir yra sunkiai įgyvendinamos, o vien degalų kaÅ¡tai per vienerius kalendorinius metus laikantis nustatyto bendravimo režimo sudarytų apytiksliai 5 106,56 Eur sumÄ , kas yra finansiÅ¡kai nepakeliama atsakovui.

Atsakovo skaičiavimu, jam tenkančių bendravimo dienų skaičius akivaizdžiai virÅ¡ytų 50,00 proc. visų kalendorinių metų dienų skaičių, o ieÅ¡kovė, siekdama tokios tvarkos nustatymo, nekalba apie sÅ«naus iÅ¡laikymui tenkančių iÅ¡laikymo lėšų paskirstymÄ , kas pažeistų paties atsakovo teises. Atsakovas siÅ«lo nustatyti alternatyviÄ jo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kuriÄ galėtų realiai įgyvendinti, ir pagal kuriÄ : 5.1. Atsakovas bendraus su sÅ«numi K. K. kas trečiÄ savaitgalį jį pasiimdamas į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jį vietÄ .

SÅ«nus savaitgaliui paimamas penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. 30 min. ir pristatomas į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 20 val. 00 min. 5.2. Atsakovas per vienerius kalendorinius metus savo atostogų metu su sÅ«numi K. K., jo atostogų, Å¡venčių ar kitu laisvu metu nepatenkančiu į Å¡ios tvarkos 1 p., bendraus ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų, iÅ¡ kurių bent vienÄ kartÄ bendravimas truks nepertraukiamÄ 7 kalendorinių dienų laikotarpį.

Apie numatomÄ tokio bendravimo laikotarpį Atsakovas informuos raÅ¡tu IeÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų, nurodydamas tikslų planuojamų su sÅ«numi praleisti dienų skaičių. 5.3. Atsakovas pagal turimas galimybes turi teisę bendrauti su sÅ«numi K. K. kiekvienÄ dienÄ tiek gyvai, tiek elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.). 5.4. Visais atvejais bendravimas su sÅ«numi K. K. turi bÅ«ti derinamas abiejų tėvų (Atsakovo ir IeÅ¡kovės), atsižvelgiant į sÅ«naus ugdymo grafikÄ , poilsio rėžimÄ , suplanuotÄ sÅ«naus rutinÄ , planus ir pan.

Visais atvejais sÅ«nus bendravimui su Atsakovu paimamas tik iÅ¡ sÅ«naus lankomos ugdymo įstaigos arba sÅ«naus gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Visi klausimai dėl bendravimo su sÅ«numi derinami raÅ¡tu (el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis, susiraÅ¡inėjimu per socialinius tinklus ar kitas programėles). 5.5. Atsakovas bendravimo su sÅ«numi K. K. laikotarpiais turi teisę su sÅ«numi iÅ¡vykti į užsienį be atskiro sutikimo. 5.6. Apie sÅ«naus K. K. gyvenamosios vietos pasikeitimÄ IeÅ¡kovė privalo raÅ¡tu informuoti AtsakovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki pasikeitimo. 5.7.

Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

6. Atsakovo nuomone, jo siÅ«loma bendravimo tvarka yra ne tik realiai įgyvendinama, tačiau atitiktų tiek sÅ«naus, tiek atsakovo interesus. Taip pat tokia bendravimo tvarka yra orientuota į maksimaliai kokybiÅ¡kÄ atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimÄ , t. y. atsakovas iÅ¡ anksto galėtų tartis su darbdaviu dėl mažesnio darbo krÅ«vio bendravimo laikotarpiu arba jo perskirstymo ir tokį laikotarpį betarpiÅ¡kai nuolatos skirti bendravimui su sÅ«numi, o ne jį pasiimti ir perduoti auklės ar kitų asmenų priežiÅ«rai, nes atsakovas negalėtų normaliai bendrauti dėl darbo. Be to, Å¡i tvarka ženkliai neiÅ¡kreipia tėvų teisių ir teisėtų interesų balanso tenkinant sÅ«naus poreikius.

7. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovas nurodo, jog didžioji dalis jo pastangų, atitinkamai ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iki 2022 m. sausio 27 d. buvo patirtos dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl nustatyto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo. IeÅ¡kovė tik 2022 m. sausio 26 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo visiÅ¡kai atsisakė reikalavimo dėl nustatyto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, todėl bylos dalis dėl nustatyto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta nepriėmus sprendimo.

Atsakovas nesutiko su iÅ¡laikymo dydžio padidinimu neįsitikinus, kad Å¡alių sÅ«naus poreikiai taip ženkliai pasikeitė, o ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama šį reikalavimÄ , elgėsi ne tik nerÅ«pestingai, neapdairiai, bet ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, todėl turi prisiimti procesines to pasekmes. Taigi, kadangi dalis Å¡ios civilinės bylos nutrÅ«ko ieÅ¡kovei atsisakius reikalavimo, t. y. pasibaigė atsakovo naudai, atitinkamai turėtų bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. PraÅ¡o nustatyti atsakovo siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi K.

K. tvarkÄ ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o 3 t., b. l. 1–14).

8. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog apsilankius ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1 kambario butas su patogumais, baldais, buitine technika yra nuomojamas, vaikas dalijasi kambariu su mama, Tarnybos nuomone, vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje. IeÅ¡kovė nurodė, jog jos mėnesines pajamas sudaro 1 400,00 Eur, įskaičius 500,00 Eur neįgalumo, vaiko ir slaugos iÅ¡mokÄ , su atsakovu atskirai gyvena nuo 2016 m., jis teikia iÅ¡laikymÄ vaikui – 170,00 Eur per mėn., papildomai neprisideda.

Pasak ieÅ¡kovės, vaiko tėvas su sÅ«numi bendrauja mažai (kartÄ Ä¯ mėnesį), 1-Ä kartÄ buvo paėmęs vaikÄ nakvynei. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ , K. K. mokosi (duomenys neskelbtini), berniukui nustatytas (duomenys neskelbtini), jam reikalinga specialistų pagalba, dėl vaiko sveikatos bÅ«klės vaikas iÅ¡sakyti savo nuomonės negalėjo. Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta iÅ¡vada, jog čia vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos svečiuotis, gyventi.

Pasak atsakovo, su ieÅ¡kove atskirai gyvena nuo 2016 m., jis reguliariai teikia iÅ¡laikymÄ vaikui 175,00 Eur/mėn., taip pat prisideda papildomai. Vyras teigė, kad ieÅ¡kovė su vaiku apie 3,5 metų gyveno Mažeikiuose, kur iki karantino jis lankydavo sÅ«nų 1-Ä kartÄ per mėnesį. Tarnybos turima informacija Å¡eima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki Å¡iol nežinoma. Tarnybos nuomone, atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka (jos įgyvendinimas) neprieÅ¡tarauja vaiko teisėms bei teisėtiems ir geriausiems interesams.

Taip pat 2022 m. gegužės 10 d. apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių nuomojamame bute kartu su drauge, bute yra visi patogumai, butas tvarkingas, Å¡varus, vaikui bute sudarytos sÄ lygos miegoti, ilsėtis ir žaisti, t. y. sudarytos sÄ lygos vaiko poreikiams tenkinti (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 54–64; 3 t., b. l. 115–117). II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 9. IeÅ¡kovė teismo posėdyje palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog iki Å¡iol nėra nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl mano, jog tėvas su sÅ«numi turi bendrauti pagal nustatytÄ grafikÄ , be to, ji pati negali planuoti savo laiko, nes nežino, ar tikrai tėvas paims vaikÄ . Teigė, jog iki tol tėvo bendravimas su sÅ«numi vyko maždaug vienÄ savaitgalį per mėnesį, anksčiau – maždaug vienÄ kartÄ per dvi savaites. Mano, jog atsakovo siÅ«lomas bendravimas su vaiku kas trečiÄ savaitgalį yra per mažai, be to, reikia nustatyti bendravimÄ atostogų metu.

Teigė, jog vaikui nėra problemos vykti į KaunÄ , jam patinka važiuoti, vieÅ¡uoju transporto taip pat. Dėl bendravimo darbo dienomis ieÅ¡kovei dabar kyla abejonių, kadangi seniau atsakovas gyveno Vilniuje, mano, jog Å¡iuo metu bÅ«tų sudėtinga tai įgyvendinti, atsižvelgiant į vaiko interesus, todėl tėvui gyvenant Kaune, Å¡io punkto atsisako. Dėl bendravimo Å¡venčių metu patvirtino, jog pagal jos siÅ«lomÄ tvarkÄ vienais metais vaikas Å¡vęstų ir Kūčias, ir Kalėdas ir Naujus metus su vienu iÅ¡ tėvų.

Dėl bendravimo atostogų metu nurodė, jog jei atostogos mokslo metų laiku – jie dalinasi atostogas per pusę arba vienas atostogas vaikas leidžia su motina, kitas – su tėvu, vasaros metu, kadangi abu dirba, galima surasti kompromisÄ , rasti vaikui stovyklÄ , taip pat vaikÄ gali prižiÅ«rėti močiutė, kur vaikas paprastai praleidžia atostogas. IeÅ¡kovė sudarytų galimybę keisti atostogų su vaiku puses, taip pat sutiktų, kad vasaros laikotarpiu bÅ«tų nustatytas tam tikras dienų kiekis, sutiktų kompensuoti atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis nebuvimÄ , pridedant tas dienas prie atostogų.

Pasak ieÅ¡kovės, vaikas teigiamai reaguoja į tėvÄ , pabendravęs su juo paprastai bÅ«na laimingas, pozityvus, vaikas kažkiek komunikuoja, kai vaikas bÅ«na pas tėvÄ , ji pati pasidomi, kaip sekasi, tėvas kažkiek informuoja apie vaikÄ .

10. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ginčas kilęs dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri nebuvo nustatyta priimtu teismo sprendimu, tačiau yra pasikeitusios esminės aplinkybės, dėl kurių galimas bendravimo tvarkos nustatymas po teismo sprendimo priėmimo, o būtent: po santuokos nutraukimo nepilnamečiam vaikui nustatytas neįgalumas, dėl ko pagal specialistų rekomendacijas vaikui ypatingai padidėjo bendravimo poreikis su tėvais, nuolatinis vaiko ryšys su tėvu.

Kita aplinkybė yra ta, jog tėvo bendravimas su vaiku nenustatant grafiko nepasiteisimo, tėvo bendravimas su sÅ«numi buvo nereguliarus, nederinant susitikimų su motina, atsisakant paimti vaikÄ , be to, ieÅ¡kovės vertinimu, bendravimas buvo nepakankamas ir neatspindėjo tėvų valdžios vaikui lygybės principo. Atsakovas paisė tik atsakovo interesų, o iÅ¡sikeldamas gyventi į KaunÄ , atsakovas turėjo įvertinti galimybes bendrauti su Vilniuje gyvenančiu sÅ«numi. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko realius veiksmus, jog vaikas neiÅ¡vyktų gyventi į Mažeikius, kad siÅ«lė ieÅ¡kovei pagalbÄ , neaiÅ¡ku, kodėl jis siÅ«lė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, žinodamas, jog kartu gyvena psichiÅ¡kai nesveikas jo brolis.

Taigi, atsakovo bendravimas su vaiku iki Å¡iol nepasikeitęs, jie susitinka kartÄ per mėnesį, kas nėra pakankama, pokyčių bendravime neįvyko, todėl konkrečios ir aiÅ¡kios bendravimo tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas. Dėl atsakovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos teigė, jog ji neatitinka bendravimo poreikio ir tėvo galimybių pusiausvyros, yra visiÅ¡kai minimali, todėl tokia tvarka nepriimtina. Dėl atostogų pažymėjo, jog ieÅ¡kovė galėtų keistis atostogų pusėmis, tačiau dėl dienų skaičiaus nėra jokių iÅ¡lygų, kadangi abi Å¡alys dirba ir turi teisę į savo asmeninį gyvenimÄ .

Be to, vaikui reikalingas tiesioginis kontaktas, vaikas nekalba, todėl nenustatytinas bendravimas elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis. IeÅ¡kovė geranoriÅ¡kai atsisakė reikalavimo dėl iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos punkto dėl bendravimo darbo dienomis, todėl atsakovas taip pat turi vykdyti pareigÄ bendrauti su vaiku pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ tvarkÄ , kuri ir taip nustato mažesnį tėvo bendravimo su vaiku laikÄ .

11. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , paaiÅ¡kino, jog vaikas ilgÄ laikÄ praleido su močiute Mažeikiuose, dėl ko bendravimas su vaiku buvo apsunkintas, jie matydavosi 1–2 kartus per mėnesį, o vaikui apsigyvenus Vilniuje, kompromisų dėl bendravimo su ieÅ¡kove rasti nepavyko. Dabar atsakovui gyvenant Kaune, jis galėtų bendrauti su vaiku kas trečiÄ savaitgalį, mano, jog vaikas negalėtų iÅ¡kęsti vykti į KaunÄ vieÅ¡uoju transportu, nes net vykstant su maÅ¡ina dažnai jam sunku iÅ¡sėdėti visÄ kelionę.

Dėl bendravimo atostogų metu teigė, jog pats jų ilgÄ laikÄ neturėjo, vaikas iki Å¡iol visas atostogas praleidžia pas močiutę. Pats jis tokios galimybės neturi, nes jo mama dirba, todėl turėtų derinti iÅ¡ anksto, o darbdaviui neiÅ¡leidus atostogų, tai bÅ«tų neįmanoma. Atsakovo darbo grafikas labai nepastovus, atsiradus gedimam, jam tenka dirbti ir naktimis, savaitgaliais, to numatyti neįmanoma. Atsakovas siÅ«lo dvi savaites atostogų praleisti su vaiku, nes esant didesniam dienų skaičiui jam tektų pasitelkti auklės, specialių centrų paslaugas, kas bÅ«tų sunku vaikui ir sudėtinga atsakovui finansiÅ¡kai.

Teigė, jog pastoviai bendrauja su vaiko ugdymo įstaiga, domisi vaiku, tiesiogiai gauna nuotraukas iÅ¡ mokyklos, iÅ¡ ieÅ¡kovės jokios informacijos negauna, taip pat akcentavo, jog iki ieÅ¡kinio pateikimo jokių pretenzijų iÅ¡ ieÅ¡kovės dėl bendravimo su vaiku nebuvo. Pats turi 20 darbo dienų atostogų per metus, nežino, kaip užtikrintų vaiko užimtumÄ , reikėtų galvoti, bet realiai galėtų rÅ«pintis vaiku dvi savaites atostogų laiku. Teigė, jog bute Vilniuje gyvena jo brolis, kuris yra narkomanas ir nestabilios psichikos, todėl ten apsistoti su vaiku jis negalėtų, o kitų galimybių bÅ«ti su vaiku Vilniuje neturi.

Mano, jog, kai vaikas galės bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, jų bendravimas galės būti daug intensyvesnis.

12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovas nenori palikti neapibrėžtumo situacijos ir neprieÅ¡tarauja bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka. Teigė, jog aplinkybės dėl ankstesnio atsakovo bendravimo su vaiku neturi reikÅ¡mės Å¡iam ginčui, nes bendravimo tvarka orientuojama į ateitį, tačiau vaikui gyvenant Vilniuje, tėvo bendravimas su juo buvo gana intensyvus.

Pažymėjo, jog vaiko liga buvo žinoma iki santuokos nutraukimo, todėl tai nėra nauja paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kaip nurodo ieÅ¡kovės atstovė. Nors tėvų pareigos vaikams yra lygios, tačiau pagal teismų praktikÄ tėvui, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė aprÅ«pinimo naÅ¡ta, o pasiekti vienodÄ teisių ir pareigų balansÄ yra neįmanoma. Toks balansas yra skirtingas ir yra nustatomas pagal esamÄ situacijÄ , kad bÅ«tų realiai įgyvendinamas. Å iuo atveju atsakovas dėl turimo darbo pobÅ«džio, finansinės padėties, gyvenimo Kaune, neturi galimybių įgyvendinti ženkliai intensyvesnio bendravimo.

Pati ieÅ¡kovė negali skirti tiek laiko atostogoms su vaiku, kiek praÅ¡o skirti atsakovo, vaikas daug laiko praleidžia pas senelius Mažeikiuose, samdoma auklė, naudojamasi ugdymo įstaigos teikiamomis galimybėmis, taigi, ieÅ¡kovė ir pati negalėtų įgyvendinti tokių bendravimo tvarkos sÄ lygų. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos punktais ir pateikia savo bendravimo tvarkÄ , kuriÄ realiai gali įgyvendinti, kad tarp Å¡alių ateityje nekiltų papildomų ginčų.

13. Tarnybos atstovė teismo posėdyje teigė, jog, Tarnybos nuomone, tėvas iÅ¡ dalies vengia vykdyti savo pareigas, motyvuodamas dideliu darbo krÅ«viu, atostogų, finansų stoka, todėl pateikė galutinę iÅ¡vadÄ , kad palaiko ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, o tarp Å¡alių bendravimas ir bendradarbiavimas yra ribotas, bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžta ir konkreti.

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. N. ir atsakovas A. K. yra susilaukę vaiko – sÅ«naus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu yra nepilnametis (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-41496-1044/2016, nutraukė tarp ieÅ¡kovės A. N. ir atsakovo A. K. sudarytÄ santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys susitarė, jog nepilnamečio vaiko K.

K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N. (sutarties 3.1 p.); nepilnametis vaikas bus iÅ¡laikomas ir materialiai aprÅ«pinamas abiejų tėvų. Mama betarpiÅ¡kai rÅ«pinsis vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas, užtikrins kasdienį auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesÄ . Tėvas A. K. įgyvendins tėvo teises bei pareigas bendraudamas su vaiku ir dalyvaudamas jo auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.) (sutarties 3.2 p) (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 10–14).

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu nebuvo nustatyta konkreti tėvo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi K. K. tvarka. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.).

Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarkÄ nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ .

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

16. Taigi, Å¡eimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu patvirtintoje Å¡alių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alims nenustačius konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkos, yra pažeista tėvų teisių ir pareigų pusiausvyra, kadangi vaiko tėvas (atsakovas) vengia vykdyti savo pareigÄ bendrauti su vaiku, o kai bendrauja su vaiku, tai kada jam patogu, tuo tarpu ieÅ¡kovė negali planuoti savo laiko, nes nežino, kada atsakovas bendraus su vaiku.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę, ieÅ¡kovei reikalinga didesnis atsakovo indėlis prižiÅ«rint vaikÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti Å¡io sprendimo 2.1–2.13 punktuose nurodytÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikosi pozicijos, jog nėra poreikio keisti susiklosčiusios bendravimo tvarkos, t. y. atsakovas mano, jog nėra tikslinga nustatyti konkrečiÄ jo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kadangi jis gyvena kitame mieste, be to, jo darbo pobÅ«dis neleidžia jam iÅ¡ anksto susiplanuoti laisvÄ laikÄ , kai jis turės bendrauti su vaiku, todėl nustačius ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , ji galimai ne visada galėtų bÅ«ti įgyvendinama realiai.

Atsakovo manymu, lanksti bendravimo tvarka geriausiai atitinka tiek jo, tiek sÅ«naus interesus. Vis dėl to, jeigu ir bÅ«tų nustatytas poreikis nustatyti konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas praÅ¡o nustatyti alternatyviÄ Å¡io sprendimo 5.1–5.7 punktuose nurodytÄ jo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Taigi, tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkos įgyvendinimo (vykdymo).

17. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam (jai). Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) nepilnamečism K. K. nustatytas 20 balų bazinis neįgalumo lygis, remiantis diagnoze (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17), vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25). Remiantis byloje pateiktomis Neįgalumo lygio pažymomis, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–14), vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–27).

Taip pat iÅ¡ 2021 m. kovo 14 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) Å¡vietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 26 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vaiko medicininių duomenų, suvestinių nustatyta, jog vaikas turi negaliÄ dėl (duomenys neskelbtini), jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas (duomenys neskelbtini), nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiÅ¡kia netinkamu bÅ«du ir kt. (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 19–21, 86–92, 95–102).

Atsakovas taip pat į bylÄ pateikė savo darbo sutartį darbo pobÅ«džiui (sÄ lygoms) pagrįsti (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 157–158).

19. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis K. K. Å¡iuo metu lanko (duomenys neskelbtini) (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 28–34, 93). Å alių sÅ«nus kartu su motina (ieÅ¡kove) gyvena 1-o kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 57–58). Atsakovas Å¡iuo metu gyvena Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta perkelta į Kauno padalinį (el. b. apyraÅ¡o 3 t., b. l. 19, 95–100). Atsakovas savo atsikirtimams dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo negalimumo pagrįsti pateikė į bylÄ Å¾emėlapių iÅ¡raÅ¡us su marÅ¡rutu nuo atsakovo gyvenamosios vietos Kaune iki vaiko ugdymo įstaigos, atsakovo naudojamo automobilio, jo kuro sÄ naudų technines specifikacijas, duomenis apie degalų kainas Lietuvoje (el. b. apyraÅ¡o 3 t., b. l. 30–49, 103–108).

20. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

21. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , ypatingai ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus bei Tarnybos pozicijÄ , atsižvelgdamas į Å¡alių (tėvų) požiÅ«ri į savo tėviÅ¡kų pareigų vaikui vykdymÄ , taip pat vaiko amžių bei sveikatos bÅ«klę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinybė nustatyti konkrečiÄ ir aiÅ¡kiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kadangi kitokiu bÅ«du nėra galimybės užtikrinti abiejų tėvų teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo pusiausvyros, taip pat vaiko teisių savo tėvų atžvilgiu.

22. Vertindamas abiejų Å¡alių siÅ«lomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkas, teismas pažymi, jog iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog pagrindinė rÅ«pinimosi vaiku ir jo auklėjimu naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei. Atsakovas prisidėdamas prie vaiko gerovės, iÅ¡ esmės apsiriboja periodiniu bendravimu su vaiku bei Å¡alių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, nustatyto iÅ¡laikymo vaikui teikimu. Kita vertus, byloje nustatyta, jog bendravimo tvarkos nustatymo momentu tėvas ir motina su vaiku gyvena skirtinguose miestuose (atitinkamai Kaune ir Vilniuje), todėl intensyvesnis tėvo bendravimas su vaiku, tokiu bÅ«du proporcingiau pasidalinant rÅ«pinimosi vaiku naÅ¡tÄ tarp tėvų, yra apsunkintas, kurį lemia atstumas tarp miestų, laiko sÄ naudos vykstant iÅ¡ vieno miesto į kitÄ bei kelionės kaÅ¡tai (kuro, vieÅ¡ojo transporto bilietų iÅ¡laidos).

Atsižvelgdamas į vaiko sveikatos sutrikimų pobÅ«dį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pernelyg intensyvus vaiko vežiojimas iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ ir atgal, tėvo bendravimo su sÅ«numi metu, gali neatitikti vaiko interesų, todėl Å¡iuo atveju teismas sutinka su atsakovu, jog jo bendravimas su sÅ«numi darbo dienomis pagal Å¡io sprendimo 2.2 punkte nustatytÄ tvarkÄ , įvertinus ir ugdymo proeso nepertraukiamumÄ , bÅ«tų sunkiai įgyvendinamas bei galėtų neatitikti vaiko interesų.

Pažymėtina, jog ir pati ieškovė sutiko, kad minėta nuostata dėl tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis būtų sunkiai įgyvendinama, todėl iš esmės atsisakė šios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis nenustatytinas.

23. Savo ruožtu atsakovo teiginiai, jog atsakovo bendravimas su sÅ«numi ir vaiko vežiojimas iÅ¡ Vilniaus iÅ¡ Kauno ir atgal kas antrÄ savaitgalį galimai neatitiktų vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų teisių pusiausvyrÄ , dėl ko toks bendravimas turėtų vykti kas trečiÄ savaitgalį, pripažintini nepagrįstais. Minėta, jog tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Nagrinėjamu atveju be tėvų teisių ir pareigų lygybės principo, atsižvelgtina ir į tai, jog Å¡alių sÅ«nus turi sveikatos sutrikimų, dėl ko rÅ«pinimasis vaiku reikalauja didesnių tėvų pastangų, kurios neproporcingai didesne dalimi tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei (vaiko motinai). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas kaip vaiko tėvas turėtų proporcingai perimti dalį Å¡ios naÅ¡tos, tokiu bÅ«du ne tik vykdant savo teises ir pareigas vaikui, bet ir suteikiant vaiko motinai (ieÅ¡kovei) tam tikrÄ atokvėpį.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimÄ su sÅ«numi kas antrÄ , o ne kas trečiÄ , savaitgalį, tokiu bÅ«du suteikiant Å¡alių vaiko teisę praleisti daugiau laiko su savo tėvu bei labiau užtikrinant tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrÄ . Pažymėtina, jog atsakovo teiginiai, jog iÅ¡laidos kelionėms, atsakovui bendraujant su vaiku kas antrÄ savaitgalį, neproporcingai pažeistų tėvų finansinę naÅ¡tÄ užtikrinant vaiko poreikius, atsižvelgiant prioritetinį vaiko interesų gynimo principÄ , atmestini kaip neturintys esminės įtakos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.

24. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų siÅ«lomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkas, taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad likusioje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka, atsižvelgiant į Å¡alių vaiko amžių ir sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ esmės atitinka vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų jo interesams ar darytų žalÄ jo raidai, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka turėtų sudaryti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei užtikrins tinkamÄ tėvų teisių ir pareigų savo vaikui lygybės principo įgyvendinimÄ .

Vis dėl to, atsižvelgdamas į teismo posėdyje abiejų Å¡alių iÅ¡dėstytus argumentus dėl konkrečių abiejų tėvų siÅ«lomų bendravimo tvarkų sÄ lygų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas Å¡iek tiek pakeisti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , pakoreguojant tam tikras nuostatas atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo pozicijas, ypač dėl tėvo bendravimo su sÅ«numi vaiko atostogų metu, taip pat pakoreguojant jas taip, kad jos bÅ«tų aiÅ¡kesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, tuo pačiu paÅ¡alinant deklaratyvaus pobÅ«džio sÄ lygas.

25. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina iÅ¡ dalies bei nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ : 25.1. Vaiko tėvas su sÅ«numi bendrauja kas antrÄ savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 20.00 val.; 25.2.

Poriniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡venčių iÅ¡vakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdos vaikas Å¡venčia su motina); 25.3. Poriniais metais Naujųjų metų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.; 25.4.

Neporiniais metais Velykų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡ventės iÅ¡vakarėse (Å¡eÅ¡tadienį) iki 19.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su motina); 25.5. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rÅ«pinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafikÄ tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytÄ atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki atostogų pradžios.

Jeigu tėvo ir vaiko bendrų atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusiÅ¡kÄ vaiko priežiÅ«rÄ ; 25.6. Vaiko vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų metu vaiko tėvas su vaiku gali iÅ¡vykti į užsienį. Vaiko vasaros atostogų grafikÄ tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.; 25.7.

Sutapus tėvo bendravimo su sÅ«numi savaitgaliui su vaiko atostogų laikotarpiu ar Å¡venčių dienomis, nurodytomis Å¡ios tvarkos 25.2–25.6 punktuose, bendraujama Å¡ios tvarkos 25.2–25.6 punktuose nustatyta tvarka. 25.8. Tėvo dienÄ vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos tÄ dienÄ (sekmadienį) iki 11.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 1 d. iki 20.00 val.; 25.9. Motinos dienÄ vaikas Å¡venčia su motina. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas tÄ savaitgalį su vaiku nebendrauja; 25.10.

Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienÄ dienÄ elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.), suderinus tokio bendravimo laikÄ su motina ne vėliau kaip prieÅ¡ tris valandas iki tokio bendravimo; 25.11. Dėl tėvo ir vaiko bendravimo Å¡alys tarpusavyje bendradarbiauja bendraujant telefonu (skambučiais ar sms žinutėmis) bei el. paÅ¡tu. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimÄ ; 25.12.

Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas, maisto, poilsio režimÄ , vaistų savalaikį teikimÄ (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų; 25.13. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti vaiko motinÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klės pasikeitimÄ , imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti.

18. Paminėtina, kad Å¡alys pačios gera valia kiekvienÄ kartÄ tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ . Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumÄ . Dėl to abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

19. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

21. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė už pateiktÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 83,00 Eur žyminį mokestį (el. b. apyraÅ¡o 1 t., b. l. 42), taip pat patyrė 1 200,00 Eur iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyraÅ¡o 2 t., b. l. 122–125; 3 t., b. l. 119–122). Taigi, viso ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 283,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (83,00 + 1 200,00).

22. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134; 3 t., b. l. 63–64, 125–126).

23. Pažymėtina, kad Å¡alių iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Nors Å¡iuo atveju teismas tam tikra apimtimi ir pakoregavo ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , tačiau teismo vertinimu teismo atlikti pataisymai nėra esminio pobÅ«džio, o tik redakcinio, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas 95 proc.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1 218,85 Eur (1 283,00 Eur x 0,95) bylinėjimosi išlaidų.

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pirminiu ieÅ¡kiniu, be praÅ¡ymo nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , prašė pakeisti iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo vaikui dydį. Atsakovas į bylÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pirminį ieÅ¡kinį, po ko ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį patikslino, atsisakydama reikalavimo dėl priteisto iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, civilinė byla Å¡ioje dalyje pasibaigė jo naudai, todėl atitinkamai turėtų bÅ«ti paskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių. Teismas tokį atsakovo teiginį pripažįsta pagrįstu.

27. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus pirminį ieÅ¡kinį, atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimÄ , kurio maždaug pusė turinio sudarė atsiliepimas į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Taip pat atsakovas prie atsiliepimo pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimo dėl reikalavimo pakeisti iÅ¡laikymo dydį motyvus. Byloje pateikta atsakovo atstovo 2022 m. sausio 26 d. sÄ skaita-faktÅ«ra už teisinę pagalbÄ viso 1 050,00 Eur sumai (el. b. apyraÅ¡o 2 t., b. l. 133–134).

IÅ¡ minėtos sÄ skaitos-faktÅ«ros turinio matyti, jog pagal jÄ suteiktos tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su dokumentais, situacijos aptarimas su klientu, susipažinimas su bylos medžiaga, įvairių praÅ¡ymų parengimas, atsiliepimo parengimas, kliento konsultavimas, dalyvavimas 2022 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovo iÅ¡laidos iÅ¡imtinai už teisinę pagalbÄ pagal minėtÄ sÄ skaitÄ atsikertant į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, kiek tai susiję su atitinkamų praÅ¡ymų dėl įrodymų gavimo parengimu, atsiliepimo parengimu, atsakovo konsultavimu ir pan., kurio ieÅ¡kovė vėliau atsisakė, sudarė ne didesnę nei 30 proc. dalį nuo visos sÄ skaitos sumos, t. y. 315,00 (1 050,00 x 0,3), kuri priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės.

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, taip pat tai, jog ieÅ¡kovė po atsakovo atsiliepimo atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, kas laikytina, jog byla Å¡ioje dalyje pasibaigė atsakovo naudai, atsakovui proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 387,50 Eur (1 450,00 Eur x 0,05) + 315,00) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų įskaitymÄ , ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 831,35 Eur (1 218,85 Eur - 387,50 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

29. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirta 1,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ abiejų Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytÄ minimaliÄ valstybės naudai priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , iÅ¡ Å¡alių jiems tenkanti iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina.

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K., (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. Vaiko tėvas A. K. su sÅ«numi K. K. bendrauja kas antrÄ savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 20.00 val.;

2. Poriniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaikÄ K. K. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡venčių iÅ¡vakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdos vaikas Å¡venčia su motina);

3. Poriniais metais Naujųjų metų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaikÄ K. K. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;

4. Neporiniais metais Velykų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaikÄ K. K. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡ventės iÅ¡vakarėse (Å¡eÅ¡tadienį) iki 19.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų Å¡ventę vaikas Å¡venčia su motina);

5. Vaiko K. K. pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rÅ«pinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafikÄ tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytÄ atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki atostogų pradžios. Jeigu tėvo ir vaiko bendrų atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusiÅ¡kÄ vaiko priežiÅ«rÄ ;

6. Vaiko K. K. vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų metu vaiko tėvas su vaiku gali iÅ¡vykti į užsienį. Vaiko vasaros atostogų grafikÄ tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.;

7. Sutapus tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliui su vaiko atostogų laikotarpiu ar švenčių dienomis, nurodytomis šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose, bendraujama šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose nustatyta tvarka.

8. Tėvo dienÄ vaikas Å¡venčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaikÄ K. K. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos tÄ dienÄ (sekmadienį) iki 11.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 1 d. iki 20.00 val.;

9. Motinos dienÄ vaikas Å¡venčia su motina A. N.. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas tÄ savaitgalį su vaiku nebendrauja;

10. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienÄ dienÄ elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.), suderinus tokio bendravimo laikÄ su motina ne vėliau kaip prieÅ¡ tris valandas iki tokio bendravimo;

11. Dėl tėvo ir vaiko bendravimo Å¡alys tarpusavyje bendradarbiauja bendraujant telefonu (skambučiais ar sms žinutėmis) bei el. paÅ¡tu. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimÄ ;

12. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas, maisto, poilsio režimÄ , vaistų savalaikį teikimÄ (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų;

13. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti vaiko motinÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klės pasikeitimÄ , imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A. N., (duomenys neskelbtini) naudai 831,35 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski