2f9da08b-847a-4db8-9a3f-d470d89e8e6f · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-558-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00570-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.16.2.; 1.16.5.;3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.lapkričio 15d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismoteisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujantDanei Gvildienei,vieÅ¡ame eismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarkaiÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjoD. K.skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Visagino prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybai.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjasD. K. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ irprašė iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Visagino prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Visagino prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovė, ir Visagino PGV) priteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30d. laikotarpiu(toliau – ir ginčo laikotarpis)310,99 Eur (1 073,78 Lt) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 1996 m. lapkričio 6 d. dirba Visagino PGV ir yra statutinis valstybės tarnautojas.

Teigė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu dalies darbo užmokesčio neišmokėjo, nes taikė 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, įsigaliojusį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., pagal kurį buvo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases ar kvalifikacines kategorijas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), pareiškėjas tvirtino, kad dalis darbo užmokesčio buvo neišmokėta neteisėtai (b. l. 2-6).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė Visagino prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybaatsiliepimu pripažino, kad D. K. ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėjo 310,99 Eur darbo užmokesčio. Visagino PGV, remdamasi valstybės biudžeto asignavimų stoka, prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti metams. Be to atsakovė prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti senaties terminÄ (b. l. 38-39).Skundas atmetamas.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad D. K. ginčo laikotarpiu vykdė PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos Visagino savivaldybės priežiÅ«ros ir kontrolės poskyrio virÅ¡ininko pareigas, buvo statutinis valstybės tarnautojas;

Å¡iai pareigybei buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija; pareiÅ¡kėjui 2007 m. gruodžio 7 d. buvo suteikta antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 10-12). PareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. vykdo Visagino PGV Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Visagino poskyrio virÅ¡ininko pareigas, kurioms buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija (b. l. 13). Nuo 2011 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kėjui buvo suteikta pirmakvalifikacinė kategorija (b. l. 14-15). Visagino PGV parengtųpažymų „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir apie nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį“ duomenimis, D.

K. ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta 310,99 Eur (1 073,78 Lt) darbo užmokesčio (b. l. 19-28).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį, valstybės tarnautojams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį arba tarnybinį rangÄ , diplomatinį rangÄ , pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ , kurį kiekvienos kategorijos pareigybėms nustato Å¡is įstatymas (1 priedas).

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos valstybės tarnautojams sumažino pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu, įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., dar kartÄ buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas ir sumažinti pareiginių algų koeficientai aukÅ¡tesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, 2009 m. liepos 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant mažesnius procentinius priedus kvalifikacines klases.

PareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime. Konstitucinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimu, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d.nutarimeiÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagalKonstitucijÄ ,inter aliakonstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantisįstatymųleidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D.

K., kaip statutiniam valstybės tarnautojui, Visagino PGV ginčo laikotarpiu neišmokėjo dalies darbo užmokesčio, kadangi taikė Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjo patirti praradimai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Taigi, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjo reikalavimas, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjo teisinė padėtis ir jo argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Minėtuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimonuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Remiantis GrÄ Å¾inimo įstatymo preambule ir 1 straipsnio 2 punktu daroma iÅ¡vada, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.ApibendrinęsiÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , įtvirtintÄ GrÄ Å¾inimo įstatyme.

Tai reiÅ¡kia, kad Visagino PGV, kurioje ginčo laikotarpiu dirbo pareiÅ¡kėjas, turi pareigÄ dėl jo patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti GrÄ Å¾inimo įstatymo įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Tokia teismo pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-669/2016; 2016 m. vasario 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016).Visagino PGV prašė reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti senaties terminÄ , pažymi, kad teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, yra bendroji teisės norma.

Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y. GrÄ Å¾inimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės reikalavimas taikyti 3 metų senaties terminÄ netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:                          pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                 Dalytė ZlatkuvienėÂ