2022-11-23 Nr. AB-28428-3-63-3-02238-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-747-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02238-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama: paskelbti negaliojančiu 2022 m. gegužės 19 d. pasiūlymą įsidarbinti Nr. RK-21-2022-1693; įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) nutraukti neveikimą ir patenkinti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimus; įpareigoti atlyginti 700 Eur patirtą moralinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas „2022 m. gegužės 19 d. Pasiūlymą įsidarbinti Nr. RK- 21-2022-1693 paskelbti negaliojančiu“ nėra aiškus ir konkretus, nes neatitinka tų teisinių priemonių ir būdų, kuriais remdamasis teismas galėtų apginti tikrai ar tariamai pažeistą pareiškėjos subjektinę teisę. Be to, šis reikalavimas pareikštas akivaizdžiai praleidus jo apskundimo terminą, kurio neprašoma atnaujinti bei nepridėti įrodymai, kurie pateisintų jo praleidimą. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas – „Įpareigoti Užimtumo tarnybą nutraukti neveikimą ir patenkinti mano 2022 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimus“, taip pat yra nekonkretus ir neaiškus, nes pareiškėja nepateikia duomenų, jog atsakovas, Užimtumo tarnyba, būtų dėl pareiškėjos jai adresuotų 2022 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimų priėmusi kokį nors sprendimą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas atlyginti patirtą moralinę žalą taip pat turi būti grindžiamas atitinkamomis aplinkybėmis bei įrodymais, kurie pagrįstų šios žalos atsiradimo faktą ir dydį. Teismas konstatavo, kad nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, trukdantys apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjai išaiškinta, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjai.

Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslintu skundu prašė teismo 2022 m. gegužės 19 d. pasiūlymą įsidarbinti Nr. RK- 21-2022-1693 paskelbti negaliojančiu; įpareigoti Užimtumo tarnybą imtis priemonių, kad ji peržiūrėtų faktinį 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SS (19.3)3002 pagrindą ir įrodymus, įvertintų jų tarpusavio neatitikimus dėl skirtingų darboviečių ir pareigybių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos V. K. skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, o tik pateikė argumentus, kuriais nesutinka su minėta teismo nutartimi, grįsdama juos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nenurodė, kaip ištaisyti skundo trūkumus, mano, kad jos reikalavimai suformuluoti tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu nepašalinus 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartyje nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad skunde tinkamai suformulavo savo reikalavimus.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25, 29 ir kituose straipsniuose.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Įvertinusi pareiškėjos skundų turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos reikalavimai yra neaiškūs ir nekonkretūs.

Pareiškėjos reikalavimas pripažinti negaliojančiu pasiūlymą įsidarbinti pagal aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti skundą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, prašydama įpareigoti Užimtumo tarnybą patenkinti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimus ar patikslintą reikalavimą – įpareigoti Užimtumo tarnybą imtis priemonių peržiūrėti faktinį 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SS (19.3)3002 pagrindą ir įrodymus, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas Užimtumo tarnyba, būtų dėl pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimų priėmusi kokį nors sprendimą, ar atsisakiusi jį priimti, tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai atsakovui dėl 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SS (19.3)3002 panaikinimo buvo pateikti 2022 m. rugpjūčio 26 d., o į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nesuėjus terminui išnagrinėti jos reikalavimus Užimtumo tarnyboje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį į terminus skundui paduoti.

Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateiktame skunde nurodė argumentus dėl 2022 m. gegužės 19 d. pasiūlymo įsidarbinti Nr. RK-21-2022-1693 teisėtumo ir pagrįstumo bei 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SS (19.3)3002 teisėtumo ir pagrįstumo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad yra praleistas įstatyme nustatytas skundo pateikimo terminas, kurio neprašoma atnaujinti bei nepridėti įrodymai, kurie pateisintų jo praleidimą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Konstatuotina, kad minėtoje teismo nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, t. y. pareiškėja nesukonkretino savo reikalavimų, aiškiai nenurodė skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar teisės akto, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius