Legislator Case Law & Legislation
2f9cc16f-41b5-4a80-b520-ac8c6e100296 AI generated

2f9cc16f-41b5-4a80-b520-ac8c6e100296 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2f9cc16f-41b5-4a80-b520-ac8c6e100296
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R., kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 189¹ str. 1 d., ir n u s t a t ė:              S. B. kaltinama tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o bÅ«tent, žinodama, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 99.500 litų vertės 0,1000 ha žemės sklypÄ su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį neturėdama teisėtų pajamų įgijo 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 100.000 litų.

Legislator headnote

AI generated

2f9cc16f-41b5-4a80-b520-ac8c6e100296 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Per savaitę ji su dukra S. B. atidėdavo po 200-220 svarų sterlingų, taip per 12 mėnesių sutaupė apie 9500 svarų sterlingų, kuriuos į LietuvÄ atsivežė dalimis. Pinigus iÅ¡keitė į eurus, nes tai stabili valiuta, ir saugojo namuose. IÅ¡ tų pinigų ėmė apie 2000 eurų namo įrangai, pirko tinkÄ , kitas statybines medžiagas, vamzdžius, kuriuos klojo lauke bei namo viduje, paskui dar apie 2500 eurų namo langams, daugiau tie pinigau namo remontui nebuvo naudojami. Su dukra S. bÅ«damos Anglijoje turėjo tokius darbus, kad ji dirbo tris dienas, o per laisvas dienas prižiÅ«rėjo dukters vaikÄ , o dukra vaikÄ Å¾iÅ«rėjo per savo laisvadienius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-412-754/2012                                                                                                                                                                                                       Procesinis Nr.1-10-9-00053-2012-4                                       Procesinė kategorija:1.2.14.13.; 2.3.2.2.; (S)                           2.3.4.; 2.3.6.4.4.;     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS      NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei ir Anetai Mockaitei, vertėjaujant Marijai Grigorian, Ritai Daškevičienei, E. V., Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, specialistui R.

R., kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 189¹ str. 1 d., ir n u s t a t ė:              S. B. kaltinama tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o bÅ«tent, žinodama, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 99.500 litų vertės 0,1000 ha žemės sklypÄ su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį neturėdama teisėtų pajamų įgijo 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 100.000 litų.

             Kaltinamoji S. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo Anglijoje, kai 2010 metų vasarÄ paskambino motina ir pasakė, jog yra parduodamas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu. Ji atvyko į LietuvÄ ir susitarė dėl pirkimo, nes patiko žemės sklypas ir pradėtas statyti namas adresu (duomenys neskelbtini), sutarė kainÄ - 100 000 Lt. Statomo namo buvo pastatyta tik „dėžė“, t.y. namo sienos, bet buvo labai daug statybinių medžiagų namo statybai užbaigti ir stogui.

Langų ir durų nebuvo, stogo karkasas jau buvo, namo grindys buvo cementinės, o Å«kinių pastatų sklype nebuvo. Statybinės medžiagos buvo saugomos statomo namo rÅ«syje. IÅ¡kart po sutarties patvirtinimo pas notarÄ ji sumokėjo D. R. 40 000 Lt, iÅ¡ jų 2000 buvo JAV doleriais, visa kita buvo litais, po 500 Lt ir 200 Lt kupiÅ«romis, Å¡iuos pinigus ji turėjo sutaupiusi, užsidirbo Anglijoje, dar pasiskolino pinigų iÅ¡ krikÅ¡to mamos. Anglijoje 2010 m. vasario mėn. jai gimė dukra, už vaikÄ kas savaitę ji gaudavo 500 Lt iÅ¡mokÄ , t.y. per mėnesį gaudavo 2000 Lt.

Savaitei pragyventi užtekdavo 50 svarų, už bÅ«stÄ ji nemokėjo, nes Anglijoje buvo laikoma vieniÅ¡a motina, todėl jai padėjo socialinės rÅ«pybos įstaiga „housebenefit“, kuri apmokėjo už namo nuomÄ , jai tereikėdavo kartÄ per mėnesį primokėti 30-40 svarų. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į AnglijÄ , 2008 m. kovo mėn. įvyko jos vestuvės, surinko apie 30 000 Lt grynais pinigais bei apie 800 g aukso dovanų. Jos sugyventinis uždarbiaudavo, darydavo remontÄ , bet ji neturi įrodymų dėl faktinio sutuoktinio pajamų.

Anglijoje ji dirbo picerijoje nuo 2009 m. balandžio iki 2010 m. birželio, po gimdymo taip pat dirbo, kai 2010 m. kovo mėnesį baigėsi dekretinės atostogos. Picerijoje ji uždirbdavo 90 svarų per savaitę į rankas bei gaudavo kreditÄ už vaikÄ Â - 130-135 svarus. Pinigus ji perduodavo savo motinai, kuri organizavo jos namo statybos darbus, mokėjo darbininkams. IÅ¡ viso motinai ji perdavė apie 62 000 Lt, pinigus motina laikė namie. Kai sugrįžo į LietuvÄ , D. R. sumokėjo 40 000 Lt už sklypÄ , nes buvo taip sutarę, nors ir nebuvo susitarę dėl galutinio visos pinigų sumos sumokėjimo termino.

Paskutinį kartÄ pinigus D. R. sumokėjo 2011 m., liko dar 13 000 Lt suma mokėti. Ji skolinosi 100 000 Lt iÅ¡ savo krikÅ¡to mamos N. Č., nes reikėjo namÄ užbaigti statyti, namo statyba kainavo apie 80 000 Lt. Neturi statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nors bÅ«davo, kad statybines medžiagas pirko parduotuvėje, taip pat bÅ«davo, kad pirko ir iÅ¡ pažįstamų asmenų. Ji nebÅ«tų galėjusi sumokėtiD.R. visų pinigų iÅ¡ karto, atidavinėjo pinigus dalimis, tai matė jos motina ir D.

R. motina, kai susitikdavo D. R. motinos namuose tabore. Neturi jokios sutarties su darbininkais, nes tai buvo jos pažįstamų pažįstami asmenys, kurie atliko statybos darbus. Langus namui pirko jos motina, sumokėjo apie 22 000 Lt. Daugiausia namo statybas prižiūrėdavo jos mama, nes ji turi daugiausia pažįstamų, kurie jai padėdavo. Pažįstami darbininkai imdavo mažiau pinigų, nei darbininkai iš firmos. Jos mama neturi savo namo, kartu su ja gyvens. Jeigu N. Č. nebūtų paskolinusi jai 100 000 Lt, nebūtų pirkusi namo, nes nebūtų užtekę pinigų.

             Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamoji S. B. yra jos dukra, žino, kad 2010-07-19 ji įsigijo žemės sklypÄ su nebaigtu statyti namu, ji dalyvavo sudarant Å¡iÄ prikimo-pardavimo sutartį. Ji iÅ¡ kitų čigonų sužinojo, kadD.R. parduoda sklypÄ su nebaigtu statyti namu, dukra Saida tuo metu buvo Anglijoje, todėl jai paskambino ir pasakė apie tokį pasiÅ«lymÄ . S. B. susidomėjus, ji nuėjo pasD.R. paklausti kainos, jis pasakė, kad norėtų gauti 100 000 Lt.

Ji paaiÅ¡kino, kad jos dukra Saida norėtų pirkti, bet iÅ¡ karto tiek pinigų neturi, bet D.R. norėjo nors dalį pinigų gauti iÅ¡ karto. Kai dukra grįžo iÅ¡ Anglijos, ji suD.R. galutinai susitarė dėl kainos. Jos dukra S. B. visÄ laikÄ buvo savarankiÅ¡ka, nors tuo metu buvo tik 19 metų amžiaus, pati iÅ¡važiavo į AnglijÄ ir ten dirbo po 16 valandų kavinėje, kitoje vietoje dirbo valytoja. Ji visÄ laikÄ norėjo turėti savo namus, sudaryti sÄ lygas savo 2 m. 3 mėn. dukrytei. Ji turi darbo sutartis, pajamų deklaracijas.

Nors per savo vestuves S. B. gavo labai daug pinigų, apie 40 000 Lt, nutarė visų savo santaupų D.R. neatiduoti, statyti namÄ , o reikalingÄ sumÄ pasiskolinti. S. B. krikÅ¡tamotė N. Č. neseniai buvo pardavusi žemę ir turėjo pinigų, todėl su ja susitarė, kad ji paskolins pinigų, dėl toD.R. 40 000 Lt dukra sumokėjo iÅ¡ karto, o dėl 60 000 Lt buvo sutarta žodžiu, kadD.R. palauks. Su N. Č. susitarė, kad ji su dukra S. dirbs užsienyje ir tÄ skolÄ atiduos per 5 metus. Å iuo metu jos dukra su N. Č. dar neatsiskaitė.

Vestuvinių dukters dovanų nedeklaravo, nėra tokios tradicijos jų tautoje. Dukters vyras taip pat prisidėjo prie turto įsigijimo, dirbo Anglijoje. Ji taip pat prisidėjo prie dukters turto įsigijimo, buvo iÅ¡važiavusi dirbti į AnglijÄ , dovanojo jai pinigų apie 50 000 Lt, bet dabar ji gyvena pas sÅ«nų Geležinės g. 30, Vilniuje. AsmeniÅ¡kai jos iÅ¡laidos nedidelės, per mėnesį užtenka 350 Lt. Ji dabar yra darbo biržos įskaitoje, gauna socialinę paÅ¡alpÄ , tačiau nuo 2008 iki 2009 metų dirbo Anglijoje įdarbinta oficialiai, per tÄ laikÄ uždirbo nemažai pinigų, per mėnesį gaudavo apie 360 svarų sterlingų, dar gaudavo apie 550 svarų sterlingų už vaikÄ , už namo nuomÄ mokėjo valstybė, patiems reikėjo susimokėti tik komunalines paslaugas, kurios per mėnesį sudarydavo apie 20 svarų sterlingų, maistui per savaitę iÅ¡leisdavo apie 60-70 svarų sterlingų.

Per savaitę ji su dukra S. B. atidėdavo po 200-220 svarų sterlingų, taip per 12 mėnesių sutaupė apie 9500 svarų sterlingų, kuriuos į LietuvÄ atsivežė dalimis. Pinigus iÅ¡keitė į eurus, nes tai stabili valiuta, ir saugojo namuose. IÅ¡ tų pinigų ėmė apie 2000 eurų namo įrangai, pirko tinkÄ , kitas statybines medžiagas, vamzdžius, kuriuos klojo lauke bei namo viduje, paskui dar apie 2500 eurų namo langams, daugiau tie pinigau namo remontui nebuvo naudojami. Su dukra S. bÅ«damos Anglijoje turėjo tokius darbus, kad ji dirbo tris dienas, o per laisvas dienas prižiÅ«rėjo dukters vaikÄ , o dukra vaikÄ Å¾iÅ«rėjo per savo laisvadienius.

SuD.R. atsiskaitydavo pati dukra S., jam grÄ Å¾indavo po 10 000 - 20 000 Lt, taipD.R. jau atidavė apie 38 000 Lt. Anglijoje dirba du jos broliai, kurie ten gyvena apie 10-12 metų ir jai padėjo rasti namÄ , darbÄ , todėl ten ir važiavo užsidirbti.              Liudytoja N. Č. parodė, kad S. B. yra jos krikÅ¡to dukra, bet ne giminaitė. Kai S. B. pasakė, kad jai reikia pinigų, nes nori statytis namÄ , ji 2010-07-18 paskolino 100 000 Lt. Paskolos sutarties nesudarė, tik surašė paskolos raÅ¡telį, kai pinigus perdavė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Pinigų ji turėjo, nes neseniai pardavė namÄ Kenoje. Jos vyras mirė 2010 m., pinigus S. B. skolino dar vyrui esant gyvam. NamÄ Kenoje pardavė už 150 000 Lt, turi namo pardavimo dokumentus, taip pat S. B. paskolos raÅ¡telį. Pinigų S. B. dar negrÄ Å¾ino, jai pinigus skolino 5 metų laikotarpiui. Čigonai pasitiki vienas kitu, todėl neima jokių užstatų, neina pas notarus. Kol jos vyras buvo gyvas, jis užsiėmė arklių perpardavinėjimu, už arklį jam likdavo nuo 500 Lt iki 2000 Lt. Jos vaikai gyvena atskirai, pragyvenimui ji iÅ¡leidžia mažai, drabužių nusiperka labdaroj.

Jai nežinoma buvo, kad VMI atliko kažkokį tyrimÄ jos atžvilgiu, ji nebuvo supažindinta su jokiomis iÅ¡vadomis. Neįsivaizduoja, kaip VMI galėjo paskaičiuoti, kiek ji iÅ¡leidžia pragyvenimui, nes net nežino, kÄ ji perka valgyti ar buičiai. Jos vyras uždirbdavo daugiau, nei nurodė VMI, tačiau jis savo pajamų nedeklaruodavo, nes tokio reikalavimo nebuvo. Jos vyras taip pat pardavinėjo metalÄ , prekiavo „GariÅ«nų“ turguje. Dabar ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), namas priklauso jai, anksčiau priklausė jos vyrui.

Ji turėjo namÄ ir (duomenys neskelbtini.              Liudytoja L. R. parodė, kad ji S. B. pardavė žemę su fundamentu adresu (duomenys neskelbtini). TÄ Å¾emę ji buvo pirkusi prieÅ¡ 5 metus. Jos apklausos protokolas b.l. 112-113 suraÅ¡ytas teisingai. Už parduotÄ sklypÄ S. B. jai pirmÄ kartÄ sumokėjo 40 000 Lt, mokėjo dar du kartus, bet dar trÅ«ksta, liko skolinga 12 000 – 13 000 Lt. Parduodant žemę joje buvo pamatai, sienos, stogas, tačiau statiniai parduotame žemės sklype nebuvo registruoti Registrų centre.

Ji S. B. jokių pretenzijų neturi, žino jos Å¡eimÄ ir tai, kad ji tikrai atiduos likusius pinigus. Kada S. B. antrÄ kartÄ atidavė pinigus, nepamena, galimai po apklausos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.              Liudytojas D. R. parodė, kad S. B. jis pardavė sklypÄ ir namÄ (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Pardavė nepilnai pastatytÄ namÄ ir 10 arų žemės sklypÄ už 100 000 Lt. S. B. jam sumokėjo iÅ¡ pradžių 40 000 Lt, o vėliau – dar apie 60 000 Lt.

S. B. su juo dar nepilnai atsiskaitė, liko skolinga 13 000 Lt. S. B. jam sumokėjo ir litais, ir doleriais, ji buvo kartu su savo mama. Kadangi jie pažinojo vienas kitÄ , todėl tiksliai nesutarė, kada S. B. galutinai atsiskaitys. Kai pardavė žemę S. B., sklype buvo namo fundamentas ir nebaigta statyti namo „dėžė“, bei pusė stogo.              Liudytojas A. B. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl narkotikų gabenimo iÅ¡ Baltarusijos fakto, buvo atlikti operatyviniai veiksmai, nustatyti A.

B. su L. B. pokalbiai. A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)lankėsi statyboje, kur dirbo darbininkai. Jo nuomone, R. B. ir A. B. yra Å¡eima. Jis nedisponavo informacija, kas yra (duomenys neskelbtini) savininkai. Liudytoja D. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini)gyvena trys R. B. vaikai: S., A. B. ir A. B.. Taip pat Å¡iuo adresu dar bÅ«na S. vyras ir R. vyras, čia R. su vaikais atsikraustė prieÅ¡ 15 metų. Kas gyvena (duomenys neskelbtini), ji nežino, ten nėra buvusi, bet iÅ¡ R. B. žodžių žino, kad jos vaikai norėjo gyventi atskirai, todėl dukra S. buvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ užsidirbti pinigų, ten susilaukė dukrelės, o paskui grįžo į LietuvÄ .

             Specialistas R. R. paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VMI atliko S. B. mokestinį tyrimÄ ir nustatė, kad S. B. 2010-07-19 įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt iÅ¡ D. R. ir L. R.. 2011-07-29 kartu su operatyvios kontrolės skyriaus specialistais nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad Å¡iame žemės sklype yra nebaigti statyti statiniai: gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, jie yra užfiksuoti nuotraukose. Mokestinio tyrimo metu S. B. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiÅ¡kinimus dėl 2008-2010 metų laikotarpiu įsigyto turto ir pajamų gavimo Å¡altinius bei perleistas lėšas ir tai pagrįsti, taip pat gyventojo apytikslio suvartojimo ir kitas iÅ¡laidas, banke ar ne banke turimas pinigines lėšas, jas pagrįsti įrodymais.

S. B. paaiÅ¡kinimus pateikė, kad 2010-07-09 įsigytame žemės sklype įsigijimo metu jau buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas: padėti pamatai, sienos, bet dar nebuvo langų, stogo, todėl žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad už pradėtÄ statyti namÄ sumokės papildomai 60 000 Lt. Ä®sigijus žemės sklypÄ , buvo atlikti tokie darbai: įdiegta Å¡ildymo sistema, sudėti langai, durys, uždengta stogo danga, atlikta dalinė vidaus apdaila. Å ie darbai vyko 2010 metais, kainavo apie 80 000 Lt.

S. B. nurodė, kad 2008-01-01 turėjo 4 500 Lt ne banke, kad tai buvo motinos R. B. dovana, 2008 – 2010 m. patyrė 142 200 Lt iÅ¡laidas: įsigijo 4 automobilius už 2 200 Lt, žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, patyrė 20 000 Lt vartojimo iÅ¡laidų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos ir apdailos darbai kainavo apie 80 000 Lt. Taip pat, S. B. nurodė, kad 2008-2010 m. gavo 165 073,19 Lt pajamų, t.y. 200 Lt darbo užmokestis, 400 Lt pajamų iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“, 2 100 Lt už trijų automobilių pardavimÄ , o užsienyje gautų pajamų suma litais - 62 373, 19 Lt, bei 100 000 Lt paskola pagal N. Č. pasiraÅ¡ytÄ 2010-07-18 paskolos raÅ¡telį.

S. B. nurodė, kad 2010-12-31 turėjo 60 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Ä®vertinus visÄ S. B. pateiktÄ informacijÄ darytina iÅ¡vada, kad S. B. nepagrindė 32 626,81 Lt sumos. 2011-10-06 buvo iÅ¡siųstas paklausimas Airijos mokesčių administratoriui dėl S. B. gautų pajamų Å¡ioje valstybėje. Airijos mokesčių administratorius 2012-03-15 informavo, kad nėra jokių įrašų (duomenų) apie S. B. įdarbinimÄ Jungtinėje Karalystėje, tačiau pagal Jungtinės Karalystės duomenis, S. B. yra gavusi darbo mokesčių kreditus, kurie leidžia manyti, jog ji yra dirbusi kai kuriose įmonėse, taip pat ji yra gavusi vaiko mokesčių kreditus laikotarpiu nuo 2010-04-05 iki 2011-04-05.

Airijos mokesčių administratorius nenurodė, kokia paÅ¡alpos suma buvo iÅ¡mokėta S. B.. 2012 m. balandžio mėnesį dar buvo papildomai kreiptasi į Airijos mokesčių administratorių, kad jie patikslintų Å¡iÄ informacijÄ , tačiau atsakymas nėra gautas iki Å¡iol. Siekiant įvertinti N. Č. galimybes teikti 100 000 Lt paskolÄ S. B., 2011-09-26 buvo atliktas N. Č. operatyvus patikrinimas, kurio metu N. Č. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiÅ¡kinimus apie įsigytÄ turtÄ , perleistas lėšas, pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti. 2011-08-12 N. Č. nurodė, kad 2006 m. sausio 1 d. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini), turimų piniginių lėšų nenurodė, 2006-2010 m. jokio turto neįsigijo.

Nustatyta, kad 2010-12-22 ji įsigijo automobilį VW Golf už 100 Lt. Taip pat N. Č. nurodė, kad 2006-2010 m. gavo 150 000 Lt pajamų – t.y. 2006-07-14 pardavė žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini). už 150 000 Lt, 2010-12-31 turėjo 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Atsižvelgiant į N. Č. bei jos sutuoktinio A. Č., mirusio 2010-09-25, ir nepilnametės dukters K. Č. vartojimo iÅ¡laidas, taip pat dukros S. J., kuri pilnametystės sulaukė 2006-07-08, vartojimo iÅ¡laidas remiantis Statistikos departamento atliktų tyrimų duomenimis, vidutinės vieno namų Å«kio nario vartojimo iÅ¡laidos didžiuosiuose miestuose 2006 m. sudarė 783, 30 Lt, 2007 m. - 902,70 Lt, 2008 m.

– 931,20 Lt. Nuo 2009 m. Statistikos departamentas tyrimų nebeatlieka, tačiau yra pateiktos Å¡io departamento rekomendacijos, kaip apskaičiuoti vidutines vartojimo iÅ¡laidas, remiantis kitais duomenimis. Statistikos departamentas, skaičiuojant 2009 ir vėlesnių metų vartojimo iÅ¡laidas vienam namų Å«kio nariui, rekomenduoja naudoti nacionalinių sÄ skaitų rodiklį, kai yra vertinama BVP iÅ¡laidų metodu, nustatomos namų Å«kio vartojimo iÅ¡laidos to meto kainomis. Šį rodiklį reikia apskaičiuoti vienam gyventojui, t.y. jį padalinti iÅ¡ vidutinio gyventojų skaičiaus tais metais.

Tokiu bÅ«du apskaičiavus 2008 metų rodiklį, ir 2009 metų rodiklį, 2009 metų rodiklį reikia padalinti iÅ¡ 2008 metų rodiklio. Jei 2009 metais gaunamas 86,4 % rodiklis, šį rodiklį Statistikos departamentas rekomenduoja padauginti iÅ¡ 2008 metų vidutinių vartojimo iÅ¡laidų ir pagal gautÄ rezultatÄ vertinti vidutines statistines iÅ¡laidas. Lygiai taip pat yra ir dėl 2010 metų. Tokiu bÅ«du, 2009 metais vidutinės vieno namų Å«kio nario vartojimo iÅ¡laidos didžiuosiuose miestuose sudarė 804,60 Lt, 2010 m. - 788, 50 Lt.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, N. Č. 2006-2010 m. susidaro 50 523, 60 Lt vartojimo iÅ¡laidų, jos sutuoktiniui A. Č. iki mirties datos (2010-09-25) susidaro 48 026, 70 Lt, nepilnametei dukrai K. Č. – 50 523,60 Lt vartojimo iÅ¡laidų, o dukrai S. J., iki jai suėjo pilnametystė, sudaro 4 901, 90 Lt. Tokiu bÅ«du per 2006-2010 metų laikotarpį N. Č. Å¡eimai susidarė 153 975,80 Lt. Vertinant A. Č. pajamas ir iÅ¡laidas, nustatyta, kad 2006-2010 m. laikotarpiu pagal trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis, gavo 78 309, 13 Lt, atėmus iÅ¡skaičiuotÄ gyventojų pajamų mokestį, pajamų mokestį iÅ¡ žemės Å«kio veiklos bei metalo laužo pardavimÄ .

Tokiu bÅ«du, įvertinus tai, kad N. Č. nepateikė informacijos apie 2006 metų sausio 1 d. turėtÄ piniginių lėšų likutį, jo nepagrindė jokiais įrodymais, 2006-2010 metais ji, kartu su sutuoktiniu, gavo 220 309, 13 Lt pajamų, įsigijo automobilį už 100 Lt, remiantis Statistikos departamento duomenimis Å¡eimos iÅ¡laidos sudaro 153 975, 80 Lt. N. Č. 2010-12-31 nurodė turimÄ 50 000 Lt piniginių lėšų. Nustatyta, kad N. Č. pajamos virÅ¡ija iÅ¡laidas 24 233, 33 Lt. Todėl remiantis visa Å¡ia informacija, N. Č. neturėjo galimybių 2012-07-18 suteikti 100 000 Lt paskolos S. B.. 2011-09-26 buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo ataskaita, kurioje yra padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant A.

Č. 2006-2010 m. pajamas: 60 060 Lt pajamų iÅ¡ žemės Å«kio ir metalo laužo pardavimo. Susipažinęs su visa operatyvaus patikrinimo medžiaga, jis pastebėjo, kad pagal trečiųjų asmenų pateiktÄ informacijÄ , jis 2006-2010 metais gavo 78 309, 13 Lt, t.y. beveik 18 000 Lt daugiau. Jis pateikė trafaretines iÅ¡vadas, vadovaudamasis Statistikos departamento rekomendacijomis, Statistikos departamentas duomenų, kad, atsižvelgiant į tam tikrų bendruomenių gyvenimo bÅ«dÄ , N. Č. tautinę priklausomybę, jų iÅ¡laidos realiai gali bÅ«ti mažesnės, neturi.

Sutinka, kad yra asmenų, kurie gauna ir mažesnes pajamas, nei kad jo minėtos nuo 700 iki 900 Lt žmogui, ir iÅ¡ tų pajamų pragyvena. Tačiau Å¡iuo atveju, jo nuomone, reikėtų atsižvelgti į tai, kad N. Č., nuo 2006 metų disponuoja pakankamai didele pinigų suma: 150 000 Lt, gautais iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo. Todėl nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos pragyvenimo lygis buvo ženkliai žemesnis už vidutinį pragyvenimo lygį. Nežino, ar N. Č. buvo gavusi pajamų už nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ dar tuo metu, kai antra dukra taip pat buvo nepilnametė.

S. B. pateikė dokumento kopijÄ , kuriame nurodyta, kad ji gavo 8 675 £ iÅ¡ darbovietės Anglijoje. Renkama informacija ir iÅ¡ kitų institucijų, bet tokios praktikos, kad VMI kreiptųsi į SODRA kiekvienu atveju, neturi. Duomenų apie minimalias pragyvenimo iÅ¡laidas taip pat neturi. Statistikos departamento duomenys apie iÅ¡laidas yra pateiktos įvairiais pjÅ«viais: samdomųjų darbuotojų vidutinės pragyvenimo iÅ¡laidos per 2006-2010 m. yra apie 739, 80 Lt, o pensininkų 2006-2010 m. vidurkis yra 614,50 Lt, Å¡ie duomenys yra iÅ¡ Statistikos departamento skelbiamų jų internetinėje svetainėje duomenų.

Yra duomenys apie gyventojų grupes, kurios mažiau iÅ¡leidžia, negu pensininkai: vartojimo iÅ¡laidų kaimuose vidurkį sudaro 592,70 Lt (už 2006-2010 m.), kitų asmenų, iÅ¡skyrus samdomus darbuotojus, žemdirbius, dirbančius asmenis ir pensininkus, vidurkis yra 537, 80 Lt. Mažiausia suma, už kuriÄ Å¾mogus gali iÅ¡gyventi, pagal Statistikos departamento turimus duomenis yra: namų Å«kiai, turintys 3 ir daugiau vaikų – 394 Lt per mėnesį. Vidurkis Å¡eimos, turinčios 2 vaikus, 2006-2010 m. yra 561 Lt.

Tačiau vertinant N. Č. iÅ¡laidas, buvo remtasi visai kitu pjÅ«viu – tai yra namų Å«kiu didžiuosiuose miestuose ir į turėtų vaikų skaičių nebuvo atsižvelgta. Statistikos departamente nėra tokių duomenų, kad skaičiavimai bÅ«tų atliekami apimant ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir vaikų skaičių, ir pan. Jeigu yra atsižvelgiama į vaikų skaičių, tai nėra vertinama pagal tai, ar jie gyvena didžiuosiuose miestuose, ar ne. N. Č. pati negalėjo apklausos metu pateikti tokių duomenų – nurodyti bent apytikslių duomenų, už kiek ji ir jos Å¡eima pragyvena.

S. B. pateikė duomenis apie vaiko ir dirbančiųjų mokesčių kreditus, t.y. tam tikras pašalpas. Bet čia nurodyta ne tai, kiek ji faktiškai gavo, bet numatomos išmokėti pašalpos nuo 2010 m. balandžio iki 2011-04-05, šiuos duomenis jis įskaitė kaip gautas pajamas, nes galutinio atsakymo iš Jungtinės Karalystės VMI negavo. Pripažįsta, kad apskaičiuojant N. Č. sutuoktinio išlaidas, VMI buvo padaryta aritmetinė klaida. Byloje pateikta rašytinė medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad S. B. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 127 l.); 2010-07-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kur nurodyta, kad D.

R. ir L. R. parduoda, o S. B. perka žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 40.000 litų (1 t. 19-28 l.); 2010-07-18 sutartis, kur nurodyta, kad N. Č. skolina S. B. 100.000 litų penkerių metų terminui be procentų (1 t. 50-51 l.); S. B. pateikta dokumento kopijÄ , kuriame nurodyta, kad ji gavo teisėtų pajamų iÅ¡ darbovietės Jungtinėje Karalystėje (1 t. 31-49 l.); S. B. mokestinio patikrinimo pažyma, kur nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nebaigti statyti statiniai – gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, tačiau nekilnojamojo turto kadastre gyvenamasis namas iki Å¡iol neįregistruotas (1 t. 75-77 l.), kad Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai S. B. paaiÅ¡kino, jog 2010-07-19 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iÅ¡ paskolos 100.000 litų, kuriÄ pagal 2010-07-18 sutartį gavo iÅ¡ savo krikÅ¡to mamos N. Č..

Žemės sklypo įsigijimo metu jau buvo pradėtas statyti namas, buvo pamatai, sienos, tačiau nebuvo langų, stogo, todėl su namo pardavėjais buvo sutarta, kad už pradėtÄ statyti namÄ reikės papildomai sumokėti 60.000 litų (be jau sumokėtų 40.000 litų už žemės sklypÄ ). Ä®sigijusi sklypÄ , ji įdiegė Å¡ildymo sistemÄ , sudėjo langus ir duris, uždengė stogo dangÄ , atliko dalinę vidaus apdailÄ . Visi statybos darbai buvo atlikti 2010 metais ir jai kainavo apie 80.000 litų.

Statybos-remonto darbams atlikti ji panaudojo dalį lėšų, pasiskolintų iÅ¡ N. Č., bei dalį pinigų, uždirbtų Jungtinėje Karalystėje. IÅ¡ S. B. pateiktų duomenų apie pajamas ir iÅ¡laidas nustatyta, kad 2008-01-01 ji turėjo 4500 litų ne banke; 2008-2010 metais gavo viso 165.073,19 litų pajamų (įskaitant 100.000 litų paskolÄ iÅ¡ N. Č.) bei patyrė viso 142.200 litų iÅ¡laidų, taip pat 2010 m. 20.000 litų vartojimo iÅ¡laidų (2008-2009 m. jÄ iÅ¡laikė motina). 2010-12-31 ji turėjo 60.000 litų ne banke. 2011-04-02 kratos metu S. B. gyvenamojoje vietoje, adresu Geležinės g. 30, Vilniuje, buvo rasta 18.500 eurų (63.876,80 Lt), iÅ¡ kurių, kaip paaiÅ¡kino S. B., 8500 eurų (29.348,80 Lt) priklauso jai, o likusieji 10.000 eurų (34.528 Lt) - jos motinai R.

B.. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. B. nurodytos 2008-01-01 – 2010-12-31 patirtos išlaidos viršija jos nurodytas gautas pajamas 132.626,81 litų (4500 Lt + 65.073,19 Lt (neįskaitant N. Č. paskolos) – 142.200 Lt – 60.000 Lt), ir jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (sklypo ir namo) įsigijimo ir statybos išlaidos nepagrįstos oficialiais ir teisėtais pajamų gavimo šaltiniais, t.y. S. B. negali pagrįsti didesnės nei 500 MGL vertės jos vardu registruoto nekilnojamojo turto įsigijimo (1 t. 4-6 l.); 2011-09-26 atliktas N. Č. operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ji neturėjo finansinių galimybių 2010-07-18 paskolinti S. B. 100.000 litų.

Operatyvaus patikrinimo metu įvertinus N. Č. 2006-2009 metais gautas pajamas (150.000 Lt), jos sutuoktinio gautas pajamas (60.060 Lt), Statistikos departamento nustatytas vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui (3 asmenų išlaidų suma sudaro 121.704 Lt), taip pat įvertinus paaiškinime nurodytus 2010-12-31 turėtus 50.000 litų ne banke nustatyta, kad N. Č. paskolos S. B. suteikimo dienai, t.y. 2010-07-18, galėjo turėti 38.356 litų (150.000 + 60.060 – 121.704 – 50.000) (1 t. 54-55, 78-94 l.); 2013-04-17 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-13, kad S. B.

įgyto turto kaina (duomenys neskelbtini) (167000 Lt) neatitinka S. B. gautų pajamų 129851,13 Lt sumos (998,85 MGL) (2 t. 102-109 l.).              Kaltinimas S. B. iÅ¡ esmės yra grindžiamas mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto R. R. iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimu, tačiau įvertinęs įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ .              Kaltinamosios S. B. parodymus, kad ji turėjo teisėtai įgytų lėšų prieÅ¡ įsigyjant iÅ¡ L. irD.R. nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini)už 100 000 Lt, nes dirbo Jungtinėje Karalystėje nuo 2009 m. balandžio iki 2010 m. birželio, o po gimdymo atostogų vėl dirbo ir per savaitę uždirbdavo 90 svarų sterlingų (atskaičius mokesčius), gaudavo kreditÄ už vaikÄ po 135 svarus sterlingų ir taupė, be to, turėjo 30 000 Lt per jos vestuves dovanotų lėšų, todėl iÅ¡kart po sutarties pas notarÄ patvirtinimo sumokėjoD.R. 40 000 Lt iÅ¡ savo turėtų 62 000 Lt santaupų, kad vėliau mokėjo dalimis ir liko skolingaD.R. 13 000 Lt, kad 5 metų laikotarpiui pasiskolino 100 000 Lt iÅ¡ N. Č. namo statybai, kuri kainavo apie 80 000 Lt, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai byloje bei liudytojų parodymai.

Kaltinamosios S. B. parodymus dalyje dėl Jungtinėje Karalystėje gautų pajamų patvirtino teismo posėdyje apklaustas specialistas R. R. bei raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje 1 t. 31-49 l..             Kaltinamosios S. B. parodymus patvirtino liudytojai R. B., N. Č., L. irD.R.. Liudytoja R. B. parodė, kad 2010-07-19 dalyvavo sudarant prikimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo su nebaigtu statyti namu, kad sužinojusi apie Å¡io turto pardavimÄ apie tai pranešė dukrai S., kuri dirbo Anglijoje, kad S. B. susitarė su L. irD.R., jog 40 000 Lt sumokės iÅ¡ karto, o dėl 60 000 Lt susitarė žodžiu, kadD.R. palauks, kol sumokės dalimis.

Å i liudytoja parodė, kad ji taip pat vyko dirbti į Jungtinę Karalystę ir padėjo dukrai, kad per savaitę jos abi atidėdavo po 200-220 svarų sterlingų ir taip per 12 mėnesių sutaupė apie 9500 svarų sterlingų, kuriuos į LietuvÄ atsivežė dalimis. SuD.R. jos dukra S. B. atsiskaitė grÄ Å¾indama po 10 000 - 20 000 Lt ir taip atidavė apie 38 000 Lt skolos. Liudytoja N. Č. parodė, kad savo krikÅ¡to dukrai S. B. 2010-07-18 paskolino 100 000 Lt ir surašė paskolos raÅ¡telį, kad pinigų ji turėjo, nes pardavė namÄ Kenoje už 150 000 Lt, kad skolos S. B. jai dar negrÄ Å¾ino, pinigus paskolino 5 metų laikotarpiui.

Liudytojai L. R. irD.R. parodė, kad S. B. pardavė 10 arų žemės su namo fundamentu adresu NavasiÅ¡kių g. 5 už 100 000 Lt, už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ S. B. jiems liko skolinga 13 000 Lt, pirma jos įmoka buvo 40 000 Lt.       IÅ¡ specialisto R. R. paaiÅ¡kinimo matyti, kad pagal Jungtinės Karalystės duomenis, S. B. yra gavusi darbo mokesčių kreditus, kurie leidžia manyti, jog ji yra dirbusi kai kuriose Jungtinės Karalystės įmonėse, taip pat ji yra gavusi vaiko mokesčių kreditus laikotarpiu nuo 2010-04-05 iki 2011-04-05, bei patvirtino, kad S. B. pateikė dokumentų kopijas, kur nurodyta, kad ji gavo 8 675 £ iÅ¡ darbovietės (duomenys neskelbtini).

Taip pat iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2006 m. sausio 1 d. N. Č. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini)., 2006-07-14 pardavė žemės sklypÄ su statiniais Kenos k., Vilniaus r. už 150 000 Lt, bei 2010-12-31 turėjo 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Taip pat iÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo matyti, kad savo iÅ¡vadoje jis pateikė trafaretines iÅ¡vadas dėl 931,20 Lt pragyvenimo vidurkio, kurį jis pritaikė N. Č., kad pensininkų pragyvenimo vidurkis yra 537, 80 Lt, o mažiausia suma, už kuriÄ Å¾mogus gali iÅ¡gyventi, pagal Statistikos departamento turimus duomenis 2006-2010 m. yra 394 Lt per mėnesį turint 3 vaikus, bei 561 Lt turint 2 vaikus.

Pripažino, kad N. Č. nuo 2006 m. disponavo pakankamai didele pinigų suma, kad nežino ir neįvertino, ar N. Č. gavo pajamų už nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , kuomet abi dukros buvo nepilnametės, bei pripažino, kad apskaičiuojant N. Č. sutuoktinio pajamas ir iÅ¡laidas, VMI buvo padaryta aritmetinė klaida. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas abejoja S. B. mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto iÅ¡vada Å¡ioje byloje, kad N. Č. 2010-07-18 negalėjo paskolinti S. B. 100 000 Lt, o S. B. 2010-07-19 negalėjo įsigyti nekilnojamojo turto NavasiÅ¡kių g. 5, Vilniuje už 100 000 Lt, todėl mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto iÅ¡vada nesiremia.

                      Be to, pagal 2013-04-17 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (4.65)-86-13, S. B. įgyto turto kaina (duomenys neskelbtini)- 167000 Lt, o jos gautų pajamų suma - 129851,13 Lt, tai specialisto nuomone nepagrįsta teisėtomis pajamomis - 37.149 Lt suma, t.y. mažiau nei 286 MGL ir vien dėl to nebÅ«tų LR BK 189 1 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes neteisėtas praturtėjimas yra turėjimas nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis.                    Vertindamas byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , N. Č. galėjo turėti ir paskolinti S. B. 100 000 Lt, o S. B. turėjo teisėtų pajamų Jungtinėje Karalystėje bei galėjo turėti dovanotų lėšų iki įsigydama už 100 000 Lt nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai manytina, kad ji galėjo iÅ¡ savo santaupų sumokėti J. irD.R. 40 000 Lt pirminę įmokÄ už jai parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir daryti paskesnes įmokas, bei, atsižvelgiant į Jungtinėje Karalystėje gaunamas pajamas, S. B. turėjo pagrindÄ pagrįstai manyti, kad per 5 metus iÅ¡ savo uždarbio sugebės grÄ Å¾inti N. Č. skolÄ , nes ir po 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kaip patvirtino kaltinamoji bei liudytojai, ji tęsė darbÄ Jungtinėje Karalystėje ir mokėjimusD.R..

Kaip patvirtino mokestinį patikrinimÄ atlikęs specialistas R. R., Jungtinėje Karalystėje S. B. dirbo iki 2011-04-05. 2011 m. pradėjus S. B. mokestinį patikrinimÄ , ji grįžo į LietuvÄ , o 2012-04-26 jai praneÅ¡ta apie įtarimÄ ir paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad objektyviai dėl Å¡ių aplinkybių ji negalėjo tęsti darbo Jungtinėje Karalystėje ir įgyti lėšų skoloms grÄ Å¾inti. Teismo manymu, byloje nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kad S. B.

žinojo, jog turto negali įsigyti teisėtai įgytomis pajamomis, todėl nėra LR BK 189 1 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Byloje nustatyta, kad turto įgijimo metu ji turėjo teisėtų pajamų, galiojantys įstatymai nedraudžia įsigyti turtÄ iÅ¡ skolintų lėšų, turėdama pastovias teisėtas pajamas Jungtinėje Karalystėje, S. B. galėjo pagrįstai tikėtis sugrÄ Å¾inti skolÄ N. Č. bei L. irD.R..             Teismas, iÅ¡analizavęs kaltinamosios ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog nenustatyta, kad kaltinamoji S. B. padarė LR BK 189¹ str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. kad ji neteisėtai praturtėjo žinodama, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, kai po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 99.500 litų vertės 0,1000 ha žemės sklypÄ su statiniais (registro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 100.000 litų.

S. B. iÅ¡teisintina, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.). Panaikintinas S. B. nuosavybės teisių apribojimas į žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/44171, unikalus Nr. 0101-0070-0191.             Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., n u s p r e n d ė :              S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti nepadarius veikos, numatytos LR BK 189¹ str. 1 d., baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti S. B. nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.              Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras:             Teisėja              Alberta BaltuÅ¡ytė