2016-02-02 Nr. AB-2566-3-62-3-01454-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-141-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01454-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2014 m. liepos 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 14-IL-20-04672-e.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimas „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nutarta panaikinti E. P. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo nuspręsta panaikinti leidimą, leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus galėjo būti panaikintas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja. Atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygų visumą, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti leidimo laikyti ginklą, neįspėjęs pareiškėjo apie leidimo nepratęsimo pasekmes. Pareiškėjas negavo jokio pranešimo, kad jo leidimo galiojimo laikas pasibaigė ir nepratęsus jo galiojimo laiko, jis bus panaikintas. Šiuo atveju, pareiškėjas tik buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau jokio įspėjimo, kuriame būtų nurodytas terminas, pagal kurį jis turėtų pateikti policijos įstaigai dokumentus dėl leidimo pratęsimo, jis niekada nebuvo gavęs. E. P. nebuvo įspėtas dėl leidimo nepratęsimo pasekmių (kad leidimas bus panaikintas) bei nebuvo nurodytas terminas, per kurį jis turėjo prasitęsti leidimo galiojimą. Jis rinko visus dėl leidimo pratęsimo reikalingus dokumentus, parašė policijoje prašymą, dėl ginklų laikymo vietos patikrinimo, sumokėjo už leidimo pratęsimą, sumokėjo už dokumento laminavimą, sumokėjo už ginklo išbandymą ir identifikavimą, pasitikrino sveikatą, gavo dokumentus, patvirtinančius, kad konsultacijų kabinete neužregistruotas ir nesilankė, kad įstaigos duomenų bazėje duomenų apie asmens gydymą dėl priklausomybės ligų nėra. Tačiau, dėl didelio užimtumo (kurį sąlygojo intensyvios komandiruotės) E. P. neturėjo galimybių laiku pateikti dokumentų teritoriniam policijos padaliniui dėl leidimo galiojimo pratęsimo. Atsakovas nesiaiškino, ar pareiškėjas leidimo neprasitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas. Be to, pareiškėjas visiškai atitinka kriterijus, kurie yra keliami asmeniui, galinčiam turėti leidimą ginklui (atitinka sveikatai keliamus reikalavimus, ginklai tinkami naudojimui, pareiškėjo namuose yra tinkamos ginklų laikymo sąlygos, jis yra nepriekaištingos reputacijos).

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2010 m. spalio 6 d. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariate E. P. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 80, kurio galiojimo laikas baigėsi 2014 m. gegužės 8 d. 2014 m. gegužės 13 d. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui buvo išsiųstas raštas Nr. 20-11-IL-2253 dėl E. P. šaunamųjų ginklų, šaudmenų negaliojančio leidimo paėmimo, nustačius administracinį teisės pažeidimą taikyti administracinės atsakomybės priemones bei įpareigoti E. P. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui tiesiogiai ar per policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti dokumentus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ar perregistravimo. 2014 m. gegužės 20 d. E. P. už pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 195 straipsnio 1 dalyje surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Iš E. P. buvo paimti saugojimui turimi ginklai, šaudmenys ir nebegaliojantis leidimas Nr. 80 (2014 m. gegužės 20 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas). E. P. pasižadėjo pateikti dokumentus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo (2014 m. gegužės 27 d. pranešimas), tačiau E. P. po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, per 30 kalendorinių dienų be svarbių priežasčių Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui nepateikė jokių dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimui, taip pat nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kurie laikytini svarbiomis priežastimis (gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės) (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių X skyriaus 73 punktas).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo E. P. skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 14-IL-20-04672-e.

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau ir – Taisyklės).

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas apie leidimo nepratęsimo pasekmes buvo įspėtas. Atsakovo minimas 2014 m. gegužės 27 d. pranešimas (b. l. 34), nepatvirtina, kad pareiškėjas apie leidimo nepratęsimo pasekmes buvo įspėtas. Kauno AVPK Kauno rajono PK VPSPP Garliavos policijos nuovados viršininko 2014 m. gegužės 27 d. pranešime nurodyta aplinkybė, kad E. P. pasižadėjo pateikti dokumentus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo, neatitinka Taisyklių 72 punkte numatytos įspėjimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo formos (asmuo raštu turi būti įspėtas apie pasekmes, kurios jo laukia, jei jis per 30 kalendorinių dienų po įspėjimo, be svarbių priežasčių nepateiks teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti) ir nepatvirtina, kad pareiškėjui iš vis buvo žinoma (ar kokiu nors būdu kitaip pranešta) apie galimas leidimo nepratęsimo pasekmes ir per kiek laiko jis turi pateikti dokumentus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo. Pareiškėjas patvirtino, kad nors jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau jokio įspėjimo, kuriame būtų nurodytas terminas, per kurį jis turėtų pateikti atsakovui dokumentus dėl leidimo pratęsimo, jis niekada nebuvo gavęs, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas apie leidimo nepratęsimo pasekmes nebuvo įspėtas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, prieš tai neįspėjęs pareiškėjo apie leidimo nepratęsimo pasekmes. Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas nesilaikant visų reikalingų procedūrų, taip pažeidžiant pirmiau nurodytas imperatyvias teisės normas.

III. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kompetentingos institucijos veiksmus, kai 2014 m. gegužės 20 d. pareiškėjui priklausantys ginklai, šaudmenys ir negaliojantis leidimas, policijos pareigūnų buvo paimti saugoti, pareiškėjas turėjo suprasti kaip oficialų perspėjimą, jog leidimą būtina pratęsti. Pažymi, kad pareiškėjas jokių dokumentų, reikalingų leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pratęsimui ir ginklų perregistravimui bei duomenų apie komandiruotes iki ginčijamo administracinio akto priėmimo nepateikė. Pareiškėjas dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina nereagavimo į policijos įspėjimą svarbias priežastis, pateikė tik pirmosios instancijos teismui. Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (2014 m. liepos 21 d.) pareiškėjas gavo po to, kai jau buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Be to, įsakymai dėl komandiruočių pasirašyti paties pareiškėjo kaip Kaune veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Todėl pareiškėjo teismui pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti teisės aktų reikalavimų dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pareiškėjas E. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad įsakymai dėl pareiškėjo komandiruočių pasirašyti ne tik uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus, bet ir vyriausiosios buhalterės. E. P., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo teisę ir kartu pareigą tinkamai įforminti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų (tarp jų ir vadovo) komandiruotes. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas laiku nepratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo motyvai, susiję su pareiškėjo nurodytomis svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė atsakovui dokumentų dėl leidimo pratęsimo, negali būti nagrinėjami apeliacinio teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 14-IL-20-04672-e, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. 80 laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 6 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 80, kuris galiojo iki 2014 m. gegužės 8 d.

Kauno AVPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 65N-12507652-14 pareiškėjui paskirtas įspėjimas pagal ATPK 195 straipsnį (ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimas). Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už tai, kad pasibaigė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas ir pareiškėjas jo nepratęsė, t. y. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių X skyriaus 72 punktą.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 14-IL-20-04672-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti Kauno rajono policijos komisariato leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 80, išduotą E. P.; įpareigoti Viešosios policijos skyriaus pareigūnus paimti E. P. priklausančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir leidimą; duoti nurodymus dėl ginklo realizavimo, taisymo arba sunaikinimo. sprendimas priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių X skyriaus 73 punkto, XIII skyriaus 92.8 punkto ir 93–95 punktų pagrindu.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis teises ir pareigas. Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat taikytinos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, kurios nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių, nurodytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, išdavimo ir kontrolės tvarką, taip pat nustato fizinių asmenų, kurie verčiasi ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių tarpininko veikla, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.

Detaliau leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo B ar C kategorijos ginklams tvarką reglamentuoja Taisyklių X skyrius. Ginklo savininkas, kurio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė, nedelsdamas turi atiduoti laikinai saugoti ginklą (-us) į teritorinę policijos įstaigą. Jam to nepadarius, ginklą (-us) paima teritorinė policijos įstaiga ir raštu įspėja (išsiunčia raštą arba supažindina su įspėjimu pasirašytinai) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo (72 punktas). Jei ginklo savininkas per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, be svarbių priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, vadovaujantis šių taisyklių XIII skyriumi, panaikinamas šis leidimas. Svarbiomis priežastimis laikytinas gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės, kurios truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo, jeigu ginklo savininkas pateikia tai patvirtinančius dokumentus (73 punktas, 2012 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 5-V-535 redakcija).

Svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatymo numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3135/2011).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas turėjo pagrindą naikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y., ar turėjo pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsė leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereagavo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialinės teisės normų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, kitos įstatymo normos, minėtos Taisyklių nuostatos suponuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi reaguoti į gautą įspėjimą. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo negali pateikti reikalingų dokumentų dėl svarbių priežasčių, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga. Taisyklių 64 (2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija), 73 (2012 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 5-V-535 redakcija) punktai įpareigoja ginklo savininką teritorinei policijos įstaigai pateikti dokumentus, reikalingus leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą perregistravimui. Teritorinei policijos įstaigai taip pat turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys svarbių aplinkybių, dėl kurių asmuo negalėjo laiku pateikti policijos įstaigai dokumentų, reikalingų minėto leidimo perregistravimui, buvimą. Kauno AVPK tokių dokumentų, reikalingų leidimo perregistravimui, pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjas dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina nereagavimo į policijos įspėjimą svarbias priežastis, pateikė tik pirmosios instancijos teismui. Būtent pareiškėjas teismui pateikė įsakymus dėl buvimo komandiruotėse laikotarpiais: 2014 m. gegužės 2 d.; nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 9 d.; nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 16 d.; nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 22 d.; nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 30 d.; nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 6 d.; nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 13 d.; nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 20 d.; 2014 m. birželio 23 d.; nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 27 d.; 2014 m. birželio 30 d.; nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 4 d. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 10 d.; 2014 m. liepos 11 d., nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 18 d.; nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 25 d. ir nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 29 d.; nuo 2014 m. liepos 30 d. 31 d.; 2014 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 8 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 14 d.; 2014 m. rugpjūčio 18 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 22 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. 27 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 29 d. (b. l. 18–28). Įsakymai dėl komandiruočių pasirašyti pareiškėjo, kaip Kaune veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Be to, asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę (2014 m. liepos 21 d.) pareiškėjas gavo po to, kai jau buvo priimtas skundžiamas sprendimas.

Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Taisyklėse nustatytos pareigos – reaguoti į policijos įstaigos įspėjimą, kai laiku neperregistravo leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, t. y. nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti leidimo perregistravimui reikalingus dokumentus arba pateikti policijos įstaigai dokumentus, kad negali įvykdyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Taisyklių reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Atsakovas, negavęs nustatytu terminu reikalingų dokumentų, priėmė teisėtą sprendimą – panaikinti leidimą (ABTĮ 3 str.). Minėtose teisės nuostatose nustatyta aiški asmens, turinčio leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, pareiga įrodyti, kad jis ir toliau atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, sprendžiančiam leidimo laikyti (nešiotis) ginklą perregistravimo ar panaikinimo klausimą. Įrodymų, kurie turėjo būti nustatytu terminu pateikti viešojo administravimo subjektui, vėlesnis pateikimas tik administraciniam teismui, paprastai neturėtų paneigti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir nagrinėjamu atveju nepaneigia.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teismui pateikti minėti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti teisės aktų reikalavimų dėl svarbių priežasčių, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdė atlikti veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, būdamas įmonės direktoriumi, pats pasirašė įsakymus dėl komandiruočių. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas negalėjo dėl svarbių priežasčių reaguoti į policijos įstaigos įspėjimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjo skundą atmetant. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju nėra pagrindo spręsti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė