2025-02-12 Nr. AB-2627-3-61-3-05958-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-301-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07339-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro skundą atsakovui viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro (toliau – ir Centras, pareiškėjas) skundas atsakovei viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai dėl VšĮ Statybos sektoriaus 2024 m. spalio 14 d. vystymo agentūros sprendimo Nr. IA-24/47 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –sustabdyti Sprendimo galiojimą, tačiau Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas nebuvo.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti pareiškėjo vadovą V. L.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovė ketina svarstyti V. L. veiklą, tiesiogiai susijusią su šioje byloje ginčijamais teisiniais santykiais, bei remdamasi (tikėtina) tokiais pačiais kaip pareiškėjos atžvilgiu surašytame ginčo 2024 m. spalio 14 d. sprendime Nr.IA-24/47 argumentais, pagrįstai tikėtina, ketina sustabdyti ir V. L. kvalifikacijos atestato galiojimą. Nors prieš pat 2024 m. gruodžio 30 d. posėdį atsakovė ir pranešė nukelianti klausimo svarstymą į kitą kol kas neįvardintą datą, tačiau pats faktas apie tai, kad prieš V. L. yra pradėtas „klausimo dėl patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-240422-04054” nagrinėjimas ir jo veiklos svarstymo teisinė procedūra, rodo, kad ginčo sprendimas ir šios bylos teisme nagrinėjimas (bei būsimas teismo sprendimas) gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms.

Pareiškėjos teigimu, V. L. atžvilgiu atsakovės pradėtas nagrinėjimas gali padaryti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą V. L. teisėms bei teisėtiems interesams, kurie (tikėtina) pritaikius jam išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą. V. L. profesinė veikla yra susijusi su kasdieniniu jo kvalifikacijos atestato galiojimo sąlyga. Iš neteisės negali gimti teisė. Paaiškėjus, kad šioje byloje ginčijamas atsakovės sprendimas tam tikra apimtimi yra neteisėtas, o juo remiantis buvo nepagrįstai priimtas ir kitas neteisėtas atsakovės sprendimas V. L. atžvilgiu, susidarytų situacija, kad V. L. yra be kaltės kaltas, t. y. jo atestato galiojimo (iš esmės – neteisėto) sustabdymo laikotarpiu V. L. patirti praradimai, įskaitant jo profesinės veiklos pajamų netekimus bei neturtinę žalą, nebūtų atkurti savaime, o be to – juos būtų sunku ir apskaičiuoti bei atlyginti. Tai iš esmės atitinka neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos sąvoką bei aplinkybes, nurodomas kaip įrodinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies normoje.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L.

Teismas aptarė ABTĮ nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą jis patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas nurodė, kad, jeigu atsakovas, įvertinęs V. L. veiklą, priims jam neigiamą sprendimą, tuomet V. L. galės tokį sprendimą skųsti ir prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas akcentavo, kad byloje skundžiamas Sprendimas yra priimtas pareiškėjo, o ne V. L. atžvilgiu, todėl argumentai, kad pareiškėjo vadovas patirs žalą nėra tikslūs ir pagrįsti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti ginčo klausimus iš esmės – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti pareiškėjo vadovą V. L.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą ginčo Deklaracijos apie statybos užbaigimą (dėl kurio neva neteisėto patvirtinimo pareiškėjui ginčo sprendimu yra sustabdytas kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas) patvirtinusio pareiškėjos direktoriaus, eksperto V. L. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors jis buvo ir po 2024 m. gruodžio 17 d. el. paštu gauto atsakovo pranešimo tapo neabejotinai tiesiogiai suinteresuotas šios bylos išnagrinėjimo rezultatais.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. eAS-798-463/2024) laikomasi pozicijos, kad nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį trečiuoju suinteresuotu asmeniu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ši Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties neskundžiama.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime V. L. yra paminėtas ir, be kita ko, jame yra nutarta ateityje vertinti V. L. veiklą, todėl nėra jokios abejonės, kad tai, ar ginčo sprendimas bus pakeistas, panaikintas ar paliktas galioti, turės tiesioginę įtaką V. L. „veiklos vertinimui“. Jei tokia abejonė ir egzistuotų, ji nėra pagrįsta tol, kol nėra priimtas joks V. L. netenkinantis atsakovo sprendimas jo kaip eksperto atžvilgiu.

Pareiškėjas nurodo, kad prašytos reikalavimo priemonės taikymas nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Sprendimo, jei jis ar jo dalis būtų panaikinti, galiojimo sustabdymas nedarytų jokio įtakos atsakovo interesams, tačiau, jei pareiškėjo skundas būtų atmestas, Sprendimo teisinė galia būtų atkurta ir pareiškėjo atestato galiojo sustabdymo terminas būtų atkurtas.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Sprendimu pareiškėjui pritaikyta nuobauda bei šios nuobaudos griežtumas (ne įspėjimas, o atestato galiojimo sustabdymas) bet kuriuo atsakovui tinkamu metu tikėtina bus panaudota prieš V. L. Sprendimu, kuris galimai bus panaikintas ar iš dalies panaikintas ateityje, atsakovas negalės nesiremti savo būsimame posėdyje priimdama naują sprendimą V. L. atžvilgiu. Tai reiškia, kad jis ne tik turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet ir turi teisę gintis tuo, kad atsakovė galimai neteisėtai ir nepagrįstai per griežtai nubaudė pareiškėją, t. y. iš esmės V. L. (kaip juridinio asmens atstovo) veiksmais padarytą vieną ir tą patį pažeidimą įvertino per griežtai. Tokiu atveju jis neišvengiamai bus priverstas kelti naujus, teismo nutartyje netgi įvardintus teisinius ginčus, patirti įvairius nepatogumus ne tik dėl jo kaip eksperto atestato galimo sustabdymo pasekmių (pragyvenimo šaltinio atėmimo, reputacijos ir darbo su klientais sutrikdymo), bet ir bylinėtis su atsakovu naujame teismo procese, patirti išlaidas, laiko sąnaudas, gaišinti teismo institucijų darbą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas (jo tekstas pažodžiui ir neabejotinai) turi įtaką V. L. teisėms ir pareigoms. Laikinai nesureguliavus esamos padėties, teisės aktų pagrindu atsakovas yra tiesiog neišvengiamai priverstas imtis V. L. veiklos nagrinėjimo ekspertų posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta į šią bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L. ir atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs į šią bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L., nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas, nes pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį trečiuoju suinteresuotu asmeniu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr. 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-798-463/2024), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Pareiškėjas pažymi, kad prašytos reikalavimo priemonės taikymas nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L., yra neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies yra nutrauktinas.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį trečiuoju suinteresuotu asmeniu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomoje 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-798-463/2024 susiklostė kitokia faktinė situacija nei nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytoje byloje prašymus įtraukti asmenis į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis teikė patys asmenys, o nagrinėjamu atveju tai padarė pareiškėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens procesinės padėties specifika (nėra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl ginčo dalyko, nedisponuojama ginčo dalyku) lemia, kad, nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo kitomis procesinėmis priemonės apginti savo galbūt pažeistas teises, neturi galimybių. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio nutartis (jei ja išsprendžiamas klausimas) kai asmenys kreipiasi į teismą su prašymu juos įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai šių asmenų atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui tokia nutartis neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, todėl tokia nutartis yra neskundžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, būdamas aktyvus administraciniame procese, turi užtikrinti teisėtą administracinio ginčo nagrinėjimo procedūrą, vengdamas esminių procesinės teisės normų pažeidimo, tame tarpe sprendimo dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė iš esmės tuo, kad gali atsirasti žala pareiškėjo vadovui V. L. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, t. y. jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl jam kylančių neigiamo pobūdžio pasekmių ir to, kad jis negali pašalinti jo nurodomas neigiamas pasekmes kitais būdais. Taigi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atskirąjį skundą atmesti.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties kitą dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė