AS-602-373-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184; panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d. aktą Nr. SR-3950-(1.12);
Legislator headnote
AI generatedAS-602-373-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 2 d. pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (III t., b. l. 53-55) ir prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012 (III t., b. l. 51).
Full text
N U T A R T I S
Administracinė byla Nr. AS602-373/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1;
63.3.8; 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 2 d. pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (III t., b. l. 53-55) ir prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012 (III t., b. l. 51).
Tikslindamas skundo dalyką, pareiškėjas suformulavo tokius skundo reikalavimus:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184;
2) panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d. aktą Nr. SR-3950-(1.12);
3) panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. aktą Nr. SR-4365-(1.12);
4) panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 7 d. aktą Nr. SR-2227-(1.12);
5) panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. birželio 23 d. aktą Nr. SR-4218-(1.12);
6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos žemėtvarkos skyrius, atsakovas) 2011 m. balandžio 5 d. aktą Nr. 48SS-606;
7) panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nenaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 ir įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo panaikinti nurodytą aktą;
8) panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nepradėti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnyje numatyto tyrimo dėl V. P., N. A. ir L. J. 2008 m. liepos 24 d. galimai atliktų tarnybinių nusižengimų, t. y. 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ir įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo pradėti tokį tyrimą;
9) panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nepradėti VTĮ 30 straipsnyje numatyto tyrimo dėl V. P., L. B. galimai atliktų tarnybinių nusižengimų, t. y. 2008 m. rugpjūčio 7 d. akto Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. akto Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. akto Nr. SR-2227-(1.12) ir 2010 m. birželio 23 d. akto Nr. SR-4218-(1.12) suklastojimo, panaudojimo, realizavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ir įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo pradėti tokį tyrimą;
10) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos žemėtvarkos skyriaus, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
11) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos žemėtvarkos skyriaus, 65 786 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą 1–6 punktuose nurodytiems reikalavimams pareikšti, motyvuodamas tuo, jog šiuose punktuose nurodyti aktai naikintini, nes jie grindžiami 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 184, kuris yra suklastotas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (III t., b. l. 67-71) priėmė pareiškėjo patikslinto skundo 6–11 punktuose nurodytus reikalavimus, kuriais prašoma: panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. aktą Nr. 48SS-606; panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nenaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 ir įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo panaikinti nurodytą aktą; panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nepradėti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnyje numatyto tyrimo dėl V. P., N. A. ir L. J. 2008 m. liepos 24 d. galimai atliktų tarnybinių nusižengimų, t. y. 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ir įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo pradėti tokį tyrimą; panaikinti Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. akte Nr. 48SS-606 pateiktą sprendimą nepradėti VTĮ 30 straipsnyje numatyto tyrimo dėl V. P., L. B. galimai atliktų tarnybinių nusižengimų ir įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo pradėti tokį tyrimą; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos žemėtvarkos skyriaus, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos žemėtvarkos skyriaus, 65 786 Lt turtinei žalai atlyginti.
Ta pačia nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d. akto Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. akto Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. akto Nr. SR-2227-(1.12) ir 2010 m. birželio 23 d. akto Nr. SR-4218-(1.12) apskundimo terminus ir atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. pateikto patikslinto skundo 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus, kuriais prašoma šiuos aktus panaikinti. Be to, teismas atmetė pareiškėjo prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas nurodė, kad skundą priimti atsisakytina, jeigu jis nenagrinėtinas teismų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartyje konstatuota, kad S. G. skundžiamas Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 184 nėra savarankiškas administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis toje dalyje, kurioje atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 panaikinimo (II t., b. l. 26–30). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad S. G. 2012 m. balandžio 2 d. teismui pateiktame patikslintame skunde pakartotinai prašo panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184, nors šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas buvo galutinai išspręstas minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. teismui pateikto patikslinto skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184.
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą 2012 m. balandžio 2 d. patikslinto skundo 1–6 punktuose nurodytiems aktams apskųsti. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Tarnybos žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 5 d. akto Nr. 48SS-606 panaikinimo (I t., b. l. 40–41). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. patikslinto skundo 1 punkte nurodytą reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184, priimti atsisakyta, teismas sprendė tik klausimą dėl patikslinto skundo 2–5 punktuose nurodytų aktų apskundimo termino atnaujinimo.
Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo, akcentavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos objektyvios, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sudarė objektyvias kliūtis nustatytu terminu kreiptis teisminės gynybos dėl pažeistų teisių ar interesų. Asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, ir nesant svarbių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimą, turi kilti įstatyme numatyta teisinė pasekmė – teismas jo skundą (skundo reikalavimus) turi atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. patikslintame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog terminai šio skundo 2–5 punktuose nurodytiems aktams (Žemėtvarkos skyriaus aktai: 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. Nr. SR-2227-(1.12), 2010 m. birželio 23 d. Nr. SR-4218-(1.12)) apskųsti buvo praleisti dėl išskirtinių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėjo, kad šie Žemėtvarkos skyriaus aktai buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus prašymus ir skundus, jų turinys pareiškėjui buvo žinomas ne vėliau kaip 2011 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjui teikiant teismui pirminį skundą, kuris nebuvo priimtas dėl jame nustatytų trūkumų (I t., b. l. 1–2), tuo tarpu reikalavimai dėl minėtų aktų panaikinimo teismui pareikšti tik 2012 m. balandžio 2 d., t. y. daugiau nei po metų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti nurodytų Žemėtvarkos skyriaus aktų apskundimo terminus ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti patikslinto skundo 2–5 punktuose suformuluotus reikalavimus.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundu, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-419-624/2012, prašo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus ir priteisti iš Lietuvos valstybės dėl šio komisariato neteisėtų veiksmų pareiškėjo nurodytą piniginę sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad administracinės bylos Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012 skiriasi savo faktiniais pagrindais, šiose bylose keliami reikalavimai ir atsakovai yra skirtingi, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtas administracines bylas sujungti ir visus reikalavimus nagrinėti vienoje administracinėje byloje. Dėl šių motyvų teismas atmetė pareiškėjo prašymą sujungti nurodytas administracines bylas.
III. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu (III t., b. l. 110-111) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį dalyse dėl: atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184 (toliau – ir Aktas Nr. 184); pareiškėjo prašymo atnaujinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. birželio 23 d. aktų apskundimo terminus atmetimo; atsisakymo priimti pareiškėjo patikslinto skundo 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. birželio 23 d. aktus; pareiškėjo prašymo sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012 atmetimo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nepaisė pareiškėjo argumentų, susijusių su teisinio santykio pasikeitimu, dėl kurio 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties taikymas šioje byloje nėra pagrįstas. Teismas taip pat nepaisė argumentų dėl Akto Nr. 184 turinio atitikimo administracinio akto turiniui, dėl specialiosios ekspertizės būtinumo.
2. Anot pareiškėjo, šioje byloje nagrinėjamas teisinis santykis yra neatsiejamai susijęs su jo teisių, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), pažeidimu (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (teisė į tinkamą ir netrukdomą nuosavybės naudojimą), Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (teisė į saugumą), Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (teisė į greitą, teisingą ir bešališką teismą) ir 2 dalis (teisė į nekaltumo prezumpciją), Konvencijos 13 straipsnis (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę)). Teigia, kad nuo jo 2008 m. gegužės 21 d. kreipimosi į Žemėtvarkos skyrių per 4 metus jis patyrė labai didelę žalą, t. y. pagal teisėtų lūkesčių apsaugos konstitucinį principą yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų Žemėtvarkos skyriaus veiksmų (neveikimo, pareigų nevykdymo, klastojimo ir kt.) ir pareiškėjo patirtos žalos, kurios apimtis ir kiekvieno kalto asmens atsakomybę privalėtų teisingai nustatyti teismas.
3. Ginče tarp tų pačių šalių (pareiškėjo, atsakovo ir R. D.) teismas jau yra priėmęs 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1336-324/2010, kuris iš esmės grindžiamas teismo nustatyta aplinkybe, jog „Aktas Nr. 184 galioja ir nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, todėl preziumuojama, kad Žemėtvarkos įstaigos pareigūnai jį priimdami veikė teisėtai“. Pareiškėjo manymu, tokia aplinkybė yra formalus pagrindas teismui priimti neteisingą sprendimą šioje byloje, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle. Todėl kyla teisės kolizija: ar teismas privalo taikyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taisykles ir priimti teisingą sprendimą, ar taikyti ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taisyklę. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek policijos įstaiga, tiek teismas, priėmęs 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1336-324/2010, Aktą Nr. 184 laiko priežastimi, dėl kurios pareiškėjo teisės negali būti laikomos pažeistomis. Mano, kad jo teisės negali būti apgintos kitaip nei panaikinus Aktą Nr. 184, kadangi Akto Nr. 184 galiojimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti žalos atlyginimo dėl fizinių asmenų, policijos įstaigos, prokuratūros ir teismų neteisėtų veiksmų, kurie yra grindžiami ir pateisinami būtent Aktu Nr. 184, jo galiojimu.
4. Aktas Nr. 184 yra niekinis, nes jame užfiksuotų faktinių aplinkybių apie „dvi nesutampančias ribas“ 2008 m. liepos 24 d. nebuvo, todėl nesančių aplinkybių pagrindu negalėjo būti priimta išvada, jog sklypų riba yra neaiški, ir reikalavimas nustatyti naują ribą. Kitaip tariant, iš neteisės negalėjo kilti teisė.
5. Pareiškėjas pažymi, kad jis suklastotu Aktu Nr. 184 grindžiamų teisės aktų panaikinimo reikalauja ne dėl administracinių, o dėl civilinių santykių sprendimo, t. y. dėl žalos atlyginimo. Pažymi, kad ginčas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas Civiliniu kodeksu, todėl taikytini šiame kodekse numatyti senaties terminai nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą.
6. Teigia, kad būtinybė taikyti teisių gynybos priemonę – panaikinti suklastotą Aktą Nr. 184 – kilo nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie jo teises pažeidžiantį naują teisinį santykį – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, Tarnybos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktus, taip pat apie Tarnybos žemėtvarkos skyriaus atsiliepime išdėstytą atsakovo teisinę poziciją. Todėl mano, kad jis kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų terminų.
7. Pareiškėjo nuomone, teisė į teisingą, greitą ir bešališką teismą, taip pat į veiksmingas teisių gynimo priemones būtų užtikrinta tik sujungus jo nurodytas administracines bylas, kadangi būtina išaiškinti įvairių institucijų ir fizinių asmenų tarpusavio santykius ir atliktus veiksmus, nustatyti kiekvieno iš šių fizinių ar juridinių asmenų kaltę ir atsakomybę bei proporciją, pagal kurią kalti asmenys būtų įpareigoti atlyginti žalą. Antra vertus, būtina į procesą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis tas įstaigas ir asmenis, kurių veiksmai padarė pareiškėjui žalą.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinis procesas dalyje nutrauktinas.
Pareiškėjas nesutinka ir atskiruoju skundu prašo panaikinti tas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuriose teismas:
1) atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. paduoto patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184;
2) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktų 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. Nr. SR-2227-(1.12) ir 2010 m. birželio 23 d. Nr. SR-4218-(1.12) apskundimo terminus ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus, kuriais prašoma šiuos aktus panaikinti;
3) atmetė pareiškėjo prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012.
Dėl atsisakymo priimti reikalavimą panaikinti 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies panaikinimo, 2011 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-763/2011 pažymėjo, kad ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 184 panaikinimo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi ginčijamas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., ABTĮ 22 str. 1 d.). Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Aktą Nr. 184 (II t., b. l. 26-30).
Nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis yra įsiteisėjusi (ABTĮ 145 str., 148 str., 58 str. 2 d.), todėl yra privaloma (ABTĮ 14 str. 1 d.). Pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. paduotu patikslintu skundu pakartotinai reiškia tą patį reikalavimą – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184, o atskirajame skunde išreiškia savo nesutikimą su teismo išvadomis dėl Akto Nr. 184 nepriskirtinumo prie administracinių aktų, galinčių būti skundo administraciniam teismui dalykas, kategorijos. Tačiau, kaip minėta, nurodyto pareiškėjo reikalavimo (panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184) teisinis procesinis likimas (status quo) anksčiau priimtu teismo procesiniu sprendimu jau buvo išspręstas galutinai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą minėto reikalavimo dalyje.
Atsižvelgusi į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo reikalavimą panaikinti Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184 atsisakyta priimti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl Akto Nr. 184 turinio neva neatitikimo faktinių aplinkybių, pareiškėjo teisių pažeidimo galiojant tokiam, anot jo, suklastotam Aktui Nr. 184, šio akto apskundimo teismui terminų ir pan. nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl atsisakymo priimti reikalavimus panaikinti 2008 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. birželio 23 d. aktus
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Iš paminėtų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad, esant praleistam skundo padavimo terminui, ne tik formalaus pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikimas teismui, bet ir termino praleidimo priežasčių įvardijimas tokiame prašyme bei šias praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų pateikimas yra būtinos procesinės prielaidos sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundo priėmimo nagrinėti teisme. Todėl ne tik tuo atveju, kai pareiškėjas apskritai nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, bet ir tuo atveju, kai jo prašymas yra nemotyvuotas (nenurodyta jokių termino praleidimo priežasčių) ir nepagrįstas įrodymais, tai yra pagrindas atsisakyti priimti skundą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad skundžiami Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktai 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. Nr. SR-4365-(1.12) ir 2010 m. balandžio 7 d. Nr. SR-2227-(1.12) buvo priimti išnagrinėjus atitinkamus pareiškėjo prašymus ir skundus, pateiktus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (I t., b. l. 93-94, 119-129). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad visi išvardyti aktai (atsakymai į pareiškėjo prašymus ir skundus) buvo teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti pareiškėjui, todėl laikytina, jog pareiškėjui šių aktų turinys tapo žinomas nuo jų gavimo dienos. Teismas taip pat pagrįstai vertino aplinkybę, kad pirmą kartą skundu dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktų 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. Nr. SR-2227-(1.12) ir 2010 m. birželio 23 d. Nr. SR-4218-(1.12) panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą 2011 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 1-2). Šio skundo teismas nepriėmė ir 2011 m. vasario 19 d. nutartimi (I t., b. l. 9-10) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Akivaizdu, kad jau 2011 m. vasario 14 d. kreipdamasis minėtu pirminiu skundu į teismą, pareiškėjas buvo praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą anksčiau nurodytiems aktams skųsti. Tuo labiau šis terminas laikytinas praleistu pareiškėjui 2012 m. balandžio 2 d. padavus teismui patikslintą skundą, kuriame jis reiškia reikalavimus dėl tų pačių Žemėtvarkos skyriaus aktų panaikinimo.
Iš pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. paduoto teismui patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas apskritai nenurodo jokių priežasčių, kurios sukliudė jam paduoti skundą dėl Žemėtvarkos skyriaus aktų 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. SR-3950-(1.12), 2009 m. lapkričio 30 d. Nr. SR-4365-(1.12), 2010 m. balandžio 7 d. Nr. SR-2227-(1.12), 2010 m. birželio 23 d. Nr. SR-4218-(1.12) per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ABTĮ normas, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminus nurodytiems Žemėtvarkos skyriaus aktams apskųsti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus dėl minėtų aktų panaikinimo.
Dėl administracinių bylų sujungimo
Remiantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bylų sujungimą, nėra numatyta, kad dėl teismo (teisėjo) nutarties sujungti bylas į vieną gali būti duodamas atskirasis skundas. Taip pat akivaizdu, kad tokia išimtinai procesinio pobūdžio nutartis, kuria priimamas procesinis sprendimas sujungti bylas į vieną arba netenkinamas proceso dalyvio prašymas dėl bylų sujungimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Dėl nurodytų motyvų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012, negali būti bylos pagal atskirąjį skundą dalykas. Todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinių bylų sujungimo nutrauktinas (ABTĮ 101 str. 1 p., 133 str., 148 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui galimybių įgyvendinti įstatymų garantuojamą teisę į teisminę gynybą, kadangi iš pareiškėjo nėra atimama teisė reikšti teismui kitus procesinius prašymus, teikti įrodymus ir paaiškinimus, pagrindžiančius jo skundo reikalavimų pagrįstumą, o savo argumentus, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nesujungti administracinių bylų į vieną, jis turi teisę inter alia išdėstyti vėliau, skųsdamas apeliaciniu skundu teismo sprendimą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Remiantis išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir negali būti naikinama dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o minėta teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinių bylų sujungimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Anatolijus Baranovas
Veslava Ruskan