2f90bc4d-40c1-458b-b00f-40704b2fd68d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-541-891/2015Proceso Nr. 1-13-1-01088-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei StankevičiÅ«tei,nukentėjusiajai V. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡siskyręs, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamasis K. R. 2014 m. gegužės 6 d., apie 17 val., bute, esančiame Gerosios (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, t. y., buitinio konflikto metu iÅ¡ nugaros priėjo prie nukentėjusiosios – savo sutuoktinės V. R. bei vienÄ kartÄ ranka sudavė jai smÅ«gį į galvÄ , nuo ko ji atsitrenkė kakta į spintÄ , po to, nukentėjusiajai skambinant telefonu, priėjo prie jos ir pradėjo grumtynes, kurių metu jis iÅ¡ priekio sudavė smÅ«gį kumščiu V. R. į galvÄ , o jai nubėgus į svetainę, griebė jÄ , nuo ko nukentėjusioji pargriuvo ant grindų tarpduryje, o jis spaudė jÄ durimis ties Å¡onkauliais, po to, pats kviesdamas policijos pareigÅ«nus, ranka sučiupęs laikė V.

R. už plaukų. Tokiais savo veiksmais K. R. nukentėjusiajai padarė: poodinę kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje, poodines kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių srityse, odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje krÅ«tyje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo Å¡eimos narį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad V. R. yra jo buvusi žmona, Å¡iuo metu jie jau iÅ¡siskyrę. 2 savaitės prieÅ¡ konfliktÄ Å¾mona atėmė iÅ¡ jo buto raktus, o jis panaÅ¡iai tuo pat metu užblokavo banko korteles. Žmona nedirbo, jis vienas Å¡eimoje dirbo, o banko korteles buvo atidavęs žmonai. Jis visÄ algÄ palikdavo jai, o ji jam pinigų savaitei į komandiruotę duodavo tik 40 Lt. Kai užblokavo korteles, tai jai pasakė, kad savaitei duos 200-300 Lt.

VisÄ gyvenimÄ jo pinigus valdė ji, o kai jam reikdavo pinigų, tai jis turėdavo jos papraÅ¡yti. Kadangi žmona buvo paėmusi raktus, jis, 2014-05-06 grįžęs iÅ¡ komandiruotės, laukė V. R. prie buto durų, negalėjo įeiti. Nei dukros, nei sÅ«naus namie nebuvo. Lyg ir viskas buvo gerai, ji jį įleido į butÄ , ramiai kalbėjosi, tačiau ji pradėjo priekaiÅ¡tauti, kodėl jis užblokavo dvi korteles. Ji virtuvėje pradėjo rėkti ant jo, griebė už plaukų, o jis griebė jai už rankų ir stipriai užsuko už nugaros, pradėjo grumtis.

Kai ji jam patempė už plaukų, jis loÅ¡telėjo savo kÅ«nu atgal ir prispaudė durimis jai rankÄ . Ji buvo tarpduryje. Kai pamatė, kad pro duris iÅ¡lindusios rankos ir galva, pastÅ«mė atgal ir uždarė duris. Tada jis paleido duris, o ji įėjo į kambarį. Ji sakė, kad labai gerai, nors mėlynės liks. Tuomet jis išėjo į kitÄ kambarį ir spėjo uždaryti duris. Kitame kambaryje ji vėl pradėjo jam plaukus rauti. Jis per prievartÄ uždarė duris. Paskambino į policija. Per duris matė, kaip ji pati daužosi, nes durys matinės, matėsi Å¡ešėliai.

Po to kažkaip trankėsi koridoriuje. Paskui jis išėjo į koridorių ir pamatė, kad koridoriuje viskas iÅ¡mėtyta. Tada ji paskambino sÅ«nui. Jis paskambino dar kartÄ Ä¯ policijÄ ir pasakė, kad žmona žalojasi. Jis išėjo į koridorių. Tuo metu ji kažkaip spėjo iÅ¡sirengti ir laukė policijos. Kodėl tai padarė, nežino. V. R. gulėjo ant žemės koridoriuje, bet jis nežino kodėl. Nematė, kaip ji atsigulė. Kai iÅ¡girdo, kad ji skambina sÅ«nui ir skundžiasi, kad jis jÄ skriaudžia, tai jis (kaltinamasis) pradėjo Å¡aukti, kad ji meluoja, kad jos neklausytų.

Atvykusi policija jį iÅ¡vežė. Bendrajam pagalbos centrui skambino ir sakė, kad atvažiuotų, nes žmona žalojasi. Jis atvykusiai policijai sakė, kad ji ir jį apdraskė. Jam gėda sakyti, kad jį sumušė žmona, dėl to tai policijai nutylėjo. Gali bÅ«ti, kad V. R. jis pastÅ«mė koridoriuje, tačiau nematė kaip ji kakta trenkėsi į spintÄ ir griuvo. Ji galėjo nugriÅ«ti, kai jis bandė duris uždaryti, bet jos tada nestÅ«mė. Dalį kaltinimo pripažįsta, t. y. rankų užlaužimÄ , dėl kurio atsirado mėlynės ant riešų.

Jis jai į galvÄ nekirto, Å¡onų nespardė. Jis jai smÅ«gio į galvÄ nesudavė. Mėlynių jai padarė nes stumdėsi. GalbÅ«t ji galėjo susižeisti atsitrenkus į spintÄ , neneigia to. Kai jis užsidarė kambaryje, ji pati iÅ¡ viso kÅ«no trenkėsi galvÄ Ä¯ spintÄ . Kraujosruvas ji galėjo pati pasidaryti, nes jai kartÄ jau buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Nuo tos dienos jis iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų ir nieko iÅ¡ jų nepasiėmė. ViskÄ paliko žmonai. Å iaip žmona visada sveika buvo, tik dažnai galvos skausmu skųsdavosi.Nepaisant to, jog kaltinamasis K.

R. savo kalę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iÅ¡ dalies, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, specialisto iÅ¡vada, liudytojo parodymais, apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ dalies kaltinamojo parodymais, kitais įrodymais.Nukentėjusioji V. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad konflikto dienÄ jie susitiko prie jų buto durų, nes kaltinamasi neturėjo raktų.

Virtuvėje ji pasakė, kad kortelės užblokuotos, o grynais likę apie 200 Lt, jų reikės maistui ir automobilio remontui ji jų neduos. Ji ėjo per koridorių į svetainę. Koridoriuje K. R. tyčia ar netyčia jÄ pastÅ«mė, o ji trenkėsi į spintos kampÄ bei nugriuvo. Jis pradėjo spintoje raustis, matyt, ieÅ¡kojo tų 200 Lt. Kai ji atsikėlė, paskambino sÅ«nui, prašė, kad kuo greičiau atvažiuotų, nes nenorėjo viena bÅ«ti namuose. Vyras pamatė, kad ji kalba telefonu, pabandė jį iÅ¡ jos atimti.

Tada ji sÅ«nui pasakė, kad skambintų policijai. Atimant telefonÄ vyras jai trenkė į virÅ¡utinę galvos sritį kumščiu. Ji parkrito ant žemės. Neprisimenu, kas vyko paskui. Jis kažkaip sugebėjo iÅ¡lupti telefonÄ . Tada jis trenkė telefonÄ Ä¯ žemę. Norėdama dar kartÄ paskambinti sÅ«nui, surinko detales, sudėjo atgal. Jai atrodo, kad dar kartÄ paskambino sÅ«nui. Po to ji nuėjo į svetainę ir paėmė rankinę, kur knygutėje buvo pinigai. Jis atėjęs jÄ pastÅ«mė ant sofos, jie abu kažkaip nuvirto ant lovos, ji nugara kažkur trinktelėjo.

Jie pradėjo grumtis dėl rankinuko, rankinukÄ jis suplėšė ir iÅ¡traukė piniginę, ieÅ¡kojo pinigų, o kai nerado pinigų, suplėšė ir piniginę bei sulankstė asmens tapatybės kortelę. PareigÅ«nai jų neapžiÅ«rėjo. Ji bandė pabėgti iÅ¡ kambario. Kai jis pamatė, kad ji bando iÅ¡eiti, prispaudė durimis. Kai K. R. jÄ spaudė durimis, ji galėjo įkiÅ¡ti rankÄ , kad krÅ«tinės taip nespaustų. Vėliau, laikydamas jÄ durimis, pagriebė jÄ už plaukų. Ji pradėjo rėkti, kad iÅ¡kviesta policija, tada jis paėmė savo telefonÄ ir paskambino policijai, pasakė, kad ji nenormali ir pati save žaloja.

Ji neprisimena kaip buvo apsirengusi, greičiausiai grįžusi namo persirengė į paprastesnius rÅ«bus. Prisimena, kad palaidinė buvo balta, grumtynių metu ji buvo iÅ¡tampyta, atvykus policijai matėsi jos krÅ«tis. Ji pati namuose jokių daiktų nevartė, savęs nežalojo. PrieÅ¡ įvykį ji tik įtarė, kad jis turi kitÄ moterį. Po įvykio – pats prisipažino. Be kita ko, nukentėjusioji nurodė, kad 8 metus jau nedirba, dirbo tik vyras. 2013-2014 metais pajamas gaudavo tik vyras. Ji kontroliuodavo pinigus.

Jam prašyti pinigų nereikėjo, jis žinojo, kur pinigai padėti. K. R. nebuvo žiaurus, nuolat nekonfliktuodavo, rūpinosi vaikais, jie gyveno kaip normali šeima. Buvo konfliktų dėl kitų moterų, bet juos išsprendė. Jis ir dabar prisideda prie vaikų išlaikymo, tad prašo jo griežtai nebausti.Šiuos nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada. Išvadoje konstatuota, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinės kraujosruvos abiejų žastų, abiejų dilbių srityse, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu (2014-05-06).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panaÅ¡aus senumo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai. Atsižvelgiant į sužalojimų pobÅ«dį, jų kiekį, skirtingÄ lokalizacijÄ bei iÅ¡sidėstymÄ kÅ«no pavirÅ¡iuose, visų jų atsiradimÄ griuvimu paaiÅ¡kinti negalima. Sužalojimai padaryti nemažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 16-18).

Šie užfiksuoti sužalojimai iš esmės atitinka V. R. parodymus, jos apibūdintas grumtynes, jai suduotus smūgius, dėl to nukentėjusios parodymais pagrindo netikėti nėra. Ir priešingai, šie nustatyti sužalojimai neatitinka K. R. nurodytų aplinkybių.Liudytojas M. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis patvirtina savo parodymus duotis ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje buvo išmėtyti daiktai, dar buvo vidutinio dydžio šuo, kuris trukdė bendrauti su konflikto dalyviais.

Daiktai bute buvo iÅ¡mėtyti virtuvėje, kambaryje. Visas butas buvo netvarkingas. Matėsi grumtynių pėdsakai. Atvykus į įvykio vietÄ matėsi, kad moteris buvo su kelnaitėmis, maikutė kažkaip keistai apvilkta. Atrodė kaip po grumtynių. Kaltinamasis minėjo, kad moteris bandė pati save žalotis, nuketėjusioji sakė, kad kaltinamasis jÄ bėgančiÄ nuo jo durimis prispaudė. Tačiau nuo durų likusių nubrozdinimų nebuvo. V. R. protokole – pareiÅ¡kime nurodyta, jog 2014-05-06 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), jos vyras sukėlė jai fizinį skausmÄ : trenkė į veidÄ , spaudė durimis, tempė už plaukų (b. l. 4).Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinko fakto užfiksuota, jog atvykus policijos pareigÅ«nams V.

R. buvo susijaudinusi, verkė, negalėjo aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti kiek ir kur jai buvo suduota, deÅ¡inė ranka buvo apibrozdint, namie daiktai buvo iÅ¡mėtyti, matėsi grumtynių pėdsakai (b. l. 5-7).Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacija patvirtina, jog pagalbÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), pirmiausiai iÅ¡kvietė R. R., o K. R. bendruoju pagalbos telefonu skambino du kartus vėliau: 17:01:16 ir 17:09:11 (b. l. 49).IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, jog pagalbÄ pirmasis kvietė nukentėjusiosios ir kaltinamojo sÅ«nus R.

R., nurodydamas, kad tėvas namuose prieÅ¡ motinÄ naudoja jėgÄ , apie tai jį informavo telefonu mama. 17:01:16 pagalbÄ kviečia K. R., nurodydamas, kad žmona triukÅ¡mauja ir rėkia, girdimas moteriÅ¡kas verkimas. 17:09:11 vėl skambina K. R. ir nurodo, kad žmona mėlynes darosi, girdisi moteriÅ¡kas verkimas (b. l. 50-52).Liudytojas R. R. 2014-11-20 pasinaudojo teise, atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo artimuosius. Nurodė, kad jis pasinaudos Å¡ia teise ir atsisakys duoti bet kokius parodymus apie savo tėtį K.

R. ir motinÄ V. R.. (b. l. 23-24)Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, taip pat kaltinime nurodymu bÅ«du R. R. padarė nežymų V. R. sveikatos sužalojimÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina K. R. paaiÅ¡kinimus, apie tai, jog jis tik gynėsi, o žmona susižaloji pati kaip nelogiÅ¡kus ir neįtikinamus ir jais nesiremia. Bendruoju pagalbos telefono K.

R. skambino taip pat jau po to, kai nukentėjusioji paprašė sÅ«nau iÅ¡kviesti pagalbÄ ir pagalba jau buvo iÅ¡kviesta. K. R. pats pripažino, jog buvo paėmęs nukentėjusiÄ jÄ už riešų, užlaužęs jai rankÄ , galbÅ«t jÄ pastÅ«mė. K. R. parodymų, kad jam buvo apdraskyta nugara, iÅ¡peÅ¡ti plaukai nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Juo labiau iÅ¡ K. R. paaiÅ¡kinimų neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių jį žmona puolė. Ir prieÅ¡ingai, nukentėjusios parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki įtikinami, ji nurodė priežastis, kodėl K.

R. su ja grūmėsi, kad ieškojo pinigų ir pan. Teismas neturi pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, liudytojo policijos pareigūno paaiškinimais, apie tai, jog namie buvo matyti grumtynių pėdsakai, išmėtyti daiktai. Be to, kaltinamojo paaiškinimai yra prieštaringi. Jis iš pradžių nurodė, jog nukentėjusioji visada buvo sveika, tačiau vėliau pradėjo teigti, kad ji jau senai nesveika psichiškai.

Kaltinamojo K. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13).Å ioje byloje kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, netrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas netrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja K. R. ir jų analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, įpareigojant K.

R. neatlygintinai iÅ¡dirbti atitinkamÄ valandų skaičių sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 5300 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14). Teisminio nagrinėjimo meto V. R. patikslino savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo suplėšytas jos 80 Lt vertės rankinukas, 30 Lt vertės piniginė, sulankstyta tapatybės kortelė, kuriÄ padaryti iÅ¡ naujo kainuoja 30 Lt, teko pirkti vaistus nuo skausmo, sumuÅ¡imų, raminamuosius, taip pat dėl nusikaltimo pablogėjo sveikata ir tenka naudoti kitokius vaistus.

Iš viso vaistam ji išleido 300 Lt. Anot nukentėjusiosios iš viso jai padaryta 510 Lt turtinė žala, tačiau ji prašo priteisti 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu V. R. patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, jog prašo iš K. R. priteisti 175 € turtinei žalai atlyginti ir 2400 € neturtinei žalai atlyginti. Dalyvaudama baudžiamajame procese ji patyrė nemalonių išgyvenimų, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padidėjo.

Atitinkamai ji turėjo pirkti vaistus, važiuoti į teismo posėdžius, dėl to patyrė ir finansinių nuostolių.Kaltinamasis K. R. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pateiktų civilinių ieÅ¡kinių nepripažino. Jis nurodė, jog nukentėjusioji ir anksčiau sirgo, o dabar prisidengdama Å¡ia byla reikalauja atlyginimo. Skiriantis jie pasirašė susitarimÄ , kad jis jai visÄ turtÄ paliks, mokės alimentus, o ji baudžiamojoje byloje nekels piniginių reikalavimų. Už iÅ¡rautus plaukus jis tiek nemokės.Nukentėjusios civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Baudžiamojoje byloje, be nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų, nėra jokių duomenų, apie nukentėjusiosios rankinuko ir piniginės suplėšymÄ . Å ių daiktų sugadinimai apskritai nebuvo tirti ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra galimybės nustatyti ir jų sugadinimo mÄ sto. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė teismui asmens tapatybės kortelę, kuri buvo sulenkta, pati nukentėjusioji nurodė, jog tai ta pati kortelė. Nauja kortelė nebuvo pagaminta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji dėl to patyrė turtinės žalos.

Nukentėjusioji pateikė teismui 19 čekių kopijas, pagal kuriuos nukentėjusioji įsigijo įvairių vaistų. Tačiau iš minėtų čekių kopijų matyti, jog pirmas čekis už vaistus yra 2014-06-28, t. y. pirmi vaistai pirkti praėjus beveik dviem mėnesiam po nusikaltimo padarymo. Visi kiti čekiai yra dar vėlesnėmis datomis. Teismui pateikti V. R. vardu išrašyti receptai yra dar vėlesnių datų – 2014-08-11, 2014-10-08, 2015-01-27. V. R. nepateikė teismui jokių duomenų apie jos sveikatos būklę po nusikaltimo padarymo, kokiomis ligomis ji serga dabar ir kokiomis ji sirgo ankščiau.

Teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V. R. sveikata sutriko dėl K. R. nusikalstamų veikų padarymo jos atžvilgiu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į jos patirtus sužalojimus nusikaltimo padarymo metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. R. nurodytos patirtos iÅ¡laidos vaistams nepripažintinos nusikaltimu padaryta turtine žala. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 22,68 € civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kadangi 2014-05-06 V.

R. buvo suteikta neurochirurgo pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inio nepatikslinto sužalojimo (11,34 €) ir 2014-10-14 neurologo dėl įtampos tipo galvos skausmo (11,34 €) (b. l. 29-31). Vilniaus teritorinių ligonių kasų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Neurologo pagalba buvo suteikta V. R. 2014-10-14, t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo dėl galvos skausmo. Teismas neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is galvos skausmas yra nusikaltimo, padaryto 2014-05-06 pasekmė.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).Å iuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajai V.

R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nėra abejonės, jog dėl tokių savo vyro veiksmų V. R. patyrė ir fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu. Kita vertus V. R. savo patirtos neturtinės žalos teismui iÅ¡samiai nemotyvavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp sutuoktinių įvyko pirmiausia žodinis konfliktas dėl pinigų, kuris vėliau virto į grumtynes, t. y. tam tikra atsakomybė dėl konflikto tenka ir nukentėjusiajai.

Objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo V. R. ilgam laikui sutriko psichinė sveikata, byloje nėra. Padaryti tik nežymÅ«s sužalojimai: kraujosruvos, nubrozdinimai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieÅ¡kinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 500 €.V.

R. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog ji patyrė transportavimo iÅ¡laidų, nes jai teko 2 kartus važiuoti į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, pasidaryti abdukcijÄ , 3 kartus ėjo pas tyrėjÄ , lankėsi daugiau nei 6 kartus pas gydytojÄ , patyrė kopijavimo iÅ¡laidų, teko tris kartus vykti į teismÄ , iÅ¡ viso iÅ¡laidų daugiau nei 70 Lt (20,27 €). Tokias patirtas nukentėjusiosios iÅ¡laidas teismas liko pagrįstomis dokumentais, pripažįsta jas kaip nukentėjusiosios patirtas proceso iÅ¡laidas, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti K. R. per 5 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. K. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiosios V.

R. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti, o civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalie ir iÅ¡ K. R. neturtinės žalos atlyginimui priteisti V. R. 500 € (penki Å¡imtai eurų). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ K. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 11,34 € turtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ K. R. 20,27 € proceso iÅ¡laidų nukentėjusiosios V. R. naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikras Teisėjas Arūnas Budrys