2f8f52f9-e96c-438a-ac84-03f46f674711 · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-2144-760/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00726-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Jovitai Gečienei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovei advokatei M. U., suinteresuoto asmens V. D. atstovei advokatei S. J., suinteresuotam asmeniui notarei S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.

M. skundÄ dėl notarinių veiksmų, bei suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. D. skundÄ dėl notarinių veiksmų, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notarė S. B.. Teismas n u s t a t ė : P. V. M. skundu praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės S. B. atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O. J. testamentÄ jos paskirtai įpėdinei V. M. ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarę S. B. atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O.

J. testamentÄ jos įpėdinei V. M.. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad po tėvo I. J. mirties mama O. J. (duomenys neskelbtini) pas notarę S. B. sudarė naujÄ testamentÄ , kuriuo nusprendė jos mirties dienai priklausantį žemės sklypÄ , įmokÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis palikti sÅ«nui V. J. ir dukrai V. M.. Notarė mamai iÅ¡aiÅ¡kino, kad nauju testamentu yra atÅ¡aukiamas (anuliuojamas) prieÅ¡ tai sudarytas testamentas.

Ji palaidojo brolį ir mamÄ . Po mamos mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ . Notarė nepagrįstai atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O. J. testamentÄ , kurį pati patvirtino. Suinteresuotas asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. D. skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) notarės S. B. atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ Nr. S-107 ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarę iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) į mamos O.

J. valdytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises. PraÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad po O. J. mirties, V. D. kreipėsi į notarÄ dėl mamos palikimo priėmimo pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Jai turi bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes (duomenys neskelbtini) O. J. sudarytas testamentas negali bÅ«ti vykdomas, jis yra niekinis.

O. J. po sutuoktinio mirties palikimo neatsisakė, jį paveldėjo, todėl neturėjo teisės pakeisti bendrajame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl įpėdinio. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notarė S. B. atsiliepimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti. 2022 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu Nr. S-63 atsisakė iÅ¡duoti V. M. paveldėjimo teisės liudijimÄ . V. M. negali iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal (duomenys neskelbtini) O.

J. testamentÄ , nes ji ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir nustatę bendrÄ jÄ Ä¯pėdinę dukrÄ V. D.. O. J. teisė naikinti testamentÄ , sudaryti naujÄ asmeninį testamentÄ buvo apribota jos pačios valia sudarius bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir neatsisakius priimti palikimÄ po sutuoktinio I. J. mirties. Bendrajame sutuoktinių testamente buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti Å¡io testamento.

Ji patvirtino V. M. 2017 m. rugsėjo 26 d. testamentÄ , nes neturėjo duomenų, kad O. J. yra sudariusi ne asmeninį, o bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Asmeniui esant gyvam notarai neturi galimybės testamentų registre patikrinti ankstesnius sudarytus testamentus. Po O. J. mirties, jos palikimÄ priėmė bendruoju sutuoktinių testamentu paskirta įpėdinė V. D. ir jai iÅ¡duos paveldėjimo teisės liudijimÄ . 2022 m. liepos 5 d. raÅ¡tu Nr. S-107 atsisakė V. D. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėtas V.

M. skundas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) O. J. ir I. J. sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarė S. B., notarinio registro Nr. 1031 (b. l. 19). Å iuo testamentu sutuoktiniai O. J. ir I. J. susitarė palikti vienas kitam visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris priklausys jiems mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, bei visas turtines teises.

Po pergyvenusio sutuoktinio mirties visÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises susitarė palikti dukrai V. D.. (duomenys neskelbtini) mirė I. J.. Jo palikimÄ pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ priėmė sutuoktinė O. J.. Tai patvirtina pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ bei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, kurį iÅ¡davė (duomenys neskelbtini) notarė A. B. (b. l. 60-68, 71). (duomenys neskelbtini) O. J. sudarė testamentÄ , kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarė S. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Å iuo testamentu O. J. jos mirties dienai priklausantį žemės sklypÄ /įmokÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko sÅ«nui V. J. ir dukrai V. M.. (duomenys neskelbtini) mirė O. J.. Po jos mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi dukros V. M. ir V. D. (b. l. 8, 20-21). O. J. sÅ«nus V. J. mirė (duomenys neskelbtini), jis vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) notarė S. B. 2022 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu Nr. S-64 atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O.

J. testamentÄ jos paskirtai įpėdinei V. M. (b. l. 6-7). RaÅ¡te nurodė, kad po O. J. mirties, jos turtÄ paveldi bendrajame sutuoktinių testamente nurodyta įpėdinė V. D., kuri priėmė palikimÄ paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui. 2022 m. birželio 15 d. V. D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarę praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mamos O. J. nuosavybės teise valdytÄ turtÄ (b. l. 22). (duomenys neskelbtini) notarė S. B. 2022 m. liepos 5 d. raÅ¡tu Nr. 107 atsisakė iÅ¡duoti V.

D. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal V. M. skundÄ dėl notarės atsisakymo iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O. J. testamentÄ (b. l. 23). P. N. įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrÄ sias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarkÄ . Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ , negali bÅ«ti susijęs vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu.6 CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimÄ , ir detalizuojamas palikėjo turtas.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl notarės veiksmų, kai ji atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal pergyvenusio sutuoktinio sudarytÄ naujÄ testamentÄ , nurodant, kad jis neatitinka bendrajame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tos suderintos sutuoktinių valios. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.43 straipsnis numato, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitÄ paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visÄ mirusiojo turtÄ (iÅ¡ jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, iÅ¡skyrus privalomÄ jÄ palikimo dalį (Å¡io kodekso 5.20 straipsnis).

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali bÅ«ti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Bendruoju sutuoktinių testamentu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visÄ santuokinį turtÄ , bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties. CK 5.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento.

Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimÄ . Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtÄ paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymÄ , o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiÅ«ra sudaryti naujÄ testamentÄ . Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimÄ , bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ (CK 5.49 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, atsisakęs palikimo, netenka teisės į mirusiojo sutuoktinio turtÄ , įskaitant ir dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau įgyja teisę spręsti, kaip po jo paties mirties turėtų bÅ«ti paskirstytas jam priklausantis turtas.

Pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po Å¡io mirties, sudaryti nauji testamentai, neturi galios. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). Taigi, pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų valios keisti neturi teisės. Kaip jau buvo nurodyta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad O.

J. ir I. J. įstatymo nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kuriame sutarė, kad po mirties palieka savo turtÄ vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – savo dukrai V. D.. Å iame testamente buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti Å¡io testamento. Mirus I. J., jo sutuoktinė O. J. palikimÄ pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ priėmė, jo turtÄ paveldėjo. O. J. nepasinaudojo teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po Å¡io mirties, todėl ji neturėjo teisės sudaryti naujų testamentų ir jos (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, neturi galios.

PareiÅ¡kėjos V. M. nurodytos aplinkybės, kad O. J. (duomenys neskelbtini) testamentu atÅ¡aukė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ yra nepagrįstos. (duomenys neskelbtini) testamente nėra nurodyta, kad atÅ¡aukiamas (duomenys neskelbtini) bendrasis sutuoktinių testamentas. Tačiau to ir negalėjo bÅ«ti nurodyta, nes sutuoktiniai sudarę bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , gali jį atÅ¡aukti tik iki palikimo atsiradimo, tai yra, jiems abiem esant gyviems. O. J. (duomenys neskelbtini) testamentÄ sudarė po sutuoktinio I.

J. mirties, todėl kaip numatyta Civilinio kodekso 5.49 straipsnio 1 dalyje, ji nebeturėjo teisės pakeisti bendrojo testamento. (duomenys neskelbtini) bendrasis sutuoktinių testamentas, jo neatÅ¡aukus CK 5.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, laikytinas galiojančiu ir sutuoktinių valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma. Tai, kad (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir (duomenys neskelbtini) testamentÄ patvirtino ta pati notarė S. B., nereiÅ¡kia, kad bendrasis sutuoktinių testamentas buvo atÅ¡auktas.

S. B. teisme nurodė, kad O. J. prieÅ¡ sudarydama (duomenys neskelbtini)testamentÄ , jos neinformavo ir nepateikė jokių duomenų apie sudarytÄ (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . V. M. ir liudytojas K. K., kurie dalyvavo sudarant testamentÄ , taip pat nenurodė, kad O. J. su savimi bÅ«tų turėjusi ankstesnį testamentÄ , kad apie tai bÅ«tų sakiusi notarei. V. M. teisme teigė taip pat nežinojusi apie tėvų sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Pažymėtina ir tai, kad testamentų registro duomenys notarui yra perduodami tik po testatoriaus mirties (CK 5.32 straipsnio 3 dalis).

PareiÅ¡kėjos V. M. nurodyti argumentai, kad sudarydama naujÄ testamentÄ mama pakeitė savo valiÄ dėl įpėdinio, nes norėjo ir kitiems vaikams palikti turto, neturi teisinės reikÅ¡mės. Pergyvenęs sutuoktinis, Å¡iuo atveju O. J. galėjo disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negalėjo sudaryti naujo asmeninio ar oficialiojo testamento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančiÄ abiejų sutuoktinių valiÄ . Bendrajam sutuoktinių testamentui netaikoma Civilinio kodekso 5.35 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentÄ .

Kaip jau minėta, bendruoju testamentu yra iÅ¡reiÅ¡kiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atÅ¡aukti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes tokiu atveju jis keistų ir mirusio sutuoktinio valiÄ jam nesant gyvam. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimÄ yra pagrindas teigti, kad (duomenys neskelbtini) notarė S. B. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. S-64 pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti V.

M. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O. J. testamentÄ . Å is notarės veiksmas yra teisėtas, jis neprieÅ¡tarauja įstatymams. Teismas neturi pagrindo įpareigoti notarę S. B. iÅ¡duoti V. M. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ . Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, (duomenys neskelbtini) bendruoju sutuoktinių testamentu I. J. ir O. J. susitarė po pergyvenusio sutuoktinio mirties visÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises palikti dukrai V.

D.. Å is testamentas yra galiojantis. Po O. J. mirties, įpėdinė V. D. priėmė palikimÄ (duomenys neskelbtini) paduodama notarei pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Todėl Å¡iai įpėdiniai turės bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarė S. B. 2022 m. liepos 5 d. raÅ¡tu Nr. S-107 taip pat atsisakė ir V. D. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ tuo pagrindu, kad V. M. apskundė teismui notarinį veiksmÄ atsisakyti iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Notarės atsisakymas iÅ¡duoti V. D. paveldėjimo teisės liudijimÄ kol bus iÅ¡nagrinėtas V. M. skundas, yra teisėtas ir pagrįstas. Notaras gali iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad notarė pagrįstai (duomenys neskelbtini) atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ V. D., nes nebuvo iÅ¡spręstas ginčijamas teisme notarinis veiksmas dėl atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ V.

M.. Kaip buvo nurodyta anksčiau, notarė nenagrinėja asmenų ginčų ir nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju notarei, iÅ¡kilus abejonių dėl galimumo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , esant pretenduojančių į palikimÄ asmenų ginčams, nagrinėjamiems teisme, ji pagrįstai atsisakė tenkinti V. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismui konstatavus, kad notarė pagrįstai atsisakė V. D. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nėra pagrindo tenkinti jos skundo reikalavimo įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Teismas Å¡ios kategorijos bylose patikrina notaro veiksmų teisėtumÄ , buvusį jų priėmimo/nepriėmimo metu. Pažymėtina, kad iÅ¡nykus aplinkybėms, kliudžiusioms iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ V. D., tai yra įsiteisėjus teismo nutarčiai, notarė kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jai įstatymu nustatytas funkcijas ir spręs dėl paveldėjimo teisės liudijimo V. D. iÅ¡davimo pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Suinteresuotas asmuo V.

D. praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. M. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. D. patyrė 1000 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (b. l. 32, 74-78). JÄ byloje atstovavo advokatė S. J.. PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patvirtina, kad atstovavimo iÅ¡laidas sudaro: 180 Eur už suteiktas konsultacijas (2 val. x 90,00 Eur =180 Eur), 90 Eur už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ (1 val. x 90,00 Eur = 90 Eur), 450 Eur už pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais suraÅ¡ymÄ (5 val. x 90,00 Eur = 450,00 Eur), 180 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui (2 val. x 90,00 Eur = 180 Eur) ir 100 Eur už bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turi kaltė dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos V. M. ir suinteresuoto asmens V. D. suinteresuotumas bylos baigtimi yra prieÅ¡ingas: pareiÅ¡kėja V. M. prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal (duomenys neskelbtini) O. J. testamentÄ , o suinteresuotas asmuo V. D. prašė atmesti skundÄ , teigė, kad Å¡is testamentas yra negaliojantis, o jai paveldėjimo teisės liudijimas turi bÅ«ti iÅ¡duotas pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Notarė, atsisakydama V. M. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė motyvus, įstatymo nuostatas, kuriomis remiantis atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ sprendžiant analogiÅ¡kus ginčus.

PareiÅ¡kėja pateikė nepagrįstÄ skundÄ dėl notarės veiksmų, kurį teismas atmetė. V. D., siekdama apginti savo interesus, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, teikti praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ procesÄ suinteresuotu asmeniu, jos atstovė, advokatė turėjo susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti bylos nagrinėjimui, dalyvauti teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Todėl yra pagrindas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti suinteresuotam asmeniui V. D. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tačiau sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ne tik pareiškėjos V. M. skundas, dėl notarinių veiksmų, bet ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. D. skundas, dėl notarinių veiksmų. Taigi, nagrinėjamu atveju V. D. dalį bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti patyrė ir dėl jos skundo padavimo, tai yra 450 Eur išlaidas dėl pareiškimo su savarankiškais reikalavimais surašymo.

Atsižvelgiant į tai, iš V. M. priteistina V. D. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur – 450 Eur). Iš V. M. taip pat priteistinos valstybei 44,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 513 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : A. V. M. ir V. D. skundus dėl notarinių veiksmų. Priteisti iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V.

D., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 44,80 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis - iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Loreta Bajorinienė