2f8d6629-405b-4d2e-9001-d5e5b7785ec2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                 Civilinė byla Nr. 2A-811/2013                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 52.3.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-708-538/2012, pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vitera“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. M., G. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Vitera“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, kurį patikslinęs, prašė iÅ¡ atsakovų R. M. ir G. M. priteisti 46 209,98 Lt skolos, bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ .

 IeÅ¡kinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Vitera“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2011 m. birželio 17 d. bankroto administratorius gavo duomenis iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad UAB „Vitera“ 2007 m. spalio 15 d. sudarė rangos sutartį su atsakove R. M. dėl individualaus namo pamatų montavimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad darbų rangos sutartys nebuvo pasiraÅ¡omos, o darbai atliekami pagal faktÄ .

PareiÅ¡kime pradėti ikiteisminį tyrimÄ Â R. M. nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 15 d. rangos sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki spalio 17 d. į UAB ,,Vitera“ direktoriaus V. E. sÄ skaitÄ jie pervedė 236 993 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal V. E. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo bei pastarojo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia abu atsakovai pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus rangos darbus 46 209,98 Lt. 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų patikslintame akte Nr.

4. nurodyta, kad užsakovo R. M. skola (likutis iÅ¡mokėjimui rangovui) sudaro 46 209,98 Lt. Mano, kad atsakovai, apmokėdami už atliktus rangos darbus pagal sÄ matas ir atliktų darbų aktus, faktiÅ¡kai Å¡iuos dokumentus pripažino. Pažymėjo, kad atsakovai gyvenamÄ jį namÄ statėsi santuokos metu, jis įregistruotas abiejų vardu, todėl yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 46 209,98 Lt skola už atliktus statybos rangos darbus, taip pat - 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - priteisė iÅ¡ atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ieÅ¡kovui LUAB „Vitera“, bei po 693 Lt iÅ¡ kiekvieno  žyminio mokesčio valstybei. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi R.

M. priklausančiam turtui, ir laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. M. priklausančiam turtui, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.                                Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad raÅ¡ytinę statybos rangos sutartį Å¡alys sudarė tik dėl namo pamatų montavimo, o dėl kitų statybos darbų susitarė žodžiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, tvirtindami, jog statybos darbus galbÅ«t vykdė ne ieÅ¡kovas, jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 15 d. rangos sutartį dėl namo pamatų montavimo pasirašė trečiasis asmuo V. E. , atstovaudamas UAB „Vitera“, darbų sÄ matas, atliktų darbų aktus surašė UAB „Vitera“, statybos darbų žurnalÄ , paslėptų darbų patikrinimo aktus ir kitus statybos dokumentus užpildė UAB „Vitera“ darbuotojai. Atsakovai pripažino, kad tie patys asmenys, kurie atliko namo pamatų montavimo darbus, Å¡iems darbams pasibaigus, vykdė ir kitus statybos darbus, o V.

E. statybos eigoje su jais bendravo kaip UAB „Vitera“ direktorius. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog statybos eigoje trečiasis  asmuo veikė kaip fizinis asmuo, o aplinkybė, kad už atliktus darbus atsakovai mokėjo asmeniškai trečiajam asmeniui, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad statybos darbus vykdė ieškovas. Teismas vertinimu, aplinkybė, ar trečiasis asmuo pervedė iš atsakovų gautus pinigus ieškovui, neturi reikšmės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas gali būti sprendžiamas kitoje byloje.

Teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų bei, kad statybos darbus atliko ieÅ¡kovas (CPK 178 str., 185 str.).            Teismas pažymėjo, jog byloje nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės sutarties, apie jų susitarimÄ dėl apmokėjimo už statybos darbus terminų ir tvarkos spręstina iÅ¡ faktinių sutarties vykdymo aplinkybių. Byloje esančių atliktų darbų aktų ir apmokėjimų už Å¡iuos darbus dokumentų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovai apmokėdavo ieÅ¡kovui už atliktus darbus etapais, o ieÅ¡kovui pateikus galutinį atitinkamų darbų atlikimo aktÄ , atsakovai sumokėdavo likusiÄ atlyginimo dalį pagal pateiktÄ aktÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Å¡alių susitarimÄ atsakovams prievolė visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu už atliktus darbus atsirasdavo gavus atliktų darbų aktÄ . Teismas nustatė, kad atsakovai pagal jiems pateiktus atliktų darbų aktus iÅ¡ viso sumokėjo ieÅ¡kovui 281 493 Lt, tačiau nesumokėjo 46 209,98 Lt pagal 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktÄ Nr.

4. Teismas pažymėjo, kad atsisakymÄ sumokėti Å¡iÄ likusiÄ sumÄ atsakovai motyvuoja tuo, kad darbai jiems nebuvo perduoti, darbų perdavimo–priėmimo aktas nesuraÅ¡ytas ir nepasiraÅ¡ytas, todėl jiems neatsirado prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato darbų perdavimo ir priėmimo įforminimÄ atitinkamu aktu, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad tokio akto nesuraÅ¡ius ar netinkamai įforminus, užsakovui neatsiranda prievolė sumokėti už atliktus darbus.

Teismo teigimu, nesant tinkamai įforminto akto, bÅ«tina nustatyti, ar rangovas atliko darbus, juos faktiÅ¡kai perdavė, o užsakovas Å¡iuos darbus priėmė. Atliktų darbų aktų, statybos darbų žurnalo pagrindu teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas atliko gyvenamojo namo statybos darbus – sumontavo namo pamatus, atliko sienų mÅ«ro darbus, uždengė stogÄ , bei pažymėjo, kad iÅ¡ esmės to neneigia ir atsakovai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atliktų darbų rezultatas faktiÅ¡kai buvo perduotas atsakovams ir atsakovai šį darbų rezultatÄ faktiÅ¡kai priėmė, taip pat atsakovams buvo perduota su statybomis susijusi dokumentacija bei 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktas. tesimas taip pat pažymėjo, kad Å¡is aktas Å¡alių nepasiraÅ¡ytas, tačiau ir kiti darbų atlikimo aktai, pagal kuriuos atsakovai atliko mokėjimus, taip pat Å¡alių nepasiraÅ¡yti.

Atsakovai nurodė, kad darbų atlikimo aktus gaudavo elektroniniu paÅ¡tu, juos derindavo su ieÅ¡kovu ir vėliau gaudavo jau pataisytus aktus. Teismas nustatė, kad tokiu pat bÅ«du atsakovams buvo perduotas 2008 m. lapkričio 20 d. suraÅ¡ytas patikslintas atliktų darbų aktas ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai bÅ«tų pareiÅ¡kę pretenzijas ieÅ¡kovui dėl Å¡iame akte nurodytų atliktų darbų. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigė, kad pagal šį aktÄ ne visi darbai buvo atlikti, be to, atlikti su trÅ«kumais, tačiau įrodymų, patvirtinančių aplinkybių apie neatliktų darbų kiekį, trÅ«kumus, jų iÅ¡taisymo kainÄ , nepateikė todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atliktų darbų akte nurodyti neteisingi duomenys (CPK 178 str., 179 str. 1 d.).

Å ių aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad atsakovai faktiÅ¡kai priėmė darbų rezultatÄ pagal 2008 m. lapkričio 20 d. suraÅ¡ytÄ patikslintÄ atliktų darbų aktÄ , todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieÅ¡kovui už atliktus statybos darbus (CK 6.687 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovai kitose civilinėse bylose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡ytuose pareiÅ¡kimuose bei apklausiami liudytojais pripažino, kad yra skolingi UAB „Vitera“ už atliktus darbus 46 209,98 Lt, t. y. pripažino tokio dydžio skolÄ , kuri nurodyta 2008 m. lapkričio 20 d. suraÅ¡ytame patikslintame atliktų darbų akte.

Nors skolÄ ieÅ¡kovui pripažino kitose bylose, tačiau toks jų skolos pripažinimas, teismo vertinimu, atitinka Å¡ios bylos aplinkybes ir joje esančius kitus įrodymus, todėl tokiu atsakovų skolos pripažinimu yra pagrindas vadovautis Å¡ioje byloje, konstatuojant, kad Å¡i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 46 209,98 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų pagrįstumÄ (CPK 177 str. 1, 2 d.).            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė R.

M. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.  Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Rangos sutartis su UAB „Vitera“ buvo sudaryta 2007 m. spalio 15 d., o sekančiÄ dienÄ â€“ 2007 m. spalio 16 d. bendrovės direktoriumi tapo R. R. , kurio atsakovai nepažįsta. Realiai teisiniai santykiai tarp atsakovų ir bendrovės nesusiklostė, UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė.

2. UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į atsakovus dėl statybos darbų vykdymo, darbų perdavimo ar darbų apmokėjimo, o atsakovai nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo.

3. Jau 2008 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vitera“ jokios veiklos nevykdė ir joje nedirbo nė vienas darbuotojas.

4. Atsakovai, statant jų pačių namÄ , visada bendravo iÅ¡imtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke.

5. V. E. namo statybos metu nebuvo susijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“, bei bendrovei neperdavė piniginių lėšų, gautų iš atsakovų.

6. Nei sÄ matos, nei darbų atlikimo aktai nėra patvirtinti Å¡alių paraÅ¡ais.

7. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo: jis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡ anksto palankiai nusistatęs ieÅ¡kovo atžvilgiu ir nepalankiai nusistatęs atsakovų atžvilgiu. Teisėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio protokolas buvo suraÅ¡ytas tendencingai – o tai galėjo lemti neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

8. Kretingos rajono apylinkės prokuratÅ«roje jau dvejus metus yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00302-10 pagal R. M. pareiÅ¡kimÄ dėl V. E. nusikalstamų veiksmų. Å iame tyrime taip pat yra analizuojama UAB „Vitera“ veikla. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo tuos pačius dokumentus, kurie yra pateikti į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir nesuprantama, kaip galėjo priteisti iÅ¡ R. M. skolÄ UAB „Vitera“ naudai, kai ikiteisminio tyrimo metu yra analizuojami ir tiriami galimai nusikalstami tiek V. E. , tiek UAB „Vitera“ veiksmai, kai bÅ«tent minėti asmenys padarė žalÄ apeliantei.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo iÅ¡ anksto nusistatęs atsakovų atžvilgiu, reiÅ¡kė subjektyviÄ iÅ¡ankstinę nuomonę dėl įrodymų, ignoravo daugelį atsakovų teiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, neatsikirto į daugelį atsakovų iÅ¡dėstytų argumentų, surašė iÅ¡ dalies tikrovės neatitinkančius teismo posėdžių protokolus, nustatė neatitinkančias tikrovės faktines aplinkybes (pvz., dėl V.

E. statuso bei darbo teisinių santykių su UAB „Vitera“), kurios galėjo lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Visos Å¡io aplinkybės leidžia spręsti, kad bÅ«tina iÅ¡ esmės ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , žodinis bylos nagrinėjimas leistų tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Vienas pagrindinių skundžiamo teismo sprendimo motyvų yra susijęs su realiai susiklosčiusiais santykiais tarp bylos Å¡alių ir jų žodiniais susitarimais, todėl siekiant tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie iÅ¡ tiesų santykiai buvo susiklostę tarp Å¡alių bei ar jos buvo sudariusios žodinius susitarimus, bÅ«tina procese apklausti pačias Å¡alis ir iÅ¡klausyti jų paaiÅ¡kinimų.

 Atsakovas G. M., vadovaudamasis CPK 309 straipsniu, raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kė, kad prisideda prie atsakovės R. M. apeliacinio skundo, palaiko jame iÅ¡dėstytus motyvus, argumentus, įrodymus ir jais pagrįstus reikalavimus. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir BUAB „Vitera“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas su atsakovės R. M. skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Visi rangos teisinių santykių dokumentai (atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalas, lokalinės darbų sÄ matos, atitikties deklaracijos ir kt.), kuriais ieÅ¡kovas grindė ieÅ¡kinį atsakovams dėl skolos priteisimo, yra gauti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir Å¡iuos dokumentus ikiteisminiam tyrimui atlikti pateikė pati atsakovė, patvirtindama pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ .

2. Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl rangos santykius liudijantys dokumentai neturi įrodomosios galios ir negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai (CPK 177 str., 180).  3. Atsakovų faktiÅ¡kai atlikti mokėjimai už atliktus rangos darbus atitinka duomenis, nurodomus atliktų darbų aktuose, lokalinėse darbų sÄ matose. Mokėjimų atlikimo faktas yra grindžiamas pridėtais bankiniais mokėjimo dokumentais.

4. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo yra akivaizdžiai nepagrįstos ir yra išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, netenkinant prašymo dėl teisėjo nušalinimo.

5. Žodinio apeliacinio proceso bÅ«tinumÄ apeliantė grindžia bÅ«tinybe tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas faktinės aplinkybes, apeliaciniame procese apklausiant pačias Å¡alis bei iÅ¡klausant jų paaiÅ¡kinimų. Tačiau Å¡alys visas joms žinomas faktinės aplinkybes paaiÅ¡kino savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ir Å¡ių aplinkybių nustatymo yra surinkta pakankamai daug įrodymų pačioje civilinėje byloje. Anot ieÅ¡kovo, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimo procesas.

Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra bÅ«tinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir Å¡ių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų R. M. ir G. M. atsiskaitymo su ieÅ¡kovu pagal ieÅ¡kovo ir atsakovės R. M. sudarytÄ statybos rangos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - priteisė ieÅ¡kovui LUAB „Vitera“ iÅ¡ atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei po 693 Lt žyminio mokesčio valstybei, konstatavęs, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų bei kad statybos darbus atliko ieÅ¡kovas, o atsakovai faktiÅ¡kai priėmė darbų rezultatÄ pagal 2008 m. lapkričio 20 d. suraÅ¡ytÄ patikslintÄ atliktų darbų aktÄ , todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieÅ¡kovui už atliktus statybos darbus.

 Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovai savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, kad rangos sutartis su UAB „Vitera“ buvo sudaryta 2007 m. spalio 15 d., o sekančiÄ dienÄ â€“ 2007 m. spalio 16 d. bendrovės direktoriumi tapo R. R. , kurio jie nepažįsta. Apeliantų teigimu, realiai teisiniai santykiai tarp jų ir ieÅ¡kovo nesusiklostė, UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė, statant namÄ , jie visada bendravo iÅ¡imtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke, UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į juos dėl statybos darbų vykdymo, jų perdavimo ar apmokėjimo, o atsakovai nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo.

Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. spalio 15 d. tarp ieÅ¡kovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. ir atsakovės R. M. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 1015-ST, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo sumontuoti individualaus namo pamatus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 142 900 Lt (b. l. 10–12, 1 t.). Apeliantai pagrįstai teigia, kad sekančiÄ dienÄ po rangos sutarties sudarymo pasikeitė UAB „Vitera“ vadovas.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. spalio 16 d. UAB „Vitera“ direktorius buvo V. E., nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. – R. R. , o nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. spalio 31 d. bendrovei vadovavo M. S. (164-170 b. l., 2 t.). Tačiau šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad realiai teisiniai santykiai tarp jų ir bendrovės nesusiklostė ir UAB „Vitera“ rangos sutarties nevykdė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens. Juridinis asmuo, kaip subjektas, neatlieka konkrečių darbų – jis yra atstovaujamas atitinkamo juridinio asmens darbuotojų, kurie pagal savo pareigas atlieka vienokius ar kitokius juridinio asmens įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog sutartis pasirašoma tarp rangovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. , ir užsakovės R.

M. (10 b. l., 1 t.). Bylos duomenys patvirtina, jog darbų sÄ matas, atliktų darbų aktus, statybos darbų žurnalÄ , paslėptų darbų patikrinimo aktus ir kitus dokumentus užpildė bÅ«tent rangovo UAB „Vitera“ darbuotojai (16-57 b. l., 2 t.). Ginčydami statybos rangos sutarties teisinių santykių su ieÅ¡kovu faktÄ , atsakovai teigia, jog statant jų namÄ , jie visada bendravo iÅ¡imtinai tik su fiziniu asmeniu - V. E. ir pinigus pervesdavo tik į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke, o UAB „Vitera“ nė karto nesikreipė į atsakovus dėl statybos darbų vykdymo, darbų perdavimo ar darbų apmokėjimo, jie nė karto nesikreipė į UAB „Vitera“ dėl statybos darbų vykdymo.

Apeliantų teigimu, V. E. namo statybos metu nebuvo susijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“ ir neperdavė bendrovei iš jų gautų piniginių lėšų. Su tokiais apeliantų teiginiais sutikti nėra pagrindo. Kaip minėta, statybos rangos sutartį UAB „Vitera“ vykdė per savo darbuotojus ir buvo jų atstovaujama. Byloje nėra duomenų, kad V. E. vykdant statybos rangos darbus veikė kaip fizinis asmuo. Atsakovai, tvirtindami, kad statybos darbus vykdė ne juridinį asmenį atstovaujantys darbuotojai, o V.

E. , kaip fizinis asmuo, nesusijęs su UAB „Vitera“ darbo santykiais, todėl neturėjo teisės priimti pinigų už UAB „Vitera“, bei bendrovei neperdavė piniginių lėšų, gautų iš atsakovų, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, ar trečiasis asmuo V. E. pervedė bendrovei iš atsakovų už atliktus rangos darbus gautus pinigus, teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui neturi, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas gali būti sprendžiamas kitoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovams neįrodžius aplinkybės, kad rangos teisiniai juos siejo ne su ieÅ¡kovu, o su V. E. , kaip fiziniu asmeniu, pirmosios instancijos pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams atsirado prievolė sumokėti ieÅ¡kovui už atliktus statybos darbus.

Atsakovai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei ginčydami priteistos skolos pagrįstumo faktÄ taip pat teigia, kad nei sÄ matos, nei darbų atlikimo aktai nėra patvirtinti Å¡alių paraÅ¡ais. Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratÄ , 1 dalies nuostatÄ , statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Taigi, pagal įstatyme apibrėžtÄ statybos rangos sutarties sampratÄ rangovo teisė gauti atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties Å¡alių pareigų vykdymÄ ir teisių įgyvendinimÄ , tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktÄ darbÄ . CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų Å¡alių pasiraÅ¡omu aktu.

Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrÄ sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapÄ . Å is abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi bÅ«ti fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Tokiame akte yra faktinio pobÅ«džio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas. Pagrindas rangovui reikalauti iÅ¡ užsakovo vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už atliktus darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymo – sutarto darbo atlikimo – faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien Å¡io akto nepateikimas nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimÄ už atliktus darbus, jei darbų perdavimÄ galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775/2012 ir kt.). Kaip minėta, 2007 m. spalio 15 d. tarp ieÅ¡kovo UAB „Vitera“, atstovaujamo direktoriaus V. E. ir atsakovės R. M. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 1015-ST, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo sumontuoti individualaus namo pamatus, sklype, esančiame  (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 142 900 Lt. Rangos sutarties dalyje „Užsakovo įsipareigojimai“ nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja laiku priimti iÅ¡ rangovo tinkamai ir kokybiÅ¡kai atliktus darbus pagal sÄ matÄ ir aktus bei laiku už juos atsiskaityti (10 b. l., 1 t.) Byloje nėra ginčo, kad atlikus pamatų montavimo darbus, Å¡alys susitarė, jog toliau, nesudarius raÅ¡ytinės statybos rangos sutarties, statybos darbus vykdys ieÅ¡kovas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atliko gyvenamojo namo sienų mÅ«ro, perdangų, stogo konstrukcijų montavimo, čerpinės stogo dangos klojimo darbus (21-34 b. l., 1 t., 16-41 b. l., 2 t.). Už gyvenamojo namo pamatų sumontavimÄ atsakovai atsiskaitė – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai bei grynų pinigų gavimo raÅ¡teliai (87-92 b. l., 1 t.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai mokėjimo pavedimais sumokėjo už dalį kitų aptartų gyvenamojo namo statybos darbų (93-110 b. l., 1 t.).

Atkreiptinas dėmesys, jog visi aptarti atsakovų mokėjimai buvo atliekami pagal atliktų darbų aktus, iš kurių nė vienas nėra šalių pasirašytas (22-23, 26-27, 29-30 b. l., 1 t.). Nėra ginčo, kad 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktas, taip pat, kaip ir visi kiti ankstesni aktai, nėra šalių pasirašytas, tačiau negalima sutikti su teiginiu, kad dėl tokio netinkamo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto įforminimo prievolė sumokėti už atliktus darbus užsakovui neatsiranda.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esančio liudytojo R. M. papildomos apklausos protokolo kopijos turinys patvirtina, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir atsakydama į tyrėjo klausimÄ kodėl nebuvo pasiraÅ¡yti statybos atliktų darbų aktai, atsakovė paaiÅ¡kino, kad namo statybos atliktų darbų aktai nebuvo pasiraÅ¡yti nei jos (atsakovės), nei V. E. , nes jie, prieÅ¡ pervedant į jo sÄ skaitÄ pinigus buvo ne kartÄ koreguojami: aktus paruoÅ¡davo pats V. E. ir juos atsiųsdavo elektroniniu paÅ¡tu apeliantės vyro adresu.

PeržiÅ«rėję aktÄ atsakovai pervesdavo jame nurodytÄ pinigų sumÄ , o aktus patys atsispausdindavo (10 b. l., 3 t.). Byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu apeliantai pripažino faktÄ , jog pagal atliktų darbų aktus bendra jų mokama suma turėjo bÅ«ti sumokėta 325 885, 33 Lt, o likusi nesumokėta už atliktus darbus pagal 2008 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 4, buvo – 46 209,98 Lt ir Å¡iÄ sumÄ UAB ,,Vitera“ jie liko skolingi (95-96, 101, 109 b. l., 2 t.).

Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai faktiÅ¡kai priėmė darbų rezultatÄ pagal 2008 m. lapkričio 20 d. suraÅ¡ytÄ patikslintÄ atliktų darbų aktÄ Nr. 4, todėl jiems atsirado prievolė apmokėti ieÅ¡kovui už atliktus statybos darbus. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad kyla pagrįstų abejonių dėl bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo: jis buvęs aiÅ¡kiai iÅ¡ anksto palankiai nusistatęs ieÅ¡kovo atžvilgiu ir nepalankiai nusistatęs atsakovų atžvilgiu.

Apeliantų teigimu, teisėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio protokolas buvo suraÅ¡ytas tendencingai – o tai galėjo lemti neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmÄ ja instancija nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimas yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria praÅ¡ymas nuÅ¡alinti teisėjÄ buvo atmestas, nenustačius pagrindo teisėjÄ nuÅ¡alinti bei pažymint, kad nuÅ¡alinimo motyvai yra susiję su procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant bylÄ , t. y.

įrodymu rinkimu ir pan. Taigi, pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas yra Å¡aliÅ¡kas, sprendžiant nuÅ¡alinimo klausimÄ , nebuvo nustatyta, todėl teisėjo nuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendus įsiteisėjusia teismo nutartimi, Å¡is klausimas apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡ naujo svarstomas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, paneigti įsiteisėjusia teismo nutartimi, negali sudaryti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kinį dėl iÅ¡ atsakovų R. M. ir G. M. solidariai 46 209,98 Lt skolos priteisimo tenkino pagrįstai. Apeliantė R. M. nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ prijungti naujus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – 2012 m. rugpjūčio 24 d.

V. E. įtariamojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime kopijÄ bei UAB „Vitera“ iÅ¡rašų iÅ¡ bankų atsiskaitomųjų sÄ skaitų kopijas. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

PraÅ¡ymo prijungti įrodymus pateikimÄ atsakovė argumentuoja teiginiu, kad ji Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes juos gavo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantė taip pat teigia, kad pateikiami įrodymai patvirtina aplinkybes, jog jie yra atsiskaitę su ieÅ¡kovu ir pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatÄ Å¡ios aplinkybė jiems nebereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostatÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamas Å¡alių pripažintais faktais.

Ieškovui yra iškelta bankroto byla ir jį atstovauja bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, V. E. nėra UAB ,,Vitera“ atstovas ir jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip ieškovo pripažinti faktai. Aplinkybė, kad pagal rangos sutartį atsakovai su ieškovu yra visiškai atsiskaitę, vien liudytojo parodymais negali būti įrodinėjama. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovai už rangos darbus ieškovui yra iš viso sumokėję apie 280 000 Lt, šioje byloje nėra ginčijama.

Taigi, praÅ¡omais prijungti įrodymais naujos aplinkybės, reikÅ¡mingos bylos nagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui negali bÅ«ti nustatytos, todėl Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos nėra pagrindo.      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                                                                Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                                         Donatas Å ernas                                                                                                    Â