2f8d2e4e-8d52-4d5d-9e01-2b4b5bf38cfa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1330-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32065-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.7.5; 3.1.7.13(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo (apelianto) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) dėl Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) priimto individualaus administracinio akto Nr. 49SFN-1496-(14.49.104) panaikinimo.Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trÅ«kumus. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, savivaldybių institucijos ar kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieÅ¡kovai ar pareiÅ¡kėjai, tai yra inicijuoja civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , ar pareiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo siekiama apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesÄ .

Jeigu savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba trečiasis asmuo), nepareiÅ¡kęs prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, tai toks byloje dalyvaujantis asmuo moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje buvo pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas, todėl įpareigojo atsakovę sumokėti 75,00 EUR žyminį mokestį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti atsakovo apeliacinį skundÄ .

AtskirÄ jÄ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013. Vilniaus miesto savivaldybė ir NŽT iÅ¡ esmės skirtingi subjektai. NŽT yra valstybės atstovas, o ne savarankiÅ¡kas atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė yra laikytina savarankiÅ¡ku subjektu, kuriam gali bÅ«ti reiÅ¡kiami materialiniai reikalavimai.Nagrinėjamoje byloje apeliantas yra valstybės institucija, kuri gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, t. y. atstovaudamos valstybės interesus bei gindamos vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi bÅ«ti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio tiek paduodant ieÅ¡kinius, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius, kasacinius skundus bei praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju ginamas valstybės interesas, todėl žyminis mokestis iÅ¡ valstybinės institucijos neturi bÅ«ti reikalaujamas.

IeÅ¡kovė J. J. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad ginÄÄ dėl atsakovo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (ne) buvimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ daliesBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas įpareigotas iÅ¡taisyti apeliacinio skundo trÅ«kumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tais argumentais, kad NŽT Vilniaus skyrius teikia apeliacinį skundÄ ir siekia pasinaudoti teismine gynyba vieÅ¡iesiems interesams valstybinės žemės įsigijimo srityje apginti, nes valstybės ar savivaldybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, todėl NŽT yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Ä®tvirtinant Å¡iÄ sÄ lygÄ siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbÅ«s vieÅ¡ajam interesui: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir panaÅ¡iai.

Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ .CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sÄ raÅ¡as asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nurodoma Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tÄ bylos dalį, kuria siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tai yra kai tokios įstaigos pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį, pateikia pareiÅ¡kimÄ ar praÅ¡ymÄ siekdamos apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės ar savivaldybės interesÄ .

Analizuojant Å¡iÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratÄ , vadovaujasi ne Å¡ių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minėta CPK norma Å¡ių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina vieÅ¡Ä jį, valstybės ar savivaldybės interesÄ .Žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, kuriuose įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.14 punkte nustatyta, kad valstybei teismuose atstovauja ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovÄ sumokėti žyminį mokestį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, kurioje suformuota taisyklė, kad, tuo atveju, jeigu savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba trečiasis asmuo), nepareiÅ¡kęs prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, tai toks byloje dalyvaujantis asmuo moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi minėtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažinta savarankiÅ¡ku atsakovu, o nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus skyrius veikia kaip Lietuvos Respublikos, iÅ¡ kurios siekiama įsigyti turtÄ (valstybinę žemę), atstovė. Å iuo atveju, matyti, kad NŽT Vilniaus skyrius, teikdamas apeliacinį skundÄ ir ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto skyriaus priimto individualus administracinis aktas, kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės pirkimo.

Apeliantas vykdo jam pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, t. y. siekia apginti valstybės teises bei teisėtus interesus. Nors atsakovas ir nepateikė prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų civilinėje byloje, tačiau teikdamas apeliacinį skundÄ , sutiktina, kad Å¡iuo atveju jis gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir veikia kaip valstybės atstovas, o ne savarankiÅ¡kas subjektas. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka ir kitų apeliacinės instancijos teismų formuojamÄ praktikÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-513/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr.; Lietuvos apeliacinio teismo 2A-1384/2014 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-448-943/2017; ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovas – NŽT Vilniaus skyrius – pateikdamas apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas atsakovÄ sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK normas, todėl šį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, nes nepagrįstai reikalavo atsakovÄ sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , o tai sudaro pagrindÄ teismo nutartį skundžiamoje dalyje panaikinti.

Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, tačiau pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 310 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas