2022-10-11 Nr. AB-24850-3-61-3-04286-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-317-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04286-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. T. teisių perėmėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. T. teisių perėmėjos J. J. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybės įmonei Vilniaus miesto būstui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. T. (jos teisių perėmėja yra J. J.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria į juo patvirtintą sąrašą 13 eilės numeriu įrašytas nekilnojamojo turto objektas (adresas: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 1947 metų, t. y. jau daugiau nei 70 metų gyvena jai išnuomotame pastate – Gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Nepaisant Savivaldybės Butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2002 m. rugsėjo 24 d. sutarties Nr. 231 (pvz., 4.1 p., 4.2 p., 4.3. p.), pareiškėja be jokios Vilniaus miesto savivaldybės pagalbos prižiūri Gyvenamąjį namą ir tvarko jį savo lėšomis, rūpindamasi juo kaip savu. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl Gyvenamojo namo išpirkimo (privatizavimo), laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tai buvo žinoma ir Savivaldybės administracijai, ir savivaldybės įmonei Vilniaus miesto būstui (toliau – ir Vilniaus miesto būstas). Tačiau pareiškėjai būdavo atsakoma, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus Gyvenamąjį namą numatoma griauti, nes jis patenka į projektuojamo S. Fino gatvės tęsinio ribas, nurodant, kad dar 2003 metais buvo pritarta siūlymams iškeldinti pareiškėjos šeimą iš Gyvenamojo namo į 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidžiant jį pareiškėjai privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau – ir Paramos įstatymas). Tačiau jokio gatvės tęsinio taip ir nebuvo nutiesta, kaip ir nebuvo pareiškėjai suteikta jokio kito gyvenamojo būsto, kurį ji galėtų privatizuoti. Remdamasi tuo, pareiškėja siekė Gyvenamąjį namą išsipirkti (privatizuoti). Tačiau šios aplinkybės ir pareiškėjos situacija, priimant Sprendimą, nebuvo įvertintos tinkamai, dėl ko priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tai patvirtina ir tai, kad apie Sprendimą pareiškėja buvo informuota visiškai netikėtai Savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų prašymų / skundų“, kuriame nurodyta, kad dabar Gyvenamasis namas yra įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.

3. Pareiškėja teigė, kad Gyvenamasis namas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas neteisėtai, nes nebuvo įvertinti pareiškėjos atlikti Gyvenamojo namo pagerinimai (rekonstrukcija) ir nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos nuolatinius paklausimus dėl Gyvenamojo namo išsipirkimo (privatizavimo).

4. Pareiškėja nurodė, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka tokiam teisės aktui nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., 6 p., 13 str. 1 d.), nes yra be motyvų ir faktinio pagrindo.

5. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. spalio 17 d. prašymo privatizuoti Gyvenamąjį namą lengvatinėmis sąlygomis teikimo metu pareiškėja neatitiko nė vienos iš Paramos įstatyme nustatytų sąlygų. Duomenų apie atitikimą šioms sąlygoms pareiškėja nepateikė ir vėliau, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2019 m. spalio 17 d. prašymą privatizuoti Gyvenamąjį namą ir jį parduoti pareiškėjai už rinkos vertę. Ne kartą pareiškėjos dėmesys buvo atkreiptas ir į tai, kad, net jeigu pareiškėja ir atitiktų Paramos įstatyme įtvirtintas sąlygas, Gyvenamojo namo privatizavimo procedūra nebūtų galima, kol nebus pašalinta (įteisinta) pareiškėjos savavališkai atlikta Gyvenamojo namo rekonstrukcija. Be to, kadangi Sprendimu Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, tokio pobūdžio prašymas negalėtų būti tenkinamas apskritai (Savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-227 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14.12 p.). Pareiškėjos skunde nėra jokių objektyviai pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad Gyvenamasis namas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas neteisėtai.

7. Atsakovai pažymėjo, kad Sprendimas, kurio dalį pareiškėja siekia nuginčyti, buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurie suteikia savivaldybės tarybai išimtinę kompetenciją spręsti dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, įgyvendinant strateginius tikslus ir pan. Jokie teisės aktai neįpareigoja parduoti Gyvenamąjį namą pareiškėjai.

8. Atsakovas Vilniaus miesto būstas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2019 m. spalio 18 d. padavė prašymą privatizuoti Gyvenamąjį namą lengvatinėmis sąlygomis. Kadangi pareiškėja neatitiko Paramos įstatyme nustatytų reikalavimų, jos prašymas nebuvo patenkintas. Skundžiama Sprendimo dalimi Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Pareiškėja apie tai buvo informuota Savivaldybės administracijos sprendimu, kuriame išdėstytos visos priežastys ir teisiniai pagrindai, kodėl Gyvenamasis namas negali būti privatizuojamas. Visos procedūros buvo atliktos tinkamai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį nei vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų panaikinimo pagrindu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas, nustatęs, kad ginčas kilęs dėl Sprendimo dalies, kuria Gyvenamasis namas įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, aptarė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl individualių administracinių aktų motyvavimo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, Tvarkos aprašo 20 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalį.

12. Teismas, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, kad Savivaldybė, būdama Gyvenamojo namo savininke, tarybos sprendimu gali patvirtinti Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, padarė išvadą, kad tai patvirtina skundžiamo Sprendimo dalies pagrįstumą, o pareiškėjos argumentas, kad Gyvenamasis namas buvo nepagrįstai įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, yra objektyviai nepagrįstas.

13. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsniu, konstatavo, kad pareiškėja, siekdama nuginčyti Sprendimo dalį, nenurodė teisinio reikalavimo pagrindo. Pareiškėja, lakoniškai nurodydama, kad Gyvenamasis namas įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą nepagrįstai ir neteisėtai, neįvertinus pareiškėjos atliktų Gyvenamojo namo pagerinimų (rekonstrukcijos), nepagrindė, kodėl ši Sprendimo dalis yra neteisėta.

14. Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimo dalį bei pareiškėjos argumentus, padarė išvadą, kad Sprendimo dalis yra teisėta, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus, pagrįsta įstatymų nuostatomis bei priimta kompetentingos institucijos. Todėl teismas nusprendė pareiškėjos skundą atmesti.

III. 15. Pareiškėjos O. T., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, teisių perėmėja J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų ir aktualių faktinių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos pareiškėjos skunde, t. y. dėl pareiškėjos atliktų Gyvenamojo namo pagerinimų, renovacijos, pasikreipimų dėl Gyvenamojo namo privatizavimo, dėl pareiškėjos ne laiku įvykusio informavimo apie priimtą Sprendimą, todėl byla iš esmės nebuvo išspręsta teisingai ir tinkamai (ABTĮ 10 str. 2 d., 86 str. 1 d., 3 d.).

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos skunde išdėstytus teisinius argumentus dėl to, kad skundžiama Sprendimo dalis yra be motyvų, jame nenurodyta apskundimo tvarka, joje nėra jokios argumentacijos; skundžiama Sprendimo dalis yra be faktinio pagrindo, prie jo nėra pridėti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad faktiškai Gyvenamasis namas yra reikalingas Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui, dėl ko Gyvenamasis namas įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.

18. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodami atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pažymi, jog skundžiama Sprendimo dalis yra aiški, kurios nėra pagrindo laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovų vertinimu, pareiškėja objektyviai nepagrindė reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį. Vien ta aplinkybė, kad susidariusi situacija neatitinka pareiškėjos lūkesčių, nesudaro pagrindo kvestionuoti teisėtos ir pagrįstos Sprendimo dalies, kuria Gyvenamasis namas įtrauktas į Neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Be to, pareiškėjos apeliacinis skundas nepaneigė to, jog jokie teisės aktai ar tokios aplinkybės, kurios išdėstytos pareiškėjos skunde, neįpareigoja Savivaldybės parduoti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.

20. Atsakovas Vilniaus miesto būstas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Bylos dalykas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria į juo patvirtintą sąrašą 13 eilės numeriu įrašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Savivaldybė, būdama Gyvenamojo namo savininke, įgyvendindama Savivaldybės strateginius tikslus, patvirtino neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p., Tvarkos aprašo 20 p., CK 4.37 str. 1 d. ir CK 6.156 str. 1 d.), padarė išvadą, kad minėta Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama O. T. teisių perėmėjos J. J. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nustatė, jog O. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama ne tik panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1-742 dalį, kuria į neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą įrašytas jos nuomojamas ir siekiamas privatizuoti Gyvenamasis namas, bet ir: 1) panaikinti Savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų prašymų / skundų“; 2) panaikinti Vilniaus miesto būsto 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimo“; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją, Savivaldybę ir Vilniaus miesto būstą pagal kompetenciją tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. prašymą, kartu su 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. prašymais dėl Gyvenamojo namo išpirkimo (privatizavimo) kuo mažesne kaina, įvertinant pareiškėjos sumokėtą nuomos mokestį ir atliktus pagerinimus; 4) įpareigoti Savivaldybės administraciją, Savivaldybę ir Vilniaus miesto būstą pagal kompetenciją tinkamai apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjai nuomos mokestį už Gyvenamojo namo nuomą nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomos sutarties sudarymo dienos iki skundo padavimo teismui dienos; 5) įpareigoti Savivaldybės administraciją, Savivaldybę ir Vilniaus miesto būstą pagal kompetenciją tinkamai apskaičiuoti (įvertinti) pareiškėjos atliktus Gyvenamojo namo pagerinimus ir už juos tinkamai atlyginti pareiškėjai.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė perduoti šiuos skundo reikalavimus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-701-994/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04286-2020-7) pagal O. T. patikslintą ieškinį atsakovams Savivaldybės administracijai, Savivaldybei ir Vilniaus miesto būstui, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A63-184/20(3.2.1E-AD24) „Dėl Jūsų prašymų / skundų“; 2) pripažinti O. T. teisę išsipirkti Gyvenamąjį namą; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją, Savivaldybę ir Vilniaus miesto būstą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus ir (ar) priimti reikiamus sprendimus, kad O. T. būtų sudarytos sąlygos išsipirkti (privatizuoti) Gyvenamąjį namą, įvertinant Gyvenamojo namo vertę pakeitusias O. T. investicijas; 4) įpareigoti Savivaldybės administraciją, Savivaldybę ir Vilniaus miesto būstą solidariai per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti O. T. susidariusią 10 881,14 Eur Gyvenamojo namo nuomos mokesčio permoką (skaičiuojant iki 2020 m. lapkričio 30 d. imtinai). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas (nagrinėjamoje byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išskyręs O. T. skundo reikalavimus ir dalį jų perdavęs nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, laikėsi pozicijos, kad skundo reikalavimas dėl Sprendimo dalies panaikinimo gali būti nagrinėjamas atskirai nuo kitų pareikštų skundo reikalavimų, susijusių su leidimu išsipirkti (privatizuoti) Gyvenamąjį namą, ir yra teismingas administraciniam teismui. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes skundo reikalavimas dėl Sprendimo dalies panaikinimo taip pat yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

27. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

28. Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) (ABTĮ 22 str. 3 d.).

29. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020; kt.).

30. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl bylos teismingumo, kai ieškovės keliamas ginčas buvo susijęs su jos nuomojamo savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais ir buvo ginčijamas tas pats Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 1-742, kuriuo ginčo gyvenamasis namas įtrauktas į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-742 dalies ginčijimas yra susijęs su ikisutartiniais Savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo teisiniais santykiais, ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2021). Specialioji teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, ginčijama sprendimo Nr. 1-742 dalimi nutarusi įtraukti gyvenamąjį namą į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, įgyvendindama teisę disponuoti jai priklausančiu turtu.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

34. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

35. Įvertinus tai, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui) pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. T. teisių perėmėjos J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė