2f8b8c2f-e188-4a0a-9c9c-94f89ce9a1af · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.5; 44.2.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės ir Vytauto Zeliankos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13371-863/2013 pagal ieÅ¡kovo D.

P. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir Muitinės kriminalinės tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                  n u s t a t ė:          I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas D. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 90000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad 2010-02-03 priimtas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo, iÅ¡vengiant 22978 Lt turtinės prievolės, muitinei pateikiant neteisingÄ informacijÄ apie automobilio Mercedes R350 sužalojimus, dėl ko neteisingai apskaičiuota deklaruoto automobilio vertė ir neteisingai paskaičiuoti bei sumokėti importo mokesčiai. 2010-12-22 suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuris ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2011-02-02, apklaustas 2011-02-03. IeÅ¡kovas teigia, jog buvo persekiojamas, todėl patyrė nervinę įtampÄ .

Jam neteisėtai buvo pareikÅ¡tas įtarimas nusikaltimo padarymu, nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, truko nepagrįstai ilgai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo vykdomas nepagrįstai, nes pradėtas, nesurinkus pakankamai įrodymų apie galimÄ nusikaltimo padarymÄ , teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai ignoravo jo praÅ¡ymus, tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas vangiai, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė didelius emocinius iÅ¡gyvenimus.

Tyrimo eigoje ieÅ¡kovÄ iÅ¡tiko insultas, kurio pasekmes ieÅ¡kovas jaučia iki Å¡iol, nes yra tik 60 procentų darbingas. Jaučiasi pažemintas ir įžeistas (LR CK 6.250 str., 6.251 str., 6.272 str., 6.273 str.).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių procesinių dokumentų, kurie jo nuomone buvo neteisėti ir nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra galimas iÅ¡imtinai prokuroro iniciatyva.

Suvaržymai ieÅ¡kovo atžvilgiu atsirado nuo įtarimų jam pateikimo, o ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tuo tarpu ieÅ¡kovo negalavimai ir ligos atsirado dar iki įtarimų pareiÅ¡kimo, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovas neįrodė patirtos žalos (LR CK 6.249 str. - 6.250 str., 6.272 str.).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratÅ«ros, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas arba bylos nutraukimas savaime nereiÅ¡kia tos aplinkybės, kad baudžiamasis persekiojimas yra neteisėtas ir visi baudžiamojo persekiojimo metu atlikti veiksmai yra neteisėti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad reikia ieÅ¡koti asmens, kuris galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , vienas iÅ¡ tokių asmenų buvo ieÅ¡kovas D. P.. Ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir objektyvus su ieÅ¡kovu susijęs veiksnys, dėl kurio valstybės institucijos neatsakingos, t.y. jo liga, dėl kurios procesiniai veiksmai buvo atidedami. IeÅ¡kovas per visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį nesikreipė į teismÄ dėl tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos jo trukmės, tik siekė, kad teismas vertintų ikiteisminio tyrimo faktinį pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡oma 90000 Lt dydžio kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ yra nereali, nes, teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiu (LR CK 6.250 str.).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, nes buvo gautas Vilniaus teritorinės muitinės raÅ¡tas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad UAB „Baltieva“ aktas galimai yra netikras.

Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes. Pradedant ikiteisminį tyrimÄ , galutinis variantas nėra žinomas, o įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir prokurorus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista. IeÅ¡kovas neįrodė, jog jo sveikatos sutrikimus sukėlė bÅ«tent 2009 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas daug metų serga koronarine anamneze, nuo vaikystės diagnozuotas MV prolapsas, pastoviai gydomas ir vartoja vaistus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-03 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 04-1-130-09 medžiagos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-12-01, gavus praneÅ¡imÄ , jog 2009-11-28 Vilniaus teritorinės muitinės ŽirmÅ«nų krovinių poste buvo įforminta importo po laikino įvežimo perdirbti automobilio Mercedes R 350, kėbulo Nr. 4JGCB65E56A033749, procedÅ«ra, nurodant, jog Å¡i transporto priemonė yra remontuojama, nors iÅ¡ tikrųjų yra geros bÅ«klės, buvo iÅ¡leista į laisvÄ apyvartÄ , tokiu bÅ«du siekta iÅ¡vengti didelės vertės mokesčių, t. y. galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. B. pranešime Muitinės kriminalinei tarnybai dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos nurodė, jog pareigūnams sukėlė įtarimų prie importo deklaracijos pridėtas UAB „Baltieva“, oficialaus Škoda atstovo Kauno regione, 2008-04-17 išduotas defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad jis apsemtas vandens, variklis, pavarų dėžė, el. instaliacija tolimesnei eksploatacijai netinkami, kilus klausimams, kreiptis telefonu 869996651.

PraneÅ¡ime nurodyta, jog, susisiekus su UAB „Baltieva“ direktoriumi R. P., gautas atsakymas, kad bendrovėje ginčo automobilis nebuvo tikrintas, aktas nebuvo suraÅ¡ytas, paraÅ¡as netikras, o nurodytas pasiteiravimui telefonas nežinomas. PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, jog galimai buvo suklastotas dokumentas – defektinis aktas, kurio pagrindu buvo siekiama iÅ¡vengti didelės vertės mokesčių, remiantis LR BPK 2 str., Muitinės kriminalinė tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ imtis įstatymo numatytų veiksmų turėtai informacijai patikrinti.

Teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-130-09 buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui įteiktas 2010-12-22, įtarimas pareikÅ¡tas LR BK 182 str. 1 d. pagrindu, t. y. dėl to, jog jis 2009-11-28 krovinių poste „ŽirmÅ«nai“, importuodamas po laikino įvežimo perdirbti automobilį Mercedes R 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ JAV kompanijos „Boronex LLC“ pateikė muitinei automobilio vertinimo ataskaitÄ , iÅ¡duotÄ UAB „PajÅ«rio autorika“, nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys apie tai, kad minėta transporto priemonė skendusi ir turi variklio, greičio dėžės bei elektros instaliacijos defektus, nors Å¡is automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir be techninių trÅ«kumų, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota deklaruoto automobilio muitinė vertė ir neteisingai apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, taip iÅ¡vengdamas savo naudai 22978 Lt turtinės prievolės. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir apklausus UAB „Baltieva“ direktorių R.

P. liudytoju, pastarasis patvirtino, jog muito procedūrai pateiktas defektinis aktas jo bendrovėje niekada nebuvo pasirašytas, o ginčo automobilis Mercedes R 350, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovėje niekada nebuvo apžiūrėtas. Automobilio importo deklaracijoje, prie kurios pridėtas galimai suklastotas defektinis aktas, (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l.

30) deklarantu nurodytas ieškovas D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo automobilis pargabentas iš JAV UAB „Batspeda Auto“ užsakymu, tačiau, pastarajai bendrovei automobilio atsisakius, jis buvo parduotas ieškovui D. P. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 31, 76-77). Apklausus liudytojais UAB „Pajūrio autorika“ darbuotojus A. Z. ir R. R. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t. I, b. l. 63-65), pastarieji negalėjo nurodyti aplinkybių, kas pateikė automobilį vertinimui. A.

Z. nurodė, jog automobilio vertinimÄ atliko, remiantis UAB „Baltieva“ defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad automobilio variklis, pavarų dėžė bei elektros instaliacija eksploatacijai netinkami (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 97-98). Atlikus automobilio tyrimÄ , 2010-10-22 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad automobilio variklis, pavarų dėžė, spalva, elektros instaliacija yra nepakeisti, transporto priemonės negalima buvo eksploatuoti, esant sugadinimams, nurodytiems vertinimo ataskaitoje, jų nepaÅ¡alinant.

Teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamai duomenų pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ä®tarimai jam buvo pareikÅ¡ti ne iÅ¡ karto, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , bet po liudytojų apklausų ir atlikus automobilio tyrimÄ ir gavus atitinkamas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas neteisėtai ar nepagrįstai. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas, laikantis įstatymo reikalavimų, atitinkamai nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti Å¡iuo pagrindu.

Teismas nurodė, jog, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad teismai kelis kartus atmetė ieÅ¡kovo skundus dėl prokuroro veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo bei neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. BylÄ nagrinėjant teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovo įgaliota atstovė D. P. pripažino, kad teismas leido ieÅ¡kovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir patikslino, kad teismų neteisėti veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu pasireiÅ¡kė tik ieÅ¡kovo skundų dėl prokuroro veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo, atmetimu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nutartimi, 2011-03-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ir 2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo netenkinti ieÅ¡kovo skundai dėl prokurorų nutarimų netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Skųsdamas prokurorų veiksmus, ieÅ¡kovas teigė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prašė jį nutraukti. Teismai atmetė ieÅ¡kovo skundus, nurodydami, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, dar nėra atlikti visi procesiniai veiksmai, todėl nutraukti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo.

Klausimas, ar prokuroras pagrįstai 2012-09-17 nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nėra Å¡ios bylos dalykas ir teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, nes ikiteisminio tyrimo metu Å¡is klausimas priklauso iÅ¡imtinai prokuroro kompetencijai, tačiau ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. PastarÄ ja teise ieÅ¡kovas nesinaudojo. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta jokių teismų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, nenutraukiant ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu ir nėra bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti Å¡iuo pagrindu.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikÅ¡tu kaltinimu, iÅ¡nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 19 str., 32 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-06 nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

Europos Žmogaus Teisių Teismas procesÄ vertina, kaip jo stadijų visumÄ , todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ ). Kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje - konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ .

Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpÄ procesÄ , bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 04-1-130-09 pradėtas 2009-12-01, praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui įteiktas 2010-12-22, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012-09-07. IeÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas trÅ«ko nepilnus 2 metus. Toks laiko tarpas iki 2 metų paprastai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra vertinamas, kaip pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Vertinant ikiteisminio proceso trukmę pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus kriterijus, teismas konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime buvo gautos kelios specialistų iÅ¡vados: sumokėtų ir mokėtinų muito mokesčių skirtumo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 100-101), raÅ¡ysenos tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 157-171), automobilio tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 105-107), automobilio apžiÅ«ra (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 118-128, 132-146), atliekami dokumentų vertimai (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 116-117), apklausiami užsienyje gyvenantys liudytojai, pats ieÅ¡kovas sirgo ir prašė jo ligos metu neatlikinėti procesinių veiksmų (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 124), ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perdavinėjama ieÅ¡kovo skundams tirti (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 3 t., b. l. 10-35).

Nors baudžiamajame procese įtariamasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo ir stengtis nustatyti tiesÄ byloje, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas negalėjo ir nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti automobilio įsigijimo ir remonto aplinkybių, t. y. nepavyko nustatyti, kas surašė UAB „Baltieva“ defektinį aktÄ , kur buvo suremontuotas automobilis po pargabenimo iÅ¡ JAV į LietuvÄ . PareiÅ¡kęs valstybei ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti automobilio įsigijimo aplinkybių.

IeÅ¡kovo įgaliota atstovė, duodama paaiÅ¡kinimus teismui, pirma nurodė, jog ieÅ¡kovas automobilį nusipirko aukcione JAV ir susimokėjo internetu, vėliau nurodė, jog automobilis pirktas Lietuvoje, kokiu bÅ«du ir kokiam asmeniui buvo mokėta, neprisimena, banko užklausti dėl pavedimo iÅ¡raÅ¡o atsisakė. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė atsakovo sÄ moningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo ir ieÅ¡kovo teisės į greitÄ ir operatyvų procesÄ pažeidimo, o prie ikiteisminio tyrimo trukmės prisidėjo ir pats ieÅ¡kovas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad proceso trukmė nuo 2010-12-22 iki 201-09-17 nebuvo per ilga ir atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimÄ , todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei (LR CK 6.272 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas D. P. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti 90000 Lt neturtinės žalos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal LR CK 6.272 str. 1 d. žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigÅ«no kaltė.

Tinkamai suvokdamas atitinkamų institucijų darbÄ , jų veikla nebuvo teisingai ir objektyviai įvertinta. Pirmosios instancijos teismas ignoravo teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad, priimant sprendimÄ , buvo vadovaujamasi prieÅ¡taringais apklaustų liudytojų R. P., A. Z., R. R. parodymais. Nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, jog visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, nesilaikant jokių įstatymo įtvirtintų terminų, kurie laikomi protingais, siekiant nevilkinti ikiteisminio tyrimo.

Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog buvo siekiama iÅ¡tirti įtariamojo dokumento suklastojimÄ . 2010-07-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1402(10) patvirtinta aplinkybė, jog nėra galimybės nustatyti, ar pasirašė R. P., ar kitas asmuo. Liudytojas R. P. tik patvirtino aplinkybes, kad UAB „Baltieva“ niekada nebuvo atlikta automobilio Mercedes R 350 apžiÅ«ra. Teismai neleido apeliantui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tik po pakartotinių skundų Vilniaus miesto apylinkės teismas leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau Å¡i aplinkybė liko neįvertinta, priimant teismo sprendimÄ .

Taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«senos. Dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, dėl pastovios nervinės įtampos ieÅ¡kovÄ iÅ¡tiko insultas, kurio pasekmės liks visam gyvenimui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto sveikata nėra pagerėjusi, ieÅ¡kovas turi 60 % darbingumo (LR CK 6.272 str. 1 d.).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratÅ«ros, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti.

Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumÄ ir pareiÅ¡kėjo bei valdžios institucijų elgesį. Nagrinėjant bylÄ , pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-130-09 trukmė buvo sÄ lygojama objektyvių faktorių, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nėra nustatyta, jog atsakovas sÄ moningai ir nepagrįstai vilkino procesÄ , juolab, kad prie ikiteisminio tyrimo trukmės prisidėjo ir pats ieÅ¡kovas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, jog nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl nesvarstė neturtinės žalos atsiradimo pagrindo ir dydžio.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog praneÅ¡imas apie įtarimÄ D.

P. buvo pareikÅ¡tas neteisėtai ar nepagrįstai. Teisingai nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-130-09 pradėtas 2009-12-01, praneÅ¡imas apie įtarimÄ D. P. įteiktas 2010-12-22, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012-09-17. D. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas trÅ«ko nepilnus 2 metus. Toks laiko tarpas Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra vertinamas, kaip pažeidžiantis Konvencijos 6 str. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , įgyvendinamas nacionalinėje teisėje. Pagal LR BPK 44 str. 5 d. kiekvienas nusikalstamos veiklos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per trumpiausiÄ laikÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia teisės, kuri yra ginama teismine tvarka, apimtis, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl ikiteisminio tyrimo dalies, kuri tęsėsi iki to momento, kai ieÅ¡kovui dar nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai, reiÅ¡kia ginÄÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Tuo tarpu įstatymai privatiems fiziniams asmenims tokios teisės nesuteikia, be to, asmenys, jei baudžiamasis procesas nevyksta jų atžvilgiu ir nėra įtariamieji, paprastai nepatiria neigiamų pasekmių, o liudytojo statusas negali pakenkti asmens įprastai savijautai bei reputacijai (LR CK 6.272 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys. Å is principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo Å¡alys nustato ieÅ¡kinio dalykÄ , apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas apeliacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiÅ¡kinama rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai).

Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, Å¡alys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Ä®statymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta nė viena iÅ¡ minėtų bÅ«tinų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ar teismo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ieÅ¡kovui.Byloje nėra duomenų dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo vykdymo. Tai, kokie buvo apklaustų liudytojų R. P., A. Z., R. R. parodymai, neturi teisinės reikÅ¡mės atsakovo civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, nevilkinant ikiteisminio tyrimo. Aplinkybė, jog buvo siekiama iÅ¡tirti dokumento suklastojimÄ , kad 2010-07-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1402(10) nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar pasirašė R.

P., ar kitas asmuo, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Aplinkybės, kad teismai neleido apeliantui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tik po pakartotinių skundų Vilniaus miesto apylinkės teismas leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos.Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Nagrinėjamu atveju taikytinas įrodinėjimo standartas, kuriuo buvo pradėtas asmens baudžiamasis persekiojimas, pagal kurį pakako pagrįsto įtarimo, kad asmuo galėjo padaryti nusikaltimÄ , nes nagrinėjamu atveju egzistavo teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas užtikrintas sklandus ikiteisminio tyrimo procesas ir eiga, siekiant iÅ¡naudoti visas realiai įmanomas ikiteisminio tyrimo priemones ir nustatyti objektyvius duomenis. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ .

Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ . Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, nurodytas 2012-09-17 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr.04-1-130-09 nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo iÅ¡naudotos visos realiai įmanomos priemonės, siekiant nustatyti, ar buvo siekiama iÅ¡vengti mokėtinų didesnių importo mokesčių. Ta aplinkybė, kad atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį ir konstatuoti, kad tarp atlikto ikiteisminio tyrimo ir ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo yra priežastinis ryÅ¡ys, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ .

Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , nėra atleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). IeÅ¡kovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti tris bÅ«tinÄ sias valstybės civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju neįrodžius paminėtų bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes ieÅ¡kovo nurodytai neturtinei žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr.04-1-130-09, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ar atlikti neteisėti procesiniai veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu.Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pateikė nuomonę, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«sena pablogėjo dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, kad dėl pastovios nervinės įtampos ieÅ¡kovÄ iÅ¡tiko insultas, savaime neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ir ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo ir insulto pasekmių, sudarančių teisinį pagrindÄ konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltę dėl ieÅ¡kovo nurodytos neturtinės žalos.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ pripažinti, kad dėl atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir neturtinės žalos padarymo ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo suraÅ¡ymo stilius, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teises, nes ieÅ¡kovui nebuvo užkirstas kelias patikrinti sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡alyje įtvirtinta instancine teismų sistema.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimamÄ sprendimÄ nereiÅ¡kia pareigos detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡samiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.272 str. 1 d.; LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                        Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                   RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                                                                                         Vytautas Zelianka