2f8aee5b-b1f3-429e-93c5-469cdf57367e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-487/2014                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 52.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutė GasiÅ«nienė ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, civilinėje byloje Nr. 2-485-198/2013 pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paminklų restauravimo uždarosios akcinės bendrovės „RÅ«pintojėlis“ ieÅ¡kinį atsakovui restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl įsiskolinimo ir netesybų pagal statybos rangos sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas KultÅ«ros paminklų restauravimo UAB „RÅ«pintojėlis“ (toliau UAB „RÅ«pintojėlis“, ieÅ¡kovas) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo RUAB „Molesta“ priteisti 123 237,99 Lt skolÄ , 29 938,12 Lt delspinigių ir 21 000 Lt baudÄ (iÅ¡ viso 174 176,11 Lt), 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (CK 1.5 str., 6.38 str., 6.70 str., 6.71 str., 6.154 str., 6.256 str.).

Nurodė, kad Å¡alys 2011-11-28 sudarė statybos rangos sutartį Nr.11-10 (taip pat papildomus susitarimus), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo per sutartyje nustatytÄ terminÄ atsakovui savo medžiagomis, įrankiais, mechanizmais atlikti vieÅ¡bučio, esančio adresu Universiteto g. 14/12, Vilniuje, gipso lipdinių pagaminimo ir įrengimo darbus, o atsakovas RUAB „Molesta“ įsipareigojo priimti iÅ¡ rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti pagal apmokėjimo dokumentus per dvideÅ¡imties dienų laikotarpį nuo atliktų darbų akto pasiraÅ¡ymo dienos.Nurodė, kad nei viename Å¡alių pasiraÅ¡ytame atliktų darbų akte jokių trÅ«kumų nenustatyta, ieÅ¡kovo atlikti darbai atitiko Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, tačiau atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus ir pagal pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras nesumokėjo 123 237,99 Lt.

Atsakovas praleido sutartyje nustatytų prievolių įvykdymo terminÄ , todėl privalo sumokėti sutartyje numatytas netesybas: 29 938,12 Lt delspinigių ir 21 000 Lt baudÄ pagal pateiktÄ paskaičiavimÄ . Atsakovas taip pat pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bendradarbiavimo pareigÄ (neatsakė į pretenzijÄ , telefono skambučius). Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo Å¡iam priteisė 123 237,99 Lt skolÄ , 29 938,12 Lt delspinigių ir 21 000 Lt baudÄ (iÅ¡ viso 174 176,11 Lt), 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas UAB ,,Molesta“ dėl Å¡io preliminaraus sprendimo pateikė prieÅ¡taravimus, teigė, kad ieÅ¡kovas darbus atliko netinkamai ir pažeidė sutartyje nurodytus terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu paminėtÄ preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ : ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 123 237,99 Lt skolÄ , 29 938,12 Lt delspinigių ir 21 000 Lt baudÄ (iÅ¡ viso 174 176,11 Lt), 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2011-11-28 sudarė Statybos rangos sutartį Nr.11-10, o taip pat papildomus 2012-01-26, 2012-02-03, 2012-03-02, 2012-04-27, 2012-05-02, 2012-06-02, 2012-07-30 susitarimus prie Sutarties, kuriais ieÅ¡kovas (rangovas) įsipareigojo savo medžiagomis, įrankiais, mechanizmais ir darbo jėga atlikti pastato gipso lipdinių pagaminimo ir įrengimo darbus (Sutarties I d., 2.1 p.).

Remdamasis byloje esančiais Atliktų darbų aktais (už 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius) teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Molesta“ atliktus darbus pagal minėtÄ Statybos rangos sutartį priėmė (CK 6.662 str., 6.694 str.), tačiau už juos pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paminklų restauravimo UAB „RÅ«pintojėlis“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (2012-01-26 KPR-R Nr. 000313, 2012-02-27 KPR-R Nr. 000316, 2012-03-27 KPR-R Nr. 000320, 2012-04-30 KPR-R Nr. 000323, 2012-05-31 KPR-R Nr. 000329, 2012-06-29 KPR-R Nr. 000333, 2012-07-30 KPR-R Nr. 000337) nesumokėjo (Sutarties IV d., CK 6.655 str. 1 d., 6.687 str.).

Nurodė, kad teisėtai sudaryta sutartis yra galiojanti, o sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir atitinkančios tikruosius Å¡alių ketinimus, todėl privalomos sutarties Å¡alims, nes turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.193 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovas darbus pagal sutartį atliko netinkamai, pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nes nepateikė įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.). Sprendė, kad byloje pateikti atliktų darbų aktai įrodo, jog pagal 2011-11-28 Statybos rangos sutartį Nr.11-10 darbai buvo atlikti, jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas, nes juose nėra jokių prierašų dėl netinkamos darbų atlikimo kokybės ar terminų pažeidimo.

Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui UAB „Molesta“ iÅ¡kėlimo, kurioje atsakovo pateiktame kreditorių sÄ raÅ¡e ieÅ¡kovas UAB „RÅ«pintojėlis“ yra nurodytas kaip kreditorius, kuriam 2012-12-01 jis skolingas 123 237,99 Lt, t. y. ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti skolos suma sutampa su paties atsakovo nurodyta suma. Remdamasis Å¡ia aplinkybe, teismas sprendė, kad atsakovas skolÄ pripažįsta. Nurodė, kad papildomi susitarimai prie Statybos rangos sutarties Nr.11-10 yra pasiraÅ¡yti atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus V.

U. , patvirtinti bendrovės antspaudu, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog šie susitarimai yra negaliojantys, nes bendrovės vadovas veikė savavališkai, be įmonės akcininkų leidimo. Pažymėjo, kad atlikti darbai buvo įforminami pasirašant atliktų darbų aktus, o ne pažymas, todėl teismo nuomone, aplinkybė, jog atliktų darbų pažymose nėra ieškovo parašų, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Nustatė, kad Statybos rangos sutartimi (Sutarties VI d.) šalys susitarė, kad užsakovas (t. y.

UAB „Molesta“) laiku nesumokėjęs rangovui (t. y. ieÅ¡kovui) už atliktus darbus iki nustatyto termino, moka rangovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtų atliktų darbų vertės už kiekvienÄ sugaiÅ¡tÄ dienÄ , o nesumokėjęs ilgiau nei du mėnesius, taip pat moka ir 3 000 Lt baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ mėnesį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos dėl sunkios įmonės padėties (nagrinėjama byla dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo), be to, dalis prievolės yra įvykdyta.

Remdamasis teismų praktika, nurodė, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Sprendė, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, o tai sudaro pagrindÄ priteisti netesybas ( baudÄ , delspinigius), dėl kurių Å¡alys susitarė (Sutarties VI d.). III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas RUAB ,,Molesta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti šį Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nepažeidė sutartyje nustatytų terminų ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Sutartis, papildomi susitarimai dėl darbų kainos, ieÅ¡kovo pateiktos už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, atliktų darbų aktai patvirtina, jog darbai buvo atlikti pažeidžiant Sutartyje nustatytus jų atlikimo terminus, nes papildomais susitarimais buvo įforminami papildomi darbai, bet sutartyje nustatytas terminas nebuvo pratęsiamas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, vadovaudamasis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais, pasinaudojo suteikta teise sustabdyti prievolės atsiskaityti už atliktus darbus vykdymÄ , kad kompensuotų savo nuostolius, nes ieÅ¡kovas pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus.Teismas pažeidė CPK 430, 143 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, kuriuo siekė įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, nes tarp prieÅ¡ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kinio egzistavo glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, jie buvo grindžiami ta pačia Sutartimi ir iÅ¡ jos kylančiais ieÅ¡kovo ir atsakovo reikalavimais.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio vėlesnis pateikimas nebÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, nes ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai patvirtino, jog jis atliko darbus pažeisdamas Sutartyje nustatytus terminus. Atsakovas bus priverstas inicijuoti naujÄ civilinę bylÄ , kurioje bus analizuojami tie patys raÅ¡ytiniai įrodymai, vertinamas tas pats Å¡alių įsipareigojimų vykdymas, o vėliau reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principams.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ , priteisdamas nepagrįstai dideles netesybas nesilaikė teismų praktikos, neatsižvelgė į tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, todėl be pagrindo priteisė netesybas, kurios turėtų bÅ«ti mažinamos vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, nes prievolė iÅ¡ dalies yra įvykdyta, o netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, be to, atsakovui yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kurios tikslas yra iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto.

Be to, ieÅ¡kovas neįrodinėjo savo nuostolių dydžio, taigi manytina, kad jokių nuostolių ieÅ¡kovas nepatyrė, o atsakovas neprivalo jų atlyginti. IeÅ¡kovas KultÅ«ros paminklų restauravimo UAB „RÅ«pintojėlis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad minėta Sutartimi prisiimtas pareigas ieÅ¡kovas įvykdė tinkamai ir visus joje numatytus rangos darbus atliko laiku.

Atliktų darbų priėmimas – perdavimas buvo įformintas aktais, kuriais ieÅ¡kovas be iÅ¡lygų patvirtindavo perdavęs, o apeliantas – priėmęs atliktus darbus (CK 6.662 str., 6.694 str.). Å iuo atveju nei viename iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytame atliktų darbų akte jokių trÅ«kumų nenustatyta, o tai, remiantis formuojama teismų praktika, reiÅ¡kia jų nekonstatavimÄ . Apeliantui priėmus darbų rezultatÄ bei jį įforminus Å¡alių pasiraÅ¡ytais atliktų darbų aktais, jam kilo pareiga sumokėti už atliktus statybos darbus sutartÄ kainÄ (CK 6.655 str. 1 d., 6.687 str., Sutarties IV sk.).Nepagrįsti apelianto argumentai, jog netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos kaip per didelės. Sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims teisę susitarti dėl netesybų mokėjimo sÄ lygų, o teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156 str., 6.189 str.).

Sunki atsakovo finansinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti jį nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tuo labiau, kad rangos sutartyje taip pat buvo nustatytos ir tokio paties dydžio netesybos, jei rangovas sutartu laiku neatliktų darbų. Å iuo atveju nei Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis ir Sutarties tikslai, tikrieji Å¡alių ketinimai, Å¡alių statusas (Å¡alys statybų sektoriuje veikia netrumpÄ laiko tarpÄ ), faktinės bylos aplinkybės, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra ir apelianto nesÄ Å¾iningas elgesys nesuteikia pagrindo mažinti priteistinų netesybų dydį.Apelianto teiginiai, susiję su teismo atsisakymu priimti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, yra nepagrįsti, nes toks praÅ¡ymas pateikta pažeisdus CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ , t. y. jau po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo.

Todėl nesant ieÅ¡kovo sutikimo, teismas pagrįstai atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio priėmimas bÅ«tų neabejotinai užvilkinęs bylos nagrinėjimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.).

Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo RUAB ,,Molesta“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Apeliantas, kaip minėta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas UAB „RÅ«pintojėlis“ tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, be to, apelianto nuomone, teismas be pagrindo nemažino nepagrįstai dideles netesybas, o atsisakydamas priimti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, pažeidė CPK 143 straipsnio reikalavimus, o Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieÅ¡kovo KultÅ«ros paminklų restauravimo UAB „RÅ«pintojėlis“ ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

             Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir ieÅ¡kovo sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo              Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, jog ieÅ¡kovas nesilaikė rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino, todėl jis, vadovaudamasis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais, pasinaudojo suteikta teise sustabdyti prievolės atsiskaityti už atliktus darbus vykdymÄ , kad kompensuotų savo nuostolius.             IÅ¡ tiesų, apeliantas savo skunde teisingai teigia, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.156 str.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, iÅ¡vardindamas byloje ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (atliktų darbų aktai, sÄ skaitos-faktÅ«ros ir kt.), iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodo, jog ieÅ¡kovas pažeidė sutartyje nustatytÄ terminÄ ir savo nurodomo teiginio plačiau neargumentuoja. Tuo tarpu, kaip žinia, Å¡alys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.).             Visų pirma, iÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad papildomais susitarimais buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas nebuvo pratęsiamas atsižvelgiant į tokių darbų mastÄ .

Kaip minėta, Å¡alys 2011-11-28 sudarė Statybos rangos sutartį Nr.11-10, kurioje susitarė, kad darbai privalo bÅ«ti baigti 2012-02-10, tuo tarpu papildomi susitarimai prie Å¡ios rangos sutarties buvo sudaryti 2012-01-26, 2012-02-03, 2012-03-02, 2012-04-27, 2012-05-02, 2012-06-02, 2012-07-30, taigi iÅ¡ esmės beveik visi susitarimai (penki iÅ¡ septynių) dėl papildomų darbų sudaryti po rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuose papildomuose susitarimuose taip pat buvo nustatytÄ ir Å¡ių darbų kaina.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė dėl darbų, kurie nebuvo įtraukti į rangos sutartį ir to Å¡alys neginčija.              Antra, kaip žinoma, CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame atliktų darbų priėmimÄ , nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, atliktų darbų priėmimo metu pastebėjęs darbų trÅ«kumus, gali trÅ«kumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimÄ , tie trÅ«kumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau.

Jei sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbÄ ir jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trÅ«kumų faktu, kurie galėjo bÅ«ti nustatyti priimant darbÄ (akivaizdÅ«s trÅ«kumai).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantas, teigdamas, kad ieÅ¡kovas darbus pagal sutartį atliko netinkamai, pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, – nepateikė įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti (CPK 178 str.).

Tokie įrodymai taip pat nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto teismas. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ byloje esančių atliktų darbų aktų, juose nėra jokių prierašų ar pastabų dėl netinkamos darbų atlikimo kokybės ar terminų pažeidimo. Pažymėtina, jog apeliantas Å¡ių aktų teisingumo neginčija, neneigia apžiÅ«rėjęs priimamų darbų rezultatÄ , įvertinęs jų kokybės reikalavimus, nenurodo jokių jų trÅ«kumų (nei akivaizdžių, nei paslėptų).

Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, dėl kurios Å¡alies (ieÅ¡kovo ar atsakovo) kaltės, kaip jis teigė, buvo vėluojama perduoti darbus. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡skyrus byloje esantį apelianto ReikalavimÄ sumokėti netesybas, kurį jis ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė 2012-12-28, tai yra tik po to, kai ieÅ¡kovas 2012-12-19 kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, kaip minėta, apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių, jog darbų atlikimo metu ar po galutinio jų pridavimo, bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės ar jų pavėluoto perdavimo (CPK 178 str.).             Trečia, kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, paties apelianto pozicija dėl galutinio darbų atlikimo termino bylos nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringa.

Apeliantas 2013-02-06 teismui pateiktuose prieštaravimuose teigė, kad ieškovas faktiškai darbus baigė tik 2012 m. birželio mėn., bylos nagrinėjimo 2013-04-04 teismo posėdyje metu paaiškino, jog darbai baigti buvo 2012-11-08, tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad darbai baigti 2012-07-30.             Pažymėtina ir tai, kad nei prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, nei apeliaciniame skunde atsakovas neneigia, jog pagal rangos sutartį bei papildomus susitarimus su ieškovu buvo atsiskaityta tik iš dalies, taip pat neginčija skolos dydžio.

             Remdamasi paminėtais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko sutartyje nustatytus darbus ar pažeidė jų atlikimo terminÄ , todėl privalo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už atliktus ir perduotus darbus (sutarties IV p., CK 6.444 str. 1 d., CPK 185 str.).              Dėl atsisakymo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovo ir atsakovo reikalavimai kyla iÅ¡ tų pačių teisinių santykių, grindžiami tais pačiais įrodymais ir teisingam bylos iÅ¡sprendimui buvo bÅ«tina vertinti abiejų Å¡alių reikalavimus.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais (CPK 185 str.).Kaip žinoma, vienas iÅ¡ atsakovo teisių gynimo bÅ«dų yra prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis – tai atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese, kuriam taikomi CPK nustatyti reikalavimai ir kuris gali bÅ«ti pareikÅ¡tas iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo (CPK 143 str. 1 d.). Vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Teismas gali atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, jei yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų: pirma, yra CPK 137straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; antra, prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ ir trečia, prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-375/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu, pateikė į bylÄ prieÅ¡taravimus, teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi paskyrė civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 2013-04-04. Å io teismo posėdžio metu atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti (b. l. 117). Apeliantas teigia, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas nebÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, paminėto teismo posėdžio metu apeliantas taip pat teikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo (architektÅ«rinius dokumentus, priedus ir sÄ matas prie sutarties ir kt.), kurie, anot jo, bÅ«tų pagrindę prieÅ¡ieÅ¡kinį bei jo teiginius, susijusius su ieÅ¡kovo sutartinių prievolių vykdymo pažeidimais.

Tuo tarpu teismas nurodė, jog atsakovo prieštaravimai dėl 2013 m. sausio 14 d. preliminaraus teismo sprendimo buvo gauti dar 2013-02-07, nei prieštaravimuose, nei vėliau atsakovas nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, todėl sprendė, kad toks prašymas nepagrįstas. Pažymėjo, kad prašomus išreikalauti dokumentus taip pat turi turėti ir pats atsakovas. Remiantis tuo, kas nurodyta, daryti išvada, jog apeliantas, kuris pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo galimybę pateikti priešieškinį anksčiau.

Atkreiptinas dėmesys, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau. Taigi atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, jog prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo pateiktas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsisakyti jį priimti, todėl apelianto pirmiau paminėti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 143 str., 185 str.). Pažymėtina, kad teismui atsisakius priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliantas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus atskiroje byloje.                          Dėl netesybų mažinimo Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovui netesybas (delspinigius ir baudÄ ) teigia, jog teismas be pagrindo nemažino neprotingai per didelių netesybų, nesilaikė teismų praktikos Å¡iuo klausimu ir nevertino tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas laiku neatliko darbų, atsakovas iÅ¡ dalies buvo įvykdęs prievolę, o ieÅ¡kovas savo nuostolių neįrodinėjo.Tačiau teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad netesybos yra Å¡alių susitarimu iÅ¡ anksto nustatyti minimalÅ«s nuostoliai, kurių sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, nes, kaip žinia, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.).IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt., vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

Taigi netesybų dydis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.Å iuo atveju Å¡alys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių bei 3 000 Lt baudos už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti mėnesį. Apeliantas, teigdamas, jog netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos, kaip minėta, nurodo, jog apie 60 procentų visos sutarties kainos jau yra sumokėjęs, be to, yra sprendžiamas klausimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, apeliantas yra restruktÅ«rizuojama įmonė.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktikÄ apeliantas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl sunkios jo finansinės padėties. Tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigtas civilinės atsakomybės institutas, Å¡alių lygybė, interesų pusiausvyra, kreditoriaus teisės, nes pasikeitus skolininko finansinei padėčiai, kreditorius netektų savo interesų apsaugos. Pažymėtina tai, kad rangos sutartis sudaryta tarp dviejų turinčių Å«kinę-komercinę patirtį juridinių asmenų, verslo tikslais, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip atsiliepime į skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, rangos sutartyje taip pat buvo nustatytos ir netesybos ieÅ¡kovui: sutarties V skyriaus 5 punktu Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovui laiku neatlikus sutartyje nustatytų darbų, už kiekvienÄ sugaiÅ¡tÄ dienÄ iki 5 d. d. iÅ¡ rangovo iÅ¡skaičiuojama 0,2 procentų delspinigių nuo neapmokėtų atliktų darbų vertės, o uždelsus darbų atlikimÄ virÅ¡ 5 d. d., rangovas (ieÅ¡kovas) užsakovui (apeliantui) moka 500 Lt dydžio baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Taigi Å¡alys sutartimi susitarė iÅ¡ esmės dėl vienodų delspinigių dydžio, o baudos dydis ieÅ¡kovui numatytas net tris kartus didesnis nei atsakovui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra yra pažeista, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad Å¡alių sutartyje laisva valia nustatytas delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CPK 185 str.). Tuo tarpu vien tik netesybų dydis (50 938,12 Lt) vertinant jį su neįvykdytos prievolės dydžiu (sumokėjo 176 762 iÅ¡ 300 000 Lt), nesudaro pagrindo pripažinti Å¡alių sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių ir baudos) dydžio aiÅ¡kiai per dideliu ir jį mažinti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas, atmesdamas kaip nepagrįstÄ jo praÅ¡ymÄ mažinti netesybas, neatsižvelgė į pateiktus argumentus ir neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (CPK 185 str.). Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo UAB „RÅ«pintojėlis“ ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinį skundÄ Â atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kaip žinoma Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.).Netenkinus atsakovo RUAB „Molesta“ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovui UAB „RÅ«pintojėlis“ priteistinos jo turėtos advokato iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Pagal pateiktus įrodymus Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 400 Lt (b. l. 148), nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos (CPK 93 str., 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovui KultÅ«ros paminklų restauravimo uždarajai akcinei bendrovei „RÅ«pintojėlis“ priteisti 400 Lt (keturi Å¡imtai) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“. Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė Audronė Jarackaitė