2f8a71c2-5e50-467d-88ce-077c8b00e2a0 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinės bylos Nr. I-35-283-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00069-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 15.2.1.1.; 15.1.2.; 15.2.3.1.; 15.2.3.2.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvieneisekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. K. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal G. K. skundÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Å iaulių apskrities policijos komisariato, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G. K. 2011-03-30 praÅ¡ymu kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), 9 999 Lt neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad nuo 2008 m. lapkričio 14 d. nebuvo maitinamas pietumis tomis dienomis, kai jis 37 kartus buvo konvojuojamas iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau – Å iaulių TI);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 777 Lt neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės) 9.1 punkte įraÅ¡yti žodžiai „prieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų teisėtus reikalavimus“ ( t. 1, b. l. 2).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir perdavus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 15 d. teismo posėdyje pateikė 2013 m. sausio 13 d. raÅ¡tÄ â€žSkundo papildymas“ (t. 4, b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas procesiniu dokumentu prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, Panevėžio AVPK ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK), priteisti 100 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo skundo papildymu jis tikslina 2011 m. kovo 30 d. pateikto skundo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 9 999 Lt, t. y. praÅ¡o priteisti didesnę neturtinės žalos sumÄ , o pačios žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ Å iaulių TI, Panevėžio AVPK ir Å iaulių AVPK veiksmų jį etapuojant iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. kovo 30 d., t. y. iki paduodant skundÄ dėl 9 999 Lt ir 777 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. sausio 17 d. reikalavimÄ atlyginti 100 000,00 Lt.

Neturtinę žalÄ grindžia naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su sauso davinio, nekokybiÅ¡ko maisto iÅ¡davimu ir netinkamomis maitinimo sÄ lygomis. Teismas pareiÅ¡kėjo 2013 m. sausio 13 d. raÅ¡tÄ â€žSkundo papildymas“, kaip patikslintÄ skundÄ , priėmė nagrinėti 2013 m. sausio 17 d. nutartimi ( t. 4, b. l. 39-42). Nutartis atskiruoju skundu apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nuo 2008-11-14 37 kartus, o nuo 2011-03-30 iki 2013-01-17 – 32 kartus buvo etapuotas iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI be pietų maitinimo.

Dėl Å¡ios priežasties tiek Panevėžio AVPK, tiek Å iaulių TI pareigÅ«nų jis buvo verčiamas iÅ¡bÅ«ti nevalgęs ilgiau nei 10 valandų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«nant Šiaulių TI, apie 15-17 val. jam buvo atneÅ¡ama tik sriubos, kuri bÅ«davo jau atÅ¡alusi arba antrÄ kartÄ paÅ¡ildyta, todėl netekusi savo kaloringumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad sriuba bÅ«davo patiekiama antisanitarinėmis sÄ lygomis: kamerose nėra stalo, kėdžių, tualeto patalpa be pertvaros, klozetas neužsidarantis, iÅ¡ jo sklinda nemalonus kvapas, visur tvyro neÅ¡vara, nėra mechaninės ventiliacijos, žiemÄ Å¡alta, drėgna, telkÅ¡o vandens balos, aplink daug dulkių, grindys betoninės, sienos supuvusios ir supelijusios.

Akcentavo, kad jis buvo verčiamas retkarčiais tiekiamÄ sriubÄ valgyti ne tik tokiomis antisanitarinėmis ir nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis, bet ir valgyti stovint, maistÄ pasidėjus ant gultų, ant kurių prieÅ¡ tai buvo padėti lauke, konvojavimo automobilyje, koridoriuose laikyti lagaminai, krepÅ¡iai. Dėl to visos dulkės bei neÅ¡varumai patekdavo ir į maistÄ . Sriuba buvo tiekiama induose, kurie nebuvo iÅ¡plauti Å¡iltu vandeniu; pavalgius nebuvo sÄ lygų tinkamai iÅ¡plauti indus, nes patalpose, kuriose maitinama, nėra kriauklės. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ jam padarė ir AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkto draudimas prieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų teisėtus reikalavimus.

Reikalavimas neprieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus. AreÅ¡tinėje laikomas asmuo privalo visiÅ¡kai paklusti policijos pareigÅ«nams, todėl pareiÅ¡kėjas negali pasisakyti dėl jokių policijos pareigÅ«nų reikalavimų teisėtumo. Taip susidaro situacija, kai areÅ¡tinėje laikomas asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs savo nuomonę ar nesutikimÄ su policijos pareigÅ«no reikalavimais, yra už tai baudžiamas. Tvirtino, kad AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikÅ¡ti, žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , žalojo jo psichikÄ bei sveikatÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ Å iaulių AVPK neteisėtos veiklos, teigdamas kad Å¡ios policijos įstaigos pareigÅ«nai jį iÅ¡ Panevėžio AVPK į Å iaulių TI konvojuodavo pietų metu, dėl ko pareiÅ¡kėjas arba visai negaudavo pietų maisto, arba vietoj pilnaverčių pietų retkarčiais gaudavo tik sriubos. Teigdamas, kad neturtinė žala atsirado ir dėl Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog iÅ¡ Å¡io komisariato areÅ¡tinės į Å iaulių TI bÅ«davo konvojuojamas prieÅ¡ pat maitinimÄ , pietų metu, neįdėjus sauso maisto davinio.

PareiÅ¡kėjo teigimu, institucijų pareigÅ«nų įžeidinėjimai, žiaurus ir nežmoniÅ¡kas elgesys, naudotas psichinis smurtas keldavo nemalonius jausmus, alkio kančias, siaubÄ , nerimÄ , panikÄ , iÅ¡gÄ stį, žalojo psichikÄ ir sveikatÄ , kėlė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, kankinimus. Teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjas prašė tenkinti reikalavimus, jų pagrindimui nurodydamas iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes kaip ir teismo priimtuose nagrinėti procesiniuose dokumentuose.

PareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje maisto perdavimai neleidžiami, galimybių nusipirkti maisto nėra, akcentavo, kad jo teisė į maitinimÄ yra labai svarbi, kadangi Panevėžio AVPK gaudavo menkus pusryčius ir labai anksti, apie 6.00 val., kad dažnai dalyvauja teismo posėdžiuose, o tai reikalauja fizinių ir psichinių jėgų. Dėl didelio bylų, kuriose pareiÅ¡kėjas yra proceso dalyvis, skaičiaus yra susidarę nemažai procesinių dokumentų, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, sveria apie 150 kg, todėl juos neÅ¡iotis yra sunku, tai pareiÅ¡kėjÄ labai sekina. Pažymėjo, kad Å iaulių TI pietų neduoda ir bylos nagrinėjimo metu; dėl ilgai trunkančių talpinimo į Å iaulių TI gyvenamÄ sias patalpas procedÅ«rų, retkarčiais tiekiamÄ sriubÄ gaudavo tik apie 15.00-17.00 val.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad bÅ«damas nelaisvėje, yra visiÅ¡kai priklausomas nuo valstybinių institucijų, į jo siekius iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡ jų yra atsakinga už pareiÅ¡kėjo teisės konvojavimo metu gauti pietų maitinimÄ , Å iaulių TI teigdavo, jog Å¡i pareiga priskirta Panevėžio AVPK. Teigė, kad Å¡io komisariato pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui, reikalaujančiam  įdėti sauso maisto davinį, atkerta, kad Konvojavimo taisyklės tokios teisės nenumato, o sauso maisto davinį suteikti privalo Å iaulių TI.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neužtikrinant jo teisės gauti pietų maitinimÄ , sauso maisto davinį, yra pažeidžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalys, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis. Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų Panevėžio AVPK, Å iaulių AVPK ir Å iaulių TI atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.

Panevėžio AVPK, Å iaulių AVPK ir Å iaulių TI pateiktais atsiliepimais prašė G. K. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Panevėžio AVPK 2011-04-11 ir 2013-02-15 pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad planinių konvojų metu, t. y. kiekvienÄ antradienį ir penktadienį, asmenys iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI iÅ¡vyksta nuo 10 val. iki 11.30 val. Kadangi pagal nustatytÄ dienotvarkę pietÅ«s Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje yra nuo 12.00 val. iki 12.45 val., tai iÅ¡vykstantys asmenys pietumis nepamaitinami.

Laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2011-03-29 pareiškėjas į Šiaulių TI buvo etapuotas 37 kartus, jo išvykimo laikas buvo apie 10.00-11.30 val., o laikotarpiu nuo 2011-03-30 iki 2013-01-17 pareiškėjas 2010 m. ir 2011 m. buvo etapuotas po 10 kartų, 2012 metais – 11 kartų ir 2013 m. sausio 16 d. Tvirtino, kad pareiškėjui pietus turėjo patiekti Šiaulių TI, kadangi ten asmenys atvyksta apie 12.00-13.00 val. Pažymėjo, jog, pagal Konvojavimo taisykles, sauso maisto davinio pareiškėjui nebuvo pagrindo skirti, kadangi konvojavimas į Šiaulių TI užtrunka apie 1 val. 30 min., o ne 6 val.

Nurodė, kad Šiaulių TI pareigūnai iš anksto žino, kada ir kiek suimtųjų atvyks, todėl ši įstaiga ir turėtų užsakyti pietus. Pažymi, kad pareiškėjas, jam atvykus iš Šiaulių TI, Panevėžio AVPK visada pamaitinamas. Panevėžio AVPK teigė, kad tarp komisariato veiksmų ir neigiamų pasekmių CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyto priežastinio ryšio nėra, nes Panevėžio AVPK pareigūnai nepažeidė areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarkos ir Konvojavimo taisyklių.

Pasisakydamas dėl AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkto, Panevėžio AVPK teigė, kad areÅ¡tinėje laikomiems asmenims draudžiama prieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams, nes pareigÅ«nų darbas yra įtemptas ir atsakingas. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendime pasisakė, jog minėta taisyklė visiÅ¡kai atitinka įstaigos specifikÄ . Pažymėjo, jog įstaigos vadovo iÅ¡leistas lokalinis aktas pats savaime neturtinės žalos negali sukelti. Akcentavo, kad G.

K. asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dažnai simuliuoja nusiskundimus sveikata ( t. 1, b. l. 6-7; t. 6, b. l. 2-5). Šiaulių AVPK 2012-07-19 ir 2013-02-14 atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo G. K. skundais nesutinka, mano, kad šioje administracinėje byloje, skunde nurodytų ir ginčijamų aplinkybių kontekste, nėra duomenų apie Šiaulių AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai galimus pažeidimo atvejus.

Pažymi, kad Å iaulių AVPK policijos pareigÅ«nai, vykdydami konvojavimo funkcijas, vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis, kuriose numatyta, kad maistu aprÅ«pinami tuomet, kada konvojavimas trunka ilgiau nei 6 val. Ginčo atveju nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių AVPK pareigÅ«nus, kurie jį konvojavo, su kokiomis nors pretenzijomis dėl negauto maisto ar negauto sauso maisto davinio. IÅ¡ pasikeitimo (paskirties) punktų registracijos žurnalų matyti, kad G. K. konvojavimas iÅ¡ Panevėžio AVPK į Å iaulių TI maksimaliai trukdavo dvi val., o neretai - apie vienÄ valandÄ .

Į Panevėžio AVPK atvykdavo tarp 10.00 val. ir 11.35 val. ir į Šiaulių TI grįždavo vėliausiai 14.00 val. Nesant duomenų apie Šiaulių AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus (t. 2, b. l. 87-88; t. 5, b. l. 10-11).Šiaulių TI savo 2012-06-07 ir 2013-02-27 pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundais nesutinka, nurodo, kad G. K. iš Panevėžio AVPK konvojavimui į Šiaulių TI dažniausiai buvo išvedamas nuo 11.00 val. iki 11.45 val.

Pietumis Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nebuvo maitinamas, taip pat nebuvo įdedamas ir sausas maisto davinys. IÅ¡ atsiliepimuose pateiktų lentelių duomenų apie atvykimÄ Â Ä¯ Å iaulių TI matyti, kad dažniausiai G. K. atvykdavo laiku nuo 12.30 iki 13.30. Pažymi, kad Å iaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Maitinimo taisykles, kuriose reglamentuota atvykusių asmenų maitinimo tvarka ir numatyta, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas sausas maisto davinys.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog išskyrus šešis kartus (2009-02-18, 2009-06-12, 2010-08-06, 2011-11-16, 2012-05-25, 2012-08-03), nagrinėjamu laikotarpiu G. K. į Šiaulių TI atvykdavo pasibaigus dienotvarkėje nustatytam pietų laikui. Kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, suimtieji uždaromi į paskirstymo skyriuje esančias patalpas, kur atliekama krata ir sutvarkomi dokumentai. Būnant šiose kamerose, suimtiesiems, nuteistiesiems yra siūlomas nuo pietų likęs šiltas maistas ir tik neužtekus tokio maisto, duodamas sausas maisto davinys.

Pabrėžia, kad visi suimtieji ir nuteistieji, atvykę į Å iaulių TI, be iÅ¡imčių yra pamaitinami. Asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutiniojo maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. Å iaulių TI nuomone, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytus suimtųjų maitinimo intervalus, Panevėžio AVPK areÅ¡tinė turėjo įvertinti aplinkybes, kad pagal dienotvarkę G.

K. pusryčius valgė 6.00-6.45 val., iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės iÅ¡vykdavo apie 11.00- 11.45 val., o į Å iaulių TI atvykdavo jau praėjus maksimaliai galimam 6-7 val. laikui nuo paskutiniojo maitinimo, ir įdėti sausÄ maisto davinį. Dėl praÅ¡omos neturtinės žalos atsakovas Å iaulių TI teigia, kad vadovaujantis atitinkamomis normomis, gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl priėmimo – paskirstymo kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas maitinamas atvykęs į įstaigÄ , įrengimo laikytini nepagrįstais. Pažymi, kad Å iaulių TI savo veikloje vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir tinkamai jį taiko, todėl mano, kad įstaiga neveikė neteisėtai ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Å iaulių TI praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 2 b. l. 43-45; t. 5, b. l. 2-7).Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡, pareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėtos Panevėžio AVPK, Å iaulių AVPK ir Å iaulių TI, kaip valstybės institucijų, veiklos atlyginimo.Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad   asmeniui  padarytos  materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Atsižvelgus į to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad valstybė atsako prieÅ¡Â asmenį tik už tokiÄ jo žalÄ , kuri atsirado dėl neteisėtų valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), kurie tiesiogiai darė įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus aktus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ bei priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų aktų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalÄ neatsiranda. Be to, teismo nuomone, atsižvelgus į CK 6.246 straipsnyje ir 6.271 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų prasmę, asmeniui žala gali atsirasti tik dėl vieÅ¡osios teisės priimtų individualių teisės aktų, konkretaus asmens atžvilgiu atliktų individualių veiksmų ( neveikimo). Suėmimo vykdymo įstatymas 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje, 173 straipsnio 4 dalyje. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – AreÅ¡tinių veiklos taisyklės) nustato, kad į policijos įstaigų areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ , turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), Å¡ie asmenys turi teisę gauti tinkamÄ maistÄ (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato AreÅ¡tinių veiklos taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo tvarkÄ .

AreÅ¡tinių veiklos taisyklės nurodo, kad asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas), Å¡ie asmenys privalo bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , o maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų ( 62 punktas). Galiojusios Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nebuvo ir nėra įtvirtinusios.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau - Maitinimo organizavimo taisyklės). Å ios taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas), įpareigoja kalinimo įstaigų, iÅ¡ kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas iÅ¡ vakaro informuoti kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių bei, iÅ¡vykus konvojui, nedelsiant informuoti apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas), o kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybas - informuoti Å«kio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių (34 punktas).

Maitinimo organizavimo taisyklių 4 punktas įpareigoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijas nuolat turėti kaupiamų maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas (2007 05 23 įsakymu Nr. V-141 redakcija) nustatė, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikomų asmenų dienotvarkę nustato AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (t. 1, b. l. 13-18). Pagal Å¡iÄ dienotvarkę, areÅ¡tinėje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 6 val. iki 6.45 val., pietus - nuo 12 val. iki 12.45 val., o vakarienę - nuo 18.20 val. iki 18.45 val. ( t. 1, b. l. 18). Šiaulių TI direktoriaus 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1/01-54 ir jį keitusiu 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1/01-117 patvirtintos Suimtųjų dienotvarkės alogiÅ¡kai nustatė, kad suimtieji pietauja nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 30 min.; o vakarieniauja – nuo 17 val. iki 18 val. 30 min. ( t. 2, b. l. 46, 47).

IÅ¡analizavus iÅ¡vardintas teisės normas, teismas sprendžia, kad nustatytas teisinis reglamentavimas suteikė pareiÅ¡kėjui teisę nustatytu intervalu gauti pietums skirtÄ maistÄ . Panevėžio AVPK pateikė AreÅ¡tuotojo judėjimo registracijos duomenis, pagal kuriuos, pareiÅ¡kėjas per 2008-11-14 – 2011-03-30 laikotarpį iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI buvo konvojuotas 37 kartus (t. 1, b. l. 9-11). Panevėžio AVPK atsiliepime patvirtino, kad, priklausomai nuo to, kokiu laiku atvykdavo konvojavimÄ vykdantys pareigÅ«nai, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinės iÅ¡vykdavo apie 10 val. 00 min.

– 11 val. 30 min. (t. 6, b. l. 3). Å ie duomenys iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja Panevėžio AVPK pateiktų Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ areÅ¡tinės kameros žurnalo duomenims (t. 6, b. l.65-77, t. 7, b. l. 284-285), Å iaulių TI atsiliepime nurodytiems apibendrintiems pareiÅ¡kėjo atvykimo aukščiau įvardintu laikotarpiu į Å¡iÄ Ä¯staigÄ ir pateiktų Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų ) apskaitos paros žiniaraščių duomenims (t. 7, b. l. 8-35), Å iaulių AVPK pateiktų Konvojaus virÅ¡ininko praneÅ¡imų apie konvojaus atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ pasikeitimo (paskirties) punktų registracijos žurnalo 2008-11-14 – 2011-03-18 laikotarpio duomenimis (t . 2, b. l. 90-152; t. 3, b. l. 1-62; t. 5, b. l. 97-101).

Šie duomenys patvirtina, kad įvardintu laikotarpiu G. K. iš Panevėžio AVPK areštinės kameros būdavo išvedamas vėliausiai 13 val. 40 min., (t. 1, b. l. 48), anksčiausiai - 9 val. 48 min. (t.1, b. l. 81), o dažniausiai – nuo 11 val. 00 min. iki 12 val. 00 min. (t.1 , b. l. 43-45, 47, 52, 54-56, 63, 69-65, 73-75, 77-80, 82); į Šiaulių TI anksčiausiai atvyko apie 11 val. 40 min. (2009-02-18), o vėliausiai – 15 val. 00 min. (2009-04-28, 2011-03-09), o dažniausiai G. K. į Šiaulių TI atvykdavo apie 12 val. 00 min., 12 val. 30 min., 12 val., 12 val. 50 min., 12 val. 55 min. ir vėliau (t. 7, b. l. 3).

Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad G. K. 2008-11-14 – 2011-03-30 laikotarpiu tik tris kartus, t. y. 2009-02-18, 2009-06-12 ir 2010-08-06, bei 2011-11-16 ir 2012-05-25 į Šiaulių TI atvyko pietų metu (atitinkamai apie 11 val., 12 val. ir 11 val.). Taip pat Šiaulių TI nurodė, kad, remiantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, atvykę asmenys ne ilgiau kaip 2 valandoms, yra uždaromi į Priėmimo-paskirstymo skyriuje esančias kameras, kuriose atliekama visa asmens krata ir rengiami dokumentai.

Po to atvykę asmenys nuvedami ir uždaromi į režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančias kameras, kuriose jie iÅ¡bÅ«na iki 16.00 val. - 16.30 val., kol Vidaus tyrimo skyriaus pareigÅ«nai juos paskirsto į gyvenamÄ sias kameras. Å iaulių TI teigė, kad suimtiesiems ir nuteitiesiems šiose kamerose ir bÅ«davo siÅ«lomas nuo pietų likęs maistas, ir tik jo neužtekus – sauso maisto davinys (t. 1, b. l. 129; t. 7, b. l. 4-5). Panevėžio AVPK atsiliepime pripažino, kad iÅ¡ Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinės planiniu etapu iÅ¡vykstantys asmenys, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje pietų maitinimo negaudavo.

Be to, Panevėžio AVPK patvirtino, kad iÅ¡vykstantys iÅ¡ areÅ¡tinės į Å iaulių TI asmenys negaudavo ir sauso maisto davinio, kadangi iki nurodytos paskirties vietos konvojavimas trunka apie 1 val. 30 min., t. y. mažiau nei yra nurodyta Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte (t. 6, b. l. 3).Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog per 2008-11-14 – 2011-03-30 laikotarpį pareiÅ¡kėjui, 37 kartus konvojuojamam iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI, pietų maitinimas nebuvo užtikrinamas.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo teisė nustatytu intervalu gauti pietų maitinimÄ buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas nustatytu intervalu nepamaitintas nuo pusryčių, kurie pagal Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nustatytÄ dienotvarkę tiekiami nuo 6 val. iki 6 val. 45 min., patyrė esminių nepatogumų ir nemalonių dvasinių iÅ¡gyvenimų. Kaip matyti iÅ¡ Asmens bylų pažymų, 2008-11-14 – 2011-03-30 laikotarpiu pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl konvojavimo iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės negavus pietų ir neįdėjus sauso maisto davinio (t. 6, b. l. 16, 167, 169-172).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl įvardintu laikotarpiu negauto pietų maitinimo, atlyginimo, yra pagrįsta. Be to, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir juos apibendrinus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ 2011-03-30 - 2013-01-17 (iki 2013-01-13 parengto patikslinto skundo) laikotarpiu kildina iÅ¡ to, kad jis iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI bÅ«davo konvojuojamas nepamaitintas pietumis ir be įdėto sauso maisto davinio; bÅ«nant Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančiose kamerose jam pietums bÅ«davo patiekiama tik sriuba, o ne pilnos pietų porcijos; sriuba Å¡iose kamerose bÅ«davo patiekiama antisanitarinėmis ir nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis.

IÅ¡ Å iaulių TI atsiliepime pateiktų suvestinių duomenų (t. 7, b. l. 4), Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščių duomenų apie G. K. atvykimÄ Ä¯ šį tardymo izoliatorių nuo 2011-05-13 iki 2013-01-17 (t. 7, b. l.12-33), Panevėžio AVKP pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinėje (t. 4, b. l. 4-5), Å iaulių AVPK pateiktų Konvojuojamųjų apskaitos žurnalo, Konvojaus virÅ¡ininko praneÅ¡imų apie konvojaus atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ pasikeitimo (paskirties) punktų registracijos žurnalo duomenų (t. 5, b. l. 19-147), analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-13 iki 2013-01-17 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Panevėžio AVKP areÅ¡tinės į Å iaulių TI buvo konvojuotas 22 kartus.

Be to, šių dokumentų duomenys leidžia teigti, kad įvardintu laikotarpiu pareiškėjas iš Panevėžio AVPK areštinės kameros būdavo išvedamas anksčiausiai 9 val. 20 min. (t. 6, b. l. 84), o dažniausiai pareiškėjas iš kameros būdavo išvedamas 11 val. 00 min. – 12 val. 00 min. (t. 6, b. l. 78-83, 85-89; 95-96 ), o į Šiaulių TI anksčiausiai buvo pristatomas apie 11 val. (2011-11-16), vėliausiai – apie 15 val. 10 min., dažniausiai pareiškėjas į tardymo izoliatorių atvykdavo 12 val. 00 min.– 13 val.00 min. (10 kartų) arba 13 val. - 14 val. (10 kartų).

Taigi G. K. Å iaulių TI nustatytos dienotvarkės pietų metu arba privalėdavo praeiti nustatytas patikrinimo ir paskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas procedÅ«ras, atliekamas Priėmimo - paskirstymo skyriuje, o po to – režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančiose kamerose, arba į Å iaulių TI bÅ«davo pristatomas po dienotvarkėje nustatytų pietų laiko. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių TI direktorius 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1/01-86 patvirtino Sauso davinio iÅ¡davimo asmenims, atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, tvarkos apraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 130-132).

Bylos nagrinėjimo metu galioja Å¡ios įstaigos direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356 patvirtintas Sauso davinio iÅ¡davimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, tvarkos apraÅ¡as (t. 6, b. l. 118-122, toliau – Sauso davinio iÅ¡davimo apraÅ¡as). Sauso davinio iÅ¡davimo apraÅ¡o 4 punktas Å iaulių TI įpareigoja nuolat laikyti sauso davinio atsargas pietums, pusryčiams ir vakarienei, o 6 punktas nustato, kad atvykusiems į įstaigÄ maitinimo metu asmenims yra iÅ¡duodamas pagal valgiaraÅ¡tį paruoÅ¡tas ir nuo pusryčių, pietų ir vakarienės likęs maistas, o tokio nesant - atitinkamas sausas davinys.

Be to, atsižvelgus į Å¡io apraÅ¡o 9 punktÄ , daroma iÅ¡vada, kad atvykusiems į įstaigÄ maitinimo metu asmenims yra organizuojamas pagal valgiaraÅ¡tį paruoÅ¡tų ir nuo pusryčių, pietų ir vakarienės likusių porcijų iÅ¡davimas (t. 6, b. l. 118-120). Teismas, įvertinęs Å iaulių TI pateiktas Pažymas apie pamaitintus atvykusius suimtuosius ir nuteistuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti maitinami pagal dienotvarkę, sprendžia, kad Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų duomenys leidžia teigti, kad Å iaulių TI 2012-01-17 - 2013-01-17 laikotarpiu G.

K. paruoÅ¡tos nuo pietų likusios porcijos bÅ«davo patiekiamos, o nesant jų – bÅ«davo iÅ¡duodamas sauso maisto davinys (t. 6, b. l. 103-116). Kaip matyti iÅ¡ 2012-11-12 Pažymos duomenų, G. K. pateikto sauso davinio atsisakė savo nuožiÅ«ra (t. 6, b. l. 117). Teismas aplinkybių, leidžiančių abejoti įgaliotų pareigÅ«nų parengtais dokumentais, numatytais Sauso davinio iÅ¡davimo apraÅ¡o 7 punkte, nenustatė. Be to, teismas, įvertinęs Å iaulių TI Ūkio skyriaus virÅ¡ininkės parengtos pažymos duomenis, sprendžia, kad tardymo izoliatoriaus įgaliotas struktÅ«rinis padalinys ėmėsi tinkamų veiksmų, užtikrinančių asmenų, atvykusių į Å iaulių TI, maitinimÄ (t. 6, b. l. 123).

Å iaulių TI pareiÅ¡kėjui parengtuose raÅ¡tuose yra nurodęs, kad, atsižvelgdamas į iÅ¡vykstančiųjų (atvykstančiųjų) pagal planÄ suimtųjų (nuteitųjų) asmenų skaičių, ir planuodamas maitinimÄ , maistÄ gaminančioje įmonėje užsako atitinkamÄ pietų porcijų skaičių, kurios paliekamos specialiuose termosuose. Asmenims, atvykusiems į Å iaulių TI po dienotvarkėje nustatytų pietų laiko, yra siÅ«lomas Å¡iltas maistas, iÅ¡laikytas Å¡iuose termosuose (t. 4, b. l. 16-17).

Teismo vertinimu, toks maisto laikymas ir jo patiekimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 22 punkte ( Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1026 redakcija) nustatytÄ reikalavimÄ , pagamintÄ maistÄ , kuris patiekiamas karÅ¡tas, laikyti Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip 680C temperatÅ«rai, ir suvartoti pagaminimo dienÄ . IÅ¡analizavus byloje teismui pateiktas tyrimų, atliktų pagal daugkartinius pareiÅ¡kėjo skundus, medžiagas, daroma iÅ¡vada, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog dėl Å iaulių TI pareigÅ«nų sÄ moningo ar neatsargaus aplaidumo, tiesioginių pareigų neatlikimo arba netinkamo jų atlikimo, norminių teisės aktų nepaisymo, jų ignoravimo ar nukrypimo nuo jų pareiÅ¡kėjui, konvojumi atvykusiam iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI, bÅ«tų buvęs nepateiktas pietų maitinimui skirtas maistas, nebuvo nustatyta (pvz.

Medžiaga, pagal kuriÄ atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 011000536745, 0111000536772 - t. 5, b. l. 148; Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros PraÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 1.25/1282 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir G. K. skundų tyrimo medžiagų duomenimis, daro iÅ¡vadÄ , jog bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, jog Å iaulių TI nuo 2011-03-30 iki 2013-01-17 nesilaikė Sauso davinio iÅ¡davimo apraÅ¡o 6 ir 9 punktų reikalavimų.

Å iaulių TI pateiktų Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščių duomenimis, pareiÅ¡kėjas dažniausiai bÅ«davo paskiriamas į režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančiÄ kamerÄ Nr. 5, o atskirais atvejais - į kamerÄ Nr. 8 (t. 7, b. l.

16) ir kamerÄ Nr. 4 (t. 7, b. l. 21-26, 28-35). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų, Å¡i institucija ne kartÄ atliko įvairių Å iaulių TI patalpų, tarp jų – ir režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančių kamerų Nr. 4, 5 ir 8 patikrinimus. Kaip patvirtina 2011-01-13 Patikrinimo akto Nr. EP-1 duomenys, 2011-01-07 buvo patikrinta paskirstymo kamera Nr. 5 ir nustatyti apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, oro drėgnumo, vėdinimo reikalavimų pažeidimai, numatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22, 26, 54, 56, 62 punktuose (t. 7, b. l. 113-115); 2011 m. rugsėjo 5 d.

Patikrinimo akto Nr. EP-349 duomenimis, pagal G. K. skundÄ patikrinus paskirstymo kameras Nr. 4 ir Nr. 8, buvo nustatyta, jog kamerų betoninė danga iÅ¡daužyta, prie sanitarinio mazgo reikalingas remontas, nes sienų danga pajuodusi, dažai nusitrynę, ir konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26, 62 punktų pažeidimai ( t. 7, b. l. 146, 147-149); 2012-05-28 Patikrinimo akto Nr. EP-169 duomenys patvirtina, kad 2012-05-23 buvo patikrinta laikino sulaikymo kamera Nr. 4 ir nustatyta, kad Å¡ioje kameroje drėgmės rodikliai pažeidžia Lietuvos higienos normos 76:2010 22 punkto reikalavimus, vėdinimas neatitinka Lietuvos higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimų ( t. 7, b. l. 46-48); 2012-06-27 Patikrinimo akto Nr. EP-229 duomenimis, 2012-05-25 buvo patikrintos laikino sulaikymo kameros Nr. 4 bei Nr. 5 ir nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai 22, 23, 26 56, 58 ir 62 punktų pažeidimai (t. 7, b. l. 63-66).

IÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro parengto atsakymo G. K. matyti, kad 2013 m. balandžio 8 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog kamerose Nr. 4, 5, 6 ir 8 nėra stalų, kėdžių, praustuvių, sanitarinių mazgų įrenginiai neatskirti nuo patalpos (t. 7, b. l. 202). IÅ¡ pareiÅ¡kėjui parengtų raÅ¡tų Nr. 17/01-502, Nr. 17/01-1093 matyti, jog Å iaulių TI neneigia, jog kamerose nėra įrengtų stalų, Å¡iÄ situacijÄ aiÅ¡kindama tuo, kad Å¡iose kamerose asmenys laikomi tik kelias valandas ( t. 7, b. l. 207; t. 8, b. l. 28-30). Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013-01-17, Å iaulių TI režiminio korpuso pusrÅ«syje esančių kamerų Nr. Nr. 4, 5 ir 8, kuriose bÅ«davo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinės ir higieninės sÄ lygos visų teisės aktais nustatytų higienos, bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų neatitiko.

Teismas, atsižvelgęs į sisteminį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 22.3 punkto, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies bei Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies ir 173 straipsnio 4 dalies nuostatų aiÅ¡kinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad G. K., pristatyto iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės ir patalpinto į Å iaulių TI režiminio korpuso pusrÅ«syje esančias kameras Nr. 4, 5 ir 8, teisė gauti pietų maitinimui skirtÄ maistÄ higienos ir sanitarinius reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, buvo pažeista.

Ä®vertinus Panevėžio AVPK atsiliepime nurodytÄ aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2013 m. kovo 17 d. iÅ¡ Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinės planiniu etapu iÅ¡vykstantis pareiÅ¡kėjas pietų maitinimo ir sauso maisto davinio negaudavo (t. 6, b. l. 3), daroma iÅ¡vada, kad taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė nustatytu intervalu gauti pietų maitinimui skirtÄ maistÄ . Teismas, remdamasis tuo kas buvo nurodyta, daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau įvardinti pažeidimai pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumų, nemalonių dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl G.

K. reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios negaunant pietų maitinimo ir sauso davinio prieÅ¡ konvojavimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje bei maitinantis netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI režiminio korpuso pusrÅ«syje esančiose kamerose Nr. Nr. 4, 5 ir 8, atlyginimo yra pagrįsta. Teisminėje praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo pareiga yra patikrinti, ar asmens reikalavimas atlyginti žalÄ yra pagrįstas, o jį pripažinus pagrįstu – nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. A-822-1396/2013 ir kt.). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į asmens subjektyvinių teisių pažeidimo mastÄ , nustatytų pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, sveikatos sutrikimus, valstybėje egzistuojančias darbo užmokesčio, pragyvenimo sÄ lygas bei vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2008-11-14- 2013-01-17) pareiÅ¡kėjas 59 kartus buvo konvojuotas iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės į Å iaulių TI. Å i aplinkybė pareiÅ¡kėjo patirtus pažeidimus leidžia vertinti kaip neatsitiktinius ir nepavienius atvejus. Tačiau iÅ¡analizavus nustatytus duomenis apie pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dažniausiai bÅ«davo konvojuojamas kartÄ Ä¯ mėnesį, 16 kartų buvo konvojuotas du kartus ir tik kartÄ - 3 kartus per mėnesį (t. 7, b. l. 3-4).

Tai leidžia teismui pažeidimų sukeltÄ poveikį vertinti kaip neintensyvų ir neturėjusį itin gilaus veikimo. Be to, iÅ¡analizavus G. K. asmens sveikatos istorijos, Å iaulių TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašų duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, pareiÅ¡kėjui teiktas medicinines paslaugas (t. 6, b. l. 7-64, 199-206), daroma iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl negauto pietų maitinimo ir maitinimosi netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjo patirti žalingi padariniai bÅ«tų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas medicinos tarnybos darbuotojams dažniausiai iÅ¡sakydavo nusiskundimus, kuriuos sukėlė kitokios, nei aukščiau nurodytos, priežastys. Be to, teismo nuomone, kai kurie diagnozuoti sveikatos sutrikimai taip pat nebuvo įtakoti negauto pietų maitinimo ir maitinimosi netinkamomis sÄ lygomis. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Å iaulių TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo gydymÄ si 2011 m. birželio mėn., 2012 sausio mėn. laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje ir diagnozuotus sutrikimus (t. 6, b. l. 204 ).

Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes apie nustatytus pareiÅ¡kėjo teisės į maitinimÄ pažeidimus, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo Å¡iuos pažeidimus kvalifikuoti kaip pažeidusius Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus draudimus žeminti žmogaus orumÄ , jį kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, bei atsižvelgus į tai, kad 2013 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nustatyta minimali mėnesinė alga yra 1 000,00 Lt, o Å¡alies darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) 2013 m.

I ketvirtyje buvo 1 731,10 Lt, III ketvirtyje – 1 784,00 Lt (Lietuvos statistikos departamento duomenys, skelbti Oficialiosios statistikos portale „www.osp.stat.gov.lt“), pareiÅ¡kėjui priteistina 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, įvardinto dydžio žalos atlyginimas yra adekvatus pareiÅ¡kėjo patirtoms žalingoms neturtinio pobÅ«džio pasekmėms atlyginti.Panevėžio AVPK laikėsi pozicijos, kad konvojuojamus asmenis pietumis privalo pamaitinti Å iaulių TI, kurio pareigÅ«nams yra žinoma, kokiu laiku ir kiek konvojuojamųjų asmenų atvyks, todėl bÅ«tent Å¡i įstaiga ir privalo užtikrinti jų teisę gauti tinkamÄ maitinimÄ .

Taip pat Panevėžio AVPK, remdamasis tuo, kad asmenų konvojavimas į Šiaulių TI užtrunka mažiau nei 6 val., teigė, kad neprivalo vykdyti Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte įtvirtinto reikalavimo konvojuojamus asmenis aprūpinti sauso maisto daviniu (t. 6, b. l. 3).Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK galiojančios Areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės klausimo, kaip turi būti maitinami asmenys, konvojuojami policijos įstaigos areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytų maitinimų metu, kai maitinimo intervalai viršija 7 valandas, nereglamentuoja.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 59 punktas nustato, kad asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis, policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininko pareiga yra imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus. Pagal Å¡ių taisyklių 62 punktÄ , asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, maitinami 3 kartus per dienÄ , jų maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , negali virÅ¡yti 7 valandų.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 69 punkte yra įtvirtinta atskira taisyklė, jog konvojuojant sulaikytus, suimtus ar nuteistus asmenis iÅ¡ policijos areÅ¡tinės į kitus teritorinių policijos įstaigų padalinius ar kitas teritorines policijos įstaigas, policijos areÅ¡tinės specialistai privalo pasiraÅ¡ytinai informuoti konvojaus vyresnįjį, kada pagal policijos areÅ¡tinės dienotvarkę asmeniui buvo pateiktas maistas ir kada asmuo bus maitinamas kitÄ kartÄ . IÅ¡analizavus byloje nustatytus duomenis apie pareiÅ¡kėjo iÅ¡vedimÄ iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameros, daroma iÅ¡vada, kad jis iÅ¡ Å¡ios policijos įstaigos bÅ«davo konvojuojamas paprastai prieÅ¡ nustatytÄ pietų maitinimÄ , praėjus nuo pusryčių mažiausiai 3, o dažniausiai – 4-6 valandoms.

Teismo nuomone, atsižvelgus į atstumÄ tarp Panevėžio ir Å iaulių miestų bei konvojavimui naudojamÄ transporto priemonę, Panevėžio AVPK privalėjo įvertinti, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimas į Å iaulių TI užtruks apie 1 val. 30 min. IÅ¡ Å iaulių TI pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo atvykimÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ Ä¯staigÄ atvykdavo, nuo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nustatytų pusryčių praėjus mažiausiai - 4, daugiausiai – 8, o dažniausiai – 5-7 valandoms.

Maitinimo taisyklių 31 punktas nustato, kad asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 valandos. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas teisės normų nuostatas, sprendžia, kad Panevėžio AVPK privalėjo imtis veiksmų, kad bÅ«tų užtikrinta pareiÅ¡kėjo, laikomo Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinėje, teisė tinkamai maitintis.

Teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje nr. A-143-13337/2012 priimtoje 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ apie Panevėžio AVPK pareigÄ Ä¯gyvendinti AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 59 punkte nustatytÄ reikalavimÄ užtikrinti areÅ¡tinėje laikomo pareiÅ¡kėjo teisę tinkamai maitintis (t. 4, b. l 50-54). Å iaulių TI atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog 2009-2011 metų laikotarpiu planinių konvojų dienomis pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ gauti maitinimÄ , administracija iÅ¡ jo pretenzijų dėl negauto maitinimo nėra gavusi (t. 1, b. l. 129).

IÅ¡ Å iaulių TI parengto teismui raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Å¡i institucija pareiÅ¡kėjo teisę gauti pietų maitinimÄ sieja su asmens reiÅ¡kiamu pageidavimu. Teismas tokius Å iaulių TI argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi teisės aktai pareigÄ užtikrinti savalaikį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, maitinimÄ Ä¯sakmiai nustato Å¡iai institucijai. Teismo vertinimu, Å iaulių TI privalėjo imtis visų organizacinių priemonių, kurios bÅ«tų skirtos tinkamai įgyvendinti įvardintÄ pareigÄ .

Å iaulių TI ginčo 2008-11-14 – 2011-03-18 laikotarpiu teisės akto, reglamentavusio suimtųjų ir nuteistųjų atvykusių į Å iaulių TI, kuriems dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, pamaitinimo tvarkÄ , nebuvo priėmusi. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta abejonių nekeliančių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad jis, 2008-11-14–2011-03-18 laikotarpiu konvojumi iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pristatytas į Å iaulių TI, Å¡ioje įstaigoje pietų maitinimo ir sauso maisto davinio negaudavo.

IÅ¡ Å iaulių TI parengtų atsakymų Å iaulių visuomenės sveikatos centrui matyti, kad Å iaulių TI pripažįsta, jog režiminiame korpuse esančios kameros, tarp jų – ir Nr. 4, 5 ir 8, į kurias buvo uždaromas ir pareiÅ¡kėjas, yra drėgnos, prastai vėdinamos, tačiau Å¡alindami nustatytus trÅ«kumus tegali atlikti paprastÄ jį remontÄ , nes tardymo izoliatoriaus pastatai yra seni, pripažinti kultÅ«ros paveldo objektu, dėl ko kai kuriems remonto darbams, kuriais bÅ«tų padidinti langai, įrengta papildoma ventiliacinė sistema ir pan., taikomi apribojimai, kapitaliniam pastato remontui pakankamų piniginių lėšų neskiriama; atliekami paprastojo remonto darbai (sienų nubalinimas, nutinkavimas ir pan.) ilgalaikio efekto neduoda, nes dėl bendros prastos pastato bÅ«klės defektai atsinaujina (t. 7, b. l. 57; 99, 120, 127).

Teismas, atsižvelgęs į CK 6.271 straipsnio 1 dalyje suformuluotÄ taisyklę, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepasisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI nurodytos objektyvų pobÅ«dį turinčios priežastys atsakovės atsakomybės neÅ¡alina ir nesudaro pagrindo Lietuvos valstybę atleisti pareigos atlyginti asmeniui atsiradusiÄ neturtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 98.5 punktas nustato, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, kurie neaprÅ«pinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas ( 98.5 punktas). Å iaulių AVPK nepateikė duomenų, kad Å¡ios policijos įstaigos įgaliotiems pareigÅ«nams, atsakingiems už asmenų konvojavimÄ , bÅ«tų buvę pateikti AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 69 punkte įvardinti duomenys, o jų negavus – bÅ«tų buvę pareikalauta juos pateikti, o jų negavus – nekonvojuoti asmenų į Å iaulių TI.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡ias teisės nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių AVPK pareigÅ«nų veiksmai, atlikti konvojuojant į Å iaulių TI pareiÅ¡kėjÄ , Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nepamaitintÄ pietumis ir be jam skirto sauso maisto davinio, teisės aktų reikalavimų neatitiko ir pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę gauti pietų maitinimÄ .Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 50-V-29 patvirtintų AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkte įraÅ¡yti žodžiai „prieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų teisėtus interesus“ padarė jam 777 Lt neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkte įtvirtintos nuostatos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 daliai, 118 straipsnio 1 daliai. Aukščiau nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ to, kad jis neturėdavo galimybės  pareikÅ¡ti savo nuomonės dėl pareigÅ«nų reikalavimų, kurie, pareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«davo prieÅ¡taringi, nesuprantami ir dėl to neįvykdomi. Minėta, kad, pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, valstybė atsako asmeniui tik už tokiÄ jo žalÄ , kuri atsirado dėl neteisėtų valdžios institucijos ar jos darbuotojų aktų, t.y. veikimo, neveikimo ar priimtų nustatytos formos administracinių aktų, kurie tiesiogiai darė įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Valdžios institucijos ar jos darbuotojai, atlikdami tam tikrus aktyvius veiksmus, taiko norminius teisės aktus, o neveikimo atveju – neatlieka jų kompetencijai norminiais aktais jiems priskirtų funkcijų. Taigi asmens teisių pažeidimas yra tiesiogiai siejamas su norminiame teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikymo faktu. Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, žalos atsiradimas kyla ne iÅ¡ paties norminio teisės akto buvimo, o iÅ¡ jame įtvirtintų teisės normų taikymo. Be to, teismas, vertindamas AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkte įtvirtintas nuostatas, sprendžia, kad, siekiant užtikrinti areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ , joje laikomų asmenų saugumÄ , areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo paklusti nustatytai vidaus tvarkai ir, laikydamiesi jos, privalo vykdyti areÅ¡tinės pareigÅ«nų reikalavimus.

AreÅ¡tinės taisyklių 6.5 punkte, Suėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, Bausmių vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos numato teisėtas priemones, kurias pareiÅ¡kėjas gali panaudoti, gindamas savo galimai pažeistas teises. Už Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje galiojančių AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimus yra numatytas tam tikrų teisinių sankcijų taikymas. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas gali kilti tik iÅ¡Â pripažintos neteisėta nuobaudos už minėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų nevykdymÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos už AreÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 9.1 punkto reikalavimų pažeidimÄ nebuvo sprendžiamas. Kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos Nr. I-161-320/2011 m. medžiagos, įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo nustatyta, jog Panevėžio AVPK pareigÅ«nų pareiÅ¡kėjui 2011 m. kovo 18 d. duotas nurodymas vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ar neaprÅ«pinus sausu daviniu, buvo neteisėtas, todėl tokio reikalavimo nevykdymas pareiÅ¡kėjui negalėjo užtraukti atsakomybės, o Panevėžio AVPK 2013 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G.

K. buvo paskirta nuobauda, panaikintas (administracinė byla Nr. I-161-320/2011, b. l. 112-114, 155-159). Panevėžio apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-469-739-2012 įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 27d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas dėl 5000 Lt neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ Panevėžio AVPK 2013 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, atlyginimo buvo atmestas, konstatavus, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ ( t. 7, b. l. 274-277, 278-283).  Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti 777 Lt neturtinę žalÄ yra nepagrįstas ir atmestinas.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo G.

K. skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atyginimo patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų 00 ct) neturtinei žalai, kilusiai per 2008 m. lapkričio 14 d. - 2013 m. sausio 17 d. laikotarpį, atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                              Dalytė Zlatkuvienė