2f8a0fbe-45fc-4f41-af3a-7c52faabbc45 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr.e2S-924-656/2019 Teisminio proceso Nr.2-68-3-10862-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos (apeliantės) VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-16357-592/2019 pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymÄ dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti I.

P.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 28 straipsniu, praÅ¡o leisti priverstinai hospitalizuoti I. P. (mergautinė pavardė – Z.), nes yra grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. 13 val. 30 min. pacientė hospitalizuota į ligoninę ir gydytis sutiko. 2019 m. balandžio 8 d. pacientė pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė gydytis.

Pacientė yra Å«mios psichozės bÅ«senoje. Nuo 2000 metų dėl paranoidinės simptomatikos gydyta VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, diagnozuota Å¡izofrenija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė praÅ¡ymÄ ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes.

2. I. P. ir jos atstovė prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja dėl tolimesnio ambulatorinio gydymo. Jos atstovė tvirtino, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti priverstinio hospitalizavimo, nėra objektyvių duomenų apie bÅ«tinybę priverstinai gydyti suinteresuotÄ asmenį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymÄ leisti suinteresuotÄ asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti.

4. Teismas nurodė, kad pagal CK 2.26 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas rėmėsi pateikta gydytojų konsultacinės komisijos 2019 m. balandžio 8 d. iÅ¡vada, byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu. Teismas nurodė, kad teisiniu požiÅ«riu byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad suinteresuotas asmuo yra socialiai pavojinga, todėl gali padaryti žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, t. y. teismui pateikta medžiaga pakankamai ir objektyviai nepatvirtina Å¡io asmens priverstinio hospitalizavimo bÅ«tinumo (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo serga psichine liga ar elgiasi neadekvačiai, nėra pakankamas pagrindas taikyti priverstinį hospitalizavimÄ , t. y. nepaneigta, jog asmuo gali gydytis ambulatoriÅ¡kai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų apie realiÄ grėsmę padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.

Atskirojo skundo argumentai: 6.1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti suinteresuotÄ asmenį. Nesutinka su teismo argumentais, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, įrodantys suinteresuoto asmens socialinį pavojingumÄ . Teismui pateiktoje 2019 m. balandžio 8 d. gydytojų komisijos iÅ¡vadoje konstatuota: pacientė įsitempusi, įtari, yra Å«mios psichozės bÅ«senoje, todėl yra socialiai pavojinga ir gali padaryti žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Gydytojų komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad pacientei diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, F20.0., kuri patenka į Sunkių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sÄ raÅ¡o patvirtinimo”. Gydytojų komisijos iÅ¡vadoje pateikti objektyvÅ«s duomenys, kad baigus stacionarinį gydymÄ , suinteresuotas asmuo ambulatoriÅ¡kai nesigydo, medikamentų nevartoja. Gydytojų komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad pacientės motinos O.

Z. duomenimis, pacientė darbovietėje elgiasi neadekvačiai, slepia antspaudus, įmonės dokumentus, buvo susimuÅ¡usi su įmonės buhaltere, vairuodama automobilį važiuoja prieÅ¡inga eismui kryptimi, staigiai persirikiuoja, iÅ¡ deÅ¡iniosios eismo juostos staigiai suka į kairę, kirsdama kelias eismo juostas. Gydytojų komisijos 2019 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadoje buvo nustatytos visos suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sÄ lygos, t.y. asmuo serga sunkia psichikos liga ir atsisako hospitalizavimo, yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymÄ dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti suinteresuotÄ asmenį.

9. Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali bÅ«ti paguldytas į psichiatrijos įstaigÄ tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bÅ«ti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali bÅ«ti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

10. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimÄ numato Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymas. Minėto įstatymo (redakcija, galiojusi procesinio sprendimo priėmimo metu) 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergÄ s sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali bÅ«ti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ :

1) savo sveikatai, gyvybei;

2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo nevėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismÄ . Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimÄ dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios (Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo buvo hospitalizuota VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau – RVSL) 2019 m. balandžio 1 d. dėl Å«mios psichozės, atvežta greitosios medicinos pagalbos transportu iÅ¡ policijos komisariato, kur buvo kreipusis dėl informacijos apie jos pilnamečių vaikų gyvenamÄ sias vietas pateikimo. Gydytis suinteresuotas asmuo sutiko, tačiau 2019 m. balandžio 8 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo gydytis.

12. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad Å¡ioje byloje ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo atmestas pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės praÅ¡ymas leisti suinteresuotÄ asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, nustatant skubų Å¡io procesinio sprendimo vykdymÄ . Kas reiÅ¡kia, kad suinteresuoto asmens hospitalizavimas Å¡iuo metu yra pasibaigęs, ji nebėra gydymo įstaigoje.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vienos svarbiausių asmens teisių – teisės į laisvę ir asmens neliečiamumÄ , taikant priverstinį asmens hospitalizavimÄ , galimo suvaržymo. Todėl priverstinis hospitalizavimas galimas tik esant pakankamai duomenų, kad asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (CK 226 straipsnio 4 dalis).

14. Byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo serga sunkia psichikos liga. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos 2019 m. balandžio 8 d. gydytojų komisijos iÅ¡vados, pacientei diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, F20.0., kuri patenka į Sunkių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sÄ raÅ¡o patvirtinimo”.

15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad asmuo kelia grėsmę sau ar visuomenei (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, gydytojų komisijos išvadoje remtasi išimtinai pacientės motinos teiktais duomenimis. Pacientės motina yra nurodžiusi, kad pacientė darbovietėje elgiasi neadekvačiai, slepia antspaudus, įmonės dokumentus, buvo susimušusi su įmonės buhaltere, vairuodama automobilį važiuoja priešinga eismui kryptimi, staigiai persirikiuoja, iš dešiniosios eismo juostos staigiai suka į kairę, kirsdama kelias eismo juostas.

IÅ¡ bylos duomenų spręstina, kad pacientės ir motinos nesieja artimi ryÅ¡iai, su kitais Å¡eimos nariais santykiai nutrÅ«kę arba įtempti. Kitų byloje duomenų (pacientės darbovietės, policijos ar kt.), kurie patvirtintų pacientės motinos iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl suinteresuoto asmens elgesio, nepateikta. Teismas iÅ¡klausė tiek suinteresuotÄ asmenį, tiek jos atstovÄ . Suinteresuotas asmuo pripažino, kad dėl ligos jai reikalingas ambulatorinis gydymas, tačiau nesutiko, kad ji bÅ«tų gydoma stacionare.

Skundžiamos nutarties įsiteisėjimas neužkerta kelio paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms spręsti priverstinio hospitalizavimo klausimÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, kad suinteresuotas asmuo yra socialiai pavojinga ir gali padaryti žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, dėl ko bÅ«tų pagrindas taikyti priverstinį asmens hospitalizavimÄ (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

17. Atsižvelgdamas į aptartÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priverstinį asmens hospitalizavimÄ , o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo. Teisėjas Andrius Ignotas