2f88ebf6-e2c6-4157-9ba7-b0938dd718ba · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                 Baudžiamoji byla Nr. 1-193-175/2016        Proceso Nr. 1-01-1-53651-2015-1                  Procesinio sprendimo kategorija:  (S)                                                                                                       1.2.4.2.8.; 2.3.6.;2.3.6.4.5.;

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam M. A., nukentėjusiajam T. P., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čiumačenko, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirba, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis M.

A. 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 00 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, tyčia sudavė pusplyte nukentėjusiajam T.

P. į galvÄ , padarydamas nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvio kairėje, nubrozdinimÄ , kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡inio smilkinio, deÅ¡inio momenkaulio skeveldrinį spaustinį lūžį su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. Kaltinamasis M.

A. kaltu pilnai prisipažino. PaaiÅ¡kino, kad 2015-09-25 dienos metu su draugais P. S., Ž. S., K. K., G. K., D. S., J. K. vaikščiojo kieme. Vakare sumanė iÅ¡gerti alaus. IÅ¡gėrė du alaus butelius, po 1 litrÄ . Po to nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Å nekėdami su D. S. gėrė alų. D. brolis P. S., pasakė, kad stotelėje už 3 namo esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, priėjęs T. P. su savo draugu stÅ«mė K. K. į stiklÄ ir jis į jį atsimušė. P. S. telefonu paprašė ateiti.

Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jam atėjus ir paklausus kas nutiko, pastarieji paaiÅ¡kino, kad vienÄ asmenį trenkė į stotelę, o kitam trenkė į galvÄ . Tada jis priėjo prie T. ir jie vienas ant kito pradėjo Å¡aukti. T. pastÅ«mė D., jis norėjo pastumti ir G. K.. Tada jis įsiterpė į tarp jų ir pradėjo su T. konfliktuoti. Jiems bekonfliktuojant T. vienÄ smÅ«gį ranka trenkė jam į kairį žandÄ . Kaip tiksliai buvo jis nepamena, bet pamena, kad Ž. S. padavė plytÄ , o jis iÅ¡ inercijos ar iÅ¡ baimės su plyta trenkė į veidÄ T.

Sudavus T. plyta matė kaip T. eina atbulas, o jis pradėjo bėgti. Su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais sutinka.Nukentėjusysis T. P. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-26 apie 12-12.30 val. su draugu A. K. išėjo pavedžioti Å¡unį ir nusipirkti vaistų. Bevedžiojant Å¡unį, prieÅ¡ parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kad jaunuoliai daužo autobusų stotelės stiklus. Jų buvo apie 5-6 asmenys. Kai priėjo prie stotelės Å¡uo ir draugas buvo Å¡alia jo, jis tik norėjo sudrausminti jaunimÄ .

Jie apsižodžiavo, tačiau jokio smurto nebuvo. Tuo momentu jaunuoliai savo veiksmus nutraukė. Su draugu einant link (duomenys neskelbtini) namo, jis iÅ¡girdo, kad jaunimas kažkam skambina, kad kažkas ateitų. Prie (duomenys neskelbtini) namo ties vidurine laiptine pririÅ¡o savo Å¡unį ir nuėjęs į Å¡onÄ laukė kas bus toliau. IÅ¡girdo žingsnius iÅ¡ nugaros pusės, o vėliau nieko nepamena. Pamena, kad tik atsipeikėjo (duomenys neskelbtini) klinikose. Jis nieko nestumdė ir jokio smurto prieÅ¡ jaunuolius nevartojo.

Reiškia 20000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai bei 70,88 eurų turtinei žalai atlyginti. Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad pamena, jog vyko muštynės. Nelabai prisimena, kas prie ko prikibo. Pamena, kad paskambino P. S. savo sesei D. S. ir pasakė, kad kažkas prie jų prikibo. Jis, M. ir D. ėjo link stotelės, pakeliui nukentėjusiojo ir jo draugo nesutiko, susitiko tik P. ir kitus asmenis, kurie jiems pasakė, kad nukentėjusysis su draugu nuėjo prie 5 namo. Prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo du žmonės. Jie stovėjo prie automobilio ir vedžiojo šunį.

Jiems priėjus arčiau vienas iÅ¡ asmenų pastÅ«mė D. Tada P. S. pradėjo rėkauti, kad stumdo jo sesę. Tuo metu M. pasakė, kad kažkas paduotų jam plytÄ ir jis trenks į ,,snukį‘‘. Jis plytos M. nepadavė, kas jÄ padavė jis nematė. Liudytojas J. K. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-26 jis, K. K., P. S. ir draugės, kurių jis tiksliai nepamena sėdėjo autobusų stotelėje prie ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ parduotuvės, netoli (duomenys neskelbtini) namo. Stotelėje žaidė muÅ¡tynes, daužė stotelės stiklus, tačiau neiÅ¡daužė.

PrieÅ¡ tai buvo iÅ¡gėrę alaus. Neužilgo atėjo T. ir ,,L.’’ su Å¡unimi. Å unį vedė T. Jie priėję paklausė kÄ jie daro, jie atsakė, kad nieko. Tada ,,L.’’ juos pradėjo muÅ¡ti. ,,L.’’ sudavė P. S. ir K. K. kumščiu į galvÄ . Ar T. sudavė, jis nepamena. K. K. paskambino sesė ir jis sesei pasakė, kad juos sumušė. Po kiek laiko prie jų atėjo M. A., G. K., D. S. ir jie visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, kur ir nuėjo T. su ,,L.’’.

Juos rado prie (duomenys neskelbtini) namo. Priėję prie jų pradėjo ginčytis. Matė, kad Ž. kažkur nubėgo, pamatė, kad T. krenta ir visi iÅ¡silakstė. Kaip M. A. sudavė nukentėjusiajam, jis nematė.Liudytoja G. D. 2015-09-25 buvo atvykusi pas tetÄ R. A., adresu (duomenys neskelbtini). Ji ir S. S. susitarė susitikti su K. K., P. S. ir J. K.. Su jais susitiko prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“. Norėjo jau eiti namo, tačiau K. K. pradėjo daužyti stotelės stiklÄ . Tuo metu pro Å¡alį ėjo du vyrai su Å¡unimi, kurie priėjo prie jų.

Vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių, kuris buvo su Å¡unimi, priėjo prie jų bei įspėjo, kad K. K. nedaužytų stotelės stiklo ir trenkė K. į galvÄ . Jie visi nuėjo paskui vyriÅ¡kius. Beeinant kažkas iÅ¡ jų paskambino, kad pasikviesti pagalbÄ . Atėjo P. S. sesė su vaikinu ir M. Sesės draugas kalbėjo su nukentėjusiuoju, o M. atbėgo ir trenkė vienam iÅ¡ vyriÅ¡kių. Su kuo trenkė, ji nematė, nes buvo tamsu. Nukentėjusysis nuo smÅ«gio nukrito. M. po suduoto smÅ«gio pabėgo, jį nusivijo nukentėjusiojo draugas, o jie nuėjo namo.Liudytojas K.

K. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-26 naktį, jis, S. S., G. D., P. S. ir J. K. buvo stotelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Stotelės niekas nedaužė, tik rėkavo. Prie jų priėjo T. P. ir jam su galva trenkė į jo galvÄ , nes pagalvojo, kad jis rėkauja. Po to, T. P. su Å¡unimi ir draugu nuėjo. Jis paskambino sesei D. S. ir pasakė, kad prie jų lenda kažkokie ,,bachÅ«rai‘‘. Tuomet atbėgo G. K., D. S., M. A., Ž. S. prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jis jiems viskÄ papasakojo.

Netrukus jie visi, norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti su T. P. ir jo draugu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. M. A. liepė nukentėjusiam ateiti pasiÅ¡nekėti. Jiems besiÅ¡nekant nukentėjusysis pastÅ«mė D., o M. A. jÄ užstojo. Buvo tamsu, todėl kaip M. A. nukentėjusiajam trenkė su plyta bei iÅ¡Â kur atsirado ta plyta, jis nematė ir nežino. Kad M. trenkė nukentėjusiajam su plyta jam pasakė G. K..Liudytoja G. K. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-25 ji kartu su M. A., P. S., K. K., J. K. ir D. S. buvo lauke kartu, vėliau iÅ¡siskyrė.

Liko trise, ji, M. ir D. Po kiek laiko D. S. paskambimo P. S. ir pasakė, kad juos kažkas užpuolė. Vėliau ji paskambino broliui K. K. ir paklausė, kur jie randasi. Jis atsakė, kad randasi prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji, M. A. ir D. S. nuėjo link jų ir priėję pamatė K., P., G., Ž., K. Jie papasakojo kas nutiko, jog jie rėkavo stotelėje, prie jų priėjo du vaikinai su vilkiniu Å¡unimi ir vienas iÅ¡ jų trenkė jos broliui K. K. su galva į jo galvÄ . Pačio įvykio, kaip T. P. trenkė su plyta į galvÄ , ji nematė.Liudytojas P. S. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-25 jis kieme susitiko su D.

S., G. K., M. A., Ž. S., K. K., J. K.. Visi kartu vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį, iÅ¡gėrė 3 litrus alaus, o vakare iÅ¡siskirstė. Lauke liko tik jis, G., K., S. S. ir K. Jie nuėjo į stotelę, Å¡oko ir netyčia daužė stiklus. Prie jų priėjo T. su draugu ,,L.‘‘ ir paklausė kÄ jie daro. Tada T. trenkė galva į K. galvÄ , trenkė jam du kartus į veidÄ su delnu, o ,,L.‘‘ trenkė K. iÅ¡ alkÅ«nės į veidÄ ir nuėjo. Tada jis paskambino sesei D.

S. ir nuėję prie (duomenys neskelbtini) namo laukė, kol ateis sesė. Atėjus sesei ji kalbėjosi su ,,L.‘‘, o jis kalbėjo su T. Jiems besiÅ¡nekant ,,L.‘‘ pastÅ«mė jo sesę D., o jis tuo metu kalbėjo su T. Jis norėjo su T. susitaikyti, už tai kad T. sudavė jam, jis ant jo nepyko, bet tuo momentu pribėgo M. ir trenkė su plyta T. į galvÄ . T. nukrito, o M. pabėgo. Po įvykio jis nubėgo namo.Liudytoja S. S. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-25 vakare susitiko su G. D., K. K., J.

K. ir P. S.. Jie visi nuėjo pasėdėti į autobusų stotelę. Jiems besėdint stotelėje, S. ir K. daužė stotelės stiklus. Netrukus prie jų priėjo du vyriÅ¡kiai ir liepė nedaužyti stotelės. K. nieko nedarė, tačiau prie jo priėjo vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių ir trenkė galva į K. galvÄ . Tada P. S. paskambino savo sesei, papasakojo kas įvyko. Po kiek laiko prie jų atėjo D. S., M. A. ir G. K.. Ji buvo kiek toliau nuo visų ir matė, kad vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių pastÅ«mė D.

Kaip A. trenkė nukentėjusiajam ji nematė. Tik vėliau pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės.Liudytoja S. S. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-26 jai paskambino A. K. ir pasakė, kad randasi pas savo draugÄ T. ir ateis pas jÄ pernakvoti. Ji jau ruošėsi miegoti. IÅ¡girdus, kad labai loja Å¡uo, pamanė, kad tai kaimynų Å¡uo ir jo neįleidžia į laiptinę. Ji išėjo iÅ¡ laiptinės apsidairyti, tačiau nieko nebuvo, bet pamatė, kad kažkas labai greitai prabėgo. Ji pradėjo kviesti A., tačiau buvo tylu.

Jau norėjo eiti atgal, tačiau iÅ¡girdo, kad kažkas jÄ kviečia. Tada pamatė, kad ties vidurine laiptine kažkas suklupęs. Vėliau pamatė, kad A. prie kažko atsiklaupęs. Ji pribėgo ir paklausė, kas yra ir tik vėliau pastebėjo, kad T. guli. Jai sÅ«nėnas liepė bėgti pas T. mamÄ . T. tėvai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir T. atnešė į jų butÄ , nes lauke lijo. Ji matė, kad T. buvo be sÄ monės, viena pusė buvo lyg paralyžuota, jis labai vėmė. AtneÅ¡us T. į butÄ matė, kad jam bėga kraujas iÅ¡ galvos.

SÅ«nėnas jai sakė, kad stotelėje apsižodžiavo su jaunimu ir po to T. nukrito. Jis nematė kaip T. sudavė.Liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad 2015-09-26 apie 12.30 val. atbėgo kaimynė ir pranešė, kad jos brolis T. P. guli lauke. Ji su tėvais išėjo į laukÄ ir rado brolį be sÄ monės. Matėsi sužalojimai galvoje, buvo kraujo. Plyta gulėjo Å¡alia. Å alia buvo keli asmenys, iÅ¡ kurių pažinojo tik A. Dar buvo dvi panelės. Pas A. paklausus, kas įvyko, jis sakė, kad pribėgo iÅ¡ nugaros kažkoks ,,bachÅ«riukas‘‘ ir trenkė jos broliui.

A. jį vijosi, tačiau nepavijo. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir policija.Teisėjas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaitė liudytojo A. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2015-09-25 buvo (duomenys neskelbtini) pas savo draugÄ T. P.. Su T. kalbėdami iÅ¡gėrė po butelį 0,5 l talpos alaus, girti nebuvo. 2015-09-26 apie 00.30 val. jis susiruošė eiti pas tetÄ ir T. pasisiÅ«lė palydėti ir tuo pačiu pavedžioti Å¡unį.

Eidami (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad autobusų stotelėje sėdėję 3 paaugliai bando sudaužyti stotelės plastikines sienas, todėl priėjo ir pabandė juos sudrausminti. Stotelėje sėdėjo 3 vaikinai, iÅ¡ pažiÅ«ros nepilnamečiai. Vienas iÅ¡ vaikinų buvo labai mažo Å«gio, plikai kirptas, jis buvo labai įžūlus, su juo net susistumdė, kiti du irgi bandė priekaiÅ¡tauti. T. stovėjo atokiau ir į jo su vaikinais konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jie su T. nusuko nuo pagrindinio kelio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo.

Kai nueidinėjo girdėjo, kad stotelėje buvę vaikinai kažkam skambina. Kai priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, iÅ¡girdo atbėgančių žingsnius, suprato, kad tai į pagalbÄ bėga vaikinų, sėdėjusių stotelėje, draugai. T. prie laiptinės pririÅ¡o Å¡unį, kadangi suprato, kad konflikto neiÅ¡vengs. Vaikinai pasirodė nuo 3 namo, taip pat kažkas bėgo nuo stotelės. Kiek vaikinų buvo, pasakyti negali, jam pasirodė, kad buvo daug, kadangi buvo tamsu, tik girdėjosi bėgančių žingsniai.

Kažkas prie jo pribėgo, pradėjo grasinti, kad jam jau dabar niekas nepadės ir bus blogai, viskas buvo sakoma necenzÅ«riniais žodžiais, jis pradėjo stumdytis su tuo nepažįstamu vaikinu. T. stovėjo atokiau, kiek matė kalbėjo iÅ¡ vienu iÅ¡ vaikinų, atbėgo ir dvi merginos, kurios prieÅ¡ais jį rėkavo, bet nesistumdė. Vienu momentu atsisuko pažiÅ«rėti kÄ daro T. ir kaip tik tuo metu pamatė pro jį prabėgantį vaikinÄ , kuris T. į galvÄ paleido betono luitÄ , kažkas panaÅ¡aus į asfalto ar betono gabalÄ .

Tas gabalas buvo labai sunkus, kadangi vaikinas jį nešėsi laikydamas dviem rankomis. Po smÅ«gio T. iÅ¡kart nukrito ant žemės, o jis iÅ¡kart pribėgo prie T., pamatė, kad jis dar gyvas, po to iÅ¡kart nubėgo paskui tÄ vaikinÄ , kuris metė akmenį, tačiau jo pasivyti nepavyko, vaikinas pasislėpė tarp namų. Kai vaikinas dingo jam iÅ¡ akiračio, jis nubėgo prie T., bėgdamas pamatė tetÄ ir jÄ Â paÅ¡aukė. Kai atbėgo prie T., pasirodė tas pats mažas įžūlus vaikinas, buvęs autobusų stotelėje, jis vis norėjo su toliau aiÅ¡kintis, bet jis jį tiesiog nustÅ«mė ir nebendravo.

T. buvo išvežtas į ligoninę, jis pats nenukentėjo, jokių pretenzijų niekam neturi (1 t., 62-63 b. l.).Teisėjas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė D. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad 2015-09-25 vakare buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) su M. A., jo drauge G., savo broliu P. S., G., K. K., S. M. A. jau kai jį sutiko buvo girtas, tai matėsi iš jo elgesio, kalbos. Dalis jaunuolių kažkur nuėjo, o likusiems bestovint ir besikalbant G. paskambino K. ir pasakė, kad juos prie autobusų stotelės, prie ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ užpuolė kažkokie du jaunuoliai ir jie visi nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta.

M. A. link ten nubėgo bėgte. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė ankščiau minėtus jaunuolius ir dar du asmenis - buvusį kaimynÄ T. P. ir jaunuolį, vadinamÄ Â lenku ar latviu, visi vienas per kitÄ Å¡aukė. Ji su T. P. aiÅ¡kinosi kas atsitiko, Å¡is sakė, kad prie jo ir jo draugo prisikabino jos kompanijos jaunuoliai. Ji stengėsi bÅ«ti neutrali, visi kiti aiÅ¡kinosi toliau, garsiai vieni ant kitų Å¡aukė. T. P. nuo jos nuėjo, tada prie jos priėjo jo draugas, su juo irgi aiÅ¡kinosi kas atsitiko, tačiau jis nieko riÅ¡liai nepaaiÅ¡kino.

Po to pamatė, kad konflikte dalyvavusio jaunimo vis mažiau ir tada pamatė, kad prie Å¡aligatvio bordiÅ«ro guli T. P.. Dar matė nubėgančius jų kompanijos jaunuolius, tame tarpe ir M. A., ir juos besivejantį T. P. draugÄ . Kas atsitiko T. P., dėl ko jis buvo nugriuvęs, tuo metu nežinojo, tik vėliau po kelių dienų sužinojo, kad T. P. su plyta į galvÄ trenkė M. A., bet įvykio metu ji to nematė (1 t., 99-100 b. l.).               Teisėjas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė O.

K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. parodė, kad naktį iÅ¡ 2015-09-25 į 26 apie 00.30 val. bÅ«dama savo buto virtuvėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir  pažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė, kad ties laiptine susibÅ«rę apie deÅ¡imt jaunuolių, keletas merginų. Jaunuoliai kažkÄ aiÅ¡kinosi, garsiai kalbėjo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, stumdėsi, dėl tamsos nė vieno jų neatpažino. Tačiau matė, kaip ginčo tarp jaunuolių metu, vienas jaunuolis staiga atbėgo nuo laiptinės ir pribėgęs prie vieno iÅ¡ grupėje stovinčių jaunuolių, smogė jam, ar smÅ«gio metu jis kÄ nors turėjo rankoje, neįžiÅ«rėjo.

Po Å¡io smÅ«gio, jaunuolis, kuriam smogė, iÅ¡ karto nugriuvo ant asfalto, o tas, kuris smogė, iÅ¡ karto pabėgo, o jį nusivijo visi kartu buvusieji. Po kurio laiko prie gulinčio jaunuolio vėl susirinko žmonių, atvyko greitoji medicinos pagalba. KitÄ dienÄ , pas jÄ Ä¯ namus atėjo T. P. tėvai, kurie papasakojo, kad naktį buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent jų sÅ«nus, tačiau naktį ji jo neatpažino. Nors naktį nematė, kad smÅ«giuodamas jaunuolis kÄ nors turėjo rankoje, tačiau, prie T. jis pribėgo nuo laiptinės, prie kurios yra plytų ir plytų nuolaužų (1 t., 88-89 b. l.).Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga.

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-10-09 M. A. patvirtino savo parodymus ir parodė, kokiomis aplinkybėmis jis sužalojo T. P. (1 t., 130-138 b. l.).Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) (1 t., 7-10 b. l.).Iš 2015-09-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. P. savanoriškai pateikė plytos dalį su ant jos esančiais betono fragmentais (1 t., 24-25 b. l.).

Iš 2015-09-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta plytos dalis (1 t., 26-32 b. l.). Iš 2016-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui nuo statybinės plytos dalies, ant vatos tampono paiimti galimai biologiniai pėdsakai (1 t., 29-32 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. nustatyta nubrozdinimas viršugalvio kairėje, nubrozdinimas, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, dešinio smilkinio, dešinio momenkaulio skeveldrinis spaustinis lūžis su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skelvelius, kraujosruva dešinės akies srityje.

Sužalojimų apraÅ¡ymas, pobÅ«dis rodo, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (- ais) neseniai iki kreipimosi į gydymo įstaigÄ . Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktais sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo gautis vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje, todėl netikslinga iÅ¡orinius sužalojimus kvalifikuoti atskirai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu į galvos sritį (1 t., 40-41 b. l.).BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rÅ«Å¡ys – tiesioginė ir netiesioginė.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Å io nusikaltimo kvalifikavimui bÅ«tina nustatyti pasekmes. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumÄ , numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Kaip matyti iš specialisto išvados, T. P. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo T. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo padaryti sužalojimai suduodant T. P. pusplyte į galvos sritį.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Kaltinamasis M. A., bÅ«damas subrendęs ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, suvokė, jog smÅ«gis pusplyte nukentėjusiajam į galvos sritį gali pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ - galvÄ , bet ir kelia pavojų Å¡io asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktikÄ , pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2014.Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014).

ChuliganiÅ¡kiems motyvams konstatuoti neturi reikÅ¡mės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas (kasacinė nutartis Nr. 2K-111-696/2015).Taigi, Å¡ioje byloje kaltinamojo M. A. padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Ä®vertinus visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuojama, kad kaltinamasis M.

A. be jokios dingsties, tai yra, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, arba dėl mažareikÅ¡mės dingsties, jei vertinant vien tik kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, t. y. pastÅ«mė D. S. kitų žmonių akivaizdoje suduodamas nukentėjusiajam T. P. pusplyte į galvos sritį nukentėjusįjį sunkiai sužalojo. Tokie M. A. veiksmai neabejotinai prieÅ¡taravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiÅ¡kų tiek vieno asmens, tiek ir visos visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , pademonstravo atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, prieÅ¡pastatė save aplinkiniams.

Kaltinamasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam dėl to, kadangi nukentėjusysis žodinio konflikto metu pirmas sudavė jam į kairį žandÄ . Pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės nei vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, netgi prieÅ¡ingai, liudytoja D. K. nurodė, kad nukentėjusysis prieÅ¡ jam suduodant smÅ«gį buvo atsitraukęs į Å¡alį. Liudytojas P. S. apklausiamas teisme nurodė, kad jokio pavojaus kaltinamajam nei kitiems ten esantiems asmenims nebuvo, nukentėjusysis tuo metu nieko nedarė.

Nukentėjusysis T. P. su liudytoju A. K. nebuvo Å¡io konflikto iniciatoriai, jie sudrausminę autobusų stotelę niokojusius jaunuolius buvo nuėję nemaÅ¾Ä atstumÄ nuo įvykio vietos ( stotelės ). BÅ«tent kaltinamasis su draugais ėjo paskui nukentėjusįjį jo ieÅ¡koti jau konfliktui pasibaigus ir bÅ«tent jis buvo Å¡io konflikto iniciatorius. Be to, nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis M. A. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å iÄ aplinkybę pripažįsta ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad jei ne girtumas, jis taip pasielgęs nebÅ«tų.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S., kuri nurodė, kad kai ji susitiko M. A., pastarasis buvo girtas. Tai matėsi akivaizdžiai iÅ¡ jo elgesio, kalbos ( t.1., 99-100 b. l.). Nėra abejonių, kad kaltinamasis M. A. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , chuliganiÅ¡kÄ jų esmę ir norėjo taip elgtis. Tokia teismo iÅ¡vada dera ir su aukÅ¡tesnių teismų suformuota teismine praktika pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-261/2009, 2K-37-2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-266/2010, 1A-628/2014, 1A-82-148/2015.Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M.

A. 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 00 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, tyčia sudavė pusplyte nukentėjusiajam T.

P. į galvÄ , padarydamas nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvio kairėje, nubrozdinimÄ , kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡inio smilkinio, deÅ¡inio momenkaulio skeveldrinį spaustinį lūžį su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatÄ .

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo M. A. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p.                   Dėl civilinių ieÅ¡kinių Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa už T. P. gydymÄ pareiÅ¡kė 5921,64 Eur civilinį ieÅ¡kinį ( 1 t., 19 b. l.), VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius už T. P. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kė 2581,44 Eur civilinį ieÅ¡kinį ( t. 2., 40-67 b. l.). Civiliniai ieÅ¡kiniai įrodyti byloje esančia medžiaga, todėl turi bÅ«ti priteisti iÅ¡ kaltinamojo, nes bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado Å¡i žala.

Nukentėjusysis T. P. pareiškė 70,88 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 20 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis M. A. padarė nukentėjusiajam T. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuo Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 15 000 Eur.Nukentėjusiojo T.

P. ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti 70,88 Eur sumai tenkintinas pilnai, nes yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusiojo iÅ¡laidos 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo M. A. ( BPK 106 str. ).                                                  Bausmės skyrimas Kaltinamasis padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimÄ â€“ sunkiai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, sužalojo nukentėjusįjį T.

P.. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltu pilnai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pobÅ«dį bei pavojingumÄ visuomenei ir pasekmes.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam ir nesiėmė priemonių jÄ iÅ¡kviesti, neatsiprašė jo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiam, žalos neatlygino, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina reali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajam skirti kitokiÄ , Å¡velnesnę bausmę, negu numato baudžiamasis įstatymas, nėra galimybės, nes nėra tam numatyto ir bÅ«tino pagrindo bei aplinkybių.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str.,                                        n u s p r e n d ė :

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dvejiems) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimÄ ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ prie bylos, perduoti laisvės atėmimo vietos administracijai. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2015-10-08 iki 2015-10-09.Priteisti iÅ¡ M. A. 15 000 Eur neturtinės ir 70,88 Eur turtinės žalos atlyginimo T. P..Priteisti iÅ¡ M. A. 2581,44 Eur VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui už T. P. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ . Priteisti iÅ¡ M. A. 5921,64 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM už T.

P. gydymÄ .Priteisti iÅ¡ M. A. 400 Eur proceso iÅ¡laidų T. P.. Daiktinius įrodymus - plytos dalį ir vokÄ , kuriame yra konteineris su galimai biologiniais pėdsakais, supakuotus kartoninėje dėžėje ir saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžiÄ proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                             Algerdas Urbšys