2021-02-24 Nr. AB-4016-3-62-3-00806-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-141-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00806-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Kauno TI nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d. neužtikrinant, kad būtų laikomasi oro tiekimo–šalinimo sistemos keliamo triukšmo reikalavimų. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš 233 į 213 kamerą. Pareiškėjas teikė administracijai skundus dėl keliamo ventiliacijos triukšmo, tačiau skundus atsiėmė, kadangi buvo grasinta, jog jis bus laikomas vienas. Dėl skleidžiamo ventiliacijos garso pareiškėjas negalėjo normaliai išsimiegoti, susikaupti skaitant knygas, rašant laiškus, patyrė neigiamus išgyvenimus. Dėl neteisėtų administracijos veiksmų atsirado sveikatos sutrikimų, pareiškėjas ne kartą kreipėsi, jog būtų suteikta (duomenys neskelbtini), tačiau tinkamos pagalbos nesulaukė. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) su prašymu. Minėta institucija nurodė, jog 2017 m. buvo atliktas keliamo triukšmo matavimas ir buvo nustatyta, kad yra triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Dėl išdėstytų pažeidimų pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kauno TI nurodė, jog NVSC Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas Kauno TI kameroje Nr. 234. Tikrintas ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 45 dBA, vadovaujantis Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011), 8 punkte nurodytais rodikliais tokiu paros metu garso lygis neturėtų būti didesnis kaip 35 dBA.

Remiantis NVSC Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) užfiksuotais duomenimis ir atsižvelgiant į faktą, kad Kauno TI ventiliacijos sistemos veikimo garsas pastovus, darytina išvada jog dienos metu, ventiliacijos skleidžiamas garsas minėtoje kameroje neviršijo HN 33:2011 nustatytų ribinių garso dydžių. Kauno TI atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu nebuvo vertinamas ventiliacijos skleidžiamas garsas kameroje Nr. 213, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Kauno TI administracija nedelsiant reagavo į gautą informaciją ir reguliavo ventiliacijos įrenginius.

Oro srautų judėjimas ventiliacinėje sistemoje priklausomas ir nuo pačių suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Kauno TI kamerose, veiksmų, kadangi dalis asmenų, laikomų kamerose, užkemša ventiliacijos sistemos angas įvairiais būdais ir priemonėmis. Kauno TI administracija draudžia tokį laikomų asmenų elgesį. Nepaisant to, dalyje kamerų užkimšus ventiliacijos angas, kitose kamerose galimai padidėja tiekiamo oro slėgis ir sukuriamas didesnis garsas, nei ventiliacijai veikiant įprastomis sąlygomis. NVSC Kauno departamentas 2018 m. vasario 8 d. turėjo atlikti kameros Nr. 213 triukšmo matavimus, tačiau tos pačios dienos patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-217 nurodė, kad kontrolės metu Kauno TI oro tiekimo–šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai kameroje Nr. 213 nebuvo atliekami, nes triukšmo matavimai Kauno TI atlikti dar 2017 m., o Kauno TI aktyviai siekia pašalinti nurodytus pažeidimus.

Triukšmo normos pažeidimas NVSC 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte buvo nustatytas ne ginčo laikotarpiu ir ne kameroje Nr. 213 (kurioje buvo pareiškėjas). Matuojant triukšmo dydį, vertinamas bendras garso srautas kameroje, todėl vienoje kameroje užfiksavus minimalų triukšmo lygio viršijimą, nėra pagrindo teigti, jog kitoje kameroje pažeidimas turėtų būti analogiškas. Negana to, pareiškėjas teikė skundą už laikotarpį po minėto pažeidimo nustatymo, todėl, kaip minėta, Kauno TI po to reguliavo kamerų vėdinimo sistemų srautus.

Taigi NVSC patikrinimo aktai neįrodo pareiškėjo teiginio, jog kameroje Nr. 213 ventiliacijos keliamas garsas buvo per didelis. Šioje kameroje nebuvo atlikti jokie garso lygio tyrimai pagal pareiškėjo skundą ar prašymą ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista L. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno TI veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų 213 kameroje dėl garsiai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d.

7. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 213 kamerą (b. l. 9). Byloje nėra ginčo dėl to, kad mechaninė vėdinimo sistema ginčo laikotarpiu 213 kameroje buvo įrengta. Nagrinėjame atveju pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog vėdinimo sistema veikė labai garsiai, dėl ko jis jautė nuovargį, nemigą.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, HN 33:2011 7 ir 8 punktais, teismas pažymėjo, kad remiantis atsakovo atstovo pateiktu NVSC Kauno departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) (b. l. 15–19) nustatyta, jog 2017 m. birželio 5 d. Kauno TI kameroje Nr. 234 veikiant triukšmo šaltiniui (oro tiekimo–šalinimo įrenginiui) nuo 23 val. iki 00 val. ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 45 dBA (ribinis dydis – 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 48 dBA (ribinis dydis – 45 dBA), todėl buvo konstatuotas HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas. NVSC Kauno departamentas 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu kalinimo įstaigai nurodė nustatytą pažeidimą pašalinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d., tačiau duomenų apie atliktus konkrečius nustatyto pažeidimo pašalinimo veiksmus į bylą nebuvo pateikta.

9. NVSC Kauno departamentas 2018 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (2.12 4.80)PA-217 (b. l. 12–14) nustatė, jog 213 kameroje ir koridoriuose tabako dūmų kvapo nesijautė. Taip pat nurodė, jog kontrolės metu Kauno TI oro tiekimo–šalinimo sistemos keliamo triukšmo matavimai nebuvo atliekami, nes dėl nuteistųjų skundų triukšmo matavimai atlikti 2017 m., kurių metu buvo nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas. Kauno TI administracijai nurodyta imtis priemonių dėl vėdinimo įrangos keliamo triukšmo mažinimo. Kauno TI dalyvauja Viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinime, sumažinant energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje. Programos įgyvendinimui parengtas investicinis projektas, kuriame numatyti triukšmą mažinantys veiksniai: esamus senus langus pakeisti naujais plastikiniais langais, įrengti naujai mechaninę vėdinimo sistemą su šilumogrąža. Šis investicinis projektas yra įtrauktas į Kauno TI 2018 m. viešųjų pirkimų planą.

10. Nors byloje nebuvo duomenų, kad NVSC Kauno departamentas būtų tikrinęs ventiliacijos skleidžiamą garsą 213 Kauno TI kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau, įvertinęs tai, kad įstaigoje mechaninė vėdinimo sistema veikia centralizuotai (minėtą aplinkybę patvirtino į bylą pateiktos nuotraukos, NVSC patikrinimo aktai), taip pat ginčo laikotarpiu nustatęs pažeidimus dėl viršyto triukšmo ribinio dydžio gretimoje kameroje, teismas darė išvada, kad tiek tikrintoje 234 kameroje, tiek 213 kameroje oro tiekimo–šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai turėjo būti vienodi, t. y. viršijo HN 33:2011 numatytas normas, kas yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

11. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, pareiškėjas jautė nuovargį, nemigą. Byloje pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) skundėsi jau 2017 m. vasario 27 d. atliekant pirminę gydytojų apžiūrą (b. l. 47). Tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Administracinėje byloje nebuvo duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjas į atsakovą dėl per didelio triukšmo lygio kreipėsi tik 2018 m. sausio 11 d. Minėta aplinkybė sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (viršyto triukšmo lygio) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos triukšmo į Kauno TI kreipėsi tik 2018 m. sausio 11 d. (b. l. 34) (kai ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d.), į NVSC Kauno departamentą kreipėsi su 2018 m. sausio 11 d. prašymu (b. l. 27–28), darė išvadą, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 4 p.).

III. 14. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

15. Pareiškėjas pažymi, kad prie ventiliacijos įrenginių yra pajungtos visos kameros, todėl vienoje kameroje nustatytas triukšmas yra būdingas ir kitoms kameroms. Nagrinėjamu atveju iš esmės nustatyta, kad Kauno TI triukšmo lygio pažeidimai buvo ir jų šalinimui nebuvo skiriamas reikalingas administracijos pareigūnų dėmesys. Pareiškėjas nurodo, kad jam neigiamas poveikis buvo daromas ilgą laikotarpį, todėl atsirado sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad jis į Kauno TI su skundu kreipėsi tik 2018 m. sausio 11 d., nes į atsakovą raštu ir žodžiu kreipėsi daug kartų, tačiau pokalbio metu jam buvo grasinama ir liepiama atsiimti skundus. Pareiškėjas nesutinka su teismo parinktu žalos kompensavimo būdu, pažymi, kad Lietuvos Respublika tarptautinėms institucijoms nuolat pateikia tiesos neatitinkančias ataskaitas dėl trūkumų ištaisymo. Pareiškėjo vertinimu, jam turėtų būti priteista piniginė kompensacija.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Kauno TI pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog iki 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjas nesiskundė Kauno TI dėl kalinimo sąlygų. Pareiškėjo teiginiai, kad jis skundus teikė anksčiau, melagingi, nes pareiškėjas nepateikia jokių detalesnių aplinkybių, kada jam buvo grasinta, ir pan., tokių skundų jis neteikė ir kitoms institucijoms (pvz., Kalėjimui departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Pareiškėjas minimus (duomenys neskelbtini) turėjo jau atvykęs į įstaigą. Nors pareiškėjas teigia, kad triukšmas kameroje jam trukdė skaityti ir rašyti laiškus, tačiau dienos metu garso ribos nebuvo viršijamos. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo parinktas neturtinės žalos atlyginimo būdas laikytinas teisingu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas L. S. kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista L. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas (viršytas triukšmo lygis), o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pateikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas turėjo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus dėl pažeidimų, kurie jau buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 23 d.) oro tiekimo–šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai viršijo HN 33:2011 numatytas normas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

25. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

26. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

27. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (normas viršijantis ventiliacijos sistemos garso lygis kameroje), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Kauno TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

29. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė