2f865f38-7960-4aeb-91ee-c753516cd52f · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1843-260/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00127-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.3.2.6; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4418-800/2018 pagal ieÅ¡kovo L. Å . ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. Å . 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė teismo nustatyti, kad mirusiajai D. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklausė ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų jos mirusio sutuoktinio B.

Š. vardu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo močiutė D. Å . mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) močiutė ieÅ¡kovui paliko jai priklausančiÄ dalį pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). VisÄ Å¡iÄ namų valdÄ sudaro: 0,0598 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo priklausiniai: kiemo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys, skysto kuro rezervuaras, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Po močiutės mirties ieÅ¡kovas, kaip jos testamentinis įpėdinis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , kuriame buvo pradėta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ jam neiÅ¡duotas, nes po senelės mirties, dėl kurios senelis B. Å . labai iÅ¡gyveno ir jautriai reaguodavo į bet kokias užuominas dėl mirusios senelės dalies nustatymo, ieÅ¡kovas, nenorėdamas senelio trikdyti, paveldėjimo proceso neskubino, tuo labiau, kad dėl naudojimosi namų valda niekada jokių ginčų nekilo.

Viešajame registre visas nurodytas turtas įregistruotas ieškovo L. Š. ir jo senelio B. Š. vardu tokiomis dalimis: iš 0,0598 ha žemės sklypo ieškovo vardu įregistruotos 225/598 dalys, jo senelio vardu įregistruotos 373/598 dalys; gyvenamojo namo ir kiemo statinių ieškovo vardu įregistruota 40/100 dalių, jo senelio vardu įregistruota 60/100 dalių. Santuoka tarp ieškovo močiutės D. Š. ir jo senelio B. Š. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ši santuoka niekada nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia.

Todėl visas turtas, kurį sudaro: 0,0598 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įsigytas (duomenys neskelbtini)), bendro 152,02 kv. m. ploto 2 aukštų gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), teisinė registracija (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo priklausiniai: kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, skysto kuro rezervuaras, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas nuosavybėn ieškovo senelių D.

Å . ir B. Å . santuokos metu. Remiantis iki 1990 m. galiojusio santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsniu, o taip pat po 1990 m. įsigaliojusio santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsniu, po įsigijimo nuosavybėn visas Å¡is turtas tapo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, priklausiusia jiems abiem lygiomis dalimis (po 1/2) kuria naudotis valdyti ir disponuoti abu sutuoktiniai galėjo tik bendru abiejų sutarimu, nors vieÅ¡ajame registre turtas ir buvo registruotas tik vieno iÅ¡ jų - B. Å . vardu. IeÅ¡kovo senelis B. Å . mirė (duomenys neskelbtini) visÄ jam mirties dienÄ priklausiusį turtÄ senelis testamentu paliko atsakovei G.

K.. IeÅ¡kovui, kaip mirusios senelės testamentiniam įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiai seneliai priklausiusiÄ turto dalį neiÅ¡duodamas, nes Å¡iuo metu likusi mirusių sutuoktinių bendro turto dalis vieÅ¡ajame registre yra įregistruota ieÅ¡kovo senelio B. Å . vardu, o atsakovė, kaip testamentinė įpėdinė po B. Å . mirties, gera valia atsisako notariÅ¡kai patvirtinti savo sutikimÄ , kurio pagrindu bendrojoje nuosavybėje bÅ«tų nustatyta ir iÅ¡skirta ½ mirusios ieÅ¡kovo senelės santuokoje įgyto turto dalis, į kuriÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ .

3. Atsakovė G. K. 2018 m. vasario 1 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui taikomas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo ir nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko Å¡is ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Jokių pagrindų ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui nėra. Nors ieÅ¡kovas laiko save testamentiniu įpėdiniu, priėmusius palikimÄ po senelės D. Å ., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktÄ , nepateikė.

Palikimo priėmimo metu galiojusios teisės normos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad palikimas turi bÅ«ti priimamas per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimÄ dienos. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia ieÅ¡kovo pažeistai teisei ginti skaičiuojama nuo nurodytos datos. Po D. Å . mirties likęs turtas buvo registruotas B. Å . vardu, todėl ieÅ¡kovas per 10 metų nuo (duomenys neskelbtini), turėjo imtis veiksmų D. Å . nuosavybės daliai sutuoktinio turte nustatyti.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog jis to nedarė dėl B. Å . savijautos, yra neteisingos. (duomenys neskelbtini) notarės J. R. pažyma VÄ® Registrų centrui patvirtina, jog iki (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi tik B. Å .. Pavedėjimo teisės liudijimas B. Å . nebuvo iÅ¡duotas dėl atsiradusio testamentinio įpėdinio, apie kurio egzistavimÄ iÅ¡duodama pažymÄ notarė J. R. žinojo, nes D. Å . testamentas patvirtintas notarės J. R. ranka. IÅ¡duodant pažymÄ B.

Å ., jis apie testamento egzistavimÄ nebuvo informuotas ir apie jį sužinojo daug vėliau, kuomet jam vis buvo delsiama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kadangi turtas buvo registruotas B. Å . vardu, jis pavedėjimo teisės liudijimui neteikė didelės reikÅ¡mės. Atsakovė su B. Å . buvo pažįstama nuo 2006 metų. JÄ pasikvietęs B. Å . paprašė jam pagelbėti buityje. Ji dažnai bÅ«davo pas B. Å . namuose. Niekas iÅ¡ artimųjų juo nesirÅ«pino, nors jis tikėjosi, kad jo sÅ«nus S. Å . jį palaidos.

S. Å . mirė (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, po ko B. Å . įkalbino atsakovę juo rÅ«pintis ir jį palaidoti, sakė, kad neliks skolingas už rÅ«pestį ir po mirties paliks atsakovei savo turtÄ . (duomenys neskelbtini) B. Å . surašė testamentÄ atsakovės naudai. Apie testamentÄ atsakovė žinojo, kartu vyko pas notarÄ . Po (duomenys neskelbtini) B. Å . sutuoktinės mirties, jis ginčo turte gyveno vienas, ieÅ¡kovas niekada Å¡iuo turtu nesinaudojo, jame negyveno ir nesilankė. B. Å . su ieÅ¡kovu nebendravo, laikė jį apgaviku, kadangi B.

Å . visÄ laikÄ manė, kad testamentas, kuriuo D. Å . užrašė savo turto dalį ieÅ¡kovui buvo suraÅ¡ytas jos mirties valandÄ , t. y. jis suraÅ¡ytas D. Å . nesuvokiant savo veiksmų, nes ji sirgo onkologine liga ir buvo visiÅ¡kai ligos iÅ¡sekinta. B. Å . sakė, kad prieÅ¡ mirtį jo sutuoktinė kelias dienas nieko nevalgė, buvo nesÄ moninga, buvo slaugoma namuose, ir kad jis vienas jÄ slaugė. B. Å . minėjo, kad D. Å . mirties dienÄ namuose buvo daug žmonių, tame tarpe ieÅ¡kovo motina. B. Å . sakė, kad jis nematė, kada ir kas surašė testamentÄ , jis sakė, kad prieÅ¡ sutuoktinės mirtį, t. y. (duomenys neskelbtini) ryte jis visÄ laikÄ buvo prie jos, Å¡ildė jai kojas, ir jokių paÅ¡alinių žmonių (notaro, liudytojų) prie žmonos nebuvo.

Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) dienÄ jo žmona savo valios pareikÅ¡ti negalėjo, nes ji jau nekalbėjo. B. Å . niekada nepripažino ieÅ¡kovo, kaip savo anÅ«ko, apie jo egzistavimÄ jis sužinojo tik Å¡iam jau esant pilnamečiui, t. y. kai jam buvo 20 metų. B. Å . su ieÅ¡kovu nebendravo iki tol, nebendravo ir po sužinojimo apie jį ir jam sudarytÄ testamentÄ . Po to, kai (duomenys neskelbtini) B. Å . iÅ¡davė atsakovei įgaliojimÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė jÄ Ä¯ notarės J. R. biurÄ ir pareikalavo atsakovę, kaip B.

Å . įgaliotÄ asmenį, pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl D. Å . dalies B. Å . turte nustatymo. Atsakovei pareikalavus duoti jai to dokumento kopijÄ , kad su juo galėtų supažindinti B. Å . ir gauti jo sutikimÄ tokiam dokumentui jo vardu pasiraÅ¡yti, notarų biure iÅ¡ atsakovės reikalaujamas pasiraÅ¡yti dokumentas buvo atimtas, pareiÅ¡kus, kad jo niekur neÅ¡ti neleis. AnalogiÅ¡kÄ reikalavimÄ atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) mėnesį, jau kaip testamentinė įpėdinė, priėmusi palikimÄ po B.

Š. mirties. Ieškovas kreipėsi praėjus bendram ieškinio senaties terminui, todėl nei B. Š., nei atsakovė neturėjo pagrindo jo reikalavimo tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad D. Š., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis 373/598 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ½ dalis 60/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 60/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu B.

Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės G. K., bylinėjimosi išlaidas – 100 Eur žyminio mokesčio, 825 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovo L. Š. naudai, priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 7,29 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo L. Š. senelė D. Š.. Santuokos liudijimas (b. l. 11), B. Š. mirties liudijimas (b. l.

12) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. Å . sutuoktinis ir ieÅ¡kovo senelis B. Å . (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) D. Å . sudarytas testamentas, kurį patvirtino Kauno miesto notarė J. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52) patvirtina, jog testatorė D. Å . jai priklausančiÄ dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), testamentu paliko vaikaičiui L. Å .. D. Å . testamentas buvo įregistruotas testamentų registre (b. l. 53). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo fakto (b. l. 47-49), testamentų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l.

53) nustatyta, kad po D. Å . mirties palikimÄ (duomenys neskelbtini) priėmė ieÅ¡kovas L. Å ., o taip pat B. Å . (D. Å . sutuoktinis) ir S. Å . (D. Å . sÅ«nus). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 14-15, 16-17, 55-56, 57-58) patvirtina, jog palikimo metu mirusiajai D. Å . kartu su sutuoktiniu B. Å . nuosavybės teise priklausė santuokoje įgytas turtas – 373/598 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ir 60/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimo pagrindu. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. R. (duomenys neskelbtini) raÅ¡to (b. l.

70) matyti, kad ieÅ¡kovui, testamentiniam įpėdiniui L. Å . paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ žemės sklypo ir pastatų dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), po testatorės mirties nėra iÅ¡duotas, kadangi sutuoktinis B. Å . nebuvo pateikęs sutikimo iÅ¡duoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo. Todėl paveldėjimo procedÅ«ros D. Å . ir B. Å . paveldėjimo bylose nėra baigtos.

7. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad B. Š. vardu registruotas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bylos dokumentų matyti, kad ginčo turtas įgytas B. Š. ir D. Š. gyvenant santuokoje, tačiau registruotas tik B. Š. vardu. Santuokos metu įgytas turtas vieno sutuoktinio vardu viešajame registre įregistruotas iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), todėl turi būti taikoma prezumpcija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

8. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo teismas nustatė, kad po D. Å . mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimÄ tÄ pačiÄ dienÄ ((duomenys neskelbtini)) pateikdami pareiÅ¡kimus priėmė tiek ieÅ¡kovas L. Å ., tiek ir ieÅ¡kovo senelis, D. Å . sutuoktinis B. Å . (b. l. 48, 49). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad B. Å . jai pasakojo, jog po kurio laiko notarė jam pateikė pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , tačiau jam atsisakius jį suraÅ¡yti, daugiau jokie dokumentai pasiraÅ¡yti nebuvo teikiami, nebuvo iÅ¡duotas ir paveldėjimo teisės liudijimas. IÅ¡ B. Å . (duomenys neskelbtini) testamento (b. l.

73) ir 2014 m. vasario 20 d. notarų biurui pateikto pareiÅ¡kimo dėl testamento panaikinimo (b. l. 72), teismas nustatė, jog tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir D. Å . ((duomenys neskelbtini)) testamentÄ buvo sudaręs ir B. Å ., kuris testamentu jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo ir pastatų dalį paliko D. Å ., nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu D. Å . mirtų anksčiau už jį, arba nepriimtų palikimo, ar atsisakytų nuo jo, visÄ testamente nurodytÄ turtÄ jis palieka L. Å .. Šį testamentÄ B. Å . panaikino (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl D. Å . nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo santuokiniame turte, kadangi to jis padaryti negalėjo iÅ¡imtinai dėl B. Å . neveikimo, kuomet jis, turėdamas pareigÄ duoti sutikimÄ notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo, tokį sutikimÄ duoti delsė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), o buvus B. Å . sudarytam testamentui, kuriuo jis savo turtÄ ketino palikti ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas turėjo pagrindo tikėtis, jog po senelio mirties jis taps jų turto paveldėtoju.

IeÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl D. Å . turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prasidėjo (duomenys neskelbtini) (mirus ieÅ¡kovo seneliui B. Å .), todėl ieÅ¡kovas nepraleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino ginti savo pažeistas teises. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, apibrėžiančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Neteisingai vertino, jog ieÅ¡kovas L. Å . nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl D. Å . nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo santuokiniame turte, kadangi ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ iÅ¡imtinai dėl B. Å . neveikimo, kadangi B. Å . turėjo pareigÄ duoti sutikimÄ notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo ir delsė jį duoti iki pat savo mirties.

Laiko, jog B. Å . neturėjo pareigos duoti sutikimÄ notarui dėl santuokoje įgyto turto dalies nustatymo, tai buvo jo teisė, kuria jis nepasinaudojo, todėl ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl mirusiosios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau to nepadarė ir delsė tai padaryti 15 metų ir tokiu bÅ«du praleido įstatymu nustatytÄ 10 metų terminÄ . 2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 1.127 straipsnį ir skaičiavo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiavo ne nuo D.

Š. mirties (duomenys neskelbtini) ar vėliausiai nuo mirusiosios D. Š. palikimo priėmimo pareiškimo pateikimo notarui dienos (duomenys neskelbtini), o nuo B. Š. (duomenys neskelbtini) mirties. Vien ta aplinkybė, kad palikėjos sutuoktinis B. Š. nesinaudojo savo teise nustatyti nuosavybės teisės dalį bendrame turte, negali apriboti ieškovo paveldėjimo teisės ir negali priklausyti išimtinai nuo pergyvenusio sutuoktinio aktyvių veiksmų ir jo prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimo momento.

Nesant pergyvenusio sutuoktinio iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe buvusio turto dalių, palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali bÅ«ti nustatyta įpėdiniui kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra praleidęs. 2.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad buvus B. Å . sudarytam testamentui, kuriuo jis savo turtÄ ketino palikti ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas turėjo pagrindo tikėtis, jog po senelio mirties jis taps tiek D.

Å . ir B. Å . turto paveldėtoju, negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio senaties terminÄ stabdanti ar Å¡alinanti aplinkybė. Pastebi, kad ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti pakankamai apdairus ir suprasti, jog palikimas bet kada gali bÅ«ti panaikintas ir įpėdiniu įvardintas kitas žmogus vietoje ieÅ¡kovo. Kito asmens testamento sudarymas negali įtakoti D. Å . įpėdinio veiksmų ir D. Å . įpėdinio palikimo priėmimas negali priklausyti iÅ¡imtinai nuo pragyvenusio sutuoktinio (B. Å .) aktyvių veiksmų. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai bei pažeisdamas įstatymo reikalavimus įvertino byloje surinktų duomenų visumÄ . 2.5. Teismo sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas dalyje dėl turto dalių nustatymo. Teismas nurodydamas, kad mirusiajai D. Å . priklausė ½ dalis ginčo turto, Å¡iam argumentui pagrįsti nenurodė jokio juridinio ar faktinio pagrindo.

11. IeÅ¡kovas L. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ , iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir teisinio atstovavimo iÅ¡laidas.

12. Atsiliepime nurodo, jog visiÅ¡kai nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Apeliantė klaidingai ir nepagrįstai pasisako dėl materialinės ir procesinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektų. Atsakovė viso teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu savo pozicijÄ grindė vien tik ieÅ¡kinio senaties taikymo bÅ«tinybe, iÅ¡ esmės tuo pačiu argumentu grindžiamas ir apeliacinis skundas. Mano, kad atsakovė labai susiaurintai aiÅ¡kina ir taiko Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , sÄ moningai ar nesÄ moningai neatsižvelgdama į tai, kad pats ieÅ¡kinio senaties institutas yra platesnės apimties ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas sistemiÅ¡kai, kaip vientisa normų sistema, be abejo, kartu su kitomis CK normomis.

BÅ«tent dėl tokios atsakovės pozicijos pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė labai koncentruotai, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , nes jame motyvuotai ir pagrįstai aptartos visos ginčo aplinkybės, neliečiant tų jo aspektų, kurie nebuvo įtraukti į Å¡ios bylos ginčo dalykÄ . Teismas pagrįstai konstatavo esminę ir ginčo sprendimui svarbiÄ aplinkybę, jog ginčo tarp Å¡alių nėra dėl tos aplinkybės, kad B. Å . vardu įregistruotas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Teismas teisingai nustatė vieno iÅ¡ įpėdinių - bÅ«tent B. Å . kaltę dėl susidariusios situacijos ir todėl pagrįstai konstatavo, kad senaties termino eiga mirusios sutuoktinės turto dalies nustatymui prasidėjo bÅ«tent po B. Å . mirties. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų teisminio gynimo terminų bei sÄ lygų. Faktinės bylos aplinkybės 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas L. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti, jog mirusiajai D. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pusė (1/2) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies, įregistruotos jos mirusiojo sutuoktinio B. Å . vardu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ReikalavimÄ grindė močiutės D. Å . (duomenys neskelbtini) paliktu testamentu, kuriuo ji paliko ieÅ¡kovui jai priklausiusiÄ dalį pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties ieÅ¡kovas, jo tėvas S. Å . ir senelis B. Å . kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajai D. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklausiusiÄ pusę (1/2) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, įregistruotÄ jos mirusiojo sutuoktinio B.

Å . vardu, nebuvo iÅ¡duotas, kadangi turtas buvo registruotas likusio gyvo sutuoktinio B. Å . vardu ir buvo reikalingas jo sutikimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalies pavedėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. B. Å . (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ , kuriuo jam priklausančiÄ dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu D. Å . mirtų anksčiau už jį ir nepriimtų palikimo, ar atsisakytų nuo jo, visÄ turtÄ paliko L. Å .. (duomenys neskelbtini) testamentas panaikintas (duomenys neskelbtini).

B. Å . (duomenys neskelbtini) mirė ir visÄ jam mirties dienÄ priklausiusį turtÄ testamentu paliko atsakovei G. K.. Atsakovė gera valia atsisako notariÅ¡kai patvirtinti savo sutikimÄ , kurio pagrindu bendroje nuosavybėje bÅ«tų nustatyta ir iÅ¡skirta ½ mirusios ieÅ¡kovo senelės santuokos metu įgyto turto dalis, į kuriÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) nesiėmė jokių veiksmų D. Å . nuosavybės daliai sutuoktinio turte nustatyti, reikalavimui pareikÅ¡ti praleido 10 metų senaties terminÄ .

Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu, nustatęs, kad ieÅ¡kovui paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ po testatorės mirties nebuvo iÅ¡duotas todėl, kad testatorės sutuoktinis B. Å . nebuvo pateikęs sutikimo iÅ¡duoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo, tačiau B. Å . (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ jam ir jo sutuoktinei priklausiusiÄ nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliko L. Å ., laikė, jog ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik po B.

Å . mirties, t. y. atsirado teisė ginti savo pažeistas teises, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, pažeisdamas įstatymo reikalavimus vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl įpėdinių teisių įgijimo ir jų gynimo įstatyminių terminų 16. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ ( Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei.

Palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ . Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais.

Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯pėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Todėl laiku kreipęsis į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

18. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo L. Å . močiutės D. Å . (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo ji paliko ieÅ¡kovui L. Å . jai priklausiusiÄ dalį bendro santuokos su B. Å . metu įgyto turto pastatų ir žemės sklypo (namų valdos), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytas, galioja. L. Å . į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo fakto kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. nedelsdamas, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biure patvirtintas ((duomenys neskelbtini) panaikintas) B.

Å . testamentas, kuriuo jis jam priklausančiÄ dalį pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), paliko D. Å ., nurodydamas, jog, jeigu ji mirtų anksčiau už jį, turtÄ jis palieka ieÅ¡kovui L. Å .. IeÅ¡kovui L. Å . paveldėjimo teisės liudijimas pagal (duomenys neskelbtini) D. Å . testamentÄ po testatorės mirties nebuvo iÅ¡duotas, kadangi Å¡iam veiksmui atlikti buvo reikalingas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, likusio gyvo sutuoktinio sutikimas dėl kreipimosi į notarÄ dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo, o kadangi B.

Å . ginčo turte gyveno, ginčų dėl naudojimosi tvarkos niekada nekilo ir buvo patvirtinęs (duomenys neskelbtini) testamentÄ , to daryti neskubėjo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovas dėl objektyvių (ne nuo jo valios priklausančių) aplinkybių laikytinas ne visa apimtimi įgyvendinusiu teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , Å¡ia teise ieÅ¡kovas galėjo pasinaudoti iki tol, kol paveldėjimo teisės liudijimai į jam tenkančiÄ turto dalį nėra iÅ¡duoti kitiems asmenims (paveldėtojams), todėl jis pagrįstai, mirus B.

Å . ir sužinojus apie jo vardu (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento panaikinimÄ (savo teisių pažeidimÄ ), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ dėl sutikimo patvirtinimo, kurio pagrindu bÅ«tų iÅ¡skirta mirusiai D. Å . ½ dalis iÅ¡ santuokos metu įgyto ir įregistruoto VÄ® Registrų centre B. Å . vardu turto, t. y. žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies.

19. Tuo atveju, kai įpėdinio teisės į paveldėtÄ turtÄ yra pažeidžiamos, jų teisminiam gynimui taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai, o ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl D.

Å . turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) (mirus ieÅ¡kovo seneliui B. Å .), ieÅ¡kovas nepraleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino ginti savo pažeistas teise, kadangi to jis padaryti neturėjo galimybės iÅ¡imtinai dėl B. Å . kaltės ir neveikimo, t. y. ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes objektyviai sutrukdžiusias laiku rÅ«pintis pažeistų teisių gynimu. Konstatavusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl netenkinamas atsakovės reikalavimai Å¡iuo pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

20. Apeliantės pastebėjimas, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl turto dalių nustatymo yra visiškai nemotyvuotas, laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinu. Nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo pareikštas taip: nustatyti, kad mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pusė (½) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies, įregistruotos jos mirusiojo sutuoktinio B. Š. vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad B.

Š. vardu nuo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre registruota ginčo turto dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ginčo turto dalis įgyta B. Š. ir D. Š. gyvenant santuokoje, todėl turi būti taikoma prezumpcija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nenustatęs jokių imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl šio apeliantės pastebėjimo nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 21.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovės G. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). IeÅ¡kovas L. Å . už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 700 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui L. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas