2f8520a7-a0cd-4f2a-bb27-11a71291dc74 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-1824-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02117-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 63.1.; 99.9.; 113.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2014 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams adv.

L. J. ir adv. V. D., atsakovės atstovui adv. E. R.,žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Kelių remonto grupė“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Ortopedijos technika“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :         ieÅ¡kovė BUAB „Kelių remonto grupė“ praÅ¡o:pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartį; pripažinti negaliojančiu ab initio 2011 m. gegužės 17 d. susitarimÄ Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. 17/02/2011 pakeitimo; pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartį; pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. birželio 29 d. paskolos sutartį; pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį (toliau – ginčo sandoriai).

        Nurodo, kad dėl sudarytų ginčo sandorių buvo pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių turtiniai interesai, nes tuo buvo sÄ moningai padidinti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai atsakovei priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais, tokiu bÅ«du dirbtinai sumažinant kitų ieÅ¡kovės kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimÄ . Atsakovė, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės tuometinę finansinę bÅ«klę, negalėjo protingai tikėtis, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾ins paskolas bei sumokės priskaičiuotas palÅ«kanas ginčo sandoriuose numatytais terminais.

IeÅ¡kovė, nustatytais terminais paskolų negrÄ Å¾ino, todėl atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. Pagal ginčo sandorius priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai buvo iÅ¡ dalies padengti ieÅ¡kovo 2011 m. gruodžio 23 d. susitarimu dėl mokėjimo tvarkos ir terminų Nr. 13324 perleista reikalavimo teise į AB „Kauno tiltai“. AB „Kauno tiltai“ sumokėjo atsakovei 1 270 807,56 Lt. Pagal ginčo sandorius priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai taip pat buvo iÅ¡ dalies padengti atsakovei įskaitant 399 000 Lt pagal 2012 m. vasario 29 d. praneÅ¡imu apie dalinį įskaitymÄ Nr. 110.

Atlikus Å¡iuos veiksmus, ieÅ¡kovės skola atsakovei nesumažėjo ir atsakovė toliau skaičiavo palÅ«kanas ir delspinigius nuo visos skolos sumos. Pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreditorinį reikalavimÄ Nr. 413, iÅ¡ viso pagal ginčo sandorius buvo priskaičiuota 1 684 170,84 Lt palÅ«kanų ir delspinigių, todėl ginčo sandoriai reikÅ¡mingai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių turtinius interesus.         IeÅ¡kovės administratoriaus manymu, yra pagrindas reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes tam yra visos sÄ lygos:

1) ginčo sandoriai buvo sudaryti, kai ieÅ¡kovė turėjo kitų kreditorių, kÄ patvirtina Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorių sÄ raÅ¡as, pagal kurį kreditorių galiojančios reikalavimo teisės bankroto byloje sudaro: įkeitimu užtikrinti kreditoriniai reikalavimai 10 378 097,59 Lt; 1-os eilės kreditoriniai reikalavimai 2 620 731,27 Lt; 2-os eilės kreditoriniai reikalavimai 7 325 300,51 Lt; 3-ios eilės kreditoriniai reikalavimai 4 935 196,3 Lt;

2) ginčo sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandorių sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, finansinė padėtis buvo labai bloga. 2008 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė iš su akcininkais susijusios UAB „Varanas“ įsigijo žemės sklypus su ant jų esančiais pastatais už 7 754 159 Lt, nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis parduodamo turto kaina buvo kelis kartus mažesnė. Šis nekilnojamasis turtas buvo nereikalingas ieškovės vykdomai ūkinei veiklai ir ieškovė buvo akivaizdžiai nepajėgi sumokėti nekilnojamojo turto kainos.

Nuo tada ieškovės finansinė padėtis pradėjo blogėti. 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 48 179 224 Lt; nuosavas kapitalas sudarė - 11 427 176 Lt (neigiamas); įsipareigojimai sudarė 59 606 400 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 17 413 190 Lt. 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovės  turtas sudarė 40 524 474 Lt; nuosavas kapitalas sudarė - 12 474 357 Lt (neigiamas); įsipareigojimai sudarė 52 998 831 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 37 737 559 Lt. 2012 m. rugpjūčio 2 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 24 542 814 Lt; nuosavas kapitalas sudarė - 9 634 885 Lt (neigiamas);

įsipareigojimai sudarė 34 177 699 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 34 144 955 Lt. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Taigi, nėra pagrindo manyti, jog ginčo sandorių sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė galėjo bÅ«ti moki;

3) nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovę sudaryti ginčo sandorius;

4) sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jos turėjo žinoti, kad Å¡iais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai ir, kad ieÅ¡kovė nemoki.         IeÅ¡kovei turėjo bÅ«ti skelbiamas bankrotas, o ne sudarinėjami ginčo sandoriai, nes Å«kinės veiklos tęsimas, imant paskolas, galėjo bÅ«ti tikslingas (nenuostolingas) tik, jeigu paskolintas lėšas investavus į veiklÄ iÅ¡ jos tikėtinai gautinos pajamos iki paskolos grÄ Å¾inimo termino virÅ¡ytų paskolÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas bei kitus mokesčius.

PrieÅ¡ingu atveju tik didinami patiriami nuostoliai.        Atsakovė AB „Ortopedijos technika“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes nėra sÄ lygų pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kreditorių interesų pažeidimÄ . Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti, o ginčo paskolų sudarymas neįtakojo ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo, nes Å¡ie ginčo sandoriai buvo sudaryti vadovaujantis bÅ«tent kreditorių interesais, o juose numatytos sÄ lygos labai palankios ieÅ¡kovei (palÅ«kanos (3-3,5 proc.) mažesnės, negu rinkos, sutarti delspinigiai (0,08 proc.) nėra dideli) ir atitinkančios tuometinę finansinę situacijÄ Lietuvoje.

Atsižvelgiant į ginčo sandorių sudarymo metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , t. y. į tai, jog 2011 m. ieÅ¡kovė vykdė sutartis, kurių bendra kaina buvo apie 15 milijonų Lt, kad tuo metu ieÅ¡kovei trÅ«ko apyvartinių lėšų, dėl ko ieÅ¡kovė negalėjo tęsti veiklos. VisiÅ¡kai neteisingas ieÅ¡kovės teiginys, jog dėl ginčo sandorių buvo sÄ moningai padidinti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai. Tam, kad galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir gauti sutartimis numatytÄ atlygį, iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė privalėjo pati dengti statybos kaÅ¡tus, tad akivaizdu, jog ieÅ¡kovė turėjo turėti apyvartinių lėšų, kurių jai trÅ«ko.

Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų suteikusi paskolų, ieškovė būtų negalėjusi vykdyti sutarčių, taigi ir gauti pelno pagal šias sutartis. Neįgyvendinusi projektų, ieškovė būtų negavusi pajamų iš šių projektų, o be to kreditoriais būtų įtraukti ir visi asmenys, kurie buvo sudarę statybos rangos sutartis, pagal kurias nebūtų atlikti darbai. Tokiu būdu darytina išvada, jog būtent paskolų suteikimu buvo apsaugoti ieškovės kreditorių interesai. Ieškovė klaidingai nurodo, jog ginčo sandoriai sudaryti neturint jokio verslo plano dėl paskolų panaudojimo.

Paskolos buvo tikslinės, siekiant įgyvendinti tam tikrus projektus, kurių atsiperkamumas buvo iÅ¡ anksto apskaičiuotas ir žinomas, todėl paskolų grÄ Å¾inimo terminai buvo trumpi, susieti su projektų (darbų) pabaiga. Be to ieÅ¡kovė, 2011 metais ne tik sudarė eilę naujų didelės vertės statybos rangos sutarčių, bet ir du kartus papildomais įnaÅ¡ais padidino įmonės įstatinį kapitalÄ , tuo akivaizdžiai akcininkams iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ dėl įmonės veiklos tęstinumo.

Tai rodo, jog bet kuris asmuo galėjo pagrįstai manyti, jog įmonė, nors ir turi finansinių sunkumų, savo veiklÄ Å¾ada vystyti ir toliau. IÅ¡ pateiktų tik dalies rangos sutarčių (dokumentų) matyti, kad 2011 m. pagal vykdomas rangos sutartis apskaičiuotas pelningumas sudarė beveik 1,3 mln. Lt (t. 1, b. l. 152-168), o iÅ¡ pagrindinės veiklos (kelių tiesimo ir remonto) pinigų srautas per 2011 m. buvo teigiamas (daugiau nei 1,22 mln. Lt; t. 4, b. l. 87). Taigi, ginčo sandoriai leido vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal rangos sutartis, įsipareigojimus kreditoriams (bankui ir kt.) bei iÅ¡laikyti įmonės veiklos tęstinumÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo administratorius nėra pareiÅ¡kęs jokių reikalavimų įmonės administracijos vadovui dėl nesavalaikio bankroto procedÅ«rų pradėjimo. PalÅ«kanos ir delspinigiai pagal ginčo sutartis iki 2012 m. vasario 29 d. (praneÅ¡imo apie dalinį įskaitymÄ ) sudaro tik 222 423,43 Lt (palÅ«kanos 56 066,24 Lt, delspinigiai 166 357,19 Lt) (t. 3, b. l. 116-117), o ne 1 684 170,84 Lt kaip nurodo ieÅ¡kovė. Daugiau palÅ«kanų ar delspinigių pagal ginčo sandorius nėra paskaičiuota.        IeÅ¡kinys atmestinas.        Ginčo (ieÅ¡kinio) esmė – ginčo sandoriai, sudaryti trumpais terminais, pažeidžia įmonės (ieÅ¡kovės) kreditorių teises, nes pagal Å¡iuos sandorius buvo priskaičiuotos didelės palÅ«kanos ir delspinigiai, kas sumažino kitų kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimÄ (CK 6.66 str., actio Pauliana).        Nustatyta, kad: 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 800 000 Lt, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 7,4 proc. dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola ir paskolÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis grÄ Å¾inti iki 2013 m. gegužės 31 d., už termino atsiskaityti praleidimÄ mokėti už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ 0,08 proc. dydžio delspinigius;2011 m. gegužės 17 d. susitarimu Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. 17/02/2011 pakeitimo Å¡alys sumažino 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi nustatytÄ palÅ«kanų dydį iki 3,5 proc. ir sutrumpino paskolos ir priskaičiuotų palÅ«kanų mokėjimo terminÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d.;2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartimi atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 71 962,29 Lt, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 3 proc. dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola ir paskolÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis grÄ Å¾inti iki 2011 m. rugsėjo 30 d., už termino atsiskaityti praleidimÄ mokėti už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ 0,08 proc. dydžio delspinigius; 2011 m. birželio 29 d. paskolos sutartimi atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 200 000 Lt, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 3,5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola ir paskolÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis grÄ Å¾inti iki 2011 m. spalio 30 d., už termino atsiskaityti praleidimÄ mokėti už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ 0,08 proc. dydžio delspinigius; 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartimi atsakovė paskolino ieÅ¡kovei 1 010 000 Lt, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 3,5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola ir paskolÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis grÄ Å¾inti iki 2011 m. spalio 30 d., už termino atsiskaityti praleidimÄ mokėti už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ 0,08 proc. dydžio delspinigius.        Nėra ginčo, jog pinigai pagal ginčo sandorius (2 081 962,29 Lt) perduoti bei nustatytais terminais atsakovei negrÄ Å¾inti.

Pagal ginčo sandorius priskaičiuotos palÅ«kanos yra: už paskolas – 36 477,88 Lt, už paskolas nuo grÄ Å¾inimo termino iki 2012 m. vasario 29 d. atlikto dalinio įskaitymo – 19 588,36 Lt; priskaičiuoti delspinigiai iki 2012 m. vasario 29 d. atlikto dalinio įskaitymo – 166 357,19 Lt (t. 3, b. l. 116-117), viso priskaičiuota palÅ«kanų ir delspinigių - 222 423,43 Lt. 2012 m. vasario 29 d. praneÅ¡imu Nr. 110 apie dalinį įskaitymÄ priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai yra įskaityti, taip pat yra įskaityta dalis (65 700,32 Lt) 2011 m. vasario 17 d. paskolos (t. 1, b. l. 24-26, t. 4, b. l. 70-71). 2012 m. gegužės 5 d. nutartimi (įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d.) ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. 2011 m., nors ir turėjo finansinių sunkumų, ieÅ¡kovė intensyviai vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , t. y. didino įstatinį kapitalÄ (t. 1, b. l. 33-40, 41-48), vykdė statybos rangos sutartis ir sudarinėjo naujas (per 2011 m. sudarė sutarčių už beveik 11,5 mln.

Lt) (t. 1, b. l. 95-127, 171-177, t. 2, b. l. 3-89).        Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).        Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu taikyti restitucijÄ , sugrÄ Å¾inant skolininkui turtÄ , kurį jis nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims, ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d..nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).        Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti paskolos sutartis, pagal kurias ji gavo pinigus ir juos panaudojo savo Å«kinėje-komercinėje veikloje, vykdant sutartinius įsipareigojimus, kuriuos įvykdžius gavo pajamas.

Kaip matyti, pagal ginčo sandorius, ieÅ¡kovė neperleido savo turto tretiesiems asmenims, prieÅ¡ingai, ji gavo turtÄ iÅ¡ trečiojo asmens (atsakovės). Panaikinus ginčo sandorius, ieÅ¡kovei joks turtas, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimai, nebus sugrÄ Å¾intas. Taigi, atsižvelgiant vien į ginčo sandorių esmę, teismas sprendžia, kad ginčo sandoriai, jų sudarymo metu, nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių teisių, nes Å¡ie sandoriai neturėjo įtakos įmonės nemokumui, nesumažino įmonės turto ir galimybės kreditoriams patenkinti savo finansinių reikalavimų, t. y.

įmonės mokumas nepakito. Å iuo atveju, kreditorių teisės galėjo bÅ«ti pažeistos dėl palÅ«kanų ir delspinigių nepagrįsto iÅ¡mokėjimo (atlikus jų įskaitymÄ ), tačiau ne dėl paties ginčo sandorio sudarymo, todėl ieÅ¡kovė turėtų ginčyti palÅ«kanų ir delspinigių įskaitymo sandorį (jeigu mano, jog tai pažeidė kreditorių teises), kas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.         CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikÅ¡ti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, bÅ«tina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobÅ«dį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sÄ lygomis, atsižvelgiant į reikalavimÄ pareiÅ¡kusio administratoriaus statusÄ ir ginčijamų sandorių esmę.

Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali bÅ«ti pažeista ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sÄ skaita nepagrįstai suteikiant naudÄ kitiems kreditoriams ir taip sudarant sÄ lygas piktnaudžiauti teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).         Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė kreditorių teisių pažeidimÄ sieja su tuo, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti jau ieÅ¡kovei esant nemokiai ir trumpam laikotarpiui, žinant, jog ieÅ¡kovė negalės per tokį trumpÄ laikÄ grÄ Å¾inti paskolų ir bus skaičiuojamos palÅ«kanos bei delspinigiai.        Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014).

        Taigi, pareiga įrodyti ieÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimÄ tenka ieÅ¡kovei. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčo sandoriai pažeidė jos kreditorių teises. Pirma, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo sandorių metu (2011 m. vasario 17 d. – 2012 m. liepos 7 d.) ieÅ¡kovė buvo nemoki ir jai turėjo bÅ«ti skelbiamas bankrotas, kad ji neturėjo galimybės iÅ¡vengti bankroto. Pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®) įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

Pažymėtina, kad faktiniam įmonės nemokumui konstatuoti neprivaloma vertinti visų turimų jos kreditorių ir galimybių su jais atsiskaityti, pakanka nustatyti aplinkybes, jog įmonė neatsiskaitė su tam tikrais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014). Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės balanso duomenis jos turtÄ sudarė 48 179 224 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 17 413 190 Lt.

Duomenų apie pradelstus ieÅ¡kovės įsipareigojimus, ginčo sutarčių sudarymo laikotarpiui (kam, kiek ir pan.), byloje nėra pateikta, taip pat nėra pateikta duomenų apie ieÅ¡kovės nevykdytus įsipareigojimus (kam, kiek ir pan.), todėl konstatuoti ieÅ¡kovės nemokumÄ remiantis Ä®BÄ® nuostatomis nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad, nors 2011 m. ieÅ¡kovės finansinė padėtis ir nebuvo gera, ieÅ¡kovė intensyviai vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , t. y. didino įstatinį kapitalÄ , vykdė statybos rangos sutartis ir sudarinėjo naujas (per 2011 m. sudarė sutarčių už beveik 11,5 mln.

Lt), buvo susitarta dėl mokėjimų valstybei atidėjimo, dalyvavo valstybiniuose konkursuose (2011 m. spalio 28 d. pasiraÅ¡yta statybos rangos sutartis su Raseinių rajono savivaldybės administracija, liudytojo S. D. paaiÅ¡kinimai), vykdomų sutarčių planuojamas pelningumas buvo apie 1,3 mln. Lt (pagal byloje pateiktus duomenis), todėl konstatuoti ieÅ¡kovės nemokumÄ (ginčo sandorių sudarymo metu) CK 6.66 straipsnio taikymo prasme taip pat nėra pagrindo. Be to, nustatyta, kad paskolos buvo tikslinės (susijusios su tam tikrų statybos rangos sutarčių vykdymu), jos skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti tam, kad bÅ«tų vykdomi prisiimti įsipareigojimai (statybos darbai), todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovės veiksmai imant paskolas atitiko kaip verslo subjekto - protingo asmens elgesio standartus, nes tuo buvo siekiama užtikrinti įmonės tęstinumÄ , naudos gavimÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriais.

Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovės administratorius nėra pareiÅ¡kęs jokių reikalavimų ieÅ¡kovo vadovui dėl nesavalaikio bankroto procedÅ«rų pradėjimo. Antra, ieÅ¡kovė neįrodė, jog sudarant ginčo sandorius buvo siekiama tam tikrų savanaudiÅ¡kų tikslų (atsakovė nepagrįstai, kitų kreditorių sÄ skaita, gautų naudos; sumažėtų galimybė patenkinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, padidintų savo kreditorinį reikalavimÄ ir pan.), kurie galėtų pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių teises.

Nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovei ginčo sandoriais paskolino 2 070 807,59 Lt, nuo kurių buvo paskaičiuota palÅ«kanų ir delspinigių - 222 423,43 Lt (pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pagal ginčo sandorius buvo priskaičiuota 1 684 170,84 Lt palÅ«kanų ir delspinigių, ieÅ¡kovė nepagrįstai vadovaujasi 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreditoriniu reikalavimu Nr. 413 (t. 1, b. l. 27-29), nes Å¡is dokumentas neįrodo tokio dydžio palÅ«kanų ir delspinigių priskaičiavimo). 2012 m. vasario 29 d. atlikus dalinį įskaitymÄ , atsakovei buvo sumokėtos Å¡ios palÅ«kanos ir delspinigiai (222 423,43 Lt) bei grÄ Å¾inta nedidelė dalis paskolos (65 700,32 Lt).

Priskaičiuotų palÅ«kanų (3-3,5 proc.) bei delspinigių (0,08 proc.) dydžiai yra protingi ir sÄ Å¾iningi (to neginčija ir pati ieÅ¡kovė), palÅ«kanų dydis netgi mažesnis, negu tuo metu buvo vidutinės rinkos palÅ«kanos (tÄ patvirtina Kauno apskrities mokesčių inspekcijos praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį patikrinimÄ (t. 3, b. l. 121-124), kredito sutartys su Danske banku (t. 1, b. l. 130-149; t. 3, b. l. 31-49)). Taigi, nustačius, kad atsakovė ginčo sandoriais paskolino 2 070 807,59 Lt, o atgavo tik 288 123,75 Lt (222 423,43 Lt + 65 700,32 Lt), t. y. atsakovė iÅ¡ esmės prarado 1 782 682,84 Lt, nes atgauti Å¡iuos pinigus atsakovė, bÅ«dama trečiosios eilės kreditore, neturi galimybių (ieÅ¡kovės turimo turto vargu ar pakaks patenkinti pirmos ir antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus), nėra pagrindo spęsti, jog atsakovė ginčo sandoriais pagerino (siekė pagerinti) savo padėtį prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius ar kitaip pažeidė kreditorių teises.

Trečia, ieÅ¡kovė neįrodė, kad trumpas paskolų grÄ Å¾inimo laikotarpis (apie 3-10 mėn.) buvo nustatytas, tam, kad paskolų negrÄ Å¾inus, bÅ«tų galimybė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo skaičiuoti palÅ«kanas ir delspinigius. Nustatyta, kad paskolos buvo paimtos esant apyvartinių lėšų trÅ«kumui, be kurių nebuvo galimybės baigti statybos darbų pagal statybos rangos sutartis. Paskolos buvo tikslinės - pabaigti statybos darbus tam tikrame objekte ir, gavus už darbus apmokėjimÄ , jas grÄ Å¾inti, - todėl jų terminai buvo susieti su tam tikrų statybos rangos sutarčių įvykdymu.

Taigi, teismas sprendžia, kad paimtų paskolų grÄ Å¾inimo terminai buvo logiÅ¡ki ir protingi, atitinkantys Å¡ių paskolų ėmimo tikslÄ ir paskirtį (kam imti paskolÄ keliems metams laiko ir mokėti palÅ«kanas kelis metus, jeigu paskola imama konkrečiam objektui pabaigti, kurio pabaiga (tuo pačiu ir atsiskaitymas už atliktus darbus) numatyta po pusės metų).          IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 str.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 43 437,47 Lt, turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 8-21, 56-62, 126-129, 2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje pateikti dokumentai), kurios žymiai virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl turėtų bÅ«ti priteistos tokios didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.), tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos ginčo esmę, bylos apimtį, specialių žinių reikalingumÄ , paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , akivaizdu, kad praÅ¡ant priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesivadovaujama Å¡iais principais.

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumÄ (byla nėra labai sudėtinga, taikomų įstatymų teisminė praktika yra pakankama, nėra sprendžiamų klausimų naujumo), advokato darbo ir laiko sÄ naudas (tas pats advokatas dalyvavo tiek bylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, tiek po teismo sprendimo panaikinimo Kauno apygardos teisme; dalyvavo aÅ¡tuoneriuose teismo posėdžiuose, iÅ¡ kurių trys truko apie 2 val., kiti iki 1 val., laikytina, jog bendra trukmė apie 11 val.; pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pateikė du praÅ¡ymus dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo) sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos iki 6 007,87 Lt (1 740 EUR) (CPK 98 str.).

Pažymėtina, kad atsakovės iÅ¡laidos už atsakovės advokato teikiamus raÅ¡ytinius praÅ¡ymus dėl įrodymų prijungimo, negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes nebuvo reikalo Å¡ių praÅ¡ymų rengti raÅ¡tu (tuo nepagrįstai didinant priteistinas iÅ¡laidas), pakako teismo posėdžio metu pateikti tokį praÅ¡ymÄ Å¾odžiu.         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:         IeÅ¡kinį atmesti.

        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Kauno remonto grupė“, į. k. 133206293, atsakovei AB „Ortopedijos technika“, į. k. 132150379, 6 007,87 Lt (1 740 EUR) (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis litus 87 ct (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų)) bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlyginant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų. Teisėjas                                                                                                             Evaldas Burzdikas             Â