2f8412d6-7253-421d-8b71-96b8eaa7d159 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-300/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00096-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Klavdijos Kruminienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,išteisintajam T.

G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Editos Ročytės apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio, kuriuo T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė: T. G. buvo kaltinamas tuo, kad slapta pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2008 m. vasario 2 d., laiku nuo 21:30 val. iki 22:00 val., iÅ¡ R.

M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimÄ , R. M. priklausantį turtÄ : 1000 litų vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį „DOLW“, 400 litų vertės auksinius auskarus, 75 litų vertės auksinius auskarus, 125 litų vertės auksinį pakabukÄ , 200 litų vertės moteriÅ¡kÄ auksinį žiedÄ , 300 litų vertės auksinį moteriÅ¡kÄ Å¾iedÄ , 900 vertės auksinę grandinėlę, 40 litų vertės sidabrinį žiedÄ , 30 litų vertės sidabrinį žiedÄ , 50 litų vertės sidabrinę grandinėlę su pakabuku, 20 litų vertės auskarus, 20 litų vertės auskarus, 20 litų vertės auskarÄ , 5 litų vertės papuoÅ¡alų dėžutę, iÅ¡ viso pagrobė svetimo turto už 3185 litų.

Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. Ročytė praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo T. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-07-19 nuosprendžiu paskirta ir Å iaulių apygardos teismo 2010-10-13 nuosprendžiu pakeista subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes visiÅ¡kai sudedant, prie griežčiausios bausmės pridėti Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡ dalies atliktÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-07-19 nuosprendžiu paskirtÄ ir 2010-10-13 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistÄ bausmę.Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas dėl netinkamai pritaikyto Baudžiamojo įstatymo, todėl naikintinas.

Nurodo, jog teismui iÅ¡kilo pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios R. M. parodymų nuoseklumo, prieÅ¡taringumo, įvykio aplinkybių vertinimo subjektyvumo, tačiau teigia, kad teismas nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ jÄ R. M. į teismo posėdį ir jÄ apklausti dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių ir jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir taip paÅ¡alinti iÅ¡kilusiais abejones, o remdamasis vien prielaidomis, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad:

„VisiÅ¡kai nėra jokių įrodymų, kada, kokiÄ konkrečiai datÄ galimai, daiktai iÅ¡ viso dingo". Taip pat nurodo, jog nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-27 buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi teigia, jog nukentėjusioji visiÅ¡kai teisingai ir tiksliai nurodė, kokie daiktai iÅ¡ jai priklausančio buto buvo pagrobti. Nurodo, jog nukentėjusioji R. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad įvykio vakarÄ pas jÄ Ä¯ namus atvyko T.

G. ir kartu su juo bei savo dukra A. M. ir pastarosios drauge V. Å . gėrė alkoholinius gėrimus, po to V. Å . išėjo į namus, o T. G. liko nakvoti pas jÄ bute, kuris yra vieno kambario. BÅ«tent kambaryje, kuriame ir buvo sekcijoje juvelyrinėje dėžutėje sudėti pagrobtieji papuoÅ¡alai ir kompiuteris, miegojo dukra A. M., o nukentėjusioji miegojo su T. G. virtuvėje. TÄ patį vakarÄ R. M. pabudo nuo durų trinktelėjimo ir atsikėlusi pamatė, kaip taksi automobiliu iÅ¡važiuoja T. G., ir dukra A.

M. tuo metu nuėjo užrakinti buto durų, o atsikėlusios ryte nukentėjusioji su dukra A. M. pastebėjo, kad iÅ¡ bute esančio kambario, iÅ¡ sekcijos, yra pagrobtas neÅ¡iojamasis kompiuteris ir juvelyrinių papuoÅ¡alų dėžutė su joje buvusiais papuoÅ¡alais. Ir nuo to laiko, kai paskutinį kartÄ nukentėjusioji matė pagrobtuosius daiktus, iki tol, kol pastebėjo, jog Å¡ie daiktai yra pagrobti, jos bute iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų buvo atėjęs tik T. G.. Be to, nurodo, kad nukentėjusioji R.

M. patvirtino, jog R. G. prieš išeidamas iš jos buto, buvo užėjęs į bute esantį kambarį, kuriame miegojo jos dukra A. M., o po to netrukus išėjo iš buto. Taigi prokurorė teigia, jog nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, ir remiantis šiais R. M. parodymais darytina neginčijama išvada, kad jai priklausančius daiktus – kompiuterį „DOLW“, auksinius ir sidabrinius papuošalus su juvelyrine dėžute iš R. M. pagrobė T. G., kadangi nuo to momento, kai nukentėjusioji R.

M. dar matė savo bute juvelyrinę dėžutę su joje buvusiais auksiniais ir sidabriniais papuoÅ¡alais ir kompiuterį, į butÄ buvo atėjęs tik T. G., o pastarajam išėjus, dingo minėti daiktai, ir iki momento, kai pastebėjo, jog daiktai pagrobti, nei R. M., nei jos dukra A. M. iÅ¡ buto nebuvo išėjusios.Taipogi nurodo, kad iÅ¡ T. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kaip keitėsi T. G. parodymai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus neginčijamus jo kaltės įrodymus.

Nurodo, kad 2010-08-30 T. G. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kad 2008 m. vasario mėnesį, dienos neprisimena, jis (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ buto iÅ¡nešė neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ir aukso dirbinius (106 b. l.); 2010-11-29 įtariamojo T. G. apklausos metu jis parodė, kad dėl vagystės prisipažįsta ir nurodo, kad 2008 m. vasario mėnesio pradžioje iÅ¡ R. dukros kambario pagrobė neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, bet jokių auksinių papuoÅ¡alų nepagrobė (119–120 b. l.), o 2010-12-20 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos A.

E. kaltinamasis T. G. savo kaltės nepripažįsta, nurodo, kad ankstesnės įtariamojo apklausos metu parodymus davė, jog prisipažįsta dėl nusikaltimo iÅ¡ dalies tik todėl, kad buvo apsvaigęs ir net nepamena, apie kÄ jis kalbėjo, nurodo, kad iÅ¡ jos namų nieko neėmė, pas jÄ dar liko jo rankinė, kurios iÅ¡ jos nėra pasiėmęs (128–129 b. l.); teismo posėdžio metu T. G. paaiÅ¡kino, kad atvirÄ prisipažinimÄ parašė bÅ«damas apsvaigęs, ir jo turinį neigia. Pasak prokurorės, Å¡ios T.

G. nurodytos aplinkybės tik patvirtina jo gynybinę taktikÄ , nes pirmiausia jis paraÅ¡o nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , vėliau apklaustas tyrėjos jis prisipažįsta tik iÅ¡ dalies, jog pagrobė tik kompiuterį, o apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo metu jis visiÅ¡kai neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad parodymus davė bÅ«damas apsvaigęs ir nieko neprisimena, tačiau teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizuoja T. G. parodymų kaitos, o tik apsiriboja jų iÅ¡vardijimu.

Teigia, kad T. G. negalėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu bÅ«damas apsvaigęs, kadangi jis nuo 2010-03-08 yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00799-09 ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ yra izoliuotas bei laikomas tardymo izoliatoriuje bei areÅ¡tinėse, kur svaigieji gėrimai, narkotikai ar kt. stipriai veikiančios medžiagos griežtai draudžiamos, todėl, apeliantės nuomone, T. G. net neturėjo galimybės gauti, turėti, o juo labiau vartoti apsvaigimÄ sukeliančių medžiagų, iÅ¡ to seka, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu bei raÅ¡ant atvirÄ prisipažinimÄ jis bÅ«davo blaivus.

Taip pat nurodo, kad prokurorė palaikydama valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje prašė T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taigi teigia, kad bÅ«tent dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, T. G. ir buvo atiduotas į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ su kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00096-08 ir Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu jis buvo kaltinamas teisme, nekeičiant kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje byloje T.

G. iÅ¡teisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi nurodo, jog bÅ«tent dėl tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios T. G. iÅ¡teisino teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-636/2011 m., jis net nebuvo kaltinamas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl T. G. kaltės klausimo, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio l d., iÅ¡sprendimo. Taip pat nurodo, kad dėl veikos, kuria T. G. buvo atiduotas į teismÄ ir dėl kurios buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-87-636/2011, kvalifikacijos tinkamumo nebuvo spręsta ir teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl ir kuo remiantis T.

G. veikÄ perkvalifikavo į sunkesnę veikÄ , negu jis buvo kaltinamas.IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendis iÅ¡teisinant T. G. yra nepagrįstas, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintinas, priimant naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsikirtimu į prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis T. G. praÅ¡o palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-09 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Atsikirtime nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta tinkamai, kadangi jis buvo kaltinamas nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad prokurorė E. Ročytė yra Å¡aliÅ¡ka, nes ji jį apkaltino žmogžudyste. Taipogi nurodo, kad jo parodymai nesikeitė, o keitėsi nukentėjusiosios R. M. parodymai. Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai R.

G. iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. Gi Å¡ioje nagrinėjamoje byloje prokurorė iÅ¡teisintojo T. G. kaltę iÅ¡ esmės grindžia „nuosekliais“ nukentėjusiosios R. M. parodymais ir paties T. G. prisipažinimu ir 2010-11-29 įtariamojo T. G. apklausos metu duotais parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su prokuratÅ«ros skunde nurodytasis teiginiais nesutinka ir sprendžia, kad byloje esančių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę, nėra.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad:

R. M. 2008-02-11 protokole pareiÅ¡kime nurodė, kad 2008-02-02 tarp 18.30 val. ir 22 val. iÅ¡ jai priklausančio buto po apsilankymo jos dukros draugas T. G. pavogė kompiuterį ir juvelyrinius papuoÅ¡alus (1 t., 12 b. l.). Tos pačios dienos apklausos metu R. M. parodė, jog pas jÄ Ä¯ butÄ atvažiavo dukters draugas T. G., jie gėrė Å¡ampanÄ , apie 22 val. dukters draugas iÅ¡važiavo. Po 3–5 dienų dukra jai pasakė, kad iÅ¡ kambario yra dingęs kompiuteris, tada apžiÅ«rėjo butÄ ir pastebėjo, kad yra dingę ir papuoÅ¡alai.

IÅ¡važiuodamas T. G. buvo dukters kambaryje. Po dukters draugo T. G. apsilankymo bute niekas nesilankė. Skambino T. G., kad grÄ Å¾intų pavogtus daiktus, tačiau jis iÅ¡ jos iÅ¡sityčiojo ir iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais (1 t., 13–14 b. l.). Kitų apklausų metu 2008-02-13 ir 2008-03-06 R. M. parodė, kad 2008-01-15 jai skambino jos dukros pažįstamas T. G. ir teiravosi, kÄ ji yra gavusi dovanų, tada ji jam pasakė, kad neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį. 2008-02-02 pas jÄ Ä¯ namus atvyko T.

G., atsivežė Å¡ampano, jie vaiÅ¡inosi, sėdėjo kambaryje, T. G. vėl jos klausė apie dovanas, tada ji T. G. parodė savo papuoÅ¡alus. Apie 20 val. T. G. užmigo, apie 21.30 val. ji T. G. pažadino ir liepė važiuoti namo. Girdėjo kaip jis buvo nuėjęs į kambarį, kur buvo papuoÅ¡alai ir kompiuteris. Kadangi kitÄ dienÄ susipyko su dukra, tai neatkreipė dėmesio, kad nėra kompiuterio ir dėžutės su papuoÅ¡alais. 2008-02-05 dukra paklausė, kur yra auskarai, tada abi pastebėjo, kad yra pavogti papuoÅ¡alai ir kompiuteris.

Tada ji tuoj pat paskambino T. G. ir pasakė, kad jis pavogė jos daiktus ir prašė grÄ Å¾inti, tačiau jis iÅ¡ jos iÅ¡sijuokė (1 t., 15–16 b. l.). 2008-03-12 akistatos metu tarp R. M. ir T. G., T. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad į kambarį, kuriame miegojo dukra, įėjęs nebuvo ir nieko nevogė; R. M. parodė, kad matė, kaip T. G. buvo nuėjęs į kambarį, kuriame miegojo dukra bei parodė tai, kad 2008-02-01 T. G. jos namuose nebuvo (1 t., 42–43 b. l.). Nukentėjusiosios dukra A.

M. 2008-02-13 apklausos metu parodė, kad T. G. buvo jos pažįstamas ir 2008-02-02 atvyko pas jÄ Ä¯ svečius, buvo jos mama, jos draugė V. Å ., jie vaiÅ¡inosi. Po to T. G. apie 20 val. užmigo, o apie 21.10 val. jos mama pažadino T. G. ir liepė važiuoti namo, tada T. G. nuėjo į virtuvę, o ji atsigulė kambaryje, girdėjo, kad į kambarį buvo įėjęs T. G.. Ryte pastebėjo, kad nebėra kompiuterio, tačiau mamai nesakė, nes galvojo, kad mama paslėpė, nes buvo susipykusios (1 t., 46–47 b. l.).

Ä®tariamasis T. G. 2008-02-18, 2008-04-18 apklausų metu parodė, kad pas R. M. atvyko 2008-02-01 ir liko nakvoti, dukros tÄ naktį nebuvo. KitÄ dienÄ iÅ¡važiavo, o vakare vėl atvažiavo, vartojo sidrÄ , Å¡ampanÄ , ir jis užmigo virtuvėje. Po to jį apie 22 val. pažadino R. M. (kuri jam buvo prisistačiusi M.) ir pasakė jam – ar jis atvažiavo miegoti, ar mylėtis, ir jį iÅ¡varė iÅ¡ buto, iÅ¡eidamas į kambarį įėjęs nebuvo, apie vagystę nieko nežino (1 t., 89–90, 101–102 b. l.).

Taigi, iÅ¡ visų Å¡ių duomenų, visų pirma, matyti tai, kad nukentėjusioji R. M. į policijÄ dėl galimai įvykdyto nusikaltimo kreipėsi 2008-02-11, t. y. praėjus 9 dienoms nuo įvykio. Antra, tiek protokole-pareiÅ¡kime, tiek 2008-02-11, 2008-02-13, 2008-03-06 apklausų metu R. M. teigė, kad T. G. jos dukters draugas, kÄ 2008-02-13 apklausos metu parodė ir R. M. dukra A. M.. Taipogi matyti tai, jog apie galimai dingusius daiktus R. M. sužinojo 2008-02-05, tačiau į policijÄ kreipėsi tik 2008-02-11, t. y. praėjus dar Å¡eÅ¡ioms dienoms po sužinojimo apie galimai dingusius daiktus.

Visos Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui kelia abejones dėl R. M. parodymų objektyvumo, kÄ patvirtina ir tolimesni ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti duomenys, o bÅ«tent:2010-11-29 apklausos metu R. M. jau parodė, kad ji su T. G. buvo pažįstama kelias dienas iki vagystės. Susipažino, kai ji atsakė į T. G. SMS praneÅ¡imÄ , kad nori susipažinti. Iki vagystės T. G. jos bute buvo nakvojęs vienÄ naktį. Taip pat parodė tai, kad T. G. jokių pretenzijų neturi ir prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (1 t., 17–18 b. l.). 2010-12-27 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu R.

M. parodė, kad su T. G. susipažino per SMS praneÅ¡imus, bendravo. Po to T. G. atvyko pas jÄ Ä¯ namus ir liko miegoti (buvo penktadienis). Å eÅ¡tadienį T. G. iÅ¡važiavo, o vakare vėl atvažiavo. Ji, jos dukra ir dukters draugė atsigėrė Å¡ampano. Vėliau dukters draugė iÅ¡važiavo, o dukra nuėjo miegoti į kambarį, o ji su T. G. nuėjo miegoti į virtuvę. T. G. iÅ¡važiavo tÄ patį vakarÄ . Nematė, bet girdėjo kaip T. G. buvo užėjęs į dukros kambarį. IeÅ¡kinio atsisako, jokių pretenzijų T.

G. neturi (1 t., 25–27 b. l.). 2010-12-31 apklausos metu R. M. parodė, kad su T. G. buvo du vakarus, kad ji su T. G. miegojo virtuvėje, o kompiuteris ir papuošalai buvo kambaryje, kur miegojo jos dukra. Kaip T. G. įėjo į kambarį nematė ir negirdėjo (1 t., 19–20 b. l.).Taigi iš šių R. M. parodymų jau matyti tai, kad priešingai, nei ji ir jos dukra A. M. teigė ankstesniuose parodymuose, T. G. buvo jos, o nes jos dukters draugas ir kad T. G. pas R. M. buvo tiek 2008-02-01, tiek 2008-02-02, ir tai patvirtina T.

G. parodymus (nuo pat pirmosios apklausos T. G. teigė, kad jis atvyko pas R. M. ir kad pas jÄ buvo tiek 2008-02-01, tiek 2008-02-02) ir rodo R. M. parodymų nenuoseklumÄ ir kaitÄ , kas leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. M. parodymų prieÅ¡taringumo ir teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Taip pat R. M. parodymų kaitÄ rodo ir ta aplinkybė, kad akistatos metu (1 t., 42–43 b. l.) R. M. parodė mačiusi, kaip T. G. įėjo į dukros kambarį, kuriame miegojo dukra ir kuriame buvo kompiuteris ir juvelyriniai papuoÅ¡alai, tačiau visose kitose apklausose parodė, kad nematė.

Taigi nėra nė vieno asmens, mačiusio T. G. vagiant R. M. nurodytus daiktus, o atsižvelgiant į ilgÄ laiko tarpÄ nuo galbÅ«t įvykdyto nusikaltimo padarymo praneÅ¡imo policijai, neatmetama versija, kad daiktus galėjo pavogti ir kiti nenustatyti asmenys. IÅ¡ to seka, kad iÅ¡skyrus prielaidas ir samprotavimus, objektyvių T. G. kaltę pagrindžiančių duomenų byloje nėra.Ir nors T. G. 2010-08-30 parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , nurodydamas, kad jis iÅ¡ buto pavogė kompiuterį ir aukso dirbinius (1 t., 106 b. l.) bei 2010-11-29 apklausos metu parodė, kad pripažįsta, jog pavogė tik kompiuterį, juvelyrinių dirbinių nevogė (1 t., 119–120 b. l.), tačiau 2010-12-22 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, jis jau teigė, kad nieko nevogė ir kaltės nepripažįsta, o ankstesnius parodymus davė, nes buvo apsvaigęs (1 t., 128–129 b. l.), tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad kaltu neprisipažįsta visiÅ¡kai, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nesÄ moningai, nes buvo apsvaigęs nuo vaistų (2 t., 5 b. l.).Taigi iÅ¡ visų paminėtų duomenų kolegija sprendžia, kad iÅ¡skyrus nenuoseklius ir prieÅ¡taringus R.

M. parodymus bei T. G. prisipažinimÄ , kurį vėliau jis pats paneigė, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl T. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas T. G. prisipažinimÄ , kurį jis vėliau paneigė, laiko nepatikimu įrodymu ir visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada dėl T. G. iÅ¡teisinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagÄ ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu principu – in dubio pro reo, reiÅ¡kiančiu, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, dėl to pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog T. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras M. Klemenis 2008-07-23 nutarimu ikiteisminį tyrimÄ T.

G. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje buvo nutraukęs, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių T. G. kaltę (1 t., 102–103 b. l.) ir atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad po nutraukimo ikiteisminis tyrimas bÅ«tų buvęs atnaujintas kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 217 straipsnio nuostatos.O ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas T. G. iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, nors jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, neduoda pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžiu teisėtumu ir pagrįstumu.

IÅ¡ 2011-01-19 nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad T. G. byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo (1 t., 144 b. l.). Taip pat iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje esančio kaltinimo akivaizdu, kad T. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡i aptariama aplinkybė laikytina technine klaida, kuri nekeičia iÅ¡teisinamojo nuosprendžio esmės.Remiantis iÅ¡dėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad T.

G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, kuriomis negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dėl to keisti ar naikinti pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Editos Ročytės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                            Klavdija Kruminienė                                                                                                                          Bronius Zalaga                                                                                                                                                                                                                                                    Â