A-520-2365-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-2365/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00420-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundu (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. sausio 31 d. Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvadą (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti šią Komisiją iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2010 metus vertinimą.

Paaiškino, kad Inspekcijos valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2011 m. sausio 31 d. jo darbą už 2010 metus įvertino „gerai“, Išvadoje nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla neatitiko vertinimo „labai gerai“, nenagrinėjo pareiškėjo 2011 m. sausio 14 d. prašyme išdėstytų pastabų. Nurodė, kad 2010 metais ištyrė 7 sunkius (mirtinus) nelaimingus atsitikimus darbe. Pareiškėjo teigimu, vertinimo metodika neteisinga vertinant šių nelaimingų atsitikimų tyrimo darbą, nes neskaičiuojamas kompetencijos rodiklis, ši aplinkybė neturėtų įtakos tuo atveju, jei kitiems inspektoriams tyrimai būtų paskirstyti po lygiai. Atkreipė dėmesį, kad Komisija nenagrinėjo rodiklio „santykis surašytų ATPP įvykus NA“. Pareiškėjo nuomone, šis rodiklis yra 100, nes protokolus surašė visiems savo tirtiems nelaimingiems atsitikimams, kuriems tokia galimybė egzistavo. Pažymėjo, kad Komisija nenagrinėjo pastabos, jog nuvykti į pareiškėjo kuruojamą Kėdainių rajoną inspektuoti pagal grafiką buvo skiriamas automobilis vieną kartą per savaitę. Vien kelionei sugaištama dvi valandas, be to, kartais veždavęs kolegę į Kėdainius, todėl inspektavimo laikas ir efektyvumas sumažėdavo. Pareiškėjo nuomone, skyriaus vedėjas neproporcingai paskirstė transportą inspektoriams. Pažymėjo, kad Komisija neįvertino to, jog neteisingai įtrauktas vertinimo rodiklis „profesinių ligų tyrimas“, ir neperskaičiavo pareiškėjo vertinimo rodiklių. Tai, jog pareiškėjas turi tirti profesines ligas, nėra numatyta jo pareiginiuose nuostatuose, Komisijos posėdžio metu skyriaus vedėjas patvirtino, kad tokio tyrimo nebuvo pavedęs atlikti, todėl skaičiuojant rodiklius buvo sumažintas pareiškėjo bendras suminis vertinimo rodiklis. Atkreipė dėmesį, kad Komisija nepastebėjo, kad neatsižvelgta, jog vienoje lentelėje surašyti inspektoriai su turimomis skirtingomis kategorijomis ir klasėmis. Vertinimo sąlyga „labai gerai“ – ribinio inžinierių rodiklio suminis koeficientas yra vienodas tiek pareiškėjui, neturinčiam klasės, tiek turintiems klasę. Nurodė, kad Komisijos nariai, išskyrus J. N., nepateikė nei vienos pastabos, ką pareiškėjas netinkamai atliko 2010 metais. Pareiškėjo nuomone, J. N. tiksliai nesuformulavo pastabos dėl tyrimo, jo pastabos nepagrįstos, nes šiam tyrimui nebuvo skirta jokio papildomo ar pakartotinio tyrimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams teisės aktais buvo nustatyti vienodi vertinimo kriterijai ir jų ribinės vertės. Paaiškino, kad 2011 m. sausio 31 d. įvyko Komisijos posėdis, jo metu buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla pagal jo 2011 m. sausio 14 d. prašyme išdėstytus motyvus, Komisijos nariai uždavė klausimus, teikė pastebėjimus, vertino jo veiklos rodiklių dydžius bei lygino juos su Inspekcijos nustatytais vertinimo skalės rodikliais. Komisija konstatavo, kad pareiškėjo 2010 metų tarnybinės veiklos rodikliai atitinka vertinimo skalėje nustatytuosius įvertinimui „gerai“. Darė išvadą, kad pareiškėjo veikla įvertinta pagal bendruosius Inspekcijoje nusistovėjusius inspektorių tarnybinės veiklos vertinimo principus ir kriterijus bei ad hoc nustatytas vertinimo sąlygas, nesudarant pareiškėjui jokių išskirtinių sąlygų. Nurodė, kad priešingu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai kitiems valstybės tarnautojams. Atsakovo nuomone, ginčijama Išvada nėra administracinis sprendimas, nesukuria jokių teisinių prielaidų sprendimams priimti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Išvadą panaikino ir įpareigojo Inspekcijos valstybės tarnautojų vertinimo komisiją iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2010 metus vertinimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad Išvada yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 7, 14, 20, 29 dalis, Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 15-16, 18-20, 22-24 punktus, Taisyklių 1 priedą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-411 3 punktą, šiuo įsakymu patvirtintų Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo bendrųjų pagrindų 3, 5.2 punktus, taip pat minėtu įsakymu patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų 2010 metų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2, 6, 7.3 punktus, nustatė, pagal kokius rodiklius apskaičiuoti pareiškėjo kokybės, kompetencijos, produktyvumo kriterijai ir pažymėjo, kad nurodyti rodikliai vertinami visiems valstybės tarnautojams inžinieriams, kuriems priklauso ir pareiškėjas. Nurodė, kad, vadovaujantis ribinių rodiklių dydžiais ir sąlygomis, vertinti pagal inspektorių grupes, o būtent inžinierių grupei, suminis koeficientas, kuriam esant tarnybinė veikla įvertinama „gerai“, yra ≤ 34,9999 ÷ ≥ 18,0000. Nustatė, kad pareiškėjui apskaičiuotas suminis koeficientas yra 28,9682, todėl atitinka ginčijamą įvertinimą „gerai“.

Nurodė, jog pagal Taisyklių 51 punktą vertinimas vyksta posėdyje, kuris turi būti protokoluojamas. Pažymėjo, jog iš protokole esančių duomenų matyti, kad jis atitiko esminius Taisyklėse nustatytus reikalavimus, o posėdžio eiga buvo nustatyta liudytojų parodymais ir protokolo trūkumai nelaikytini esminiais.

Nustatė, jog visi teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Komisijos nariai (R. G., J. G., P. J., A. L., J. N., L. P.) parodė, kad posėdžio metu buvo nagrinėjama pareiškėjo tiesioginio vadovo patvirtinta išvada, posėdžio metu vyko pokalbis su pareiškėju, Komisijos nariai pareiškėjui uždavė su jo veikla susijusius klausimus, analizavo jo darbe pasitaikiusias problemas, išsakė pastabas, buvo susipažinę su pareiškėjo 2010 m. sausio 14 d. pareiškimu, kuriuo jis nesutiko su vertinimu „gerai“. Jokių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos vertinimo rezultatui, nenustatė. Pažymėjo, jog pagrindiniai pareiškėjo 2010 m. sausio 14 d. prašymo motyvai, dėl ko jis nesutiko su įvertinimu, yra susiję su suminio koeficiento apskaičiavimu, tačiau nustatė, jog pareiškėjo abejonės dėl vertinimo kriterijų teisingumo neturi esminės įtakos sprendžiant veiklos vertinimą, nes Komisijos nariai patvirtino, kad suminis koeficientas yra tik vienas iš vertinimo kriterijų. Pabrėžė, jog tokia pozicija atitinka Taisyklių 18 punkto nuostatas, kad turi būti nagrinėjama ir vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, bei Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintus Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir tuo atveju, jei Inspekcijoje dirbančio inžinieriaus veiklos suminis koeficientas būtų didesnis nei 35,0000, tai nesudarytų neginčijamo pagrindo jo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“. Nustatė, jog Komisijos narių paaiškinimai rodo, jog pareiškėjo veikla buvo vertinama atidžiai ir dėmesingai, o Komisijos nariai buvo išsamiai susipažinę su vertinamojo tarnybine veikla.

Teismas pažymėjo, jog iš Komisijos narių pateiktų parodymų matyti, kad pareiškėjo veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“. Nustatė, jog tiek Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintuose Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose, tiek Aprašo 7.3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti vertinama „labai gerai“, kai rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos, o Komisijos narių pažymėti pareiškėjo veiklos trūkumai neleidžia pareiškėjo tarnybinės veiklos laikyti nepriekaištinga. Darė išvadą, kad pagrįstai pareiškėjo tarnybinė veikla 2010 metais buvo įvertinta „gerai“, o Komisijos nariai objektyviai įvertino pareiškėjo darbinę veiklą, laikėsi Taisyklėse nustatytų procedūrinių reikalavimų, išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą ir tai patvirtino duodami parodymus teisme. Teismas nenustatė Komisijos narių šališkumo vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Nustatė, jog pareiškėjo prašyme išvardytos aplinkybės nepaneigia Komisijos padarytų išvadų. Nurodė, jog pareiškėjas dirba nuo 2008 m. liepos 1 d., todėl galėjo domėtis tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais. Pažymėjo, jog Kauno skyriaus darbo inspektorių važiavimų tarnybiniu transportu 2010 metais sąrašai rodo, kad pareiškėjui automobilis buvo suteikiamas, jis tarnybiniu automobiliu važiavo 48 kartus, duomenų, kad jis būtų prašęs jam skirti tarnybinį automobilį, o darbdavys būtų atsisakęs tai padaryti, byloje nėra. Nustatė, jog pareiškėjas teigė, kad, jei jam būtų skirtas automobilis bent du kartus per savaitę nuvykti inspektuoti, tai būtų pasiekęs įvertinimą „labai gerai“, tačiau tai tėra pareiškėjo spėjimai, kurių jis nepagrindė įrodymais, kad darbdavys trukdė pasiekti rezultatus. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad inžinieriams nepagrįstai įtrauktas profesinių ligų tyrimas, tačiau šis rodiklis buvo taikytas visiems inžinieriams ir pareiškėjo nediskriminavo. Pabrėžė, jog pareiškėjas nurodė, kad nesvarbus vertinimo kriterijus „konsultuota asmenų žodžiu priėmimo metu“, tačiau konsultacijos yra darbo inspektoriaus tarnybinių pareigų dalis. Nustatė, jog nėra teisinga pareiškėjo pozicija, kad svarbus ir vykdytinas yra tas darbas, kuris yra įtrauktas į suminio koeficiento paskaičiavimą, todėl tik šiems darbams vykdyti ir kiekiui turi būti skiriamas dėmesys, kadangi ji nelemia darbo inspektoriaus funkcijų tinkamo įvykdymo ir profesinių tikslų pasiekimo.

IV. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1) Teismas nevertino Komisijos narių parodymų dėl pareiškėjo 2011 m. sausio 14 d. prašyme Inspekcijos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos pirmininkui nurodytos tarnybinės veiklos vertinimui reikšmingos aplinkybės (rodiklio) „santykis surašytų ATPP su įvykusiais NA“, o liudytojų parodymuose nėra požymių, kad šios aplinkybės pagrįstumas Komisijos būtų nagrinėjamas. Pareiškėjas nurodo, jog kaip negalimo baudimo įrodymą teismui pateikia dėl savo tirto mirtino nelaimingo atsitikimo, įvykusio T. P. individualioje įmonėje, priimtą teismo sprendimą.

2) Teismas nevertino Komisijos narių parodymų dėl pareiškėjo prašyme nurodytos jam reikšmingos aplinkybės „profesinių ligų tyrimas“, o liudytojų parodymuose nėra požymių, kad ši aplinkybė būtų nagrinėta. Teigia, jog įrašytas jam šio rodiklio „0“ turėjo įtakos bendram suminiam rodikliui. Mano, jog teismas nepagrįstai vertino, kad šis rodiklis buvo visiems inžinieriams vienodas ir todėl pareiškėjo nediskriminavo. Nurodo, jog „Produktyvumo“ lentelėje „ištirta PL“ nurodyta, kad ne visiems šis rodiklis vienodas. Teigia, jog Komisijai nepagrįstai neperskaičiavus pareiškėjo minėtų dviejų jo veiklos rodiklių, liko neaišku, koks turėjo būti jo veiklos suminis rodiklis.

3) Teismas nevertino Komisijos parodymų dėl pareiškėjo prašyme nurodytos jam reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas tyrė 7 nelaimingus atsitikimus, dėl sugaišto laiko tyrimui neatliko inspektavimų, todėl nukentėjo kiti pareiškėjo veiklos rodikliai. Teigia, jog teismas nevertino posėdžio metu jo išdėstytos aplinkybės, kad Kauno skyriaus vedėjas nepagrįstai labai nevienodai pavedė Kauno skyriaus inspektoriams tirti nelaimingus atsitikimus, pagrįstumo. Mano, jog liudytojo A. L. teiginys, kad inspektorius tiesiogiai atsakingas už savo zonoje įvykstančius nelaimingus atsitikimus, nepagrįstas jokiu norminiu teisės aktu, yra nelogiškas bei prieštarauja teisingumo kriterijui. Nurodo, jog teismas nepateikė teisinio pagrindo, kodėl pritarė liudytojo A. L. nuomonei.

4) Teismas nevertino parodymų dėl pareiškėjo prašyme nurodytos jam reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas nepasiekė suminio rodiklio, kuris vertinamas „labai gerai“, dėl nepakankamai skiriamo autotransporto vykti inspektuoti į Kėdainius bei kad kartais pareiškėjas inspektuoti važiuodavo su teisininke (dėl to sumažėdavo inspektavimo efektyvumas), pagrįstumo, o liudytojų parodymuose nėra požymių, kad būtų nagrinėtas šios aplinkybės pagrįstumas.

5) Teismas nepagrįstai padarė išvadą iš Komisijos pateiktų parodymų, kad pareiškėjo tarnybinė veikla negalėjo būti vertinama „labai gerai“, nes, kad pareiškėjo veikla būtų vertinama „labai gerai“, jis turėjo parodyti puikius profesinius įgūdžius, aukštą kvalifikaciją. Teigia, jog teismas neįvardijo, kokiais teisėtais Komisijos narių argumentais vadovavosi, atlikęs jo veiklos vertinimą, nes Taisyklių 20 punkte numatyta vertinimo procedūra nebuvo atlikta.

6) Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Komisijos narių paaiškinimais, kodėl kiekvienas narys vertino pareiškėjo veiklą „gerai“. Pažymi, kad pastabų apie pareiškėjo darbinę veiklą už 2010 metus negavo nei raštu, nei telefonu, o teismui Komisijos nariai nepateikė įrodymų, kad jam 2010 metais buvo teiktos pastabos. Daro išvadą, kad Komisijos narių vertinimai „gerai“ yra neteisėti ir nepagrįsti.

7) Teismas nepagrįstai teigė, kad Komisijos posėdžio protokolo trūkumai (nefiksuota posėdžio eiga) nelaikytini esminiais. Nurodo, jog ši teismo nuomonė prieštarauja šioje byloje išsakytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje išsakytai teisėjų kolegijos nuomonei. Mano, jog teismas nepagrįstai teigė, kad posėdžio eigą galima nustatyti liudytojų parodymais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, o pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai atsakovas nurodo:

1) Komisija vienbalsiai konstatavo, kad visapusiška (kompleksiška) valstybės tarnautojo A. B. tarnybinės veiklos analizė už 2010 metus nesudaro pagrindo vertinti šio valstybės tarnautojo rodomų gebėjimų kaip išskirtinių, puikios kokybės ir aukštos profesinės kompetencijos, t. y. Komisija nerado reikšmingų argumentų vertinti „labai gerai“.

2) Galima konstatuoti, kad įvykusio Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu buvo pakartotas Komisijos 2011 m. sausio 31 d. posėdis, t. y. teismas, apklausdamas Komisijos narius, identifikavo šio posėdžio turinį, o šio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog Komisijos 2011 m. sausio 31 d. posėdžio metu nebuvo atsakyta į pareiškėjo A. B. 2011 m. sausio 14 d. prašyme keliamus pagrindinius klausimus.

3) Inspekcija ne kartą pasisakė iš esmės dėl pareiškėjo A. B. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pavyzdžiui, „dėl santykio surašytų ATPP su įvykusiais NA“, „dėl profesinių ligų tyrimo“, „dėl 7 NA tyrimo aplinkybių“, kt. Mano, jog A. B. nenurodė nieko naujo, kas Inspekcijai nebūtų žinoma, taip pat nieko naujo, dėl ko nepasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas: visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo teismo nuosekliai išnagrinėti; pareiškėjas laisvai ir nevaržomai juos kėlė 2011 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje, kai buvo apklausiami Komisijos nariai; atsakymus į juos pateikė Komisijos nariai tiek 2011 m. sausio 31 d. vykusio Komisijos posėdžio, tiek 2011 m. gruodžio 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu; jie fiksuoti administracinės bylos medžiagoje ir įvardyti teismo sprendime. Pažymi, jog pareiškėjo A. B. apeliaciniame skunde keliami argumentai, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas tariamai nepasisakė - tai subjektyvi A. B. nuomonė.

4) A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai kartojami dėl vieno tikslo – visomis įmanomomis priemonėmis akcentuoti arba iškelti į pirmą planą jo nepasiektus darbo rodiklius, pamirštant esminį valstybės tarnautojo veiklos vertinimo ir Komisijos darbo turinį – įvertinti valstybės tarnautojo veiklos rezultatus kompleksiškai ir visapusiškai, kada konkretūs (apčiuopiami) veiklos rodikliai sudaro tik dalį vertinimo visumos. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai konstatavo, kad net ir tuo atveju, jei Inspekcijoje dirbančio inžinieriaus veiklos suminis koeficientas būtų didesnis nei 35,0000, tai nesudarytų neginčijamo pagrindo jo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2011 m. sausio 31 d. išvados Nr. 2, kuria valstybės tarnautojo A. B. tarnybinė veikla už 2010 metus įvertina „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X–1175 redakcija). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis), kuris tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Šio įstatymo 7 dalis numato, kad jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina „gerai“, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.

Įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės. Pagal šių Taisyklių 18 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas); valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai) (18.3 punktas); vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Minėtų Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Taisyklių 22 ir 23 punktuose įtvirtinta, jog pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (22 punktas) bei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Taisyklių 19 punktas). Vertinimas atliekamas nenukrypstant nuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje apibrėžto vertinimo tikslo, valstybės tarnautojas įvertinamas pagal visus vertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę (Taisyklių 6 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. eina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas (A lygio 12 kategorijos). Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2010 m. gruodžio 15 d. parengė jo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 96, kurioje įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2010 metus (b. l. 67-68). Iš bylos duomenų matyti, kad vertinimo išvada yra surašyta, vadovaujantis statistiniais duomenimis, surinktais ir paskelbtais atsakovo interneto vidinėje svetainėje, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-411 patvirtintais Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo bendraisiais pagrindais ir Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų 2010 metų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Pareiškėjo veiklos kokybės kriterijus apskaičiuotas pagal rodiklius: santykis R1 nuo inspektavimų, sudarantis 71,60 (inžinierių vidurkis 64,91); Rriz santykis nuo R1 – 13,79 (inžinierių vidurkis 26,68); reikalavimuose nurodytas pažeidimų skaičius – 307 (inžinierių vidurkis 276,23); nurodyta, kad rodiklių, viršijančių atsakovo inžinierių kokybės rodiklių, didesnių už 0, skaičius – 16 (inžinierių vidurkis 2,10). Pareiškėjas pagal kompetencijos kriterijų yra įvertintas, nurodant, kad pareiškėjas inspektuodamas įmones, sėkmingai taiko turimas žinias ir įgūdžius, kad kompetencijos rodiklių vidurkis – 2,89 (inžinierių vidurkis 2,64), kompetencijos rodiklių, viršijančių atsakovo inžinierių kokybės rodiklių, didesnių už 0, skaičius – 16 (inžinierių vidurkis 15,51). Vertinant pareiškėjo veiklos produktyvumo kriterijų nurodyta, kad pareiškėjas kuruoja Kėdainių rajono įmones bei statybvietes paskirtose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose, produktyvumo rodiklių vidurkis – 0,0763 (inžinierių vidurkis 0,0710), produktyvumo rodiklių, didesnių už 0, skaičius – 7 (inžinierių vidurkis 6,41). Pareiškėjui suminis koeficientas išvestas 28,9682 ir veikla įvertinta „gerai“, rekomenduota pareiškėjui gilinti žinias, studijuojant naujus norminius teisės aktus, skirti didesnį dėmesį profesinės rizikos vertinimo kuruojamose įmonėse kontrolei.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tarnybinės veiklos įvertinimu, 2011 m. sausio 14 d. pateikė prašymą dėl jo veiklos vertinimo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, atlikusi vertinimą, 2011 m. sausio 31 d. priėmė Išvadą, kuria pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėjas Komisijos Išvadą apskundė teismui, prašė šią Išvadą panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti jo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos už 2010 metus vertinimą, nes Komisija nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl jo tarnybinė veikla neatitiko vertinimo „labai gerai“. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad Komisijos Išvada yra pagrįsta ir teisėta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta laikantis teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas Komisijos posėdžio protokolas, kuriame būtų detaliai užfiksuota posėdžio eiga. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas šioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje apklausė liudytojais Komisijos narius. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad Komisijos posėdžio protokolo trūkumai yra esminiai ir dėl to turėjo būti panaikinta Komisijos Išvada, nes nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad dėl Komisijos posėdžio protokolo trūkumų buvo priimta nepagrįsta Komisijos Išvada. Nagrinėjamoje byloje svarbiausia buvo nustatyti, ar Komisija priėmė pagrįstą Išvadą, ar tinkamai atliko visas Taisyklių 15-20 punktuose nustatytas procedūras, kaip nurodyta šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje. Be to, šioje nutartyje konstatuota, kad vien tik posėdžio eigos detalus nefiksavimas valstybės tarnautojų vertinimo komisijos posėdžio protokole, kai laikytasi kitų formos reikalavimų, negali būti pakankamu pagrindu Išvadai panaikinti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek šioje byloje, priimdamas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, tiek iš esmės analogiško pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo, priimto remiantis vertinimo komisijos išvada, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas nesutiko su Komisijos Išvada, įvertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų (Komisijos narių) parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus ir, vadovaudamasis pirmiau nurodytais teisės aktais, konstatavo, jog Komisija tinkamai atliko Taisyklių 15-20 punktuose nustatytas procedūras, tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priėmė pagrįstą Išvadą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, iš jų ir liudytojų parodymus, išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2011 m. sausio 14 d. pateikė prašymą Komisijos pirmininkui, kuriame nurodė, kad nesutinka su savo tiesioginio vadovo atliktu jo tarnybinės veiklos vertinimu už 2010 metus (b. l. 4-5). Prašyme nurodė, kad su inspektorių tarnybinės veiklos vertinimo rodiklių ribiniais dydžiais ir sąlygomis buvo supažindintas tik 2011 m. sausio pradžioje. Apskaičiuotas inspektoriaus ištirtų nelaimingų atsitikimų skaičiaus kriterijus neatitinka darbo sąnaudų lyginant su surašytais reikalavimais R1 (jeigu jis būtų netyręs nelaimingų atsitikimų, o būtų vykdęs inspektavimus, jo kompetencijos rodikliai būtų aukštesni, todėl būtų reikalinga įvertinti kiek vieno nelaimingo atsitikimo tyrimui reikalinga skirti daugiau laiko nei inspektavimui). Taip pat nurodė, kad nebuvo įvertinta, kad tyrimus reikėjo atlikti ne Kaune, bet Kėdainių rajone, todėl turėjo dvi valandas skirti kelionei. Rugsėjo mėnesį skyriaus vedėjas liepė sumažinti inspektavimų skaičių, nes buvo įvykdytas planas. Pareiškėjas nesutiko su kokybės vertinimo kriterijumi „santykis surašytų ATPP įvykus nelaimingam atsitikimui“, nes už vieną nelaimingą atsitikimą baudą paskyrė teismas pagal prokuroro teikimą. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai įtrauktas profesinių ligų tyrimas, nes jis šių tyrimų neatlieka. Nurodė, kad vertinimo kriterijus „konsultuota asmenų žodžiu priėmimo metu“ yra nekontroliuojamas rodiklis. Pažymėjo, kad nevertintas bendras surašytų ATPP skaičius, neįvertinta kvalifikacija. Jeigu pareiškėjui automobilis būtų skirtas bent du kartus per savaitę, tai būtų pasiekęs įvertinimą „labai gerai“. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutiko su tuo, kaip apskaičiuoti atitinkami jo veiklos rodikliai (parametrai), kad kitaip apskaičiavus šiuos rodiklius (parametrus) jis būtų buvęs įvertintas „labai gerai“. Iš minėto pareiškėjo prašymo, nagrinėjamoje byloje nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Komisija jo tarnybinę veiklą už 2010 metus turėjo įvertinti „labai gerai“.

Iš nagrinėjamoje byloje pateikto Komisijos 2011 m. sausio 31 d. posėdžio protokolo Nr. VK-1 (b. l. 55-56), Išvados (b. l. 57), Komisijos narių parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 153-161) matyti, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“, šis įvertinimas buvo atliktas išnagrinėjus pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą, pasikalbėjus su pareiškėju. Pažymėtina, kad Taisyklių 20 punktas numato, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Tų pačių Taisyklių 22 ir 23 punktuose įtvirtinta, jog pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (22 punktas) bei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal bylos duomenis tai ir buvo atlikta. Iš Komisijos narių parodymų, Išvados matyti, kad visi Komisijos nariai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 22 straipsnio bei Taisyklių nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos) kompetencija, nes yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 1 priedas). Šiais Taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų (įgyvendintų atitinkamu administraciniu sprendimu) pagrįstumo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu jis nesutinka su Komisijos Išvada, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisija, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertindama „gerai“, pažeidė Taisyklių nustatytus ir jai privalomus vertinimo kriterijus, metodiką, tarnybinės veiklos vertinimo skalę.

Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali institucija – šios institucijos vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę, kuri numatyta Taisyklių 1 priede. Šioje Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalėje nurodoma, kad veikla vertinama „labai gerai“, kai rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos; „gerai“ – rodomi geri profesiniai įgūdžiai, pakankama kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir tinkamai atliekamos funkcijos; „patenkinamai“ – pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos; „nepatenkinamai“ – akivaizdžiai trūksta profesinių įgūdžių, žema kvalifikacija, užduotys dažniausiai įvykdomos ne laiku ir/arba nepatenkinamai atliekamos funkcijos. Iš šių veiklos vertinimų matyti, kad vertinimo komisija turi vertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus, funkcijų atlikimo kokybę.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų II skyrius „Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai“ įtvirtina tris grupes kriterijų bei apibūdina šiuos kriterijus: produktyvumas, kompetencija, veiklos kokybė. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-411 „Dėl 2010 m. tarnybinės veiklos vertinimo organizavimo“ 3 punkte nustatyta, kad inspektorių veiklos vertinimo kriterijai apskaičiuojami, taikant vidutinius duomenis ir nustatytas sąlygas. Šio įsakymo 5 punktu patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo bendrieji pagrindai ir Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų 2010 metų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas.

Pagal Bendrųjų pagrindų 3 punktą, analizuojant tarnautojų veiklą bei ją vertinant atsižvelgiama į: darbo planų (pavedimų, užduočių) vykdymą, veiklos rezultatus bei jų įtaką socialinio fondo įmonėje, regione, ekonominės veiklos sektoriuje, šalyje gerinimo kontekste; tarnautojo pastangas gerinti savo darbines savybes, kurti ir įtvirtinti teigiamus pokyčius (tendencijas) savo veikloje; skyriaus vedėjo ir bendradarbių, administracijos skyrių vedėjų bei tarnautojų, inspekcijos vadovų, taip pat įmonių darbuotojų, socialinių partnerių, valdžios ir valdymo institucijų bei visuomenės atsiliepimus. Pagal Bendrųjų pagrindų 5.2 punktą, vertinimas vykdomas atsižvelgiant į einamųjų metų veiklos rezultatus (statistiką suvedant už 11 mėnesius). Duomenys pateikiami atsakovo valstybės tarnautojų veiklos vertinimo dokumentų ir procedūrų parengimo ir vykdymo eiliškumo apraše (b. l. 31-32). Pagal Aprašo 2 punktą atsakovo valstybės tarnautojų veiklos 2010 metais vertinimas vykdomas vadovaujantis: Taisyklėmis (2.1. punktas), atsakovo valstybės tarnautojų veiklos vertinimo praktika, sukaupta 2004-2009 metais (2.2. punktas); 2010 metais atsakovo pasiektais veiklos rezultatais, atsižvelgiant į visuminį produktą. Kiekvieno valstybės tarnautojo veikla vertinama atsakovo veiklos rezultatų kontekste per valstybės tarnautojo gebėjimus vykdyti kompetencijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, prievoles, gebėjimus, pasinaudoti suteiktomis teisėmis bei indėlį, prisidedant prie darbo įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytos politikos efektyvaus įgyvendinimo, laikantis teisės aktais nustatytos tarnybinės etikos normų. Remiantis Aprašo 6 punktu, rodiklių (parametrų), nustatytų pagal atskirus kriterijų pavadinimus, skaičiavimus atlieka ir skyriams statistiką pateikia Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyrius, kiti skyriai pagal pavestas sritis.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 7.3 punktą administracijos ir teritorinių skyrių vedėjai valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina „labai gerai“, kai rodomi puikūs profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifikacija, laiku vykdomos užduotys ir nepriekaištingai atliekamos funkcijos, o administracijos skyriaus inspektorių dar ir tuo atveju, jei per metus atliko ne mažiau kaip 6 įmonių inspektavimus. Be to, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu buvo patvirtintos Sąlygos inspektorių tarnybinės veiklos vertinimui už 2010 metus ir numatyta, kad inžinierių grupei, suminis koeficientas, kuriam esant tarnybinė veikla įvertinama „gerai“, yra ≤ 34,9999 ÷ ≥ 18,0000, o „labai gerai“ - ≥ 35,000 (b. l. 36). Šiame sprendime taip pat yra nurodoma, kad skyriaus vedėjas, rengdamas išvadą dėl tarnautojo veiklos rezultatų, turi teisę atsižvelgti (įrašant į išvadą) ir kitus rodiklius (neįtrauktus į produktyvumo, kompetencijos ir kokybės kriterijus), kurie rodo tarnautojo aktyvią veiklą, siekiant atsakovo misijos ir tikslų įgyvendinimo.

Vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai rėmėsi ne vien Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatytais suminiais koeficientais, o vertino ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą, t. y. pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad vertinimo rezultatą lėmė ne vien tik suminis koeficientas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo veikla turėjo būti vertinama pagal privalomus vertinimo kriterijus, metodiką, tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Pagal bylos medžiagą pareiškėjui suminis koeficientas buvo nustatytas pagal statistinius duomenis, surinktus ir paskelbtus atsakovo interneto vidinėje svetainėje. Pareiškėjas byloje pateikė įrodymus, kad buvo netinkamai atliktas vienos iš Produktyvumo kriterijaus grafos skaičiavimas. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino, tačiau tai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisija netinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Išvada turi būti panaikinta ir pareiškėjo tarnybinė veikla už 2010 metus turi būti įvertinta iš naujo.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, pažymi, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje nenurodė bei byloje nebuvo nurodytos išskirtinės pareiškėjo tarnybinės veiklos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad Komisija akivaizdžiai neproporcingai, neobjektyviai, šališkai, piktnaudžiaudama jai suteiktais įgalinimais, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Taip pat pažymėtina, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjo veiklą „gerai“, neturėjo nurodyti pareiškėjui argumentų ir aplinkybių, dėl kurių jo veiklos neįvertino „labai gerai“. Komisijos įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas tinkamai atlieka savo pareigas, vykdo funkcijas, nenustatyti jo veiklos trūkumai. Liudytojai J. G., J. N., A. L., nurodydami aplinkybes, kurių pagrindu vertino pareiškėjo veiklą „gerai“, nurodė, kad turėjo pastabų dėl pareiškėjo darbo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2010 metais iš šių liudytojų negavo jų nurodytų pastabų, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Komisijos Išvada yra nepagrįsta, kad pareiškėjo veikla negalėjo būti įvertinta „gerai“. Pagal įvertinimą „gerai“, akivaizdu, kad pareiškėjo veiklos trūkumai nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjui būtų raštu ar žodžiu reiškiamos pastabos. Pažymėtina, kad jei pareiškėjui būtų reiškiamos tokio pobūdžio pastabos, tai abejotina, ar pareiškėjo tarnybinė veikla būtų įvertinta „gerai“.

Pareiškėjas teigė, kad jis 2010 metais ištyrė septynis sunkius (mirtinus) nelaimingus atsitikimus, kad jam juos reikėjo tirti ne Kaune, o Kėdainių rajone, tačiau pagal bylos duomenis pareiškėjui pagal pareigas priklauso tirti nelaimingus atsitikimus, pareiškėjui priklauso Kėdainių rajonas. Taip pat pareiškėjas turėjo inspektuoti, tačiau, kaip nurodė pats pareiškėjas, atliko žymiai mažiau inspektavimų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjui nebuvo suteikiama galimybė naudotis automobiliu, kad jis galėtų atlikti inspektavimus, t. y. kad atsakovas pareiškėjo prašymu nesuteikė galimybės naudotis automobiliu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl profesinių ligų tyrimo rodiklio nustatymo ir taikymo, nurodydamas, kad rodiklis buvo taikomas visiems inžinieriams ir pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes susijusias su apskaičiuotais jo veiklos rodikliais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų (Komisijos narių) parodymais, nes liudytojai neįvardijo jam užduotų klausimų pokalbio metu, nevertino aplinkybių, susijusių su suminio rodiklio nustatymu. Taip pat pareiškėjas teigia, kad nebuvo atlikta Taisyklių 20 punkte numatyta vertinimo procedūra, neišnagrinėtos 2011 m. sausio 14 d. prašyme nurodytos aplinkybės. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes Taisyklių 20 punkte numatyta procedūra buvo atlikta, t. y. buvo vertinama pareiškėjo tiesioginio vadovo išvada ir įvyko pokalbis su pareiškėju. Tai, kad liudytojai neatsiminė visų pokalbio detalių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Taisyklių 20 punktas ir netinkamai atliktas pareiškėjo veiklos įvertinimas. Komisija neperskaičiavo suminio koeficiento, tačiau iš Komisijos narių parodymų matyti, kad buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su suminio koeficiento apskaičiavimu, bei pareiškėjo tarnybinė veikla už 2010 metus. Pažymėtina, kad Komisija turėjo įvertinti visą pareiškėjo tarnybinę veiklą, o ne vien pareiškėjo 2011 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, Komisijos nariai turi neabsoliučią diskrecijos teisę vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, tačiau būtent Komisijos nariams buvo suteikta teisė kompleksiškai vertinti visą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2010 metus, jo profesinius gebėjimus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad Komisija jai suteiktą teisę vertinti visą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2010 metus, akivaizdžiai pareiškėjo tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, pareiškėjo funkcijų atlikimo kokybę, kvalifikaciją, įvertino klaidingai, neobjektyviai, piktnaudžiaudama jai suteiktais įgalinimais.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė