2023-05-10 Nr. AB-9991-3-62-3-01407-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-411-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01407-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 23 d. (toliau – ir skundžiamas laikotarpis) dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Skundžiamu laikotarpiu Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (toliau – ir Pataisos įstaiga) buvo patalpintas į skirtingas patalpas, kuriose trūko gyvenamojo ploto, didžiąją gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai, inventorius, nuteistųjų asmeniniai daiktai. Dėl to didžiąją laiko dalį teko praleisti lovoje sėdint ar gulint, būti koridoriuje ar virtuvėje. Tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai, pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, pervargdavo, nuolat turėjo kęsti triukšmą, buvo sukelti papildomi nepatogumai, neigiami išgyvenimai, emocinė depresija. Dušas buvo su pelėsiu, be užuolaidų, esant tik pertvaromis. Nebuvo užtikrintas privatumas, todėl pareiškėjas patirdavo patyčias, stresą. Kai vykdavo etapu į kitas įstaigas, pareiškėjas konvojaus automobilyje suprakaituodavo, tačiau parvykus į Pataisos įstaigą nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, išsiskalbti rūbus. Dėl to pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi. Gyvenamosiose patalpose pareiškėją kandžiodavo blakės. Grįžus į Pataisos įstaiga nebuvo sudaryta galimybė pavalgyti pietus, nes pareiškėjo būrys jau būdavo pavalgęs, o į laikinojo sulaikymo patalpas maistas nebuvo pristatomas. Pareiškėjas iki vakarienės būdavo alkanas. Pataisos įstaigoje pareiškėjas negalėjo lankytis koplyčioje, nes ten lankydavosi kiti nuteistieji, o pareiškėjas turėjo laukti, kol atsilaisvins vieta. Tualete buvo 5 pisuarai ir 5 unitazai, kuriais naudojosi 70-85 nuteistieji. Tualete nebuvo plastmasinių dangčių, tekdavo sėstis tiesiai ant klozeto, o tai higienos normų pažeidimas. Iš 5 pisuarų 2–3 buvo neveikiantys, todėl prie tualetų susidarydavo didžiulės eilės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 519, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 29 d. – 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 520, nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 23 d. – 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 522. Marijampolės PN būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m., o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas.

5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų. Vertinamuoju laikotarpiu 5 būryje buvo iki 84 nuteistųjų; 5 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, viso 12 kietųjų įrenginių, prausykloje – 8 praustuvės. Pareiškėjo teiginys dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių, dėl ko jis galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Duomenų, kad dauguma tualetų būtų neveikiantys, Marijampolės PN neturi, pareiškėjas dėl to nėra kreipęsis į būrį prižiūrintį specialistą, nei į administraciją. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Marijampolės PN neturi jokių duomenų, kad dušo patalpoje būtų buvę pelėsio. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuluotą praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju dušai yra atskirti sienelėmis.

6. Atlikdamas bausmę Pataisos įstaigoje pareiškėjas iš įstaigos etapu išvyko 2019 m. rugsėjo 7 d., grįžo 2019 m. spalio 1 d.; išvyko 2019 m. spalio 22 d., grįžo 2019 m. spalio 25 d.; išvyko 2019 m. gruodžio 17 d., grįžo 2019 m. gruodžio 20 d.; išvyko 2020 m. birželio 20 d., grįžo 2020 m. liepos 3 d. Viso Pataisos įstaigoje nebuvo 23 paras. Nurodė, jog kai nuteistieji išvyksta etapu iš Pataisos įstaigos, jie yra išbraukiami iš įstaigos esančių sąrašų ir tik kai grįžta vėl į įstaigą, Įskaitos skyrius įtraukia kaip sugrįžusį į Pataisos įstaigos nuteistųjų sąrašą. Šis tikslus nuteistųjų skaičius perduodamas valgyklai, kuri pagal nuteistųjų skaičių gamina maistą. Jeigu pareiškėjas grįžo po pietų laiko, jis dar prieš tai nebuvo įtrauktas į nuteistųjų sąrašą ir jam pietūs nepriklausė, tačiau tik Įskaitos skyriui įvedus ir perdavus valgyklai papildytą sąrašą, pareiškėjas kaip ir kiti nuteistieji, sugrįžę iš etapo, vakarienę gavo.

7. Pareiškėjas, grįžęs iš etapų, turėjo galimybę kreiptis į būrį prižiūrintį specialistą, kad sudarytų sąlygas pasinaudoti dušu ir skalbykla. Taip pat pareiškėjas galėjo dušu pasinaudoti 5 būrio esančioje prausykloje.

8. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas yra reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK). BVK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pataisos įstaiga yra patvirtinusi koplyčios lankymosi grafiką; 5 būrio nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, koplyčioje galėjo lankytis antradieniais ir šeštadieniais. Pažymėjo, jog jeigu ir pareiškėjas nebūtų galėjęs nueiti į koplyčią, tai nereiškia, kad jam ginčo laikotarpiu buvo apribota teisė išpažinti ar praktikuoti tikėjimą kitais būdais. Pataisos įstaiga imasi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus. Pataisos įstaiga yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Taip pat atliekami savarankiški parazitų naikinimo darbai.

9. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Be to Pataisos įstaiga veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto trūkumo teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirtas į 5 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 519, kuri yra 18,21 kv. m ploto, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 520, kurios plotas 36,50 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,31 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 522, kurios plotas 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, todėl teismais jais vadovavosi, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Remiantis bylai aktualia teismų praktika, teismas taip pat priėjo prie išvados, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punktu, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Iš į bylą pateiktų dušo patalpų fotonuotraukų teismas nustatė, kad minėtų patalpų sienos yra tvarkingos, pelėsio nėra. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pelėsio dušo patalpose nesikreipė. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus dėl pelėsio dušo patalpose teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Pareiškėjas nurodė, kad duše nebuvo užuolaidų, o buvo įrengtos tik pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, nors duše ir nebuvo įrengtos užuolaidos, tarp prausimosi vietų esančios pertvaros visiškai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis dušu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo neteisėti veiksmai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo nekonstatuoti.

14. Pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildino iš to, jog tualete tekdavo laukti eilėse. Teismas, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), atsakovo atstovo pateiktais duomenis, pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo sanitarinių renginių kiekio atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato privalomo plastmasinių dangčių tualetuose įrengimo, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

15. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į Pataisos įstaigos administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas laikė deklaratyviais ir atmetė.

16. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Pataisos įstaigoje jis negalėjo lankytis koplyčioje, nes ten lankydavosi kiti nuteistieji, o pareiškėjas turėjo laukti, kol atsilaisvins vieta. Vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 7/072-192 ir 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 7/07-493 patvirtintais Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafikais, 5 būrio nuteistieji koplytėlėje galėjo lankytis antradieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir šeštadieniais nuo 13.30 val. iki 14.30 val. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas Pataisos įstaigos administracijos būtų išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam būtų draudžiama grafike numatytu laiku lankytis koplyčioje. Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis Pataisos įstaigos administracijai dėl negalėjimo apsilankyti koplyčioje, byloje taip pat nėra, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti.

17. Pareiškėjas teigė, kad kai vykdavo etapu į kitas įstaigas, tačiau parvykus į Pataisos įstaigą nebūdavo sudaryta galimybė pavalgyti pietus. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kai nuteistieji išvyksta etapu iš Pataisos įstaigos, yra išbraukiami iš įstaigos sąrašų ir tik kai grįžta vėl į įstaigą Įskaitos skyrius įtraukia juos kaip sugrįžusius į Pataisos įstaigos nuteistųjų sąrašą. Šis tikslus nuteistųjų skaičius perduodamas valgyklai, kuri pagal nuteistųjų skaičių gamina maistą. Jeigu pareiškėjas grįžo po pietų laiko, jis dar prieš tai nebuvo įtrauktas į nuteistųjų sąrašą ir jam pietūs nepriklausė, tačiau tik Įskaitos skyriui įvedus ir perdavus valgyklai papildytą sąrašą, pareiškėjas kaip ir kiti nuteistieji, sugrįžę iš etapo, vakarienę gavo.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių.

Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 p.). Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 p.).

Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje pareiškėjas iš įstaigos etapu išvyko 2019 m. rugsėjo 7 d., grįžo 2019 m. spalio 1 d.; išvyko 2019 m. spalio 22 d., grįžo 2019 m. spalio 25 d.; išvyko 2019 m. gruodžio 17 d., grįžo 2019 m. gruodžio 20 d.; išvyko 2020 m. birželio 20 d., grįžo 2020 m. liepos 3 d.

Vadinasi po išvykimo etapu pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių vertinamuoju laikotarpiu grįžo 4 kartus. Atsakovo atstovas neneigė aplinkybės, jog pareiškėjui grįžusiam į Pataisos įstaigą pietūs ar sausas davinys nebūdavo suteikiami, pareiškėjas tą dieną gaudavo vakarienę. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

18. Pareiškėjas taip pat teigė, jog sugrįžus etapu į Pataisos įstaigą jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ir išsiskalbti rūbus, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negalėjo išsimaudyti duše grafike numatytu laiku, taip pat pats pareiškėjas nurodė, jog rūbus turėjo galimybę išsiskalbti vieną kartą per savaitę. Teisės aktai nenumato, jog grįžus į pataisos įstaigą nuteistajam turi būti suteikta galimybė naudytis duše ir skalbtis rūbus ne grafike nustatytu laiku. Be to, teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas grįžęs į Pataisos įstaigą yra kreipęsis dėl galimybės išsimaudyti duše ir išsiskalbti rūbus suteikimo ir jam tokia galimybė nebuvo suteikta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.

19. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam buvo sukelti papildomi nepatogumai, neigiami išgyvenimai, emocinė depresija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. liepos 27 d. raštas Nr. S-2747 patvirtino, kad vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Marijampolės pataisos namų Antrojo resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 55/04-72 taip pat patvirtino, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to pablogėjusios psichologinės / emocinės sveikatos į įstaigos psichologus nesikreipė.

20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl pietų nesuteikimo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. liepos 3 d. galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

21. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, dienomis kai negaudavo pietų pareiškėjui būdavo suteikiama vakarienė 17.30 val., į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Marijampolės PN pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą – priteisti iš atsakovo atstovo 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja konstitucinę doktriną, įstatymus, kitus teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teigia, kad buvo patalpintas į patalpas, kuriose trūkumo gyvenamojo ploto, dušuose esančios pertvaros neužtikrino privatumo. Teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 26. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmų, kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis.

29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, yra nedetalizuoti ir nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktu (nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus), nustatančiu, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kad pareiškėjui teko daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklėse ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

34. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas besinaudojant dušu, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau, vien pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-104-1062/2021).

35. Taigi konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui besinaudojant dušu buvo užtikrinamas pakankamas privatumas, yra teisinga.

36. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis nepatyrė tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (nesuteikti pietūs 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. liepos 3 d.), pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius