2f7de98a-21d4-487f-960e-699b55ec6fcd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-628-162/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01657-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 20 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2015 m. vasario 13 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovui S. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        PareiÅ¡kėjas UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:       1) priteisti iÅ¡ atsakovo 167,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už turto objektÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

       2) priteisti iÅ¡ atsakovo 52,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .        PareiÅ¡kėjas nurodo, kad UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus, kurių 6 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Å¡ių nuostatų 60 punktÄ pareiÅ¡kėjas vykdo vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ vietinės rinkliavos mokėtojų.       Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovas, kuris dėl nežinomų priežasčių pareiÅ¡kėjui nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už 2008-2013 metus.

PareiÅ¡kėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas, praÅ¡o vietinę rinkliavÄ iÅ¡ atsakovo priteisti tik už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.       PareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant.       Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, sutampančiu su turto buvimo vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad neatsiėmė.

SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali Å¡aukimus ir praneÅ¡imus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2015 m. sausio 21 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laikÄ ir vietÄ , vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du atsakovui įteikė procesinius dokumentus.

Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai.           Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo atstovui ir atsakovui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).

       Teismas k o n s t a t u o j a :        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Rietavo savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).        Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du. 2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.        Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.         Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktÄ per nustatytÄ laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (pagal bendrovės valdybos patvirtintÄ tvarkÄ ) iÅ¡ rinkliavos mokėtojų vykdo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras.       Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir Nuostatuose, patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 80/11041) patvirtina, kad atsakovui S. V. nuosavybės teise pagal 1996 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9862 priklauso gyvenamosios (butų) paskirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . 2014 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. R-PL-46 patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už minėtÄ nekilnojamÄ jį turto objektÄ yra 167,91 Eur. Nuostatų 1 priedo 3 eilutėje (Tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1d.) už gyvenamosios paskirties butÄ , esantį daugiabučiame name Plungės miesto teritorijoje, nustatyta 46,92 Eur dydžio metinė vietinė rinkliava.

Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-47 1 punktu, 4.1.1 punkte bei Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-317 1 punktu, 32.3 punkte už tokį patį nekilnojamojo turto objektÄ nustatyta 38,52 Eur dydžio metinė vietinė rinkliava.        Spręstina, kad minėtų parametrų pagrindu atsakovui už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ Â laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 iki 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti paskaičiuota ne didesnė kaip 167,91 Eur dydžio vietinė rinkliava.

Tiek Å¡iuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytas lengvatas. Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sumokėjusi vietinę rinkliavÄ ar jos dalį, byloje taip pat nėra.       Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti 167,91 Eur dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ tenkintinas pilnai.       Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ jo pareiÅ¡kėjui priteistina 167,91 Eur įsiskolinimo suma.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo        PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 52,57 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .       Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Å¡io straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡omÄ priteisti 52,57 Eur sumÄ sudaro praÅ¡ymo teismui paruoÅ¡imo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos.

Patirtas iÅ¡laidas patvirtina advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal 2012 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. SGKA-2012/0008; 2014 m. gruodžio 16 d. specifikacijos Nr. 11085 38 punktas, 2014 m. gruodžio 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SGKA Nr. 11085 ir 2014 m. gruodžio 17 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 4573. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti (3 MMA).        Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies.       Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.        Sprendžiant priteistinų iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidų dydį, bÅ«tina įvertinti ir pareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ . 2003 m. gruodžio 30 d. TelÅ¡ių apskrities savivaldybės – TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės įsteigė UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras, kurio pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemÄ , apimančiÄ atliekų surinkimÄ , vežimÄ , perdirbimÄ ir Å¡alinimÄ visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje.

Taigi pareiÅ¡kėjas yra subjektas, įsteigtas vietos savivaldos institucijos, kuri perdavė dalį įgalinimų administruojant vietinę rinkliavÄ ir tokiu bÅ«du finansuojamas iÅ¡ viešųjų finansų, todėl privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas.        Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 52,57 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga (vien per 2013 metus teisme iÅ¡nagrinėta virÅ¡ tÅ«kstančio tokio pobÅ«džio bylų), nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, pareiÅ¡kėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiÅ¡kėjui pastovumÄ (visose analogiÅ¡kose pareiÅ¡kėjo bylose pareiÅ¡kėjÄ atstovauja tos pačios advokatų profesinės bendrijos tas pats advokatas), pareiÅ¡kėjas skundÄ pateikė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, praÅ¡ymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 konstatavo, kad paminėti argumentai yra reikÅ¡mingi ir pakankami nustatant priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį analogiÅ¡kose bylose.       Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :        Uždarosios akcinės bendrovės TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Â priteisimo patenkinti.

       Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) 167,91 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus ir 91 centÄ ) vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .       PareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 17178019) priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.       Teisėja                                                                                              Dalia Gumuliauskienė